Civilinė byla Nr. e2YT-10500-1186/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03759-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4; 2.5.9; 3.2.3.2; 3.2.7.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. spalio 29 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą priimti po sesers D. R. mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjo sesuo D. R. mirė (duomenys neskelbtini), ji iki mirties nuolat gyveno su pareiškėju ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo sesers D. R. mirties jos vardu liko įregistruota 1/3 dalis turto, kuri buvo paveldėta (duomenys neskelbtini) po motinos O. K. mirties. Pareiškėjas nurodo, jog kita galima įpėdinė, suinteresuotas asmuo V. Š., dėl palikimo priėmimo po sesers D. R. mirties į notarų biurą taip pat nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Pareiškėjas nurodė, jog įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių – pareiškėjas sąžiningai suklydo, manydamas, kad nebūtina priimti palikimo dėl bendrai su seserimi, po motinos mirties paveldėto ir valdyto viso turto. Be to, mirus seseriai, su kuria nuolat gyveno tame pačiame name, pareiškėjas labai išgyveno jos netektį, ilgą laiką neišėjo iš namų, su niekuo nebendravo, blogai jautėsi, nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatytas neįgalumas, jis sunkiai vaikšto, naudojo antidepresantinius vaistus.
Suinteresuotas asmuo V. Š. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškime išreikštu reikalavimu sutinka.
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo D. R. Po D. R. mirties liko jos vardu įregistruotas turtas:1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). D. R. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties Lazdijų rajono 2-ajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš teismui pateiktų pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, jog dėl pareiškėjo turimų sveikatos sutrikimų jam (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-246/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-246/2011">3K-3-246/2011</a>). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-319-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-319-695/2015">3K-3-319-695/2015</a>).
Nagrinėtinu atveju, palikėja D. R. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi paskutinė termino priimti palikimą diena buvo (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog pareiškėjas terminą priimti palikimą yra praleidęs per 2 metus ir 6 mėnesius. Pareiškėjas nurodo, jog sąžiningai suklydo, manydamas, jog nereikia priimti su seserimi bendrai po motinos mirties paveldėto ir valdyto turto, taip pat nurodė, jog po sesers mirties labai pablogėjo pareiškėjo emocinė būsena – jis sunkiai išgyveno sesers netektį, ilgą laiką neišėjo iš namų, su niekuo nebendravo, pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas neįgalumas, jis sunkiai vaikšto, naudojo antidepresantus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzc4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-378/2017">3K-3-154-378/2017</a>). Nagrinėtinu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjui dėl turimų sveikatos sutrikimų nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, jog po palikėjos mirties, su kuria pareiškėjas ilgą laiką gyveno kartu, taigi tikėtina, jog turėjo artimą ryšį, pareiškėjas sunkiai išgyvento patirtą netektį. Atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę bei nurodytas aplinkybes apie emocinę būseną po sesers mirties, darytina išvada, jog šios aplinkybės galėjo lemti, jog pareiškėjas suklydo, manydamas, jog po sesers mirties, nereikia atlikti paveldėjimo procedūrų, dėl turto, kurį bendrai paveldėjo ir valdė kartu su seserimi po motinos mirties. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas savo teisę į palikimo priėmimą po sesers mirties realizavo pernelyg pasyviai, elgėsi aplaidžiai ar nesąžiningai. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nulėmusios termino priimti palikimui po sesers D. R. mirties praleidimą, pripažintinos svarbiomis ir pakankamomis, jog sudarytų pagrindą praleisto termino atnaujinimui.
Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191/2012">3K-3-191/2012</a>). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-319-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-319-695/2015">3K-3-319-695/2015</a>). Kita galima palikėjos įpėdinė V. Š. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimo reikalavimu sutinka. Byloje duomenų apie kitus galimus palikėjos D. R. įpėdinius nėra. Taigi konstatuotina, jog šiuo atveju termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų galimų palikėjos įpėdinių teisių bei teisėtų interesų.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, bei nesant prieštaravimų iš suinteresuoto asmens, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjos D. R. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d., TAR, 2023, Nr. 2023-24579), nustatytą minimalią 8,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Justina Stančikienė
