T. B. pagal BK 183 str. 2 d., 1992 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-384-648/2016

Proceso Nr. 1-38-1-00091-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.18.4.

2016 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

nuteistajam T. B., jo gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,

nuteistajam A. V., jo gynėjai advokatei Indrei Panavaitei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Karčinsko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 13 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL (32 500 Lt, t. y. 9 413 Eur) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 275 MGL (35 750 Lt, t. y. 10 353 Eur) dydžio bauda, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas už 122 585,83 Lt, t. y. 35 503 Eur; pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL (19 500 Lt, t. y. 5 648 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9 100 Lt, t. y. 2 636 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6 500 Lt, t. y. 1 883 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos baudos subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir T. B. paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (39 000 Lt, t. y. 11 295 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto už 122 585,83 Lt, t. y. 35 503 Eur, konfiskavimas.

T. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (26 000 Lt, t. y. 7 530 Eur) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3 765 Eur) dydžio bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas už 23 700 Lt, t. y. 6 864 Eur; pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL (19 500 Lt, t. y. 5 648 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6 500 Lt, t. y. 1 883 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos baudos subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdu ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – 250 MGL (32 500 Lt, t. y. 9 413 Eur) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas už 23 700 Lt, t. y. 6 864 Eur.

A. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Juridinis asmuo UAB „A“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį juridinio asmens likvidavimu; pagal BK 20 straipsnį, 199 2 straipsnio 1 dalį juridinio asmens likvidavimu; pagal BK 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį juridinio asmens likvidavimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir UAB „A“ paskirta subendrinta bausmė – juridinio asmens likvidavimas.

Juridinis asmuo UAB „A“ pagal BK 20 straipsnį, 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš nuteistųjų T. B., A. V. ir UAB „A“ valstybei solidariai priteista 33 853 Lt, t. y. 9 804,51 Eur, žalos atliginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. Č. (M. Č.) ir A. P.. Z. Č. ir D. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla kiekvienam jų nutraukta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi nuteistųjų A. V. ir M. Č. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendis –patikslinant nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas A. V., M. Č., T. B. ir UAB „A“ nusikaltimų, numatytų BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nustatant, kad M. Č. 2010 m. balandžio–rugpjūčio mėn. įgijo, laikė ir realizavo ne mažiau kaip 17 276,76 l dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip 44 919,57 Lt, t. y. 13 009,60 Eur; T. B. ir A. V. UAB „A” naudai 2010 m. balandžio–rugpjūčio mėn. iš nelegaliai veikiančios degalinės įgijo ir laikė ne mažiau kaip už 17 276,76 l dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip už 44 919,57 Lt, t. y. 13 009,60 Eur.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliaciniai skundai atmesti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu T. B. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A“ direktorius ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „A“ turtą, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. iš UAB „A“ kasos grynaisiais ir pasinaudodamas įmonės banko mokėjimo kortelėmis iš banko „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pasisavino 122 585,83 Lt (35 503,31 Eur) – didelės vertės bendrovės turtą.

A. V. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A“ transporto vadovas, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iš UAB „A“ iš banko „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas šios įmonės banko mokėjimo kortele, grynaisiais pasisavino jam patikėtus 23 700,00 Lt (6 863,99 Eur).

T. B., A. V., M. Č., juridinis asmuo UAB „A“ nuteisti už tai, kad: T. B., būdamas UAB „A“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB „A“ vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, A. V., būdamas UAB „A“ transporto vadovas, veikdami bendrininkų grupe su M. Č., kuris neturėdamas licencijos vertėsi neteisėta ūkine komercine veikla, t. y. buvo įsteigęs nelegalią degalinę, esančią Vilniuje, Svirno g. 2, ir neteisėtai prekiavo dyzeliniu kuru; laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su M. Č., kad šis jo – T. Burbos ir A. V. atsiųstiems UAB „A“ vairuotojams, atvykusiems į nelegaliai veikusią degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), UAB „A“ priklausančiais automobiliais, įpils ne mažiau kaip 3800 litrų dyzelinio kuro per mėnesį, už kurį jis – T. B. ir A. V. vėliau sumokės ne mažiau kaip 2,60 Lt už vieną litrą dyzelinio kuro. M. Č. sutikus, jis – T. B. kartu su A. V., pažeisdami Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 270 „Dėl naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos ir naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos 12 punkto nuostatą, kuri numato, kad fiziniai asmenys mobiliosiose ir kilnojamosiose talpyklose perveždami daugiau kaip 40 litrų naftos produktų ir bioproduktų kartu su kroviniu privalo turėti šių produktų įsigijimą ar pagaminimą pagrindžiančius dokumentus, 19 punkto nuostatą, kuri numato, kad fiziniai asmenys privalo turėti atitinkamose kuro talpyklose laikomų naftos produktų ir bioproduktų kiekio įsigijimą ir atvežimą pagrindžiančius dokumentus; ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 270 „Dėl naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos ir naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių 4 punkto nuostatą, kuri numato, kad fiziniai asmenys privalo pildyti naftos produktų ir bioproduktų apskaitos žurnalus jei laikomų naftos produktų bendras tūris didesnis kaip 450 litrų, 17 punkto nuostatą, numatančią, kad fizinių asmenų pildomi apskaitos žurnalai, naftos produktų įsigijimą, gabenimą ir kokybę patvirtinantys dokumentai turi būti laikomi ir pateikiami kontrolinio patikrinimo metu; ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2, 8, 35 straipsnius, t. y. 2 straipsnio nuostatą, numatančią, kad akcizų objektas yra energetiniai produktai – dyzelinas, 8 straipsnio nuostatą, numatančią prievolės atsiradimą sumokėti akcizo mokestį, 35 straipsnio nuostatą, numatančią dyzelinui taikomo akcizo tarifą, nurodė UAB „A“ vairuotojams nuvykti į M. Č. priklausančią nelegalią degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir į UAB „A“ transporto priemones ir su jomis atvežtas talpyklas įpilti jo – T. B. ir A. V. nurodytą nelegalaus dyzelinio kuro kiekį. UAB „A“ vairuotojai vykdydami jo – T. B. ir A. V. nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio iki 2010 m. rugsėjo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, per ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kartų kiekį nuvyko į nelegalią degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur M. Č. pagal išankstinį susitarimą su juo – T. B. ir A. V. į UAB „A“ priklausančias transporto priemones ir su jomis atvežtas talpyklas kas mėnesį įpylė ne mažiau kaip 3800 litrų dyzelinio kuro, iš viso per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėn. įpylė ne mažiau kaip 19344,76 litro dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, už kurį jis – T. B. ir A. V. vėliau M. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 50 296,37 Lt (14 566,84 Eur), nesumokėdami pridėtinės vertės (PVM) ir akcizo mokesčių, t. y. tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, T. B., A. V., UAB „A“ įgijo ir laikė, M. Č. įgijo, laikė ir realizavo, pažeisdami nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamų prekių – ne mažiau kaip 19 344,76 litr dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 Eur), t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, ir šį dyzelinio kuro kiekį T. B. ir A. V., pažeisdami nustatytą tvarką, neteisėtai naudojo UAB „A“ ūkinėje veikloje.

Taip pat T. B. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, sutarę surasti asmenis, kurie galėtų pagaminti netikrus kasos kvitus, pagrindžiančius dyzelinio kuro įsigijimą, 2010 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), A. V. susitiko su Z. Č. ir pasiūlė jai už piniginį atlygį pagaminti netikrus atsiskaitymo už dyzelinį kurą kasos kvitus, kuriuose turėtų būti pavaizduotas tariamas UAB „A“ dyzelinio kuro įsigijimas, sumokant jai – Z. Č. už šią paslaugą po 15 centų už tariamai įsigytą vieną litrą dyzelinio kuro, užfiksuotą netikrame kasos kvite. Z. Č. sutikus, A. V. davė jai UAB „A“, kurioje pats dirbo transporto vadovu, rekvizitus ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., periodiškų susitikimų kiekvieno mėnesio gale su Z. Č. metu automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), T. B. ar A. V., tiek vieni, tiek kartu nurodydavo Z. Č., koks tariamas UAB „A“ įsigyjamo dyzelinio kuro kiekis ir kokiai sumai turėtų būti užfiksuotas gaminamuose netikruose kasos atsiskaitymo kvituose. Z. Č., sukurstyta T. B. ir A. V., iš jų gautus duomenis, t. y. UAB „A“ rekvizitus bei duomenis apie tariamai įsigyjamo dyzelinio kuro kiekį ir įsigijimo kainą, perduodavo D. M., o šis visus duomenis pateikdavo A. P., užsiimančiam netikrų dokumentų – kasos kvitų – pagaminimu, kuris laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo asmeninį kompiuterį, rašalinį spausdintuvą „Canon“ ir spaudą su UAB „L“ degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), rekvizitais, bei kasos aparato juostos popierių, pagamino žinomai netikrus dokumentus – 425 vienetus kasos kvitų, t. y. 2010 m. balandžio–rugpjūčio mėnesių kasos kvitus su UAB „L“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), rekvizitais, šiuose kvituose nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „A“ tariamą 58 586,886 litro dyzelinio kuro įsigijimą iš UAB „L“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), už 206 582,20 Lt (59 830,34 Eur) sumą, t. y. nurodė tuos duomenis, kuriuos nurodyti buvo prašę – T. B. ir A. V.. Pagaminęs netikrus 425 vienetus kasos kvitų, A. P. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. periodiškai juos perdavinėjo D. M., o šis Z. Č., kuri periodiškų susitikimų su juo – T. B. ar A. V. kiekvieno mėnesio gale ar kito mėnesio pradžioje metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šiuos netikrus kvitus atiduodavo T. B. ir A. V., o jie – T. B. ir A. V. – už šiuos netikrus kvitus Z. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 7 800 Lt (2 259,04 Eur). Už suklastotų dokumentų pagaminimą Z. Č. D. M. ir A. P. sumokėjo 5 200 Lt (1 506,02 Eur).

Taip pat T. B., A. V., juridinis asmuo UAB „A“ nuteisti už tai, kad: UAB „A“ direktorius T. B., turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, padedant UAB „A“ transporto vadovui A. V., panaudodami netikrus 425 vienetus kasos kvitų, patvirtinančių UAB „A“ 58 586,886 litro dyzelinio kuro pirkimą 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu iš UAB „L“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), už 206 582,20 Lt (59 830,34 Eur) sumą, žinodami, kad UAB „A“ realiai iš UAB „L“ 58 586,886 litro dyzelino už 206 582,20 Lt (59 830,34 Eur) sumą nepirko, nurodė įmonės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. tvarkiusiai UAB „A“ vyr. finansininkei D. U. ir buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. tvarkiusiai vyr. finansininkei N. P. įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą kaip įmonės veiklos sąnaudas pagal pateiktus 425 vienetus netikrų kasos kvitų tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A“ laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iš UAB „L“ įsigijo 58 586,886 litro dyzelinio kuro už 206 582,20 Lt (59 830,34 Eur) su PVM (iš jų PVM mokestis 35 853,14 Lt (10 383,75 Eur)), taip pat vėliau šiuos melagingus duomenis nurodyti UAB „A“ pildomose PVM deklaracijose ir šias deklaracijas pateikti Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai. D. U. ir N. P., vykdydamos jo – T. B. nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., nežinodamos ir nesuprasdamos, kad jo – T. B. ir A. V. pateikti kvitai yra netikri ir kad juose nurodyti duomenys yra melagingi ir neatitinka tikrovės, šiuos duomenis įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą ir, pildydamos UAB „A“ PVM deklaracijas už 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, juose nurodė UAB „A“ bendrą pirkimo PVM sumą – 35 853,00 Lt (10 383,75 Eur) ir šias PVM deklaracijas pateikė Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai, tokiu būdu jis – T. B., padedant A. V., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. apgaule savo ir UAB „A“ naudai išvengė 35 853,00 Lt (10 383,75 Eur) PVM mokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Taip pat T. B. ir juridinis asmuo UAB „A“ nuteisti už tai, kad: T. B., būdamas UAB „A“ direktorius, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB „A“ vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „A“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „A“ buhalterines apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą, t. y. žinodamas, kad 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais UAB „A“ realiai dyzelinio kuro iš UAB „L“ nepirko, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio nuostatą – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ ir 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies nuostatą: „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą <...> ir PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM, traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1–16 punktuose nurodyti rekvizitai“, 80 straipsnio 7 dalies nuostatą „Mažmeninėje degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų) prekyboje parduodant prekes ir paslaugas, kasos aparato kvitas, kuriame nurodyta prekių (paslaugų) vertė (įskaitant PVM) neviršija 500,00 Lt (144,81 Eur) ir kuriame yra visi teisės aktų nustatyti kasos aparato kvitui privalomi rekvizitai, taip pat rekvizitas (rekvizitai) pagal kurį galima identifikuoti prekių (paslaugų) pirkėją, laikomas PVM sąskaita-faktūrą“, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. UAB „A“ vyr. finansininkei D. U. ir buhalterinę apskaitą tvarkiusiai laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. vyr. finansininkei N. P. žinomai netikrus 425 vienetus kasos kvitų ir nurodė visus šiuos netikrus kasos kvitus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą; vykdydamos jo – T. B. nurodymus, D. U. ir N. P., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., nežinodamos, kad pagal jo – T. B. pateiktų kvitų duomenis, tarp UAB „A“ ir UAB „L“ ūkinės operacijos, t. y. dyzelinio kuro pirkimai, realiai neįvyko, įtraukė UAB „L“ vardu išrašytus kasos aparato 425 vienetų kvitų, kuriais buvo įformintas 2010 m. balandžio – rugpjūčio mėnesių UAB „A“ dyzelinio kuro pirkimas už 170 729,06 Lt (49 446,55 Eur) ir PVM 35 853,14 Lt (10 383,75 Eur) iš viso 206 582,20 Lt (59 830,34 Eur) į UAB „A“ buhalterinę apskaitą už 2010 m. balandžio – rugpjūčio mėnesius, kurių pagrindu įrašė neteisingus duomenis apie ūkinės operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant bendrovės tikrąją ūkinę, komercinę finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Tokiu būdu jis – T. B., būdamas atsakingas už UAB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimą, iškreipė tikrąją UAB „A“ tikrąją ūkinę, komercinę finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „A“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

T. B., A. V. ir juridinis asmuo UAB „A“ išteisinti dėl kaltinimo, kad: T. B., A. V., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nusikalstamu būdu pasisavinę jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „A“ priklausantį turtą – 156 284,83 Lt (45 263,22 Eur), UAB „A“ naudai, be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir nesumokėdami PVM ir akcizo mokesčių, iš nelegaliai veikusios degalinės, esančios Vilniuje, Svirno g. 2, už ne mažiau kaip 50 296,38 Lt (14 566,83 Eur) sumą neteisėtai įsigijo ne mažiau kaip 19 344,76 litro dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 Eur), kurį naudojo UAB „A“ ūkinėje veikloje, tęsdami nusikalstamą veiką ir siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą – 19 344,76 litro dyzelinio kuro, už ne mažiau kaip 7 800 Lt (2 259,04 Eur) įgijo žinomai netikrus 425 vienetus kasos kvitų su juose nurodytais melagingais duomenimis apie UAB „A“ tariamą 58 586,886 litro dyzelinio kuro įsigijimą iš UAB „L“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) 52, 206 582,20 Lt (59 830,34 Eur), šiuos netikrus kasos kvitus įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, kurioje melagingai nurodė, kad UAB „A“ teisėtai įsigijo dyzelinį kurą; taip jie – T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, įteisino nusikalstamu būdu įgytą ne mažiau kaip 19 344,76 litro dyzelinio kuro kiekį, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. ir nuteistojo T. B. apeliacinius skundus atmetė, o nuteistųjų A. V. ir M. Č. apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė patikslindamas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas A. V., M. Č., T. B. ir juridinio asmens UAB „A“ nusikaltimų, numatytų BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes. Apeliacinis teismas nustatė, kad M. Č. 2010 m. balandžio–rugpjūčio mėn. įgijo, laikė ir realizavo ne mažiau kaip 17 276,76 l dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų už ne mažiau kaip 13 009,60 Eur sumą; T. B. ir A. V. UAB „A“ naudai 2010 m. balandžio–rugpjūčio mėn. iš nelegaliai veikiančios degalinės įgijo ir laikė ne mažiau kaip 17 276,76 l dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip už 13 009,60 Eur sumą. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

2. Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Karčinskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl T. B., A. V. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį bei juridinio asmens UAB „A“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnį, 216 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies nekeisti.

2.1. Kasaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas T. B., A. V. bei juridinį asmenį UAB „A“ pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (juridinį asmenį pagal BK 20 straipsnį, 216 straipsnio 1 dalį) dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, išsamiai neįvertino visų bylos aplinkybių, padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė, iš esmės nepaneigė apeliacinio skundo motyvų dėl T. B., A. V. bei juridinio asmens UAB „A“ dalyvavimo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavime. Skunde teigiama, kad neišsamus byloje surinktų įrodymų vertinimas, neišsamiai išnagrinėtas prokuroro apeliacinis skundas laikytini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nes tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai turėjo įtakos tinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui.

2.2. Kasatorius teigia, kad teisme ištirtų įrodymų visuma paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog pagrindinis T. B. ir A. V. tikslas buvo ne siekis legalizuoti nusikalstamu būdu įsigytą kurą, o tiesiog nuslėpti bendrovės piniginių lėšų pasisavinimą. Anot prokuroro, iš byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistųjų T. B. ir A. V. nusikalstami ketinimai buvo siekis nelegaliai nupirkti akcizais apmokestintas prekes – dyzelinį kurą, nemokant akcizo bei kitų (PVM) mokesčių, panaudojant suklastotus kasos kvitus nuslėpti nusikalstamą turto prigimtį, įmonės „A“ buhalterinėje apskaitoje apgaulingai nurodant, kad turtas įgytas iš teisėtų šaltinių. Skunde nurodyta, kad byloje nustatyta, jog iš nusikalstamos veikos gautą dyzelinį kurą naudojant įmonės „A“ ūkinėje, komercinėje veikloje buvo pasisavintos lėšos, kurios tariamai buvo išleistos pagal suklastotus kasos kvitus sumokant už tariamai sąžiningai įsigytą kurą. Kasatorius tvirtina, kad akivaizdu, jog nuteistieji T. B. ir A. V., siekdami pasisavinti įmonei priklausančias pinigines lėšas, suprato, kad šiam tikslui pasiekti būtina įmonės ūkinėje veikloje naudoti žymiai mažesne kaina iš nusikalstamos veikos gautą kurą, nuslepiant nusikalstamą turto prigimtį suklastotais kasos kvitais. Įmonės „A“ buhalterinėje apskaitoje panaudojus suklastotus kasos kvitus buvo melagingai patvirtinta, kad kuras buvo įgytas realia (žymiai aukštesne) rinkos kaina. Vėliau pagal suklastotus kasos kvitus tariamai už kurą išleistos sumos nuteistųjų T. B. ir A. V. buvo pasisavintos. Iš to matyti, kad nuteistieji T. B. bei A. V., panaudodami nusikalstamu būdu įsigytą dyzelinį kurą įmonės ūkinėje veikloje, nuslėpdami nusikalstamą kilmę suklastotais kasos kvitais, jį legalizavo. O įmonės buhalterinėje apskaitoje apgaulingai nurodyta tariamai pagal suklastotus kasos kvitus už dyzelinį kurą sumokėta suma buvo pasisavinta. Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog realiai bendrovės įsigytas nelegalaus dyzelinio kuro kiekis buvo vos ne dvigubai mažesnis, nei nurodyta netikruose 425 vnt. kasos kvituose, nepaneigia skunde išdėstytų aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme nustatytomis aplinkybėmis įrodytas tik nusikalstamai įgyto 17 276,76 l dyzelinio kuro ne už mažesnę kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 Eur) sumą legalizavimas įmonės „A“ ūkinėje veikloje. Todėl dėl tokios vertės ir kiekio nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo buvo reikšti įtarimai, vėliau šia apimtimi prokuroras palaikė kaltinimą teisme. Prokuroras nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kokiais būdais buvo įgytas kitas suklastotais kasos kvitais dyzelinis kuras ir ar apskritai jis buvo įgytas. Kilus abejonių, baudžiamasis persekiojimas dėl šios dalies pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nebuvo vykdomas.

2.3. Prokuroras teigia, kad iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog nuteistųjų T. B., jo atstovaujamo juridinio asmens „A“, taip pat A. V. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Šios aplinkybės taip pat buvo nurodytos prokuroro apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl prokuroro skundo esmės, kuria buvo ginčijamas T. B., A. V. bei juridinio asmens UAB „A“ nepagrįstas išteisinimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, savo išvadų nepagrindė išsamia byloje surinktų įrodymų viseto analize, nevertino įrodymų jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, neatsakė į nemažai esminių prokuroro skundo argumentų. Neišsamus byloje surinktų įrodymų vertinimas, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, prokuroro skundo neišnagrinėjimas (BPK 320 straipsnio 3 dalies) laikytini esminiais pažeidimais, nes dėl to apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties dalies, kuria buvo atmestas prokuroro skundas dėl nepagrįsto T. B., A. V. bei juridinio asmens UAB „A“ išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, negalima laikyti teisėta ir pagrįsta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

3. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. Karčinsko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) taikymo

4. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

4.1. Teismų praktikoje nurodyta, kad kriminalizavus šią veiką įgyvendinti Lietuvos valstybės tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Kaip teigiama 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB, dideli nešvarių pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui ir reputacijai, jie kelia grėsmę vieningai rinkai. Dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų paslėpti nusikalstamu būdu gautų pajamų kilmę kyla rimta grėsmė kredito ir finansų įstaigų tvirtumui, vientisumui ir stabilumui bei pasitikėjimui visa finansų sistema (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-467/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-467/2012">2K-467/2012</a>, 2K-251/2014).

4.2. Taigi BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas. Nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Pažymėtina, kad BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-467/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-467/2012">2K-467/2012</a>). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2014).

4.3. BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – yra nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-653/2012, 2K-251/2014).

4.4. Kasatoriaus nuomone, nuteistieji T. B., A. V. ir juridinis asmuo UAB,,A“ turi būti nuteisti ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, nes T. B. ir A. V., panaudodami nusikalstamu būdu įgytą dyzelinį kurą įmonės ūkinėje veikloje ir nuslėpdami nusikalstamą turto prigimtį suklastotais kasos kvitais, legalizavo turtą.

4.5. Byloje teismai nustatė, kad T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe su M. Č., iš nelegaliai veikusios degalinės laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki rugsėjo mėnesio įgijo ir naudojo UAB,,T“ veikloje ne mažiau kaip 17 276,76 litro dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, už kurį T. B. ir A. V. M. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 Eur); taip pat T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, už ne mažiau kaip už 7800 Lt (2259,04 Eur) įgijo žinomai netikrus 425 vnt. kvitus su juose nurodytais melagingais duomenimis apie bendrovės tariamą 58 586,886 litro dyzelinio kuro įsigijimą už 206 582,20 Lt (59 830,34 Eur) sumą iš UAB,,L“ degalinės ir šiuos netikrus kvitus T. B. įtraukė į UAB,,A“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB,,A“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, šiuos melagingus duomenis nurodė bendrovės pildomose PVM deklaracijose, jas pateikė VMI ir T. B., A. V. ir UAB,,A“ bendrovės naudai apgaule išvengė 35 853,00 Lt (10 383,75 Eur) PVM sumokėjimo į biudžetą.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą dėl nuteistųjų išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, padarė išvadas, kad nuteistųjų pagrindinis tikslas buvo nuslėpti UAB,,A“ turto – piniginių lėšų – pasisavinimą, o ne siekis įteisinti nusikalstamu būdu įsigytą dyzelinį kurą, todėl nėra veikos subjektyviųjų požymių – kaltės – tiesioginės tyčios ir tikslo. Šios išvados yra teisingos.

4.7. Byloje nustatyta, kad T. B. ir A. V., veikdami bendrai, dyzelinį kurą įsigijo iš nelegalios degalinės turėdami tikslą mažinti bendrovės veiklos sąnaudas, nes pigiau įsigytas kuras buvo naudojamas jos veikloje. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismo T. B. ir A. V. už įmonės lėšų pasavinimą nuteisti ne kaip bendrininkai, tačiau teismas nustatė, jog dalis pasisavintų lėšų realiai buvo panaudota dyzelinio kuro įsigijimui. Iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pagrindinis nuteistųjų T. B. ir A. V. nusikalstamas tikslas, atliekant konkrečiai kiekvienam inkriminuotus veiksmus, buvo savintis bendrovės pinigines lėšas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, o pagal apgaulingus apskaitos duomenis sudarius ir pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo sukčiaujama apgaule išvengiant šio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip minėta, už tokius nusikalstamus veiksmus T. B., A. V. ir UAB,,A“ buvo nuteisti pagal atitinkamus BK straipsnius.

4.8. Tačiau byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų nuteistųjų nusikalstamą tikslą įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą, jį panaudojant ūkinėje veikloje ir melagingai nurodant jį gavus iš teisėtos veiklos. Taigi, pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų T. B., A. V. ir juridinio asmens UAB,,A“ veiksmuose nėra būtinųjų BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviųjų požymių – tiesioginės tyčios ir tikslo, todėl pirmosios instancijos teismas, išteisindamas T. B., A. V. ir juridinį asmenį UAB,,A“ dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, o apeliacinės instancijos teismas atmesdamas prokuroro skundą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo išnagrinėjimo

5. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįsdamas savo išvadų byloje surinktų įrodymų visumos analize dėl nuteistųjų išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

5.1. BPK 320 straipsnio 3 dalis įtvirtina apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo pareigą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5.2. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015).

5.3. Atsakant į kasacinio skundo teiginius, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, neišsamiai vertino bylos įrodymus ir neišnagrinėjo skundo iš esmės, pažymėtina, jog šie teiginiai yra gana deklaratyvūs, nes kasaciniame skunde nėra nurodomi konkretūs argumentai, pagrindžiantys prokuroro nurodomus pažeidimus. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

5.4. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prokuroras nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti nuteistuosius T. B., A. V. bei juridinį asmenį UAB,,A“ pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir grindė savo argumentus, analizuodamas šiame straipsnyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atsakomybės turinį ir ribas. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka nagrinėjo ne tik prokuroro skundą, bet ir nuteistųjų M. Č., T. B., A. V. gynėjos advokatės I. Panavaitės apeliacinius skundus. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, teismas nagrinėdamas gautus apeliacinius skundus išsamiai ir visapusiškai vertino bylos įrodymus, tiek atskirai, tiek kaip visumą, jų pagrindu padarė motyvuotas išvadas. Teismas taip pat išnagrinėjo ir įvertino prokuroro skundo argumentus, nurodė aiškius motyvus, kodėl apeliacinis skundas yra atmetamas. Tai, kad atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo motyvus apeliacinės instancijos teismas nebekartojo įrodymų vertinimo, kuris buvo padarytas atsakant į kitus apeliacinius skundus, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai ar pažeidė jų vertinimo taisykles.

5.5. Taigi konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo, nėra pagrindo, o kasatoriui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime nėra laikomos prieštaraujančiomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, todėl nėra pagrindo šią bylos dalį grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Karčinsko kasacinį skundą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Vytautas Masiokas

Artūras Pažarskis