E. M. pagal ANK 426 str., 417 str. 8 d.

Administracinė byla Nr. A15-157-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00100-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos :16.9.8;

16.9.10; 21.9.4; 21.9.10

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2017 m. rugpjūčio 11 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

suinteresuotam asmeniui – turto, kuris gali būti konfiskuotas, savininkei R. V.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui,

nukentėjusiajam Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijai,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. M. 2017 m. liepos 20 d. apie 22.40 val., neturėdamas teisės vairuoti, Prienų rajone, Jiezne, Basanavičiaus gatvėje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į gėlių stovą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir seniūnijai priklausantis gėlių stovas. E. M. iš įvykio vietos pasišalino. Jiezno seniūnijai padaryta 510 Eur žala. Šiais veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime kaltę pripažino, nurodydamas, jog norėjo nuo ežero parvežti draugus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį, nesuvaldęs automobilio nuslydo nuo kelio ir kliudė gėlių vazoną. Išsigandęs iš įvykio vietos pabėgo.

Teismo posėdžio metu E. M. pripažino padaręs administracinius nusižengimus, nurodė, kad gailisi juos padaręs, prašė neskirti pačios didžiausios bausmės, o paskirtos nuobaudos mokėjimą išdėstyti dėl sunkios materialinės padėties, nes šiuo metu niekur nedirba, gyvena su mama, kuri jį išlaiko, išvažiuoja į užsienį užsidirbti pinigų. Paaiškino, jog 2017 m. liepos 20 d. vakare apie 21 val. prie Jiezno ežero susirinkęs jaunimas, tame tarpe ir V., gėrė. V. prie ežero buvo su savo mamos V. automobiliu. Jis pats buvo išėjęs namo, vėliau grįžo ir pamatė, jog visi girti. Nenorėdamas palikti draugų, nutarė juos parvežti. Jis draugus susodino į automobilį ir vežė. Jis pats neturi teisės vairuoti, vairuoti moka minimaliai, tačiau jam atrodė, kad nieko nenutiks. Važiuojant vienas ratas užšoko ant šaligatvio, paskui – kitas ratas taip pat, ir jis trenkėsi į stulpą. Tuomet jis išsigandęs sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo, pamatė kad užkabintas gėlės vazonas. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo į V. kiemą, kur pastatė automobilį. Suvokė, kad padarė avariją. Nežino Kelių eismo taisyklių, todėl pasišalino iš įvykio vietos.

Konfiskuotino turto savininkė R. V. teismo posėdžio metu prašė transporto priemonės nekonfiskuoti, nurodė, kad transporto priemonę įvykio dieną perdavė savo sūnui, kad jis padėtų seneliams nupirkti statybinių medžiagų, todėl ji apie pažeidimą nieko nežinojo.

Nukentėjusiojo asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta nukentėjusiojo asmens atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalis).

ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 130 straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas, iš eismo įvykio pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš jo vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengimą pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Pagal Kelių eismo taisykles eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. KET 234 straipsnis numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Kaip minėta anksčiau KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju E. M. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, jis svetimus automobiliu atsitrenkė į nukentėjusiajam Jiezno seniūnijai priklausantį vazoną, tuo padarydamas žalą, todėl apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Nustatyti E. M. veiksmai – nepranešimas policijos pareigūnams ir nuvažiavimas iš įvykio vietos – formaliai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau šio nusižengimo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Įvertinus bylos duomenis, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, matė ir girdėjo, kad atsitrenkė į gėlių stovą ir jį apgadino. Šios išvados darytinos iš to, jog, remiantis automobilio apgadinimo nuotraukomis, iš kurių matyti, jog apgadintas automobilio variklio dangtis, darytina išvada, jog automobilis į gėlių stovą trenkėsi priekiu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė, jog automobiliu kliudė gėlių stovą ir jį apgadino. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog, remiantis byloje esančiomis nuotraukomis, beveik visi gėlių vazonai iš stovo iškritę, o automobilio variklio dangtis žymiai įlenktas, darytina išvada, jog susidūrimo smūgio būta stipraus, todėl automobilio vairuotojas ne tik matė bet ir girdėjo, jog kliudė gėlių stovą. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, jog suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo teismo posėdyje pripažino, jog po įvykio išlipo iš automobilio, apžiūrėjo įvykio vietą, matė, kad užkabino gėlių stovą. Aplinkybė, jog E. M. nežinojo Kelių eismo taisyklių reikalavimo, kad negalima pasišalinti iš eismo įvykio vietos, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilį vairavo, neturėdamas teisės jį vairuoti, todėl darytina išvada, jog jis galimai iš įvykio vietos pasišalino, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl to, jog vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, veikdamas tyčia, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus nusižengimus, padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių reikalavimų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tiek Kelių eismo taisyklės, tiek Administracinių nusižengimų kodeksas buvo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo turėjo ir galėjo žinoti apie aukščiau aptartą teisinį reguliavimą.

Konkrečioje situacijoje E. M. suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Remiantis teismų praktika, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. E. M. pripažino, kad iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, išsigandęs atsakomybės, žinodamas, kad elgėsi neteisėtai bei supratęs, kad kitų asmenų turtui padaryta žala.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis visumoje, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog E. M. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis, nulėmęs svetimo turto sugadinimą, taip pat įrodyta, jog jis nevykdė vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, Kelių eismo taisyklių 222 p. numatytos pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai, ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Teismas, įvertinęs bylos duomenis visumoje, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog E. M. vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir sukėlė eismo įvykį, taip pažeidė KET 127 punkto reikalavimą, nurodantį, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Be to, E. M. ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytų nusižengimų faktą įrodo:

administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad E. M. 2017 m. liepos 20 d. apie 22.40 val. neturėdamas teisės vairuoti, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į gėlių stovą (b.l. 1);

Alytaus apskrities VPK Birštono PK tyrėjo Ž. M. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2017 m. liepos 20 d. apie 22.02 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės nuvažiavo raudonos spalvos automobilis, kurio vienas ratas prakirstas, automobilio priekis sudaužytas. Nuvykus į vietą ir nusukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėtas išverstas gėlių stovas su gėlėmis, matomos automobilio vėžios, ant gėlių stovo – raudonų dažų liekanos. Sekant paliktom tepalo dėmėm, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo raudonos spalvos automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį R. V.. Nuvykus pas automobilio savininkę, ji paaiškino, kad automobiliu naudojasi iš užsienio atostogų grįžęs sūnus M. V. (b.l. 2);

R. V. apklausos protokolas, kur automobilio savininkė nurodė, jog automobiliu naudojasi sūnus, su juo susisiekus telefonu, pastarasis paaiškino, kad eismo įvykio nepadarė (b.l. 3);

eismo įvykio schema (b.l. 4);

Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techniniai defektai – priekinės lempos, variklio dangčio, kairės pusės priekinio sparno, kairės pusės priekinės lempos, kairės pusės priekinio rato (b.l. 5);

nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai bei gėlių stovo apgadinimai (b.l. 7-8);

E. D. apklausos protokolas, kur ji nurodo mačiusi raudonos spalvos Opel markės automobilį, kuris atsitrenkė į gėlių stovą (b.l. 9);

Prienų rajono savivaldybės Jiezno seniūnijos pažyma, kad dėl kelių eismo įvykio padaryta 510 Eur žala (b.l. 12, 13);

E. M. paaiškinimas, kuriame nurodo, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nesuvaldęs automobilio kliudė gėlių vazoną, iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 15);

Vairuotojų registro išrašas, kad E. M. teisės vairuoti transporto priemones neturi (b.l. 16).

Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. M. 2017 m. liepos 20 d. apie 22.40 val. neturėdamas teisės vairuoti, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos ir, nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į gėlių stovą, iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimą, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog E. M. praeityje tris kartus baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus nebaustas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kritiškai vertina savo elgesį, turi pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs, nedirba, duomenų, jog dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti, byloje nėra, teismo posėdžio metu nurodė, jog ketina vykti dirbti į užsienį. Atsižvelgiant į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, E. M. baustinas ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalia bauda ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta nuobauda - įspėjimu. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Už atskirus nusižengimus paskirtos nuobaudos subendrintinos (ANK 38 straipsnis).

E. M. prašymas išdėstyti baudos mokėjimą dalimis tenkintinas.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, E. M. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpiui.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Minėta, ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 130 straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai vertindamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).

Transporto priemonė „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o jo draugo M. V. mamai R. V.. Automobilio savininkė prašo nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio, kadangi ji asmeniškai juo naudojosi, perduodavo savo sūnui laikinai naudotis transporto priemone tik jam grįžus atostogų iš užsienio, pažeidimo dieną sūnui M. V. transporto priemonę davė padėti seneliams parvežti statybines medžiagas. Darytina išvada, kad automobilio savininkė nežinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, duomenų, kad automobiliu E. M. naudojosi su automobilio savininkės žinia, byloje nepateikta, todėl dėl paminėtų aplinkybių pagrindo konfiskuoti automobilį nėra, nes šiuo atveju egzistuoja išskirtinė situacija, leidžianti konstatuoti, kad automobilio savininkė R. V. nebuvo atsakinga už minėto automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (ANK 664 straipsnio 2 dalis). Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnija pateikė duomenis, jog E. M. padarydamas administracinius nusižengimus padarė 510,00 Eur žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, išspręstinas klausimas dėl padarytos materialinės žalos atlyginimo. E. M. įpareigotinas atlyginti Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijai padarytą 510,00 Eur žalą (ANK 664 straipsnio 2 dalis, CK 6.270 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

E. M. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

E. M. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, skirti įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir E. M. paskirti galutinę nuobaudą – 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

E. M. paskirtos 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31, įpareigojant kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokėti po 71,00 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 00 ct), paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant likusią nesumokėtą baudos dalį.

Priteisti iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijai, juridinio asmens kodas 188641035, naudai 510,00 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 00 centų) nuostolius turtinei žalai atlyginti.

Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį.

Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (išsiuntimo) dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė