Civilinė byla Nr. 2A-248-210/2018
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00409-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;2.6.37.;3.3.1.20.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02NjYtNDc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-666-476/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-666-476/2017">2-666-476/2017</a> pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei V. K. dėl jungtinės veiklos pripažinimo sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, jos atidalijimo, laidojimo išlaidų atlyginimo, trečiasis asmuo notarė K. Š..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad tarp jos ir V. I., mirusio (duomenys neskelbtini), buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Pripažinus, kad tarp jos ir V. I. buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, pripažinti jai nuosavybę į ½ nekilnojamojo turto: pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pasato-tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pasato-sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) - kanalizacijos šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio plotas 0,1500 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), registrų centre įregistruoto V. I. vardu. Priteisti iš atsakovės V. K. laidojimo išlaidas, kurias sudaro 1187,62 Eur ir antkapio pagaminimo išlaidas, kurios yra 590,00 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovės tėvu V. I. (mirusiu (duomenys neskelbtini)) gyveno nuo 1994 m., bendro ūkio vedimui ji panaudojo savo asmenines lėšas. Tarp ieškovės ir mirusiojo V. I. buvo susitarimas, kad ieškovė turimas asmenines lėšas laimėtas loterijoje investuos į V. I. vardu registruotą gyvenamojo namo pagerinimą, nes pastatui buvo reikalingas remontas. Po V. I. mirties sužinojo, kad V. I. buvo vedęs, jo santuoka buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), o palikimą priėmė jo dukra V. K.. Atsakovė dalyvavo tėvo laidotuvėse, tačiau prie laidojimo išlaidų neprisidėjo.
2. Atsakovė V. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, paaiškino, kad tėvas V. I. iš Rusijos į Lietuvą gyventi atvyko su turtu, atsivežė gyvulius: arklius, avis, karves, taip pat žemės ūkio techniką. Mano, kad tėvas atvykdamas į Lietuvą turėjo apie 7500 Eur, taip pat 1994 metais ji pati padėjo parduoti tėvui sodybą Rusijoje, už kurią tėvas gavo 4000 dolerių. Žinojo apie tėvo įsigytą namą (duomenys neskelbtini), tačiau apie jo remontą nieko nežinojo. Tačiau mano, kad remontas buvo daromas už tėvo pinigus. Ji nuo 1994 metų žinojo, kad tėvas gyvena su Z. P., tačiau, kad jie sudarė bažnytinę santuoką, nežinojo. Prie laidotuvių išlaidų ji neprisidėjo, nes nespėjo to padaryti. Kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo ji dar nėra gavusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas Raseinių rūmai 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino, kad tarp Z. P. ir V. I., mirusio (duomenys neskelbtini), buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Pripažino Z. P. nuosavybę į ½ nekilnojamojo turto: pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pasato-tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pasato-sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių)-kanalizacijos šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio plotas 0,1500 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), registrų centre įregistruoto V. I. vardu. Priteisė iš atsakovės V. K. ieškovės Z. P. naudai 1777,62 Eur laidojimo išlaidų. Priteisė iš atsakovės V. K. ieškovės Z. P. naudai 991 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės V. K. valstybės naudai 8,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Nustačius, kad ieškovės Z. P. ir V. I. faktiniai santykiai prasidėjo 1994 m. ir tęsėsi iki 2016 m., ginčo teisiniam santykiui teismas taikė 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Teismas susipažinęs su byloje esančia medžiaga, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų bei liudytojų paaiškinimų, padarė išvadą, kad nuo 1994 m. iki 2016 m. Z. P. ir V. I. siejo jungtinės veiklos santykiai. Teismas nustatė, kad ieškovė Z. P. ir V. I., gyvendami kartu, vedė bendrą ūkį, kartu jį kūrė, augino gyvulius, todėl gyvendami namų valdoje, adresu Pušyno g. 2, Šiluva, Raseinių r., jie turėjo tikslą pagerinti nekilnojamą turtą sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas pripažino, kad gyvendama kartu su V. I., ieškovė savo lėšomis pagerino turtą iš esmės, taip siekdama įgyti dalį turto nuosavybėn. Įvertinęs atliktų remonto darbų mastą teismas pripažino, kad atlikti remonto darbai, į kuriuos ieškovė investavo savo asmenines lėšas, turėjo įtakos paties namo, kaip statinio, pagerinimui iš esmės. Teismas nustatęs, kad jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu, ieškovė į namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto (pagerinimo) darbus investavo ne mažiau kaip 7733,52 Eur, o tuo metu namo vidutinė rinkos vertė buvo 7683 Eur bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju, jungtinės veiklos susitarimo dalyvių (Z. P. ir V. I.) įnašai sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę buvo lygūs, todėl ieškovei pripažino nuosavybės teisę į pusę šio nekilnojamojo turto.
5. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 1777,62 Eur laidojimo išlaidų. Atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko, nurodė, kad ji prie tėvo laidojimo išlaidų neprisidėjo. Teismas ieškovės prašomas priteisti laidojimo išlaidas pripažino būtinomis ir esant byloje rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems minėtas laidojimo išlaidas, jas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6. 1. Apeliantės teigimu, teismas įrodymus tyrė neobjektyviai, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, savo išvadas grindė tikrovės neatitinkančiais įrodymais. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, t. y. nesilaikė CPK 176, 177, 183, 185, 263, 270 ir 329 str.3 d.2 p. straipsnių reikalavimų, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla ir priimtas neteisėtas sprendimas.
6.2. Teismas spręsdamas dėl atlikto remonto 7733,52 Eur kainos vadovavosi įrodomosios galios neturinčiu rašytiniu įrodymu – 2016 m. gruodžio 1 d. lokaline sąmata, nevertino šią sąmatą surašiusio asmens kompetencijos. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi įrodomosios galios neturinčiomis klastotėmis – UAB „Raivila“ 2016-12-06 ir 2017-08-08 patvirtinimais, bei trimis kasos juostos čekiais.
6.3. Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 2 ir 3 punktų reikalavimus, nenurodė motyvų dėl išvados, kad iš V. J. turėtų lėšų nebuvo galima atlikti namo remonto.
6.4. Apeliantė tvirtina, kad laidojimo išlaidų sumos dalis priteista teisinės galios neturinčio dokumento (kvito) pagrindu, taip teismas pažeidė CPK 185 str. l d.
6.5. Teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. pažeidė proceso kalbos taisykles, neužtikrino vertėjo į rusų kalbą dalyvavimo paskutiniame teismo posėdyje.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. P. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sudaręs sąmatą individualios įmonės savininkas fiksavo darbus, kurie buvo jau atlikti, kad remonto darbai, nurodyti sąmatoje buvo atlikti iš ieškovės Z. P. asmeninių lėšų, patvirtina byloje esantys įrodymai ir apklausti liudytojai.
7.2. Teismui teikiamas UAB „Raivila“ 2018-02-06 raštas, kuriame nurodytos priežastys, kodėl pateiktuose čekiuose nurodyti kitų prekių pavadinimai.
7.3. Aplinkybes, kad ieškovė turėjo asmeninių lėšų ir galimybę jas investuoti į gyvenamąjį namą patvirtina byloje esantys įrodymai – laimėtas automobilis, jo pardavimas ir tai patvirtina teismui pateikti banko išrašai. Tai, kad pinigai buvo nuimti anksčiau, o ne namo remonto metu, nepaneigia, kad ieškovė gautus už automobilį pinigus panaudojo namo remontui.
7.4. Liudytojui V. J., kuris yra mirusiojo V. I. brolis, ieškovė Z. P. atidavė už antkapio pagaminimą.
7.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2017-11-14 teismo posėdžio metu, skiriant sekantį teismo posėdį 2017-12-08, teisėja paklausė atsakovės ar bus reikalingas vertėjas sekančiam posėdžiui. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad vertėjas nebus reikalingas, kadangi atsakovė teismo posėdyje 2017-12-08 nedalyvaus. Tačiau į posėdį, kuris vyko 2017-12-08 atsakovė atvyko. Kai teisėja paklausė, ar bus reikalingas vertėjas, jos atstovas nurodė, kad nereikalingas, nes posėdyje atsakovė dalyvaus kaip žiūrovė, todėl apeliantės argumentai, kad paskutiniame teismo posėdyje buvo pažeistos, jos kaip atsakovės teisės, yra nepagrįsti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, sukurtą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pripažinimo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. Ieškovė prašo pridėti prie bylos UAB „Raivila“ 2018-02-06 raštą, kuriame nurodytos priežastys, kodėl pateiktuose čekiuose nurodyti kitų prekių pavadinimai. Paaiškina, kad tai nėra nauji įrodymai, nes apie minėtų dokumentų nepagrįstumą buvo užsiminta baigiamosiose kalbose ir minima apeliaciniame skunde.
10. CPK 314 straipsnio nuostatose numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai išnagrinėti bylą. Nors nagrinėjamu atveju nauji rašytiniai įrodymai buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini visų įrodymų kontekste.
Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016; kt.). Taigi, bendrosios jungtinės veiklos pradžia nagrinėjamu atveju sietina su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys kartu gyventi ir bendrą ūkį vesti pradėjo nuo 1994 m., t. y. dar galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu taip pat padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovės tėvo bendras gyvenimas kartu nuo 1994 m., ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, yra svarus įrodymas, jog tarp ieškovės Z. P. ir atsakovės V. K. tėvo buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės). Kadangi apeliantė apeliaciniu skundu teismo nustatytų aplinkybių, jog šalis nuo 1994 m. nepertraukiamai siejo šeiminiai santykiai ir jie vedė bendrą ūkį, neginčija, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties faktas yra nustatytas ir su pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo tarp šalių nepasisako, nes šioje dalyje visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais.
13. Apeliantės teigimu, teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai tyrė įrodymus, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, savo išvadas grindė tikrovės neatitinkančiais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
15. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi ir tai, kad šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, o abi šalis teisme atstovavo kvalifikuoti teisininkai – advokatai, kurių priedermė padėti šalims įrodyti tas aplinkybes, kurias jos teigia.
16. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad nors tarp jos ir atsakovės velionio tėvo nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, tačiau tarp jų buvo susitarimas dėl bendros veiklos, t. y. gyvenamojo namo, priklausančio atsakovės tėvui, remonto. Ieškovė įrodinėja, kad prie gyvenamojo namo remonto prisidėjo lėšomis laimėtomis loterijoje. Gyvenamojo namo atliktų remonto darbų 7733,52 Eur kainą ieškovė byloje grindė 2016 m. gruodžio 1 d. pateikta lokaline sąmata. Apeliantės nuomone, ši sąmata neturi įrodomosios galios, be to, teismas nevertino šią sąmatą surašiusio asmens kompetencijos. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
17. Byloje pateikta 2016 m. gruodžio 1 d. lokalinė sąmatą, kurioje užfiksuoti remonto darbai atlikti 7733,52 Eur sumai, gyvenamajame name esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu dėl šios sąmatos jokių pastabų nereiškė, neprašė teismo posėdyje apklausti sąmatą sudariusio asmens L. S.. Tik baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas iškėlė abejones dėl sąmatos nepagrįstumo, per didelės remonto kainos, kad lokalinė sąmata sudaryta asmens neturinčio atitinkamos kvalifikacijos ją sudaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo abejones dėl atliktų remonto darbų kainos, vienoks ar kitoks apeliantės aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais jas paneigiančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, apeliantė minėtų savo teiginių leistinais įrodymais nepagrindžia. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi esmines bylos aplinkybes dėl atlikto gyvenamojo namo remonto bendro gyvenimo laikotarpiu, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teisingai konstatavo, kad byloje esanti lokalinė sąmata, nors ir nepatvirtina, realios atliktų darbų vertės, tačiau patvirtina aplinkybę, kad sąmatoje nurodyti remonto darbai ginčo name buvo atlikti, o atlikti darbai įvertinti 7733,52 Eur suma. Sudaręs sąmatą individualios įmonės savininkas fiksavo darbus, kurie buvo atlikti, o jo kompetenciją patvirtinantys dokumentai yra pateikti byloje, kurių apeliantė nepaneigė (2 t., 27–29 b. l.).
18. Apeliacinius skundas grindžiamas argumentu, kad teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai vadovavosi įrodomosios reikšmės neturinčiais įrodymais – UAB „Raivila“ 2016-12-06 ir 2017-08-08 patvirtinimais, bei trimis kasos juostos čekiais. Šį apeliantės argumentą paneigia ieškovės pateiktas UAB „Raivila“ 2018-02-06 raštas, kuriame nurodytos priežastys, kodėl pateiktuose čekiuose nurodyti kitų prekių pavadinimai (2 t., 94 b. l.).
19. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 2 ir 3 punktų reikalavimus, nenurodė motyvų dėl išvados, kad iš V. J. turėtų lėšų nebuvo galima atlikti namo remonto.
20. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliante, kad teismo priimtas sprendimas neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šalių pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, rėmėsi apklaustų liudytojų parodymais, sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė jų vertinimą ir jų pagrindu priėmė sprendimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ar CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
21. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjęs teismas vertino, kad atsakovės tėvas V. I. galimai turėjo pakankamai lėšų investuoti į būsto pagerinimo darbus, nes grįžęs gyventi į Lietuvą jis parsivežė nemažai turto bei gyvulių, iš kurių turėjo pakankamai pajamų, tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo teismas, šie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje nustatyta, kad V. I. grįžęs į Lietuvą niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo, tik 2012 metais jam buvo pradėta mokėti netekto darbingumo išmoka, nuo 2013 metų atsakovės tėvas sunkiai sirgo, ieškovė ir V. I. vertėsi sunkiai, augino gyvulius savo reikmėms, juos nuolat pinigais remdavo artimieji ir tik ieškovei laimėjus automobilį jų gyvenimas pagerėjo, buvo atliktas namo remontas, žemės sklypas užtvertas tvora.
22. Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Įvertinus tai, teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išvada, kad įnašai sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę buvo lygūs, todėl ieškovei teisėtai ir pagrįstai pripažinta nuosavybės teisę į pusę šio nekilnojamojo turto.
23. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria priteistos laidojimo išlaidos už antkapio pagaminimą ir transportavimą. Liudytojas V. J., kuris yra mirusiojo V. I. brolis, teisme paaiškino, kad antkapio pagaminimą ir transportavimą organizavo jis, o ieškovė Z. P. jam pinigus už tai yra atidavusi. Nei antkapio pastatymo fakto, nei atsiskaitymo už jį fakto, apeliantė nepaneigė, todėl teismas pagrįsti priteisė šias išlaidas (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Apeliantė įsitikusi, kad teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. pažeidė proceso kalbos taisykles, neužtikrino vertėjo į rusų kalbą dalyvavimo paskutiniame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje egzistuoja CPK 329 str. 3 d. 2 p. nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Priešingai, 2017-11-14 vykstant atsakovės apklausai teismas pakvietė vertėją ir užtikrino CPK 11 straipsnyje įtvirtintas asmenų teisių garantijas proceso metu. Iš pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašo galima suprasti, kad 2017-11-14 teismo posėdžio metu, skiriant sekantį teismo posėdį 2017-12-08, atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad vertėjas 2017-12-08 nebus reikalingas, kadangi atsakovė teismo posėdyje nedalyvaus. Atsakovė neprašė atidėti 2017-12-08 teismo posėdžio ir užtikrinti vertėjo dalyvavimą, buvo atstovaujama advokato, todėl byloje esantys duomenys neleidžia spręsti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir dėl to egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
26. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistina 1000,00 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2 t., 95–96 b. l.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Teisėjai Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Birutė Simonaitienė