Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-1697-547/2025

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01131-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 3.2.6.1; 3.2.6.6.3

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 2 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovui, advokato padėjėjui Mariui Ruzui,

nedalyvaujant atsakovui J. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 7 250,00 Eur skolos, 1 450,00 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas V. D. ieškinyje nurodė, kad jį ir atsakovą J. B. siejo draugiški santykiai, todėl kai atsakovas paprašė jo paskolinti pinigų, jis neturėjo jokio pagrindo suabejoti, kad pasiskolintos sumos atsakovas jam negrąžins. Ieškovas 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. liepos 18 d. paprastaisiais vekseliais bei 2019 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartimi, iš viso paskolino atsakovui 7 300,00 Eur. Atsakovas jam grąžino tik 50,00 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodęs, kad atsakovas vis žadėdavo grąžinti skolas, nurodydavo terminus, kada tikrai grąžins visas skolas, bet skolų negrąžino iki šiol. Ieškovas nesikreipė į notarą ir nepateikė paprastųjų vekselių vykdymui, nes vis tikėjo atsakovo įtikinėjimais ir pažadais, kad skolos bus grąžintos artimiausiu metu, bet jam tapo akivaizdu, kad atsakovas tik vilkino skolų grąžinimą, todėl kreipėsi į teismą.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai Varėnoje 2025 m. sausio 3 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

2025 m. sausio 24 d. teisme gautas atsakovo J. B. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir mokėjimo terminų pratęsimo, kuriuo jis prašė panaikinti sprendimą už akių ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti. Nurodė, kad nesutinka su jam pareikštais ieškovo reikalavimais, nes ieškovas neprotestuotinų vekselių įstatymo nustatyta tvarka nepateikė apmokėjimui. Jis tvirtino, kad net nevertinant pačių vekselių turinio, ar šalis siejančių santykių, nėra ginčo, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2024 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams po vekseliuose nurodytos mokėjimo dienos, dėl ko ieškovas netenka teisės realizuoti šių vekselių, t. y. iš esmės atsakovas teismo prašo taikyti reikalavimo senatį.

Pareiškime atsakovas nurodė, kad ieškovas nors ir teigia, kad esą vekseliai tapo skolos rašteliais, tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jis atsakovui pinigus perdavė – atsakovas jokių pavedimų iš ieškovo nėra gavęs. Negana to, net jei laikyti, kad toks faktas (susitarimas) egzistuoja, ir esą pinigus ieškovas jam (atsakovui) perdavė grynaisiais pinigais, tai tokie teiginiai taip pat būtų abejotini, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, ir toks sandoris, kai esą trimis atskirais dokumentais yra skolinama iš esmės neva tai 7 300,00 Eur suma, būtų negaliojantis (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), t. y, negali sukurti šalims teisinių pasekmių. Atsakovas tvirtina, kad visos šios aplinkybės leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisingumu.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad visus įrodymus pateikė ir įrodė įrodinėtas faktines aplinkybes, o atsakovas nenurodė faktinių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių reikšmingų argumentų, kurie leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Mano, kad atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinys ir atsakovo procesinis elgesys aiškiai patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja procesu ir siekia ne kad teismas priimtų teisingą ir pagrįstą sprendimą, bet tiesiog vilkinti procesą – teikiant atsiliepimą į ieškinį praleidus terminą, t. y. atsakovas sąmoningai vilkino atsiliepimo į ieškinį pateikimą, nors naudojosi EPP ir atsiliepimą į ieškovo ieškinį jis galėjo pateikti laiku. Be to, vilkindamas procesą, pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutarties, kuria buvo atsisakyti priimti atsakovo J. B. atsiliepimą į ieškinį ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, nors, kaip pripažino Šiaulių apygardos teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTIwNC04NTYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-204-856/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-204-856/2025">e2S-204-856/2025</a>, apskųsta teismo nutartis apskritai negalėjo būti apeliacijos objektu. Nurodo, kad atsakovas pateikęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nesumokėjo visiškai nedidelės sumos žyminio mokesčio, nepateikdamas jokių įrodymų dėl savo turtinės padėties, dėl kurios jis negalėtų sumokėti žyminio mokesčio, kurį vėliau, vis dėlto, sumokėjo. Atsakovas, piktnaudžiaudamas procesu, suprasdamas, kokie yra procesiniai pagrindai teikti atskiruosius skundus, specialiai sudarė sąlygas šiems skundams pateikti ir šiuos skundus teikė. Taip akivaizdžiai tik vilkino procesą, nors galėjo ir atsiliepimą laiku pateikti ir sumokėti žyminį mokestį.

Atsiliepime ieškovo atstovas pažymėjo, kad teisminio proceso metu ieškovas V. D. ir atsakovas J. B. buvo susitikę bei atsakovas žadėjo ieškovui sumokėti skolą. Atsakovas ieškovui pasakojo, kad ketina išvykti į užsienį dirbti bei, kad pasirašys įsipareigojimą mokėti skolą dalimis, tačiau iki šiol to nepadarė. Todėl atsakovo skolos grąžinimo vilkinimas, vilkinant patį civilinį procesą, visiškai akivaizdus.

Pažymėjo, kad pareiškime atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė nei vieno įrodymo, kurie leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abstrakčias abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas teismui nepateikė.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino 2025 m. sausio 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-641-547/2025 ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsakovas J. B. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taikyti reikalavimo senatį dalyje dėl 5 000,00 Eur, šio reikalavimo netenkinus pripažinti sandorius (vekselius) niekiniais. Aukščiau nurodytų prašymų netenkinus, tuomet prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą.

Nurodė, kad jis palaiko byloje pareikštą poziciją, jog su ieškiniu nesutinka, nes mano, kad ieškinys yra neįrodytas. Atsakovas J. B. nurodo, kad pats ieškovas V. D. pripažįsta, jog neprotestuotinų vekselių jis įstatymo nustatyta tvarka nepateikė apmokėjimui. Atsakovas nurodo, kad ieškovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi (30 punktas) civilinėje byloje Nr. e3K­7­100­469/2019, kur nurodyta, kad nors ieškovas, tikėdamas atsakovo pažadais, ir nepateikė vekselių apmokėjimui, tai nereiškia, kad išnyko atsakovui tenkanti prievolė sumokėti ieškovui skolą pagal paprastuosius vekselius. J. B. nurodo, kad vadovaudamasis minėta nutartimi ieškovas nevertina reikšmingos aplinkybės, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje (29 punktas) išaiškino ir tai, kad „aktualūs įstatyme įtvirtinti reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminai: ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis)? vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį“. Todėl jis laiko, kad net nevertinant pačių vekselių turinio, ar šalis siejančių santykių, nėra ginčo, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2024 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams po vekseliuose nurodytos mokėjimo dienos, dėl ko ieškovas netenka teisės realizuoti šių vekselių ir atitinkamai atsakovas formuoja procesinį prašymą ieškovo reikalavimui atitinkamoje dalyje taikyti ieškinio senatį.

Atsakovas nurodo, jog ieškovas byloje laikosi pozicijos, kad atsakovo tariama prievolė ieškovui neišnyko, tačiau juk tokiu atveju turėtų būti taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, pagal kurią ieškovas privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (kada, kokiomis sumomis, kaip perdavė tariamus pinigus atsakovui ir pan.). Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

Šiame kontekste aktualūs minėti kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.)? 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu.

Kadangi ieškovas jokių leistinų įrodymų byloje nėra pateikęs, o atsakovui nežinant ieškovo įsivaizduojamų aplinkybių dėl paskolinių santykių susidarymo, atsakovas net negali pasisakyti dėl ieškovo reikalavimų, nes ieškovas nėra niekaip savo ieškinio įrodęs, apart, niekinių dokumentų pateikimo.

Kadangi ieškovo pateikti tariamai sudaryti sandoriai nėra įstatymo reikalaujamos privalomos notarinės formos, jie, kaip tokie, yra niekiniai (net nevertinant paties fakto, kad jie (jų dalis) pateikti praleidus ieškinio senaties terminą ar tai, kad visi jie in corpore negali būti vertinami ir kaip skolos rašteliai, nes juose nėra jokio atsakovo įrašo ar kitokio patvirtinimo apie pinigų gavimą).

Atsakovas J. B. teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors teismas buvo pripažinęs jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, neatvykimo priežastys nežinomos.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. D. palaikė savo ieškinį, prašė jį tenkinti bei nurodė, kad su atsakovu J. B. susipažino pas draugus ofise. Atsakovas labai komunikabilus žmogus. Iki pirmos paskolos davimo jie buvo pažįstami apie 4-5 metus. Jie abu išsišnekėjo ir atsakovas sužinojo, kad jis (V. D.) gavo palikimą bei pardavė žemę. Atsakovas paprašė jo paskolinti pinigų, nurodydamas, kad tėvas jam pinigų neduoda, niekas nepadeda, o tavo (V. D.) pinigai guli, o jam pinigų labai reikia. Dargi J. B. jam sakė, kad turi skolų bei pasiūlė dirbti su Boltu – jis (V. D.) dieną, o J. B. naktį.

Ieškovas nurodė, J. B. labai moka kalbėti (įtikinti). Vekselius surašė advokatas – vieną 2 500,00 Eur sumai, o po kurio laiko dar vieną tokiai pačiai sumai. J. B. juos pasirašė. Sakiau jam einam į banką atidarysim sąskaitą ir ten pervesi pinigus. Po to gavau žinutę, kad reikia aptarnavimo mokestį mokėti. Atsakovas pervedė 10,00 Eur, o paskui dingo ir tada jis sužinojo, kad J. B. daug kam skolingas. J. B. skolinosi pinigus ir vaikams alimentus mokėti, ten ir nurodyta - Vekselio paskirtis: sumokėti išlaikymą vekselio davėjo vaikams. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas buvo atvažiavęs naktį ir vėl prašė pinigų elektroninių cigarečių verslui – tuomet jam paskolino dar 2 300,00 Eur, surašant paskolos sutartį.

Ieškovas patvirtino, kad po pirmo teismo posėdžio buvo atvažiavęs pas jį atsakovas, pasirašė taikos sutartį, bet atsakovas nesutiko, kad reikės mokėti teismo išlaidas. Po antro posėdžio vėl buvo pas jį atvažiavęs kalbėtis.

Atsakovas jam ne kartą buvo sakęs, kad tėvas jam padės ir jis galės grąžinti skolas. Jis atsakovui padėjo, paskolindamas pinigų, nes atsakovas jam sakė, kad jam tik reikia parodyti tėvui, kad jis gali uždirbti pinigus, ne tik švaistyti. Paskolinti pinigai buvo perduoti iš rankų į rankas. Iš pašalinių asmenų niekas nedalyvavo perduodant pinigus. Atsakovui pinigai buvo perduodami, prieš tai kai buvo surašomas vekselis. Vekselius pasirašė atsakovas. Paskolos sutartį rašė ranka pats atsakovas J. B.. Atsakovas prašė jo sudaryti taikos sutartį, bet jis (V. D.) turėjo apmokėti ir advokatui už sutarčių parengimą ir kt., o bylinėjimosi išlaidų atsakovas nesutiko mokėti.

Ieškovas patvirtino, kad grynųjų pinigų jis turėjo, jam pervedė per banką už parduotą žemę. Banko sąskaitoje jis visada turėjo pinigų, praeityje jis buvo futbolininkas.

Ieškovo atstovas, advokato padėjėjas Marius Ruzas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje ieškovas nurodė visas aplinkybes bei pateikė visus įrodymus. Ieškovas yra žinomas žmogus ir jis neturėjo jokio paslėpto tikslo skolindamas pinigus atsakovui, o atsakovas labai linkęs piktnaudžiauti procesu, tačiau ieškovas neprašo atsakovui skirti baudą. Patvirtino, kad atsakovas apie teismo posėdį tikrai žinojo. Išvakarėse, prieš 2025 m. lapkričio 12 d. posėdį, atsakovas skambino ieškovui telefonu daug kartų ir viskuo ten jį kaltino bei kalbėjo ir apie taikų susitarimą, tačiau ieškovui pareikalavus, kad už jį (atsakovą) kažkas laiduotų, tai J. B. pasakė, kad už jį niekas negarantuos ir nelaiduos.

Ieškovo atstovas nurodo, kad ieškovo pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovas turėjo pakankamai lėšų paskolinti atsakovui pinigų. Ieškovas atsakovui skolino grynais pinigais, nusiimdamas juos nuo sąskaitos. Ieškovas žinojo apie atsakovo tam tikras aplinkybes, kad jis yra ūkininkas ir kt. Tai parodo, kad jie nebuvo atsitiktiniai asmenys, ir kad ieškovas turėjo pagrindo pasitikėti atsakovu, jie bendravo ne trumpą laiką. J. B. buvo nurodęs, kad visos jo problemos prasidėjo 2017 m. ir dabar jau akivaizdu, kad atsakovas skolindamasis iš ieškovo net neketino pinigų jam grąžinti. Atsakovas teikia visokius teorinius argumentus, bet nepaaiškina, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė vekselius ir paskolos dokumentą. Atsakovas linkęs meluoti ir negalima juo pasitikėti. Atsakovas vengia grąžinti pinigus ieškovui ir tame yra sukčiavimo požymių. Atsakovas J. B. buvo kreipęsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. Pareiškime kaip kreditorių buvo nurodęs ir V. D.. Ieškovas neturėjo jokių kitų skolinių santykių su atsakovu. Be to, atsakovas bankroto byloje ieškovą pripažino kreditoriumi ir išsiuntė jam pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą. Vėliau V. D. kreditoriumi nurodė ir atskirajame skunde. Paskolos raštas taip pat patvirtina paskolinius santykius, kuris pasirašytas jau po vekselių išdavimo.

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatyta, kad atsakovas J. B. 2019 m. birželio 28 d. pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį (toliau – Vekselis), nurodant vekselio paskirtį: sumokėti išlaikymą vekselio davėjo vaikams, kuriame nurodyta, jog J. B. pagal šį vekselį 2020 m. birželio 30 d. privalo sumokėti 2 500,00 Eur ieškovui V. D. bei 2019 m. liepos 18 d. pasirašė kitą Neprotestuotiną paprastąjį vekselį (vekselio paskirtis: atsiskaityti už vekselio davėjo būtinas teisines paslaugas), kuriame nurodyta, jog J. B. pagal šį vekselį 2020 m. liepos 18 d. privalo sumokėti 2 500,00 Eur V. D.. Vekseliai nėra patvirtinti notaro. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas J. B. 2019 m. rugsėjo 17 d. surašė (rašyta ranka) paskolos sutartį, iš kurios matosi, kad jis pasiskolino iš ieškovo V. D. 2 300,00 Eur, kuriuos grąžins iki spalio 15 d. (2019 m. spalio 15 d.)

Taigi, iš civilinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. liepos 18 d. Vekseliais bei 2019 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartimi, iš viso paskolino atsakovui 7 300,00 Eur. Atsakovo grąžinta pinigų suma ieškovui – 50,00 Eur. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl 7 250,00 Eur skolos priteisimo.

Atsakovas prašo taikyti reikalavimo senatį dalyje dėl 5 000,00 Eur priteisimo arba pripažinti sandorius niekiniais ex officio (savo iniciatyva) bei tvirtina, kad Vekseliai neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų ir yra negaliojantys.

Nagrinėjamu atveju atsakovas kelia ginčą dėl to, kad Vekseliai nebuvo realizuoti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka ir neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso. Ieškovas Vekseliais remiasi kaip skolos rašteliais, įrodinėdamas paskolos santykių tarp šalių buvimą. Taigi byloje ginčas iš dalies kilo dėl reikalavimo, grindžiamo ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotų vekselių pagrindu. Tačiau byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas pasirašė 2 Vekselius ir Paskolos sutartį ir atsakovui J. B. buvo paskolinta 7 300,00 Eur suma (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Atsakovas neneigia surašęs vekselius, nenurodo, kad jų nepasirašė, neįrodinėja, kad jie suklastoti.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTAwLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-100-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-100-469/2019">e3K-7-100-469/2019</a>).

Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 straipsnio 5 dalis).

Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEtMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-21-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-21-378/2018">e3K-3-21-378/2018</a>).

Atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodęs, kad net nevertinant pačių vekselių turinio, ar šalis siejančių santykių, akivaizdu, kad ieškovas į teismą kreipėsi tik 2024 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams po vekseliuose nurodytos mokėjimo dienos, dėl ko ieškovas netenka teisės realizuoti šių vekselių. Kadangi atsakovas, atsikirsdamas į pareikštus reikalavimus, remiasi aplinkybėmis, jog Vekseliai yra negaliojantys, nurodydamas jog praleistas reikalavimo senaties terminas, vėliau jis teigė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis jam (J. B.) pinigus perdavė, nes jis jokių pervedimų iš ieškovo negavęs. Atsakovas taipogi teigia, net jei laikyti, kad ieškovas jam perdavė pinigus grynaisiais pinigais, tai tokie teiginiai būtų abejotini, nes CK 6.871 straipsnio 4 dalis numato, kad jei paskolos suma 3 000,00 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos ir toks sandoris, kai 3 atskirais dokumentais skolinama iš esmės neva tai 7 300,00 Eur būtų negaliojantis, tai yra šalims negali sukurti teisinių pasekmių. Šiuo atveju, teismas pirmiausia pasisakys dėl šių aukščiau nurodytų argumentų.

Dėl vekselių (ne)galiojimo

Nagrinėjamu atveju atsakovas kelia ginčą dėl to, kad Vekseliai nebuvo realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka ir neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso.

Vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTAwLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-100-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-100-469/2019">e3K-7-100-469/2019</a>, 21 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTAwLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-100-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-100-469/2019">e3K-7-100-469/2019</a>, 32 punktas).

Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTAwLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-100-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-100-469/2019">e3K-7-100-469/2019</a>).

Iš atsakovo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų visiškai neaišku, kodėl atsakovas teigia, kad ieškovas netenka teisės realizuoti Vekselių, kadangi į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 4 metams po Vekseliuose nurodytos mokėjimo dienos, šie jo argumentai šioje byloje neturi jokios reikšmės ir net prasmės. Šiuo atveju, teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovas nerealizuoja šių Vekselių, kaip vertybinių popierių – t. y. ieškovas siekia, kad jo reikalavimai būtų patenkinami teisme ginčo tvarka.

Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, o ne dėl Vekselių realizavimo ne ginčo tvarka, todėl šiuo atveju nėra taikomas atsakovo nurodomas senaties terminas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTAwLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-100-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-100-469/2019">e3K-7-100-469/2019</a> atsakovo cituojamame 29 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs: “Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka”. Taigi akivaizdu, kad nurodytas senaties terminas išimtinai siejamas tik su galimybe realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, o ne su ieškinio, kuriuo pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, senaties terminu.

Atsakovas teigia ir tai, kad remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, ginčo Vekseliai negaliojantys ir negali sukurti šalims teisinių pasekmių, nes nesilaikyta reikalaujamos notarinės formos.

Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Atsakovo teigimu, pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Privatinėje teisėje galioja principas, jog įstatymas neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit; lex prospicit, non respicit). Todėl civiliniams santykiams gali būti taikomi tik tie teisės aktai, kurie galiojo tų civilinių santykių atsiradimo momentu. Įstatymų galiojimo laike nuostatos įtvirtintos CK 1.7 straipsnyje – galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti teisės aktai ir jie negalioja atgaline tvarka (lex retro non agit). Teisės principas, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, reiškia, kad jis galioja tik ateičiai, t. y. teisiniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui. Šis principas reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas).

Nustatyta, kad Vekselio pasirašymo metu galiojusiame CK 6.871 straipsnyje numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad 2019 m. birželio 28 d. Vekselis (vekselio paskirtis: sumokėti išlaikymą vekselio davėjo vaikams), 2019 m. liepos 18 d. Vekselis (vekselio paskirtis: atsiskaityti už vekselio davėjo būtinas teisines paslaugas) ir 2019 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartis, atitinka fizinių asmenų paskolos sutarties pasirašymo metu galiojusio CK 6.871 straipsnio nustatytos rašytinės formos reikalavimus.

Dėl skolos priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7 250,00 Eur skolą pagal 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. liepos 18 d. Vekselius bei 2019 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartį.

Atsakovas pateiktais dokumentais prašo taikyti reikalavimo senatį dalyje dėl 5 000,00 Eur, šio reikalavimo netenkinus pripažinti sandorius (vekselius) niekiniais. Šių prašymų netenkinus, tuomet prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Atsakovas teigia, kad ieškovo ieškinys yra neįrodytas.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTAwLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-100-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-100-469/2019">e3K-7-100-469/2019</a> 35, 36 punktai).

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTItMzc4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-92-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-92-378/2022">e3K-3-92-378/2022</a> 17 punktą; 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEyLTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-212-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-212-381/2024">e3K-3-212-381/2024</a> 22 punktą).

Kaip jau nurodyta aukščiau, pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį, galiojusią vekselių išdavimo metu, fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366/2010">3K-3-366/2010</a>; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-430/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-430/2013">3K-7-430/2013</a>; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a>; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTItMzc4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-92-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-92-378/2022">e3K-3-92-378/2022</a>, 19 punktas).

Teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas pasirašė 2 Vekselius ir Paskolos sutartį ir atsakovui J. B. buvo paskolinta 7 300,00 Eur suma. Atsakovas neneigia surašęs vekselius, nenurodo, kad jų nepasirašė, neįrodinėja, kad jie suklastoti. Atsakovas tik teigia, kad ieškovo pateikti tariamai sudaryti sandoriai nėra įstatymo reikalaujamos privalomos notarinės formos, jie, kaip tokie, yra niekiniai (net nevertinant paties fakto, kad jie (jų dalis) pateikti praleidus ieškinio senaties terminą ar tai, kad visi jie in corpore negali būti vertinami ir kaip skolos rašteliai, nes juose nėra jokio atsakovo įrašo ar kitokio patvirtinimo apie pinigų gavimą).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo išduoti Vekseliai neatitinka paskolos rašteliui keliamo reikalavimo nurodyti pinigų perdavimą (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nėra nustatyta draudimo vekselyje atlikti papildomą įrašą apie pinigų perdavimą (gavimą), jei vekselio išdavimas susijęs su šalis siejančiais atitinkamais prievoliniais teisiniais santykiais (pvz., paskolos sutartimi). Vekselis, jame nesant papildomo įrašo apie pinigų perdavimą (gavimą), nevisiškai atitinka rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimą ir dėl to ieškovas, įrodinėdamas tokios sutarties sudarymą, negali remtis liudytojų parodymais, jeigu nėra CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų išimčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEyLTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-212-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-212-381/2024">e3K-3-212-381/2024</a>, 28 punktas).

Kaip jau minėta aukščiau, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius (ieškovas V. D.) turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas (atsakovas J. B.) – jog paskolą grąžino.

Teismas šiuo atveju laiko, kad pagal teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nagrinėjamoje byloje įrodyti suteiktų paskolų faktą yra ieškovo pareiga.

CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzAtOTE2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-70-916/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-70-916/2024">e3K-3-70-916/2024</a>).

Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus, reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2009">3K-3-425/2009</a>).

Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas laiko, kad pagal teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nagrinėjamoje byloje įrodyti suteiktų paskolų faktą, ieškovas savo pareigą įvykdė. Ieškovas nuosekliai nurodė ir laikėsi pozicijos dėl Vekselių sudarymo ir Paskolos sudarymo aplinkybių, teikė į bylą tai patvirtinančias įrodinėjimo priemones, kurias teismas vertino su kitais, atsakovo išsakytais teiginiais, pavyzdžiui, atsakovas savo teiktame atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodęs, kad <...> “Tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jis atsakovui pinigus perdavė, atsakovas jokių pavedimų iš ieškovo nėra gavęs. Negana to, net jei laikytume, kad toks faktas (susitarimas) egzistuoja, ir esą pinigus ieškovas atsakovui perdavė grynaisiais pinigais, tai tokie teiginiai taip pat būtų abejotini. <...>

Kaip ir buvo nurodyta ieškinyje bei paaiškinta teismo posėdžio metu, 2019 m. birželio 28 d. ieškovas paskolino atsakovui 2 500,00 Eur vienerių metų laikotarpiui – t. y. ginčo šalys susitarė, kad skola bus grąžinta iki 2020 m. birželio 30 d. Paskolos teisinius santykius šios bylos šalys įformino 2019 m. birželio 28 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurį atsakovas J. B. išdavė ieškovui V. D.. Tai, kad ieškovas V. D. turėjo pakankamai lėšų paskolinti ginčo sumą, patvirtina teismui pateiktos banko sąskaitos išrašai. Iš banko sąskaitos išrašo matosi, kad 2019 m. birželio 2 d. ieškovas iš banko sąskaitos nusiėmė (išgrynino) iš viso 2 000,00 Eur (1 870,00 Eur ir 130,00 Eur), teismo posėdžio metu ieškovas patvirtinęs, kad grynųjų pinigų turėjo ir namuose. 2019 m. birželio 28 d. ieškovas paskolino atsakovui 2 500,00 Eur bei paskolos teisinius santykius įformino 2019 m. birželio 28 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Atsakovui J. B. vėl paprašius ieškovo paskolinti tokią pat sumą – t. y. 2 500,00 Eur, ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, 2019 m. liepos 18 d. vėl paskolino atsakovui 2 500,00 Eur ir paskolos teisinius santykius įformino 2019 m. liepos 18 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurį atsakovas J. B. išdavė ieškovui V. D.. Banko sąskaitos išrašu patvirtinama, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 8 d. išsigrynino 3 000,00 Eur (3 kartus po 1 000,00 Eur). Tai, kad bylos šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai ir, kad atsakovas J. B. buvo linkęs skolintis iš ieškovo V. D. patvirtina ir tai, kad 2 300,00 Eur dydžio paskolos gavimą atsakovas patvirtino, jo paties ranka surašyta 2019 m. rugsėjo 17 d. Paskolos sutartimi ir tai objektyviai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas skolindavosi iš ieškovo.

Dar gi, pažymėtina kad pats atsakovas J. B. 2025 m. rugsėjo 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose, teiktuose teismui, skiltyje „Dėl taikos sutarties sudarymo“ nurodęs, kad <...>

„20. Ieškovas, atsakovo vertinimu, bent jau 2025-09-02 pašalino (DOK- 34384) ieškinio trūkumus, kuriuos atsakovas nurodė dar 2025-01-03, tačiau kartu ieškovas atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių panaikinimo nurodo, esą atsakovas skolą pripažįsta ir žada ją grąžinti (su kuo atsakovas nesutinka, kadangi atsakovas siūlė įvairius taikos sutarties variantus, tačiau visi jie ieškovo yra kategoriškai atmetami).

21. Atsakovas pažymi, jog byloje pateikė poziciją, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį ir net pasiūlė konkretų jos variantą, t. y. „šalims atsisakant savo bylinėjimosi išlaidų ir tam, kad išvengti bylinėjimosi išlaidų ateityje, nesiveliant į ginčus, atsakovas sutiktų ieškovui sumokėti 918 Eur taikos sutarties pasirašymo metu“.

22. Ieškovas formaliai pozicijos nepateikė, atsakovas sutiktų lanksčiai spręsti dėl taikos sutarties sudarymo taip sutaupant šalių bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovui kategoriškai nesutinkant su bet kokiais atsakovo siūlymais ginčą spręsti taikiai, ir pačiam savo jokių pasiūlymų (apart visiško ieškinio pripažinimo ir visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kas akivaizdu, nėra jokia taikos sutartis, nes nedaromos absoliučiai jokios nuolaidos) neteikiant, teismo prašymo įvertinti ir šias aplinkybes.“ <...>

Iš aukščiau nurodyto, galima daryti išvadą, kad visa tai patvirtina, kad atsakovas J. B. iš esmės yra pripažinęs skolą, tik nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis.

Ieškovo pateiktais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis patvirtinama ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2FB-2028-308/2021, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui J. B.. Atsakovas šioje byloje J. B., kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, jau pačioje savo pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo pradžioje, pirmuoju numeriu kreditoriumi buvo nurodęs ieškovą šioje nagrinėjamoje byloje, V. D. bei teismui tuomet pateikė ir duomenis, kad jis išsiuntė pranešimą V. D., kaip kreditoriui, apie tai, kad jis ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, ieškovą V. D. kreditoriumi J. B. buvo nurodęs ir savo atskirajame skunde dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2028-308/2021, kuria teismas atsisakė iškelti jam bankroto bylą bei Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad <...> „Aptariamu atveju byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo elgesį (neveikimą) per trijų metų laikotarpį iki pareiškimo jam iškelti bankroto bylą priėmimo (finansinės padėties bloginimą prisiimant skolinius įsipareigojimus, įrodymų apie derybas su kreditoriais vedimą nepateikimas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas pagal jam taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą elgėsi ne tik pasyviai, bet ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas sumažinti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams (pavyzdžiui, pareiškėjas nurodo, kad negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, tačiau tai grindžia tik pažyma iš gydymo įstaigos apie dviejų savaičių gydymosi laikotarpį 2017 m. pradžioje, o daugiau duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie sveikatos būklę nuo to laikotarpio iki pareiškimo teismui padavimo, nepateikia), taip darydamas įtaką savo mokumo būklei. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo elgesys sąmoningai prisiimant naujus įsipareigojimus, elgiantis pasyviai ir nesiimant jokių veiksmų, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu sumažinant savo įsipareigojimus, turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui, todėl toks jo elgesys, kaip tą pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas sąžiningu. Šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nesąžiningų veiksmų (neveikimo) ir jo nemokumo – sąmoningai blogino savo turtinę padėtį ir buvo pernelyg pasyvus, t. y. nedėjo pakankamai pastangų įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, dėl to tapo nemokus“. <...>

Taigi, iš civilinės bylos Nr. 2FB-2028-308/2021 medžiagos matosi, kad šioje išnagrinėtoje byloje V. D. buvo nurodytas J. B. kreditoriumi. Todėl akivaizdu, kad atsakovas pripažino savo skolą ieškovui V. D., laikė jį savo kreditoriumi, dėl to jam pranešė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įtraukė jį kreditoriumi į civilinę bylą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pabrėžęs, kad jokių kitų teisinių santykių, išskyrus tuos, kurie yra nurodyti ieškinyje, ieškovas su atsakovu niekada neturėjo. Ieškovas kreditoriumi buvo įtrauktas į bylą tik dėl tų skolų, kurios yra nurodytos ieškinyje. Be to, jau pačioje civilinėje byloje Nr. 2FB-2028-308/2021 esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo skolingas ne tik ieškovui, bet ir daugybei kitų kreditorių, jis yra linkęs skolintis ir tų skolų negrąžinti.

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104/2014">3K-3-104/2014</a>).

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad ieškovas jokių leistinų įrodymų byloje nėra pateikęs. Šiuo nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad byloje pateiktais įrodymais ir ieškovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, t. y. atsakovas J. B. pasiskolino iš ieškovo Vytauto D. vekseliuose ir paskolos sutartyje nurodytas pinigų sumas ir šie pinigai buvo perduoti J. B.. Atsakovas J. B. neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, neteikė jokių įrodymų, teismo posėdžiuose taip pat nedalyvavo. Kaip teisingai ieškovas pažymėjęs, kad atsakovas naudodamas iš esmės nieko bendro su šia byla neturinčius teorinius ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių konteksto ištrauktus argumentus, taip ir nepaaiškino, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis jis pasirašė Vekselius ir Paskolos sutartį. Teismas laiko, kad atsakovas neneigė bei nepaneigė, kad aukščiau nurodomus ginčo Vekselius ir Paskolos sutartį pasirašė būtent jis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kurie patvirtintų, kad ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovo Vytauto D. nurodytos faktinės aplinkybės neegzistavo ar yra melagingos.

Kadangi atsakovas neįgyvendino jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Teisme surinktų duomenų analizė, teismo nuomone, suponuoja išvadą, kad atsakovas byloje nenuginčijo ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų bei išsamių paaiškinimų teismo posėdžio metu. Teismas laiko, kad byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, t. y. atsakovas J. B. pasiskolino iš ieškovo V. D. Vekseliuose ir Paskolos sutartyje nurodytas pinigų sumas, todėl privalo atsiskaityti su ieškovu. Todėl šiuo atveju, ieškovui iš atsakovo priteistina 7 250,00 Eur skola (CPK 185 straipsnis, CK 6.38 straipsnis). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas J. B. būtų grąžinęs suteiktas paskolas (Vekseliais ir Paskolos sutartimi) ieškovui V. D..

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė savo prievoles – paskolintų pinigų negrąžino, todėl, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteistina 7 250,00 Eur skola (CPK 178, 185 straipsniai).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2010">3K-3-287/2010</a>; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 450,00 Eur palūkanų, t. y. 5 procentų dydžio palūkanas už ketverius metus.

Pagal CK 6.261 straipsnį skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų senaties terminą palūkanų priteisimo reikalavimui pareikšti.

Ieškovas 5 procentų metines palūkanas skaičiuoja už ketverių metų laikotarpį, nurodydamas, kad nuo vėliausiai grąžintinos skolos dalies grąžinimo (2019 m. spalio 15 d.) termino pasibaigimo jau praėjo daugiau nei ketveri metai, o nuo kitų skolos dalių grąžinimo – dar daugiau, tačiau siekiant palūkanų skaičiavimo aiškumo ir paprastumo, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už 7 250,00 Eur sumą už paskutinius ketverius metus.

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos jo prašomos priteisti 1 450,00 Eur (7 250,00 x 5 procentai x 4 metai = 1 450,00 Eur), palūkanos už ketverių metų laikotarpį.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (7 250,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas teikdamas teismui ieškinį sumokėjo 196,00 Eur žyminį mokestį bei jis buvo atstovaujamas advokato padėjėjo Mariaus Ruzo, kurio teisinės pagalbos išlaidos pagal byloje pateiktus duomenis sudaro 1 500,00 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>).

Atsižvelgiant į reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje teismas nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 250,00 Eur skolą, 1 450,00 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus Varėnoje.

Teisėja Silvana Girdenienė