D. K. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-531/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44239-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.26.2; 2.4.6.3.2

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant nuteistajam D. K.,

gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir D. K. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš D. K. A. T. priteistas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Iš D. K. A. T. įstatyminei atstovei priteistos jos patirtos 1 200 Eur dydžio atstovavimo išlaidos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. D. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 21 d. apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, (duomenys neskelbtini) progimnazijos teritorijoje, prie stadiono žiūrovų tribūnos tyčia suėmė ranka nepilnamečiui A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., už gerklės ir ją spaudė, po to suėmęs ranka A. T. už sprando, jį prievarta nusivedė į progimnazijos automobilių stovėjimo aikštelę, kur tebelaikydamas A. T. už sprando, tyčia sudavė ne mažiau dvejų smūgių keliu jam į pilvą, po to suėmęs A. T. už krūtinės, tyčia sudavė vieną smūgį ranka jam į galvą, taip sukėlė nukentėjusiajam nepilnamečiui A. T. fizinį skausmą bei dėl odos kraujosruvos kakle nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. D. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sesers R. K. laidavimą ir bylą nutraukti. Taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

2.1. Nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad R. K. darytų jam pakankamą įtaką, kurią teismas grindė suinteresuotų bylos baigtimi asmenų pasisakymais (nukentėjusiojo atstovės ir prokuroro). Mano, jog tokia teismo išvada nepagrįsta ir rodanti teismo neobjektyvumą ir subjektyvų šališkumą jo atžvilgiu, yra aiškiai deklaratyvi ir šališka. Nėra ginčo, kad R. K. tinkama asmenybė laiduotojo statusui pagal savo užimamas pareigas, teigiamą charakterizavimą, nepriekaištingą praeitį, tačiau nukentėjusiojo atstovė taip ir nepaaiškino teismui, kokie gi kiti veiksniai be nuoširdaus tarpusavio sesers ir brolio bendravimo galėtų dar daryti jam teigiamą įtaką. Prokuroras suklaidino teismą dėl atsiprašymo aplinkybių. Pažymi, kad jis iš karto po įvykio siekė susitikti ir bendrauti su nukentėjusiojo motina, tačiau iš pačios nukentėjusiosios buvo kategoriškas atsisakymas bendrauti su juo, palaikyti ryšius dėl esamos įvykio situacijos ir dėl to priimtinų sprendimų. Ir tik dėl tos priežasties jis susirado nukentėjusiojo tėvą, su juo bendravo, atsiprašė, teiravosi apie pagalbos reikalingumą. Pastarasis šias aplinkybes gali patvirtinti. Atkreipia dėmesį, kad prokuratūra per tyrėjus patys priima procesinius sprendimus draudžiančius tiesioginį įtariamojo/kaltinamojo kontaktavimą su nukentėjusiuoju dėl galimo poveikio išvengimo (kas suprantama), o po to tai teismui pateikia vertinti kaip nukentėjusiojo neatsiprašymą. Jis atsiprašė nukentėjusiojo per baigiamąsias kalbas, tačiau to teismas visiškai nevertino, kas akivaizdžiai parodo teismo šališkumą. Tai, kad sesuo jam yra autoritetas, galintis padaryti teigiamą įtaką, parodo, kad jis neturi jokio galiojančio teistumo, t. y. niekada nebenusikalto, nors būdamas labai jauno amžiaus buvo įvykdęs nusikalstamų veikų, yra dirbantis įmonės vadovo pareigose ir dar pats turintis savo verslą (duomenys neskelbtini).

2.2. Teigia, kad teismas vienašališkai neobjektyviai ir su išankstiniu priešiškumu jam vertina tik jo atsakomybę neigiamai charakterizuojančius duomenis ir ignoruoja pačią buvusią įvykio situaciją. Visiškai neįvertintos įvykį sąlygojusios aplinkybės, kad jis pasivijo nubėgantį nukentėjusįjį ir smūgius jam sudavė tik po to, kai savo akimis pamatė, kaip grupė jaunuolių, kurių tarpe buvo ir nukentėjusysis, partrenkia ant žemės ir kojomis spardo jo nepilnametį sūnų. Nurodo, kad akivaizdu, jog matant kaip tavo nepilnametis vaikas yra pargriaunamas, apsuptas grupės jaunuolių ir mušamas (spardomas gulintis), aiškiai sukelia stiprų stresą ir dėl įtampos gali trumpalaikiai sukelti neadekvačią reakciją, pasireiškusią smūgiavimu asmeniui, kuris įtariamas smurtavęs prieš sūnų. Trumpalaikis, spontaniškas aplinkybių išprovokuotas neteisėtas elgesys vaiko atžvilgiu, kuomet ribojamas dėl įtampos suvokimas ir savęs kontrolė, neturi būti tapatinamas su sąmoningu tyčiniu siekiu demonstruoti savo viršenybę, turint tikslą pažeisti viešąją tvarką. Nepaneigti jo teiginiai, kad jis tik dėl buvusio streso tiksliai neprisimena savo veiksmų apimties ir visumos. Jeigu teismui kilo abejonės dėl jo inkriminuojamos veikos apimties – kaltės pripažinimo, tai teismas privalėjo atlikti ne sutrumpintą įrodymų tyrimą. Todėl vertintina, kad pats teismas prieštarauja savo paties bylos proceso eigai ir priimtam galutiniam sprendimui.

2.3. Aiškina, kad jis yra finansiškai pajėgus padengti pagrįstus ir teisingus jam pareikštus civilinius ieškinius – jis dirba UAB „E.“ direktoriumi bei turi savo verslą (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, jog apmokėjo ligonių kasos turėtas išlaidas, susijusias su nukentėjusiajam suteikta medicinine pagalba, tik nesutiko su neturtinės žalos, nurodytos civiliniame ieškinyje, dydžiu. Tačiau jis teismui patvirtino, kad atlygins tokią neturtinės žalos dalį, kokia bus nustatyta. Tai, kad reikalavimas iš dalies yra nepagrįstas, pripažino ir teismas. Vis dėlto, nesutinka su teismo nustatyta 1500 Eur neturtinės žalos suma. Mano, jog teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja nuosprendyje nustatytoms ir konstatuotoms nusikalstamos veikos pasekmėms. Fizinis skausmas ir odos kraujosruvos kakle, dėl ko neišsivystė jokios reikšmingos nusikalstamai veikai kvalifikuoti pasekmės, neturi būti vertinamos tokio dydžio sumomis. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Pažymi, jog nuosprendyje nustatyta aplinkybė - „suėmė ranka nepilnamečiui A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., už gerklės ir ją spaudė“, neįrodyta jokiais bylos duomenimis, o nukentėjusiojo parodymai toje dalyje yra paneigti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas privalėjo pašalinti iš kaltinimo tikrovės neatitinkančius, neįrodytus kaltinimo teiginius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikaltimo pavojingumą, padarytos fizinės žalos nukentėjusiajam pasekmes, priteistos neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas.

2.4. Be kita ko, pažymi, kad kadangi su nukentėjusiojo įstatymine atstove motina nebuvo galimybės palaikyti konstruktyvaus bendradarbiavimo dėl jos kategoriškumo, o jos atstovė advokatė laikėsi analogiškos pozicijos, jis neturėjo jokių galimybių pateikti savo vertinimu jo veiksmais sukeltos žalos – 200 - 300 Eur, kompensacijos. Civiliniame ieškinyje nebuvo nurodyta banko sąskaita, į kurią galima būtų buvę pervesti piniginę sumą, kurią jis vertina kaip pagrįstą ir teisingą, o atsisakymas bendrauti – duoti banko sąskaitą pavedimui atlikti buvo prilygintinas šantažavimui sumokėti visą reikalaujamą 2000 Eur sumą ir ne mažiau.

3. A. T. įstatyminė atstovė T. P. atsiliepime į D. K. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, taip pat iš D. K. priteisti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Nurodo, kad įvykis įvyko viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini). D. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam į pilvą ir galvą, suėmus ir spaudė jo kaklą dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Tuo pačiu buvo parodyta nepagarba aplinkiniams ir nepaisoma visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Teismas teisingai konstatavo, kad buvo peržengtos privataus konflikto ribos, kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu net neišsiaiškinęs ar tikrai A. T. prieš jo sūnų naudojo fizinį smurtą, ir tik paskui sūnaus paklausė, ar tai jis sudavė jam, iš karto neklausė nukentėjusiojo, ar jis tas D. naudojęs smurtą jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Be to, nuosprendžiu konstatuota, jog viešoji rimtis buvo sutrikdyta, pavojų jautė ne tik eilė įvykyje dalyvavusių vaikų, tačiau ir šalia buvę futbolininkai, kiti aplinkui buvę asmenys K. Ž., L. Š.. Teismo vertinimu, su kuriuo sutinka nukentėjusysis, D. K. smurtaudamas suprato, kad tai daro viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, nepaisydamas elementarių elgesio taisyklių, todėl numatė, kad šiais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei trikdo viešąją tvarką.

3.2. Sutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kurioje nustatyta, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pažymi, kad D. K. 2022 m. gruodžio 1 d. bei 2023 m. kovo 27 d. apklausų metu savo kaltės nepripažino, neigė naudojęs smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį. Teisminio nagrinėjimo metu, jis, sąlygotas byloje surinktų duomenų, - liudytojų parodymų, filmuotos vaizdo medžiagos, deklaratyviai pripažino savo kaltę, turėdamas tikslą sušvelninti savo atsakomybę. Detaliai, nuoširdžiai įvykio aplinkybių nepasakojo, nurodė, jog sutinka su viskuo, kas yra surašyta. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tai padarė be nuoširdaus galėjimosi. D. K. savo nusikalstamus veiksmus pateisino tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde, teigdamas, kad matant kaip tavo nepilnametis vaikas yra pargriaunamas, apsuptas grupės jaunuolių ir mušamas (spardomas gulintis), tai aiškiai sukelia stiprų stresą ir dėl įtampos gali trumpalaikiai sukelti neadekvačią reakciją, pasireiškusią smūgiavimu asmeniui, kurį įtari smurtavus prieš tavo sūnų. Tokiu būdu akivaizdu, jog jis dėl savo elgesio nesigaili, bando surasti pateisinimą. Jokio gailesčio dėl padarytos veikos ir nukentėjusiojo patirto fizinio smurto, dvasinių išgyvenimų D. K. neturi ir nejaučia, priešingai jis siekia pateisinti situaciją, prilygindamas, kad jo sūnui dar blogiau nei nukentėjusiajam, jis jaučia įvykio padarinius. Gailestis pasireiškia neigiamu nusikalstamų veiksmų vertinimu, jų pasmerkimu, kritišku požiūriu į neteisėtus veiksmus, kas konkrečioje nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. Gailestis suponuoja nuoširdų nukentėjusiojo atsiprašymą, D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo neatsiprašė. Pirmą kartą su nukentėjusiojo įstatymine atstove jis buvo susisiekęs tuojau pat po įvykio, kuomet su nepilnamečiu vaiku mama buvo (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, atsiprašymo nebuvo, pokalbio metu jis prašė suprasti jį, kadangi jo vaikas buvo sumuštas. Turėdamas nukentėjusiojo įstatyminės atstovės kontaktus viso ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu su ja nesusisiekė, nepilnamečio vaiko neatsiprašė. Keistas kaltinamojo elgesys pasireiškė nepilnamečio nukentėjusiojo tėvo, dirbančio ir gyvenančio užsienyje, paieška per pažįstamus asmenis ir bendravimas su tėčiu, kuris nurodė, jog vaikas gyvena su mama ir jis jokių sprendimų šiuo klausimu nepriima. Deklaratyvus atsiprašymas buvo išsakytas tik baigiamųjų kalbų metu.

3.3. Taip pat nenustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga – bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. D. K. nesiekė atlyginti nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos, bent jau pervedant dalinį žalos atlyginimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad D. K. neturėjo jokių galimybių pateikti nors ir savo vertinimu jo veiksmais sukeltos žalos - 200-300 Eur sumai, kompensacijos. Civiliniame ieškinyje nebuvo nurodyta banko sąskaita, į kurią galima būtų buvę pervesti piniginę sumą, kurią D. K. vertina kaip pagrįstą ir teisingą, o atsisakymas bendrauti – duoti banko sąskaitą pavedimui atlikti buvo sąlygotas reikalavimui prilygintinu šantažavimui – sumokėti visą reikalaujamą 2000 Eur sumą ir ne mažiau. Teigia, kad nukentėjusysis turi teisę į patirtos neturtinės žalos įvertinimą ir atlyginimą ir nepaisant to, kad teismas nustato neturtinės žalos dydį, išreikšti poziciją dėl žalos dydžio, jos nustatymo kriterijų turi nukentėjusysis, taigi, siekis gauti neturtinės žalos atlyginimą jokiu būdu negali būti vertinamas kaip šantažavimas sumokėti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas pasisakė kad kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimas gali būti atliekamas dvejopo pobūdžio veiksmais – bent iš dalies atlyginant ar pašalinant padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti ateityje. Taigi, net ir dalinio žalos atlyginimo, kurį pripažino D. K., nukentėjusysis negavo, o taip pat nebuvo jo įsipareigojimo žalą atlyginti ateityje, šis įsipareigojimas turėjo būti išreikštas raštu. Atkreipia dėmesį, kad teismas kritiškai vertino kaltinamojo teiginius, kad jam nebuvo duota banko sąskaita, į kurią jis galėjo pervesti žalos atlyginimo lėšas. Teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo byloje kartu su 2023 m. vasario 2 d. civiliniu ieškiniu buvo pateiktas ir AB S. banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kuriame matomas jos (A. T. mamos T. P.) banko sąskaitos numeris, be to, sąskaitos numeris matomas ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu pateiktame sąskaitos išraše. Į šią sąskaitą kaltinamasis D. K. gera valia galėjo pervesti nors dalį padarytos žalos su kurios dydžiu pats sutinka, tačiau to nepadarė ir žala nukentėjusiajam nebuvo atlyginta visiškai.

3.4. Nėra išpildyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga. D. K. praeityje teistas 3 kartus Lietuvos Respublikoje ir 1 kartą (duomenys neskelbtini), nors teistumai ir išnykę, tačiau tai neigiamai jį charakterizuoja. Jis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu taip pat buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau vėl padarė tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką. D. K. taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo 2 galiojančias administracines nuobaudas. Teismas atsižvelgė į tai, kad smurtas panaudotas prieš (duomenys neskelbtini) metų asmenį, į D. K. elgesį ikiteisminio ir teisminio procesų metu, kuriuose jis iš esmės rado būdų pateisinti tokius savo veiksmus ir konstatavo, jog negalima daryti tvirtos išvados, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

3.5. Sutinka su teismo išvada, kad D. K. pasirinkta laiduotoja jo sesuo R. K. nebūtų pajėgi ir negalėtų kontroliuoti kaltinamojo elgesio, užtikrinti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nors R. K. charakterizuojama tinkamai – dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) poliklinikos bendrosios praktikos slaugytojos pareigose, darbdavio charakterizuojama tik teigiamai, yra taktiška, draugiška, kolegiška, laikosi įstaigos vidaus teisės aktų, kilusias problemas stengiasi spręsti visoms pusėms priimtinu būdu, neteista, nebausta, vienok neturi motyvacijos kontroliuoti kaltinamojo elgesio, o jam neturi pakankamo autoriteto, kuris verstų paklusti laiduotojos kontrolei. Iš ties, kokiu būdu R. K. siekia daryti ir kokią galėtų daryti teigiamą įtaką D. K., atsakyti negalėjo, nepaaiškino. Sutiktina su teismo išvada, kad vien tik bendravimas su kaltinamuoju nėra pakankamas sukontroliuoti jo nusikalstamą elgesį.

3.6. Nurodo, kad po 2022 m. lapkričio 21 d. įvykio metu patirtų kaklo srities, dešinės šlaunies viršutinio trečdalio vidinio paviršiaus, pilvo priekinės sienos, veido dešinės pusės, sprando srities sužalojimų, A. T. lankėsi pas gydytojus (tame tarpe apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje), gydėsi ambulatoriškai apie savaitę laiko. 2022 m. lapkričio 22 d. A. T. nevyko į ugdymo įstaigą dėl skausmo, be to (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje dirbantis gydytojas nurodė neleisti jo į pamokas, stebėti jo būklę. 2022 m. lapkričio 23 d. A. T. išėjo į mokyklą. Ji 2022 m. lapkričio 23 d. dienos metu sulaukė mokytojos (sūnaus auklėtojos) J. P. skambučio, kuri informavo, kad A. T. ištiko panikos priepuolis (dreba rankos, trūksta oro, sukasi galva, verkia). A. T. 2022 m. lapkričio 23 d. buvo išleistas iš ugdymo įstaigos. 2022 m. lapkričio 24 d. A. T. ugdymo įstaigoje išbuvo tik dalį pamokų, nurodė, kad negali būti tarp vaikų, triukšmo, jaučia nerimą, silpnumą. A. T. dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, nerimo, baimės jausmą. Jis dėl emocinio sukrėtimo, nerimo, nemigos naudojo raminamuosius homeopatinius vaistus, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 25 d. lankėsi pas psichologą VšĮ (duomenys neskelbtini) psichoterapijos centras (duomenys neskelbtini) filialas (keturi vizitai). Dėl patirtų psichologinių išgyvenimų A. T. tapo labai uždaras, mažai bendraujantis su aplinkiniais, daug laiko praleisdavo namuose, kelias savaites nelankė irklavimo treniruočių, jautėsi psichologiniai išgyvenimai, savivertės sumažėjimas, nerimas, apatija aplinkai, miego ir poilsio sutrikimai. A. T. tapo lengvai pažeidžiamas, uždaras, skundėsi padidėjusiu baimės jausmu, baime išeiti į kiemą, būti su draugais. A. T. buvo teikiama psichologo pagalba, psichologo paslaugos davė teigiamus rezultatus. Psichologė jau pirmo vizito metu pastebėjo ir jai nurodė, kad A. T. turi nervinį tiką veido mimikose. 2022 m. lapkričio 21 d. įvykio metu patirta trauma turėjo įtakos ne tik fizinei nukentėjusiojo sveikatai, tačiau taip pat ir jo asmenybei, jos raidai, psichologinei asmens būklei ir tolimesniam asmens gyvenimui. A. T. nebelanko irklavimo treniruočių, nors šioje sporto šakoje turėjo pakankamai neblogus pasiekimus, šiuo metu jis lanko bokso treniruotes, siekia mokėti save apsaugoti, pastovėti už save. Pabrėžia, kad A. T. be kitų fizinių veiksnių patyrė didelį pažeminimą, nes fizinio smurto veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, tame tarpe matant pašaliniams asmenims bei jo draugams, bendramoksliams. Po įvykio ir iki šiol vis dar juntamas baimės ir nepasitikėjimo savimi jausmas, kurio anksčiau jam neteko patirti ir išgyventi. Pažymi, jog D. K. smurtinius veiksmus atliko į gyvybiškai svarbius ir jautrius organus, smūgiavo į pilvą, galvą, spaudė kaklą, tai reiškia, kad buvo nusitaikęs ir sąmoningai norėjo pažeisti gyvybiškai svarbias vaiko kūno dalis, organus. Smurtiniai veiksmai atlikti prieš nepilnametį, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiką, ugdymo įstaigos teritorijos ribose. Sutinka su teismo išvada, kad itin reikšmingos sveikatos sutrikdymo pasekmės, vienok, jos nėra visos negrįžtamos. Nors traumos psichiniai padariniai dar išliks ilgam, jie turi ir turės įtakos vaiko raidai, vystymuisi, fiziniai sveikatos sutrikdymo sužalojimai laikui bėgant pagys. D. K. neturtinę žalą nukentėjusiajam sukėlė tyčiniais brutaliais veiksmais, jo neatsiprašė. Jis apeliaciniame skunde prašo mažinti teismo nuosprendžiu priteistą neturtinė žalos atlyginimą, tačiau konkrečių žalos mažinimo pagrindų nenurodė ir jų nepagrindė, priešingai patvirtino, kad apelianto darbo pobūdis, užimamos pareigos, turtinė padėtis sudaro pagrindą išvadai, jog priteistas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ne tik užtikrina nukentėjusiojo teisę į patirtų neturtinių išgyvenimų kompensavimą bei yra proporcingas apelianto turtinei padėčiai.

4. Teismo posėdyje D. K. ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Prokuroras taip pat prašė D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nekeisti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog D. K. padarė BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, todėl atmetė D. K. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

9. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad, priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Visų pirma, D. K. padaryta nusikalstama veika yra priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą.

12. Taip pat, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, D. K. nors praeityje buvo teistas – 3 kartus Lietuvoje ir 1 kartą (duomenys neskelbtini), tačiau jo teistumai išnykę, kas reiškia, jog jis atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą.

13. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju sprendė, kad D. K. kaltę byloje pripažino tik verčiamas prieš jį surinktų įrodymų, siekdamas savo teisinės padėties palengvinimo, jo gailestis laikytinas nenuoširdžiu, nes jis savo veiksmus linkęs teisinti, dėl įvykio vis dar kaltina nepilnametį nukentėjusįjį, kuris tik nesenai buvo perkopęs mažametystės ribą, todėl konstatavo, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga nenustatyta. Teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo teisėjo išvada nesutinka.

13.1. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, kad D. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos, BK 284 straipsnyje įtvirtintos, nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad jo prisipažinimas buvo tik formalus. Apklausiamas apylinkės teisme D. K. nurodė, kad įvykio metu buvo šoke, todėl negalėjo prisiminti visų aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais D. K. teiginiais. Akivaizdu, kad pamačius mušamą savo vaiką jis išsigando, elgėsi impulsyviai, todėl vėliau, viskam pasibaigus, ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu, galėjo gerai neprisiminti to kas įvyko, kas ir lėmė kaltės nepripažinimą. Vis dėl to, atkreiptinas dėmesys, kad D. K. pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu pripažino, jog buvo suėmęs A. T. už sprando jo sulaikymo metu (2 t., 106-107 b. l.), kas rodo, kad neneigė paties įvykio fakto ir savo neteisėtų veiksmų jame. Susipažinęs su jam pareikštu kaltinimu, kita bylos medžiaga, D. K. kaltę teisme pripažino visiškai ir savo pozicijos nebekeitė. Be kita ko, neprisipažinimą galėjo lemti ir nesutikimas su įtarimo formuluote ir veikos kvalifikacija. Apeliacinės instancijos teisme D. K. gynėjas nurodė, kad jiems kilo abejonių dėl veikos kvalifikavimo, nes veika buvo nukreipta ne į siekį priešpastatyti save visuomenei, pažeminti nukentėjusįjį, pažeisti viešąją tvarką, o dėl asmeninių paskatų, susijusių su reakcija į smurtą jo vaiko atžvilgiu. Vis dėlto, nenorėdami eskaluoti konfliktinės situacijos, atsižvelgdami į nusikaltimo sunkumą (nes tiek vienu, tiek kitu atveju būtų nesunkus nusikaltimas), nebeginčijo veikos kvalifikavimo ir sutiko su jam pareikšto kaltinimo formuluote.

13.2. Taip pat šiuo atveju negalima teigti, kad D. K. gailestis dėl padaryto nusikaltimo nebuvo nuoširdus. D. K. tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde, teigė, jog jau tą pačią įvykio dieną susisiekė su nukentėjusiojo mama, tačiau ji buvo priešiškai nusiteikusi, nenorėjo susitikti ir visko išsiaiškinti. Tai, jog jai skambino D. K., neneigia ir pati T. P.. D. K., ieškodamas būdų atsiprašyti jaunuolio, kalbėjo su jo tėčiu, jo atsiprašė, tačiau pastarasis nurodė, kad nėra už tai atsakingas ir padėti negali. Šios aplinkybės rodo, jog D. K. dar vykstant ikiteisminiam tyrimui bandė pareikšti atsiprašymą už savo neteisėtą elgesį, dėl jo gailėjosi, tačiau jam to padaryti nepavyko ne dėl nuo jo priklausiusių priežasčių, nes A. T. įstatyminė atstovė pati atsisakė su juo bendrauti. Esant tokiai situacijai, D. K. savo atsiprašymą galėjo išsakyti tik teisme, ką ir padarė, pirmojo teisiamojo posėdžio metu. Vien tik tai, kad jis bando paaiškinti kodėl taip pasielgė – viešoje vietoje užpuldamas nepilnametį asmenį, negali būti traktuojama kaip jo kaltės neigimas ar nenuoširdumas. Kiekvienam asmeniui yra suteikta teisė teikti paaiškinimus dėl jiems pareikštų kaltinimų, ką šiuo atveju D. K. ir padarė.

13.3. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga egzistuoja.

14. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatuodamas BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos nebuvimą nurodė, kad D. K. elgesys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog jis atlygins ar pašalins padarytą žalą. Ši išvada laikytina nepagrįsta.

14.1. Visų pirma, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. K. visiškai atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (3 t., 9 b. l.). Taip pat, tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jis neneigė, jog dėl jo neteisėtų veiksmų A. T. patyrė neturtinę žalą, tačiau nesutiko su prašoma priteisti jos suma ir įsipareigojo atlyginti būtent tokią, kokią priteis teismas. Vien tik tai, kad jis nepervedė A. T. įstatyminei atstovei žalos dalies, kuri jo manymu nagrinėjamoje situacijoje laikytina protinga ir proporcinga, negali suponuoti išvados, kad žala apskritai nebus atlyginta. O aplinkybė, apie tai, ar jis žinojo, ar ne, T. P. banko sąskaitą, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Visų svarbiausia yra tai, kad jis pripažįsta, jog padarė žalą ir yra pasiruošęs ją atlyginti teismui nustačius jos dydį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad D. K. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą.

15. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad negalima daryti tvirtos išvados, jog D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nors D. K. buvo teistas 4 kartus (3 kartus Lietuvoje, 1 – (duomenys neskelbtini)), tačiau jo teistumas išnykęs. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinis apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas 2004 m. vasario 11 d. Po to, iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo (2022 m. lapkričio 21 d.), D. K. nusikaltęs nebuvo. Apeliantas yra 2 kartus 3 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nusižengimai padaryti dar iki šios bylos iškėlimo – 2022 m. rugpjūčio 6 d. ir 2022 m. birželio 10 d. Duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu D. K. būtų nusižengęs ar kitaip ignoravęs įstatymus, jų nesilaikęs, nėra. Jis yra dirbantis – yra UAB „E.“ direktorius, taip pat, kaip teigia, turi savo verslą (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. K. padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas susiklosčiusios situacijos dėl sūnaus užpuolimo ir ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte laidavimo institutui taikyti būtina sąlyga taip pat egzistuoja.

16. Nustačius visas būtinas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, būtina įvertinti, ar asmuo siekiantis būti laiduotoju, yra tinkamas ir ar gali daryti teigiamą poveikį D. K..

16.1. D. K. laiduotoja pageidauja būti jo sesuo R. K.. Ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) poliklinikos bendrosios praktikos slaugytoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai – savo darbo funkcijas atlieka atsakingai ir kruopščiai, nuolat kelia kvalifikaciją, stengiasi įgyti naujų kompetencijų, profesionaliai žiūri į savo tiesioginių paslaugų teikimą, pareigingai laikosi įstaigos vidaus teisės aktų, su kolegomis ir kitu įstaigos personalu bendrauja taktiškai, yra draugiška, kolegiška, kilusias problemas stengiasi spręsti visoms pusės priimtinu būdu. R. K. neteista, nebausta administracine tvarka. Apklausiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. K. nurodė, kad su D. K. jos santykiai geri, artimi, bendrauja dažnai ir daug, kuo gali, tuo padeda, pataria jam. Mano, kad turi įtaką broliui, yra vyresnė, jis jos klauso. D. K. poelgį laiko blogu, nepateisinamu. D. K. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patikino, kad sesers klauso, atsižvelgia į jos patarimus ir pastabas.

16.2. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nekyla abejonių dėl R. K. tinkamumo būti D. K. laiduotoja. Ji yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Vien tik tai, kad ji, apklausiama teisme, konkrečiai nenurodė kokią teigiamą įtaką darys D. K., nėra priežastis pripažinti ją netinkama laiduotoja, nes baudžiamasis įstatymas nereikalauja laiduotojo nurodyti, kokių kontrolės būdų jis imsis laiduojamojo atžvilgiu. Be kita ko, pastebėtina, kad R. K. nurodė siūliusi broliui atsiprašyti, maždaug lapkričio gale, gal gruodį. Akivaizdu, kad į šį pasiūlymą D. K. atsižvelgė, nes nepavykus pabendrauti su nukentėjusiojo mama, buvo susisiekęs su jo tėvu, kurio atsiprašė ir kartu bandė atsiprašyti ir nukentėjusiojo, tačiau ne nuo priklausančių priežasčių to padaryti nepavyko.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį R. K. atsakomybėn. Manytina, kad sprendimas atleisti D. K. pagal laidavimą, įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per teismo nustatytą laikotarpį bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

18. Parenkant laidavimo terminą atsižvelgtina į D. K. asmenybę, į tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, dirbantis. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. K. nustatytinas 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).

19. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido D. K. kritiškai įvertinti savo veiksmus ir tai turės įtakos jam kaip prevencinio pobūdžio priemonė, todėl laidavimo užtikrinimui papildomos priemonės, teismo nuomone nereikalingos, dėl to, užstatas neskirtinas.

Dėl civilinių ieškinių

20. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinyje prašytą priteisti 99,35 Eur žalą (1 t. 80-81 b.l.), D. K. atlygino (3 t., 9 b.l.), todėl jo pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas.

21. Nukentėjusysis A. T., atstovaujamas įstatyminės atstovės T. P., pareikštu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nurodoma, kad dėl įžūlių, neteisėtų, nusikalstamų D. K. veiksmų, nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, susijusią su fizinio skausmo išgyvenimu, fizinės asmens sveikatos sužalojimais ir jų padariniais, o taip pat dvasinio pobūdžio asmens išgyvenimus, nepatogumus, emocinį stresą, nerimo, baimės jausmą. Po 2022 m. lapkričio 21 d. įvykio metu patirtų sužalojimų, A. T. lankėsi pas gydytojus, gydėsi ambulatoriškai apie savaitę laiko. 2022 m. lapkričio 22 d. A. T. nevyko į ugdymo įstaigą dėl skausmo, be to, (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje dirbantis gydytojas nurodė neleisti A. T. į pamokas, stebėti jo būklę. 2022 m. lapkričio 23 d. A. T. išėjo į mokyklą. 2022 m. lapkričio 23 d. dienos metu T. P. sulaukė sūnaus auklėtojos skambučio, kuri informavo, kad A. T. ištiko panikos priepuolis (dreba rankos, trūksta oro, sukasi galva, verkia). A. T. 2022 m. lapkričio 23 d. buvo išleistas iš ugdymo įstaigos. 2022 m. lapkričio 24 d. A. T. ugdymo įstaigoje išbuvo tik dalį pamokų, nurodė, kad negali būti tarp vaikų, triukšmo, jaučia nerimą, silpnumą. A. T. dėl emocinio sukrėtimo, nerimo, nemigos naudojo raminamuosius homeopatinius vaistus, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 25 d. Dėl patirtų psichologinių išgyvenimų A. T. tapo labai uždaras, mažai bendraujantis su aplinkiniais, daug laiko praleisdavo namuose, kelias savaites nelankė irklavimo treniruočių jautėsi psichologiniai išgyvenimai, savivertės sumažėjimas, nerimas, apatija aplinkai, miego ir poilsio sutrikimai. Jis tapo lengvai pažeidžiamas, skundėsi padidėjusiu baimės jausmu, baime išeiti į kiemą su draugais. A. T. lankėsi pas psichologą (4 vizitai). Teikiama psichologo pagalba davė teigiamus rezultatus. Psichologė jau pirmo vizito metu pastebėjo, kad A. T. turi nervinį tiką veido mimikose. Šiuo metu išlieka tam tikri nervinio tiko požymiai. Stebima, kad po įvykio A. T. tapo jautresnis, greitai užsidegantis, giliai pergyvenantis dėl nereikšmingų įvykių. 2022 m. lapkričio 21 d. įvykio metu patirta trauma turėjo įtakos ne tik fizinei sveikatai, tačiau taip pat ir A. T. asmenybei, jos raidai, psichologinei būklei, tolimesniam gyvenimui.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K., viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, tyčia suėmė ranka nepilnamečiui ((duomenys neskelbtini) metų mažiaus) A. T. už gerklės ir ją spaudė, po to, suėmęs ranka A. T. už sprando, jį prievarta nusivedė į progimnazijos automobilių stovėjimo aikštelę, kur belaikydamas A. T. už sprando, tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių keliu jam į pilvą, po to suėmęs A. T. už krūtinės, tyčia sudavė vieną smūgį ranka jam į galvą. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. T. buvo nustatyta odos kraujosruvos kakle, nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje nurodyta, kad kraujosruvos kakle padarytos kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. spaudžiant nukentėjusiojo kaklą rankomis (2 t., 4 b. l.).

25. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl minėtų D. K. veiksmų nukentėjusysis A. T. patyrė fizinį skausmą, pažeminimo jausmą, stresą, baimę, nerimą. Vis dėlto, šiuo atveju negalima konstatuoti, kad A. T. buvo padaryta negrįžtama žala, kurios nepadėtų pašalinti profesionalus gydymas. Sutiktina, kad tam tikros pasekmės, kaip nerimas, panikos atakos, nervinis tikas ir pan., gali išlikti ir ilgesnį laiką po įvykio, tačiau byloje nustatyta, kad A. T. lankėsi pas psichologą, jo psichologinė – emocinė būklė stabilizavosi (2 t., 138 b.l.), be to, ir pats A. T. teigė, kad jam gerėja. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad D. K. veiksmai nukentėjusiajam ilgalaikių, nepašalinamų pasekmių nesukėlė, todėl konstatuotina, kad jo patirtiems išgyvenimams atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti 1 500 Eur. Tokia suma, kolegijos nuomone, yra laikytina adekvačia ir proporcinga. Dar labiau mažinti prašomą priteisti sumą priežasčių nėra. Mažesnės sumos priteisimas nebūtų teisinga kompensacija A. T. neturtiniams išgyvenimams atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

26. Nukentėjusysis (jo įstatyminė atstovė) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš D. K. (3 t., 10 b.l.). Šis prašymas grindžiamas advokatės I. Radinienės sąskaitos išrašu (3 t., 11 b.l.), taip pat į bylą yra pateiktas mokėjimo nurodymas (1 t., 67 b. l.). Nagrinėjamu atveju nustačius D. K. neteisėtus, smurtinius veiksmus A. T. atžvilgiu yra pagrindas iš jo priteisti nukentėjusiojo įstatyminės atstovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Advokatė I. Radinienė, kaip nukentėjusiojo atstovė dalyvavo ikiteisminiame tyrime, taip pat bylą nagrinėjant apylinkės teisme, rengė civilinį ieškinį, teikė dokumentus, dalyvavo dvejuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma laikytina adekvačia ir proporcinga, todėl yra priteisiama visa iš D. K..

27. A. T. įstatyminė atstovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 720 Eur. Išlaidos grindžiamos 2023 m. spalio 31 d. sąskaita už teisinės paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymu (3 t., 62 - 63 b. l.). Nagrinėjamu atveju D. K. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, todėl yra pagrindas priteisti T. P. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ne visa apimtimi. Nustatant priteistinų išlaidų dydį, atsižvelgtina į D. K. tenkintų reikalavimų dalį, tai, kad advokatė I. Radinienė procese dalyvavo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl su byla buvo gerai susipažinusi, teisiamajame posėdyje apygardos teisme nedalyvavo, tik surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, skundžiamo nuosprendžio apimtį. Esant šioms aplinkybėms, T. P. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 400 Eur.

Dėl kitų su priimamu nuosprendžiu susijusių klausimų

28. D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 116-117 b. l.) panaikinama.

29. Daiktai – skaitmeninės laikmenos su informacija (1 t., 38, 140, 160, 184 b.l.; 2 t., 30, 42 b.l.) paliekamos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį.

D. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos – R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.

D. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. T., atstovaujamo įstatyminės atstovės T. P., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir jam iš D. K. priteisti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pavedant jo įstatyminei atstovei T. P. šias lėšas iki jo pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise.

Iš D. K. A. T. įstatyminei atstovei T. P. priteisti jos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Iš D. K. A. T. įstatyminei atstovei T. P. priteisti jos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Daiktus – skaitmenines laikmenas su informacija palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai R. K. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Danutė Švitinienė

Daina Vaidachavičienė