Dėl įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėto praturtėjimo bei atsakovės S. M. priešieškinį atsakovei daugiabučių namų statybos bendrijai „Viltis“ dėl įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėto praturtėjimo

Civilinė byla Nr. 2-47-445/2014

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00790-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija

35.3.6.; 113.2.; 116.1.

(S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2014 m. kovo 17 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovės daugiabučių namų statybos bendrijos „Viltis“ atstovams A. R., advokatui Stanislovui Raulušaičiui, atsakovei S. M., jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, trečiajam asmeniui J. V., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučių namų statybos bendrijos „Viltis“ ieškinį atsakovei S. M. ir trečiajam asmeniui J. V. individualiai įmonei dėl įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėto praturtėjimo bei atsakovės S. M. priešieškinį atsakovei daugiabučių namų statybos bendrijai „Viltis“ dėl įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėto praturtėjimo, ir

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1500 Lt skolos, 50,40 Lt delspinigių, 18 Lt metinių palūkanų už termino praleidimą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad DNSB „VILTIS“ (toliau ir Užsakovas) ir S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Vykdytojas), vykdanti individualią veiklą - atliekanti kadastrinius matavimus, 2013 m. birželio 15 d. sudarė darbų atlikimo sutartį. Pagal šią Sutartį Užsakovas pavedė, o Vykdytojas įsipareigojo per vieną mėnesį atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kadastrinius matavimus. Užsakovas įsipareigojo laiku apmokėti už atliktus darbus. Darbų atlikimo kaina pagal Sutartį - 3500 litų. 2013 m. liepos 19 d. atsakovui banko pavedimu Nr. 204 buvo sumokėta 1500 litų. Pinigus S. M. sumokėjo J. V. individuali įmonė, nes DNSB,,VILTIS“ tuo metu neturėjo pinigų. Tarp J. V. individualios įmonės ir DNSB „VILTIS“ buvo sudaryta paskolos Sutartis, pagal kurią jiems buvo suteikta tikslinė paskola - sumokėti avansą už pastato kadastrinius matavimus S. M.. Kadangi atsakovė pinigus iš J. V. IĮ gavo už DNSB „VILTIS“ atliktinus darbus pagal 2013-06-15 Sutartį, o jie J. V. IĮ yra grąžinę skolą, atsakovės skola jų bendrijai yra 1500 litų. Jeigu atsakovas ginčytų, kad yra skolingas ne J. V. IĮ, o jų bendrijai, tai pažymėtina, kad LR CK 6.101 straipsnis numato kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. CK 6.115 straipsnis numato, kad trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, iki 2013-07-15 neatliko sutartų darbų (Sutarties 4.2 punktas), todėl Sutartis vienašališkai buvo nutraukta ieškovo iniciatyva. Sutarties 8.2 punktas numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama, jei viena iš šalių nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau prieš 3 (tris) savaites viena šalis raštu turi įspėti apie tai kitą šalį. Atsakovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą ir jos pareigą grąžinti sumokėtus pinigus raštiškai informavo du kartus: 2013-08-08 ir 2013-08-16. Kelis kartus bandė paskambinti atsakovei, o jai neatsiliepiant, bendrijos valdyba nutarė vienašališkai nutraukti Sutartį. Tą pačią dieną buvo sudaryta komisija, kuri nuvyko į S. M. darbo vietą ir išsireikalavo jai perduotus DNSB dokumentus. Sumokėtų pinigų atsakovė komisijai negrąžino.

Siekdami apginti savo pažeistas teises, kreipiasi į teismą dėl teisminės gynybos. LR CK 6.38 straipsnis nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.61 str. numato, kad kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai: neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos ar skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnis). CK 6.189 straipsnis nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, o Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą. Mano, kad atsakovė be teisinio pagrindo tyčia gavo iš jų 1500 litų už neatliktus darbus, ji jų negalėjo ir neturėjo gauti, todėl privalo visa tai grąžinti DNSB „VILTIS“ (CK 6.237 str.).

Sutarties 4.5. punktas nurodo, kad Vykdytojas, vėluodamas atlikti darbus moka Užsakovui 0.02 proc. delspinigių nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). LR CK 6.73 straipsnis numato, kad jeigu nustatytos netesybos, kreditorius gali reikalauti iš skolininko delspinigių, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Prievolės įvykdymo terminą atsakovė praleido 72 dienas, numatyti 0,02 proc. delspinigiai per dieną, sutarta darbų atlikimo kaina 3500,00 litų, todėl S. M. DNSB,,VILTIS“ privalo sumokėti 50,40 litų netesybų (3500 Lt x 0,0002 proc. x 72 d. = 50,40 Lt). Kadangi atsakovė neatliko Sutartyje sulygtų darbų, gražiuoju negrąžina jai sumokėtos pinigų sumos, laikytina, kad tuo ji pažeidė CK 6.63 straipsnyje numatytą prievolę laiku ir pilnai ją įvykdyti. Atsakovė jų piniginėmis lėšomis naudojasi nuo 2013-07-19. Šiuo turtu atsakovas naudojasi kaip savu, todėl laikytina, kad atsakovas nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita ir privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (LR CK 6.242 str.).

S. M., vykdanti individualią veiklą, iki šiol neatsiskaitė, nepranešė įsipareigojimų nevykdymo priežasčių, todėl laikytina, kad ji netinkamai vykdė prisiimtą prievolę, pažeidė prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovei nevykdant pareigos atlikti Sutartimi sulygtus darbus bei negrąžinant jai sumokėtų pinigų, jie įgijo teisę reikalauti ir palūkanų, kaip tai numato LR CK 6.874 str., t. y. LR CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada skola turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Palūkanas už įsipareigojimų nevykdymą atsakovas privalo mokėti nuo 2013-07-15 (darbų atlikimo pagal Sutartį dienos) iki 2013-09-25 imtinai (16 d. už 7 mėn., 31 d. už 8 mėn., 25 d. už 9 mėn. = 72 d.). Palūkanų paskaičiavimas: 1500 Lt x 6 proc. : 365 d. x 72 d. = 18 Lt. Atsakovas privalo sumokėti 18 Lt palūkanų. Bendra įsipareigojimų pagal sandorius nevykdymo, delspinigių ir nepagrįsto praturtėjimo skola yra 1568,00 Lt (1500 Lt + 50 Lt +18 Lt = 1568 Lt).

LR CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė S. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad 2013 m. birželio 15 d. tarp jos ir ieškovo buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią ji (vykdytoja) įsipareigojo per vieną mėnesį atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kadastrinius matavimus, o ieškovas (užsakovas) įsipareigojo laiku, t. y. po sąskaitos-faktūros išrašymo, per 10 kalendorinių dienų, apmokėti už atliktus darbus. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad ji neįvykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nes laiku, t y. iki 2013-07-15, neatliko sutartyje sutartų darbų. Šios nurodytos aplinkybės atsakovas nepagrindžia nei dokumentais, nei kokiais nors argumentais. Teismui pateikia nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, iš kurios matyti, kad sutartyje numatytus įsipareigojimus ji įvykdė žymiai anksčiau, nei buvo sutartyje numatyta, t. y. 2013-07-01. Jai atlikus sutartyje sutartus darbus, pas ją atvyko daugiabučio namo savininkų bendriją „Viltis“ atstovaujantis bendrijos pirmininkas A. R. ir dar du vyrai. Griežtu balso tonu ėmė reikalauti jos parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir kitų jai perduotų bendrijos dokumentų. Jai paprašius už atliktą darbą sumokėti, vyrai paaiškino, kad bendrijos sąskaitoje nėra nė lito ir mėgino įtikinti, kad pinigus sumokės tuomet, kai jos parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą perduos patvirtinti specialiai Vyriausybės komisijai, įregistruos VĮ nekilnojamojo turto registrų centre, Vyriausybėje įvyks specialus posėdis ir daugiabučio renovacijai bus skirtos piniginės lėšos. Sudarant sutartį tarp jos ir užsakovo, apie tai nebuvo jokios kalbos. Sutartyje apie tai taip pat nėra jokių įrašų. Jeigu būtų žinojusi tokius užsakovo ketinimus, sutarties net nebūtų sudariusi. Su tokiu vyrų pasiūlymu ji nesutiko. Tuomet jie ėmė grasinti, kad ją apšmeiš, pakenks jos geram vardui, sužlugdys jos vykdomą veiklą ir išėjo. Vis dėl to dalį sutartos darbų kainos, t. y. 1500 Lt, į jos nurodytą sąskaitą 2013-07-19 pervedė J. V. IĮ, su bendrija sudarytos paskolos sutarties pagrindu. Tačiau likusios 2000 Lt sutartos darbų kainos nesumokėjo iki šiol. Ieškovas jai ne kartą skambino telefonu ir vis grasindamas reikalavo jos parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, bet ji jos negalėjo atiduoti, nes ieškovas neįvykdė savo prievolės, numatytos sutarties 2.2. punkte ir iki šiol nesumokėjo visos darbų kainos. Savo įsipareigojimų nevykdymą ieškovas mėgino teisinti tuo, kad neva ji jam nepateikia sąskaitos-faktūros, tačiau atsakovui jos pareikalavus, nedelsiant ją išrašė. Deja, sąskaita-faktūra iki šiol liko neapmokėta. Iš jos teismui pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva vienašališkai nutraukti sutartį, nes sutartyje numatytus įsipareigojimus ji įvykdė tinkamai ir net greičiau, nei buvo numatyta sutartyje. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju iš jos pusės jokių sutarties vykdymo pažeidimų nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog nukentėjusioji šalis negali sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais naudotis kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (LAT nutarimas Nr. 3K-P- 346/2004). Sutartis yra laikoma neįvykdyta iš esmės, jei nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 str. 2 d. 1 p. (UNIDROIT principų 7.3.1(2a) str.) Šiuo atveju ieškovas neįrodo, kad ji sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl sutarties vienašališkai nutraukti nebuvo pagrindo.

Atsakovė S. M. paduotu priešieškiniu ieškovei prašė priteisti iš ieškovės 2000 Lt skolos, 70 Lt delspinigių, 33 Lt metinių palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad 2013 m. birželio 15 d. tarp jos, atsakovės S. M. (vykdytojos), ir ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrija,,Viltis“ (užsakovo) buvo sudaryta rašytinė sutartis, pagal kurią ji (vykdytoja) įsipareigojo per vieną mėnesį, t. y. iki 2013 m. liepos mėn. 15 d. atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kadastrinius matavimus, o ieškovas (užsakovas) įsipareigojo laiku, t. y. po sąskaitos-faktūros išrašymo, per 10 kalendorinių dienų, jai už atliktus darbus sumokėti 3500 Lt. Pagal sutartį jai priklausiusius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kadastrinių matavimų bylą parengė šiek tiek anksčiau, t. y. 2013-07-01, nei buvo numatyta sutartyje. Tai patvirtina teismui pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Sąskaitą-faktūrą išrašė 2013-07-13 ir bendriją atstovaujančiam bendrijos pirmininkui A. R. nuvežė prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, tačiau jis, nepateikęs jokių argumentų, atsisakė sąskaitą priimti. Ieškovas savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė nei sutarties 2.2. punkte (po sąskaitos-faktūros išrašymo per 10 kalendorinių dienų) numatytu laiku, nei vėliau. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.201 str., kur nurodyta, kad šalys privalo sutartį įvykdyti tuo pačiu metu, jei ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia jos prigimtis ar aplinkybės. LR CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). LR CK 6.63 str. 1 d. numatyti atvejai, kada skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Tuo vadovaujantis, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), jis privalo atlyginti ir visus kreditoriaus patirtus nuostolius (LRCK 6.63 str. 2 d.).

Nei sudarant sutartį, nei vėliau, jai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, ieškovas jokių pretenzijų dėl sutartyje nurodytų apmokėjimo sąlygų ir terminų jai neturėjo. Taip pat neturėjo pretenzijų ir dėl jos parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos. Todėl ieškovas savo prievolę už jos tinkamai ir laiku atliktus sutartus darbus privalėjo įvykdyti ir laiku sumokėti visą numatytų darbų kainą, t. y. 3500 Lt. 2013-07-19 po ilgų prašymų į jos sąskaitą buvo pervesta 1500 Lt. Šią pinigų sumą pervedė J. V. IĮ, su ieškovu sudarytos paskolos sutarties pagrindu. Likusieji 2000 Lt yra nesumokėti iki šiol.

Sudarytos sutarties 4.6 punkte numatyta, kad užsakovai, vėluodami apmokėti už atliktus darbus moka vykdytojui 0,02 proc. Delspinigių nuo sutarties sumos (3500 Lt) už kiekvieną uždelstą dieną. Įstatymo leidėjas nurodė, kad jeigu nustatytos netesybos, kreditorius gali reikalauti iš skolininko delspinigių, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.73 str.). Prievolės įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo sąskaitos-faktūros išrašymo praėjus dešimčiai kalendorinių dienų (sutarties 2.2. punktas), t. y. nuo 2013-07-24 iki priešieškinio teismui pateikimo dienos, ieškovas praleido 100 dienų. Darbų atlikimo kaina - 3500 Lt, todėl ieškovas jai privalo sumokėti 70 Lt netesybų (3500 Lt x 0,02 proc x 100 d. == 70 Lt).

Remiantis LR CK 6.210 str. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas. Kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų metinės palūkanos (LR CK 6.210 str. 2 d.). Sudarant sutartį į ją buvo kreiptasi kaip į individualią veiklą vykdantį asmenį, įm. k. (duomenys neskelbtini). Tuo vadovaujantis teismo prašytina iš ieškovo priteisti 6 procentų metinės palūkanas už 2000 Lt skolą. Palūkanas skaičiuojant nuo įsipareigojimų neįvykdymo dienos, t. y. nuo 2013-07-24, iki priešieškinio surašymo dienos imtinai (2000 Lt x 6 proc. / 365 d. x 100 d. = 33 Lt). Todėl ieškovas privalo sumokėti 33 Lt metinių palūkanų už termino laiku atsiskaityti praleidimą. Taip pat iš ieškovo jos naudai priteistinos įstatymų nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.).

Ieškovė daugiabučių namų statybos bendrija „Viltis“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų laiku - iki 2013-07-15 neatliko sutartų darbų (Sutarties 4.2. punktas), todėl Sutartis vienašališkai buvo nutraukta jų iniciatyva. Sutarties 8.2 punktas numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama, jei viena iš šalių nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau prieš 3 (tris) savaites viena šalis raštu turi įspėti apie tai kitą šalį. Atsakovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą ir jos pareigą grąžinti sumokėtus pinigus raštiškai informavo du kartus: 2013-08-08 ir 2013-08-16. Kelis kartus bandė paskambinti atsakovei, o jai neatsiliepiant, bendrijos valdyba nutarė vienašališkai nutraukti Sutartį. Tą pačią dieną buvo sudaryta komisija, kuri nuvyko į S. M. darbo vietą ir išsireikalavo jai perduotus DNSB dokumentus. Sumokėtų pinigų atsakovė komisijai negrąžino. Remdamiesi nurodytomis aplinkybėmis kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą ir prašė iš atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti Daugiabučio namo savininkų bendrijos „VILTIS“, į. k. 284753810, naudai 1500 Lt skolos, 50,40 Lt delspinigių ir 18 Lt metinių palūkanų už termino praleidimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės nevykdymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir civilinio ieškinio užtikrinimui areštuoti (apriboti nuosavybės teises) S. M. priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, lėšas banko įstaigose ieškinio sumos ribose.

Atsakovė nesutiko su jų ieškiniu ir pateikė teismui priešieškinį, kuriame nurodyti nesutikimo motyvai. Nesutinka su priešieškiniu ir teikia nesutikimo motyvus:

1. atsakovė patvirtina, kad tarp jų 2013 m. birželio 15 d. buvo sudaryta rašytinė sutartis, pagal kurią ji isipareigojo per vieną mėnesį, t. y. iki 2013 m. liepos 15 d. atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kadastrinius matavimus, o ieškovė įsipareigojo laiku, t. y. po saskaitos-faktūros išrašymo per 10 kalendorinių dienų už atliktus darbus sumokėti 3500 Lt.

Sutinka su šiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes analogiškas aplinkybes nurodė ieškinyje.

2. atsakovė teigia, kad jai priklausiusius įsipareigojimus ivykdė tinkamai ir laiku, o Sutartimi sulygtus darbus atliko netgi šiek tiek anksčiau, t. y. 2013-07-01. Esą tai patvirtina teismui pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

Negali sutikti su tokiais atsakovės teiginiais, nes jie neatitinka tikrovės ir klaidina teismą:

1) atsakovė iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo sutartos darbų atlikimo dienos dar nebuvo atlikusi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kadastrinių matavimų. Tai patvirtina jų teismui pateikti rašytiniai įrodymai (2013-08-07 registruotu laišku išsiųstas pareiškimas ir 2013-08-16 registruotu laišku išsiųstas pakartotinis įspėjimas apie sutarties nutraukimą, skolos ir dokumentų grąžinimą);

2) atsakovės teismui pateikta kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad tikrovės neatitinkantys brėžiniai ir kažkokie paskaičiavimai buvo atlikti nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. 07:28 iki tos pačios dienos 08:48 (atsakovės teismui pateiktų priedų 12 iki 30 lapai). Jiems pavyko sužinoti, kad licencijas ir teisę naudotis turinčių asmenų apsilankymai VĮ Registrų centro duomenų bazėse sekundžių tikslumu yra fiksuojami). Kadangi jiems nepavyko gauti šių duomenų, prašys teismo juos išreikalauti.

3. Atsakovė nurodo, kad sąskaita išrašė 2013-07-13 ir bendriją atstovaujančiam bendrijos pirmininkui A. R. nuvežė prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, tačiau jis, nepateikęs jokių argumentų, atsisakė sąskaita priimti.

Nesutinka su šiais išgalvotais ir niekuo neparemtais pramanais, mano, kad tai atsakovės užimta ne visiškai skaidri gynybinė pozicija.

Net ir darant prielaidą, kad 2013-07-13 lauke prie namo jiems buvo bandoma įteikti sąskaitą, tai atsisakius ją priimti, kiekvienas protingai atidus ir apdairus vidutinių sugebėjimų žmogus būtų tą dokumentą įteikęs registruota pašto siunta, per notarą ar antstolį. Pažymėtina, kad atsakovė verslininkė ir jai taikytini aukštesni atidumo ir apdairumo standartai.

4. atsakovė atkreipia teismo dėmesi į tai, kad jos manymu nei sudarant sutartį, nei vėliau jai neva vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, jie jokių pretenziiu dėl sutartyie nurodytų apmokėjimo sąlygų ir terminų neturėjo.

Nesutinka su tuo, nes:

1) neginčytinas faktas, kad atsakovė yra verslininkė;

2) sutarties tekstą parengė atsakovė, o jie jį pasirašė;

3) LR CK 6.193 str. 4 d. nurodo, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai;

4) Pretenzijas dėl sutarties nevykdymo jie pradėjo reikšti iš karto, kai pamatė, kad jinai nevykdoma (anksčiau nurodytų registruotų laiškų atsakovei siuntimas, komisijos sudarymas ir vykimas į jos darbo vietą, kiti veiksmai, kuriuos įrodinės liudytojų paaiškinimais).

5. Atsakovė teigia, kad jie neturėjo pretenzijų ir dėl jos neva parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos.

Nesutinka su tuo, nes jų daugiabučio namo kadastrinių matavimų bylą pirmą kartą pamatė, kai iš teismo gavo atsakovės priešieškinį su priedais. Be to:

1) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Žin., 2002, Nr. 41-1539) 53.1. p. numato, kad fiksuojant statinių kadastro duomenų pasikeitimą, vietoje apžiūrimi pastatai, atskiri aukštai ir palyginama su esamais planais. Atliekami kontroliniai matavimai. Jeigu nėra pagrindinių pastatų fasadų nuotraukų arba fasadai pasikeitę, jie nufotografuojami. Šių nuostatų 53.2. iki 53.10 punktai nurodo kokie dar darbai atliekami fiksuojant statinių kadastro duomenų pasikeitimą. Prieš pradėdama daryti jų daugiabučio namo kadastrinius matavimus atsakovė privalėjo atlikti nurodytus darbus, apsilankyti kiekviename bute, rūsyje esančiuose sandėliukuose, juos išmatuoti ir pan. Tai nebuvo atlikta ir jie šį faktą įrodys į teismo posėdį pakviestų liudytojų paaiškinimais.

6. Atsakovė nurodo, kad taip pat labai svarbu pastebėti, kad jie 1500 Lt į jos sąskaitą įmokėjo 2013-07-19, kai prievolės įvykdymo terminas jau buvo pasibaiges. Ir toliau klausia kokiu tikslu i jos saskaitą įmokėjo dalį sutartyje numatytos atliktu darbų kainos?

Kadangi pati atsakovė priešieškinyje atsako į savo klausimą - cituoja:,,Pažymiu, kad esmines kilusio ginčo aplinkybes ir paaiškinimus pateikiau atsiliepime ir priešieškinyje jų nekartosiu, tik paminėsiu, kad 2013-07-19 po ilgų prašymų, į mano sąskaitą buvo pervesta 1500 Lt“, tai šio teiginio atsiliepime nekomentuos.

7. Atsakovė mano, kad svarbu atkreipti gerbiamo Teismo dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinio pradžioje teismą tikina, kad ji neva prievolės neįvykdė visiškai, įpusėjus rašyti ieškinį, jau teigiama, kad prievolės ivvkdymo terminą praleido 72 dienas.

Jie nemato jokios priešpriešos tarp jų teiginio, kad atsakovė neįvykdė prievolės ir reikalavimo priteisti netesybas už termino įvykdyti prievolę praleidimą:

1) Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.).

2) Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

3) Netesybos - tai įstatymų sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 str.).

8. Sutinka su atsakovo teiginiu, kad dėstant išgalvotas aplinkybes, jas dėstantysis pats jose painiojasi.

Tačiau mano, kad tai taikytina ne jiems, o pačiai atsakovei.

9. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka (LR BK 40⁷ str.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Paaiškina, kad:

1) ieškovas yra juridinis asmuo;

2) LR BK 20 str. 1 d. numato, kad juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė;

3) nei LR BK 154 str. 1 d., nei 155 str. 1 d. nenumatyta juridinio asmens atsakomybė.

10. Atsakovės reikalavimu Varėnos rajono apylinkės teismas taikė jų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to patiria nepatogumus ir nuostolius. Kadangi nežino, kiek laiko jiems dar bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir kokią žalą dėl to patirs, dėl jų taikymo į teismą kreipsis vėliau.

11. Atsakovei neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų ir išnaudoję visas galimybes su ja gražiuoju susitarti dėl darbų atlikimo, 2013 m. rugpjūčio 25 d. dėl daugiabučio namo kadastrinių matavimų atlikimo sudarė sutartį su UAB,,Kadastras“. Ši įmonė darbus atliko 2013 m. rugsėjo 10 d., t. y. mažiau nei per mėnesį.

UAB,,Kadastras“ paruoštoje kadastrinių matavimų byloje ir atsakovės teismui pateiktoje byloje esantys duomenys yra skirtingi. Darytina prielaida, kad atsakovė suklastojo kadastrinių matavimų bylą. Tą įrodyti gali tik ekspertas ar specialistas, todėl prašys teismo atlikti minėtų dokumentų ekspertizę.

Ieškovės atstovai palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti. Atsakovė ir jos atstovas palaikė savo priešieškinį ir prašė jį tenkinti.

Ieškovės atstovai ieškinį palaikė pilnai ir prašė tenkinti, ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Ieškovo atstovų aiškinimų esmė – atsakovė sudarytoje sutartyje nustatytu terminu neatliko numatytų darbų, jų nepateikė ieškovei priimti, o gavusi dalinį apmokėjimą jo negrąžino ieškovei, kai nėra pagrindo apmokėti už neatliktus darbus. Priešieškinio nepripažino ir prašė atmesti, nes laiko, kad ieškovė neįrodė, jog sutartyje numatyti darbai buvo atlikti nustatytu terminu ir už juos turi būti atlyginta.

Atsakovė ir jos atstovas ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė sutartyje numatytus darbus atliko – atliko statinio matavimus natūroje, pakeitė senos kadastrinės bylos duomenis, 2013-07-13 išrašė sąskaitą 2000 Lt sumai apmokėti už atliktus darbus, tačiau ieškovė atsisakė priimti sąskaitą ir ją apmokėti. Kadastrinės bylos ieškovei nedavė, nes bijojo, kad neatsiskaitys pagal sutartį. Darbų priėmimo – perdavimo akto nesurašė ir neperdavė ieškovei darbams priimti. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis pakeitė, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą sudarė ir pateikė teismui. Atsakovė ir jos atstovas priešieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Nurodė, kad atsakovė sutartį įvykdė tinkamai ir nustatytu laiku, o atsakovas neatsiskaitė pagal sutartį nustatyta tvarka, todėl turi atlyginti skolą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio

Ieškovė DNSB „Viltis“ prašo priteisti iš atsakovės 1500 Lt skolos, 50.10 Lt delspinigių, 18 Lt palūkanų už termino praleidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės neįvykdymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Savo reikalavimus grindžia sudaryta rašytine sutartimi (b.l. 6-7).

Atsakovė ieškinio nepripažįsta, teigdama, kad ji sutartį vykdė tinkamai. Dėl sutarties neįvykdymo kalta yra pati ieškovė, kadangi neapmokėjo atsakovei už atliktą darbą pagal sudarytą sutartį.

Taigi šalys pripažįsta aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurią vykdant kilo nagrinėjamas ginčas.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>. Nurodoma, kai kilus ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; kt.).

CK 6.193 str. nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

CK 6.716 str.1 d. numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

CK 6.716–6.724 straipsniai reglamentuoja atlygintinių paslaugų teikimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įsipareigojo ieškovei atlikti kadastrinius matavimus (b.l. 6) pagal 2013-06-15 sudarytą rašytinę sutartį.

CK 6.718 str. 1 d. numato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Ieškovė pateikė atsakovei sudarytai sutarčiai vykdyti turimą statinio kadastrinių matavimų bylą, sutarties šalys susitarė dėl veiksmų atlikimo, kurie reikalingi sudarytai sutarčiai įvykdyti (atlikti statinio apmatavimus). Šiuo atveju atsakovė privalėjo veikti laikydamasi nusistovėjusios praktikos, atitinkamos kadastro matininko profesijos standartų.

CK 6.718 str. 5 d. numato, kad jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsakovė turėjo atlikti nurodyto statinio, esančio Marcinkonių g.12, Varėnos m., kadastrinius matavimus. Nenustatytos aplinkybės, kad atsakovė negalėjo sudarytos sutarties neįvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Pagal tarp šalių sudarytą sutartį buvo numatyta, kad atsakovei atlikus numatytus darbus, ieškovė priima atliktus darbus, pasirašydama darbų priėmimo-perdavimo aktą arba atsisako priimti darbus, pateikdama motyvuotą raštą atsakovei (b.l. 6-7).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė apskritai jokio darbų priėmimo-perdavimo akto nesurašė. Atsakovė nurodė, kad negalėjo perduoti atliktų kadastrinių matavimų bylos, nes ieškovė nesumokėjo už atliktus numatytus darbus. Atsakovė nurodė, kad sąskaitą apmokėjimui išrašė 2013-07-13, kai jau buvo atlikti darbai – buvo paruošti brėžiniai, sudaryta juodraštiniame variante, o vėliau viskas būtų perkeliama į VĮ Registrų centro duomenų bazę. Atlikti darbai nebuvo fiksuoti nurodytoje duomenų bazėje. Ieškovė darbų nepriėmė, nes neėmė sąskaitos apmokėjimui, nesurašė jokio motyvuoto rašto dėl tokio elgesio. Ieškovei atliktų darbų rezultatas (naujai sudaryta pastato kadastrinė matavimų byla) nebuvo perduota.

Pagal VĮ Registrų centro Alytaus filialo pateiktą informaciją, atsakovei S. M. leidimas dirbti sistemoje “Matininkai” pagal pateiktą prašymą dirbti su ieškovės nurodomu pastatu buvo gautas, o statusas buvo pakeistas 2013-07-12, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimui. Matininkė S. M. 2013-08-24, 2013-08-25, 2013-08-26, 2014-08-27, 2014-08-29, 2013-08-30 dienomis atliko operacijas sistemoje “Matininkai” (b.l. 111).

Toks įrodymas patvirtina aplinkybes, kad atsakovė pagal sudarytos sutarties su ieškove sąlygas ir terminą neįvykdė šios sutarties nustatytu terminu iki 2013-07-15.

CPK 12 str. nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2009">3K-3-526/2009</a>; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2010">3K-3-206/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; kt.).

Pagal sudarytą sutartį buvo numatyta atliktų darbų perdavimo ir priėmimo tvarka, kurios laikytis privalėjo abi sutarties šalys. Atsakovės aiškinimai, kad ji nepateikė ieškovei sudarytos pagal sutartį kadastrinės bylos tuo pagrindu, kad ieškovas atsisakė apmokėti, reiškia, kad ji elgėsi ne pagal sudarytos sutarties sąlygas. Ar sudaryta sutartis buvo įvykdyta, tinkamai ir nustatytu terminu įvykdyta, sprendžiama pagal sudarytos sutarties sąlygas. Atsakovės elgesys, vykti pas ieškovės atstovą, jam pateikinėti sąskaitą apmokėjimui ir reikalauti šią sąskaitą apmokėti, o tik po to pateikti atliktus numatytus darbus, nesudaro pagrindo teigti ir daryti išvadą, kad atsakovė tinkamai, nustatytu laiku įvykdė sudarytą sutartį. Pati atsakovė pripažino, kad buvo padariusi pastato brėžinius juodraštinėje medžiagoje, atlikti darbai nebuvo perkelti į registro duomenų bazę. Sudaryta tarp šalių paslaugų teikimo sutartis aiškiai numatė tvarką, kaip ji turi būti užbaigta: atlikus numatytus darbus, ieškovė turėjo priimti darbus, pasirašydama darbų priėmimo-perdavimo aktą arba atsisakyti priimti darbus, pateikiant motyvuotą raštą. Neginčijamai byloje nustatytos aplinkybės – atsakovė nepateikė ieškovei darbų priėmimo – perdavimo akto, nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atliktus darbus pagal sudarytą sutartį, kad ieškovė galėtų įsitikinti, jog darbai atlikti, ir kitos šalies nuomone atlikti tinkamai, o tik reikalavo apmokėti nustatytą darbų kainą. Toks atsakovės elgesys būtų pagrįstas sudaryta sutartimi, jeigu būtų numatyta apmokėjimo tvarka iki atliktų darbų perdavimui ieškovei, bet to nebuvo. Net ir Ppagal atsakovės pateiktą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (adresas Marcinkonių g.12. Varėna), duomenys fiksuoti registre 2013-08-26 (b.l. 40-71), kai darbų atlikimas buvo numatytas iki 2013-07-15 (b.l. 6-7).

Atsakovė teigia ir nurodo, kad ieškovei išrašė 2000 Lt sąskaitą apmokėjimui 2013-07-13 (b.l. 72), kurią jis turėjo apmokėti per 10 kalendorinių dienų.

Teisme daroma išvada, kad tokia sąskaita galėjo būti pateikta ieškovei tik po 2014-07-19 atlikto dalinio apmokėjimo (1500 Lt), nes iš kur galėjo žinoti atsakovė, kad 2013-07-13 reikia reikalauti apmokėti 2000 Lt, o ne 3500 Lt, kaip buvo numatyta pagal sutartį.

Be to 2013-07-13 atsakovė išrašyta sąskaita neatitinka finansinei operacijai apskaityti, kaip dokumentui, keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytas išrašytos sąskaitos numeris (be numerio), nurodyta neegzistuojanti banko įstaiga (AB bankas “Hansabankas) - (b.l. 72).

Atsakovės teiginiai, kad vėliau nesutarė su ieškove dėl sudaryto objekto (ar reikia daryti kadastrinius matavimus tik pačiam pastatui ar ir jame esantiems butams) neturi esminės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovė iš vis nepateikė kadastrinės matavimų bylos (pačio pastato), o ieškovas neginčija ir nereiškia reikalavimų, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartį dėl to, kad neatliko atskirų butų kadastrinių matavimų. Vis tik atsakovė nagrinėjamoje situacijoje yra stiprioji sutarties sudarymo šalis, būtent ji pateikė sutartį su nurodytomis sąlygomis, jos profesinė veikla vykdyti paslaugų teikimą pagal tokio pobūdžio sudarytas sutartis, o ieškovė tik prisijungė prie šios sutarties, kaip šalis, kuriai buvo reikalinga skubiai spręsti kadastrinių matavimų atlikimą, kai buvo vykdoma daugiabučio namo renovacija, o tokia situacija reikalavo atlikti privalomas procedūras, siekiant gauti atitinkamą finansinę paramą bendrijai.

Ieškovė vienšališkai nutraukė terminuotą sutartį su atsakove. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis; 6.497, 6.498 straipsniai; kt.) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais. Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 straipsnis). CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta teisė sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Teismų praktikoje vertinant CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, daroma išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu.

Ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų,ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė rašytinę paslaugų sutartį, kuria ieškovė tikėjosi, jog kadastriniai pastato matavimai bus atlikti iki 2013-07-15, o atsakovė tikėjosi už atliktus numatytus sutartyje darbus po sąskaitos - faktūros išrašymo per 10 kalendorinių dienų gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas – 3500 litų.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė nustatytu sutartyje terminu 2013-07-15 neatliko nurodytų darbų, kadangi pasibaigus sutarties įvykdymo terminui nepateikė įrodymų ieškovei, kad atliko numatytus darbus (nepateikė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos), pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą arba ieškovei pateikiant motyvuotą raštą, atsisakant priimti darbus. Atsakovės teiginiai apie jos paruoštus juodraštinius matavimų variantus, laikant, kad ji atliko darbus pagal sutartį, atsakovės elgesys išrašant sąskaitą ir reikalaujant apmokėjimo nepateikus atliktų darbų ieškovei sutartyje nustatyta tvarka, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė esmingai pažeidė sudarytą sutartį. Tai nebuvo formalus pažeidimas, atsakovė nenurodo priežasčių, kurių pagrindu ji nustatytu terminu neatliko numatytų darbų, o ieškovė, rekonstruodama pastatą, turėdama ribotus terminus tam tikriems darbams atlikti nukentėjo, nes jos pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų liko neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusios atsakovės veiksmų.

Atsakovė pripažįsta, kad du kartus gavo ieškovės pranešimus dėl sutarties vienšališko nutraukimo. Pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus atsakovei 2013-08-08 ir 2013-08-16 buvo siųsti rašytiniai pranešimai dėl sudarytos sutarties vienšališko nutraukimo (b.l. 12,13).

Tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad vienšališkai sutartis gali būti nutraukta, jeigu viena šalių nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau prieš 3 savaites viena šalis raštu turi įspėti apie tai kitą šalį (b.l. 6-7). Ieškovė sudarytą sutartį vykdė, kadangi atsakovei pateikė namo inventorizacinę bylą, netrukdė atsakovei atlikti veiksmus, susijusius su sudarytos sutarties vykdymu. Tuo tarpu atsakovė sutarties sąlygų neįvykdė nustatytu sutartyje terminu – nepateikė priėmimui atliktų darbų, pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą arba atsisakant ieškovei priimti darbus.

Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, kaip sudarė naują paslaugų teikimo sutartį (atlikti kadastrinius matavimus ir sudaryti kadastrinių matavimų bylą). Pagal nurodytą 2013-08-25 sutartį darbai buvo atlikti 2013-09-10, pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, atliktas mokėjimas – 3700 Lt (b.l. 88-90). Tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę atlikti sutartyje numatytus darbus nustatytu terminu.

Atsakovė nenurodė aplinkybių ir jų nepagrindė, kad 2013-06-15 sudarytos sutarties su ieškove ji negalėjo atlikti dėl ieškovės kaltės (pvz., nepateikti reikalingi dokumentai tokiems darbams atlikti ir pan).

Ieškovė turėjo teisę ir pagrindą vienšališkai nutraukti sudarytą sutartį su atsakove, kai buvo vykdoma pastato rekonstrukcija, kai atsakovė nenurodydama svarbių priežasčių nevykdė sudarytos sutarties nustatytu terminu. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB “Baldras”, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, bylosNr. 3K-P-346/2004).

CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t. y. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Teisinės informacijos centras v. UAB „Danske lizingas“, AB „Autardas", bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-300/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-300/2009">3K-3-300/2009</a>).

Ieškovė informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą, ir jeigu jau 2013-08-08 (b.l. 12) atsakovė apie tai žinojo arba turėjo žinoti, tai 2013-08-29 sudaryta sutartis laikoma nutraukta (po trijų savaičių).

CK 6.222 str. 1 d. numato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Nagrinėjamu atveju ieškovė nieko nebuvo gavusi iš atsakovės, o atsakovei buvo sumokėta 1500 litų ir perduota pastato kadastro matavimų byla, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir perduotus dokumentus. Kadangi dokumentai grąžinti, tai dėl to nėra ginčo.

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 50.40 Lt delspinigių ir 18 Lt metinių palūkanų už termino praleidimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės neįvykdymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 0.02 procentų delspinigius, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė neįvykdė sutarties nei pilnai, nei dalinai. Ieškovė siekdama, kad atsakovė vis tik vykdytų sudarytą sutartį savo iniciatyva ir rizika pervedė atsakovei išankstinį apmokėjimą pagal sudarytą sutartį dėl pasluagų teikimo, tačiau tarp šalių sudaryta sutartis nenumatė jokio išankstinio apmokėjimo, o tik apmokėjimą už atliktus darbus, išrašius sąskaitą-faktūrą per 10 dešimt kalendorinių dienų.

CK 6.4 str. numato, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Taigi ieškovė neturėjo pareigos sumokėti atsakovei avansinius ar kitokius mokėjimus kitaip, negu tai numatė sudaryta jų sutartis. Sumokėjusi avansinį mokėjimą pati ieškovė ir turi prisiimti sau turėtas išlaidas, kai nebuvo įvykdyta sutartis ir patirti nuostoliai. Apmokėjimas atsakovei buvo atliktas ne pačios ieškovės, o trečiojo asmens pagal sudarytą paskolos sutartį (b.l. 18). Taigi ieškovė prisiėmė sutartyje neaptartą riziką ir dėl to kilsiančias pasekmes, jeigu nebus įvykdyta tinkamai sudaryta sutartis. Įstatymų leidėjas įtvirtinęs prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Ieškovė nurodo į palūkanų reikalavimą CK 6.874 str. pagrindu. Tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis, o tai reiškia, kad nėra ir pagrindo reikalauti palūkanų šiuo pagrindu.

CK 6.37 str.2 d. nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

Palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pavyzdžiui, palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, numatančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos,jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šalims taikytina už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos.

CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Tokios aplinkybės byloje nustatytos.

Dėl priešieškinio

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2000 Lt skolos, 70 Lt delspinigių, 33 Lt metinių palūkanų už termino praleidimą, viso 2013 Lt, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodo, kad 2013-07-01 įvykdė sutartį su ieškove, parengė daikto kadastrinių matavimų bylą ir tokias aplinkybes patvirtina teismui pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Minima kadastrinių matavimų byla teisme buvo gauta su atsakovės pateiktu priešieškiniu 2013-11-04 (b.l. 35-37).

Atsakovė nurodo, kad 2013-07-13 išrašė ir nuvežė sąskaitą-faktūrą ieškovės DNSB „Viltis“ pirmininkui, kuris nepateikęs argumentų atsisakė ją priimti.

Motyvai dėl sutarties neįvykdymo yra nurodyti sprendimo dalyje, motyvuojant pareikštą ieškinį šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apskritai nėra pateikusi minimos sąskaitos-faktūros, o byloje yra tik pateiktas apmokėjimui rašytinis įrodymas, kuriame nurodoma : „sąskaitą išrašė...“; „sąskaitą gavo...“ (b.l.72). Ieškovės atstovai, kaip ir atsakovė, tai laiko sąskaita, tačiau tokia sąskaita neatitinka reikalavimų finansinei operacijai apskaityti, kaip dokumentui nustatytų reikalavimų, nes nėra registruota (nėra jos numerio), nurodyta neegzistuojanti banko įstaiga, kai apmokėjimas pagal tokius rekvizitus negalimas.

Atsakovė nenutraukė sutarties, jeigu laikė, kad kita šalis netinkamai ją vykdo ir padarė esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 str.1 d.). Atsakovė teigia, kad ieškovė nemoki, neturėjo pakankamai lėšų sudarytai sutarčiai įvykdyti, t.y. apmokėti sutartą paslaugų kainą. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės (CK 6.219 str.). Tačiau atsakovė to nepadarė, o tai reiškia, kad neįrodė jog ieškovė esmingai pažeidė sudarytą sutartį.

CK 6.220 str. 1 d. numato, kad šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gali iš esmės pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši sutartį įvykdys tinkamai. Šalis gali sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį tikrai įvykdys tinkamai. Atsakovė tokių veiksmų neatliko, nereikalavo patvirtino, kad kita šalis tikrai įvykdys prievolę. Atsakovė nepateikė darbų priėmimo-perdavimo akto ieškovei, atliktų darbų (matavimų bylos), o sutartyje apmokėjimas numatytas tik atlikus darbus (b.l. 6-7).

CK 6.718 str.3 d. numato, kad paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. Atsakovė sutarties nenutraukė, ieškovės nurodymų neginčijo.

CK 6.718 str. 4 d. numato, kad paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti. Šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie jokius nukrypimus ieškovei nepranešė, o tik reikalavo vykdyti sudarytą sutartį taip, kaip pageidavo pati atsakovė (apmokėti už sutartyje numatytus darbus nepateikus šių darbų priėmimui pagal priėmimo-perdavimo aktą ir neperdavus atliktų darbų).

Atsakovės aiškinimai, kad ji įvykdė sutartį nustatytomis sąlygomis ir terminu, yra atsakovės neįrodytos aplinkybės. Atsakovė nepagrindė, kaip ji 2013-07-01 įvykdė sudarytą sutartį, kai gavusi leidimą prisijungti prie sistemos „Matininkai“ konkretaus objekto, statusą pakeitė 2013-07-12 ir iki 2013-08-23 įrašų apie atliktus darbus nepateikė (b.l. 111). Atsakovės sudaryti juodraštiniai variantai negali būti laikomi atliktais darbais sudarytai sutarčiai įvykdyti.

Tam, kad tinkamai įvykdyti sudarytą sutartį atsakovė privalėjo ieškovei pateikti atliktus darbus (sudarytą kadastrinių matavimų bylą) ir darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė tokių sąlygų neįvykdė, nes sudarytos sutarties pagrindais ir tvarka to neatliko. Ieškovės pareiga buvo apmokėti už atliktus darbus, o tai reiškia, kol darbai nebuvo atlikti ir pateikti ieškovei, neturėjo pareigos apmokėti už nesuteiktas paslaugas. CK 6.270 str. 3 d. numato, kad visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Atsakovė neįrodė, kad sutarties negalėjo įvykdyti dėl kliento kaltės, todėl ieškovei nebuvo ir pareigos sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą (CK 6.270 str.4 d.). Byloje nenustatytos aplinkybės, kad sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, todėl ieškovei nebuvo pareigos atlyginti paslaugų teikėjui ir jo faktiškai turėtas išlaidas.

Tenkinant ieškinį iš dalies, atsakovė privalo atlyginti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d.), o atmetant ieškinį, bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nėra priteisiamos (CPK 93 str.1 d.).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 1150 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.1 d.), kadangi ieškovė išlaidas pagrindė pateikta teisinių paslaugų sutartimi, sąskaita už teisines paslaugas (b.l. 21). Nurodytų išlaidų dydis nustatytas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teikiant teisinę konsultaciją, ruošiant procesinius dokumentus – ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir atitinka reikalavimus Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str.2 d.). Tenkinant ieškinį iš dalies atsakovė privalo atlyginti ieškovei 70 litų sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str.3 d.), bylinėjimosi išlaidas valstybei dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 96 str.1 d.).

CPK 150 str.2 d. numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

CPK 150 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis LR CPK 150 str.2, 3 d., 259, 263-265 str., 268-270 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Iš dalies patenkinti daugiabučių namų statybos bendrijos „Viltis“ ieškinį.

Priteisti iš atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės Daugiabučių namų statybos bendrijos „Viltis“ (į. k. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Varėna) naudai vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 centų (1500,00 Lt) sumokėtą kainą už paslaugas, nutraukus sutartį, šešių procentų (6 %) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70 litų sumokėto žyminio mokesčio, 1150 litų išlaidų advokato teiktai pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės S. M. į valstybės biudžetą 25 litus bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Atmesti atsakovės S. M. priešieškinį.

Panaikinti 2013-11-07 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1013-445/2013 pagal ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškovės Daugiabučių namų bendrijos „Viltis“, į. k. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Varėna, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, pinigines lėšas 2103 Lt sumai, o nesant piniginių lėšų ar esant nepakankamai, areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą reikalaujamos priteisti sumos ribose, atmetus atsakovės S. M. priešieškinį ieškovei DNSB “Viltis”.

Taikyti 2013-10-10 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1013-445/2013 paskirtas laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo Daugiabučių namų bendrijos „Viltis“, į. k. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Varėna, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, prašymą areštuoti atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas 1568 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą nurodytos sumos ribose iki bus įvykdytas teismo sprendimas šioje byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis