Baudžiamoji byla Nr. 2K–143/2014
Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00647-2010-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10;
2.2.4.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,
nuteistojo gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžių.
Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 207 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 144 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį E. M. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiajam S. N. solidariai iš nuteistųjų E. M., A. S. ir J. U. priteista 12 543 Lt turtinės žalos, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Lt atstovavimo išlaidų bei solidariai iš nuteistųjų E. M. ir J. U. – 115 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. S. ir J. U., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta. Kasacine tvarka nėra skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria A. S., pripažintam nepakaltinamu, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl E. M. nuteisimo pagal BK 144 straipsnį ir 207 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – E. M. pagal BK 144 straipsnį ir 207 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Bausmės, paskirtos E. M. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis dėl E. M. palikta nepakeista. Iš E. M. išieškota 300 Lt nukentėjusiajam S. N. jo turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su J. U., 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 6.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, panaudodami fizinį smurtą – užlauždami nukentėjusiojo S. N. rankas, jėga jį nuvedė į kambarį, kur tebelaikydami ir taip atimdami galimybę priešintis, bendrais veiksmais iš rūbų kišenių ištraukė nukentėjusiajam priklausiančius daiktus: 50Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „S. E.“, IMEI Nr. 352382016708620, su „Bitė“ SIM kortele Nr. 865295053, 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. 35536500852447, su „Tele2 pildyk“ SIM kortele Nr. 860446029, 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele Nr. 868427849, automobilio „Volvo V40“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus, registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną bei draudimą, 25 Lt vertės „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, „Nordea“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, neturinčius materialinės vertės, t. y. iš viso užvaldė nukentėjusiojo turto už 115 Lt.
E. M. taip pat nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir veikdamas bendrai su J. U. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, kuri rankoje laikytu virtuviniu peiliu braukė nukentėjusiajam per pirštus bei grasino juos nupjauti, mobiliojo ryšio telefonais ir fotoaparatu filmavo nukentėjusįjį, grasindami internete apie jį paskelbti kompromituojančią informaciją. Po to A. S. rankoje laikant ir demonstruojant kirvį bei pasikvietus A. S., kuris sudavė ranka ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam į galvą ir grasino peiliu nupjauti pirštus, J. U. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į veidą, tokiais neteisėtais veiksmais sužinojo nukentėjusiojo „Swedbank“ mokėjimo kortelės „Visa electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius, nukentėjusiojo anketinius duomenis ir, neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo savo ir kitų asmenų naudai perduoti sąskaitoje esančius pinigus, taip pat savo ir kitų asmenų naudai privertė nukentėjusįjį prieš jo valią surašyti tariamas rašytines sutartis – 10 000 Lt paskolos bei 9000 Lt vertės automobilio „Volvo V40“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartis.
E. M. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su A. S., J. U. bei A. S., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje, laikotarpiu nuo 7.00 iki 13.00 val., pasinaudoję S. N. suteiktais AB banko „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo kodu, slaptažodžiu, slaptažodžių kortelės slaptažodžiais, neteisėtai atliko devynias finansines operacijas: 2010 m. rugsėjo 3 d. iš S. N. banko sąskaitos pervedė 0,01 Lt į UAB „MCB Finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 Lt į UAB „Minibank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 Lt į UAB „VIA SMS LT“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 Lt į UAB „Ferratum“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 Lt į UAB „Aventus capital“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 Lt į UAB „Aventus capital“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 40 Lt į UAB „Tele2“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip papildant SIM kortelės 864567412 sąskaitą, 1 Lt į UAB „SmSCredit.lt“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,01 Lt į UAB „Moment Credit“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau E. M., A. S. ir J. U., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, turėdami vieningą tyčią užvaldyti UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ lėšas, apgaule – neteisėtai pasinaudodami elektronine mokėjimo priemone, leidžiančia S. N. elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis AB banko „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš šios sąskaitos į UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ pervedė lėšas, kredito bendrovėms pateikdami S. N. asmens duomenis, taip prisistatydami S. N., nukentėjusiojo vardu su UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ sudarė kredito bei paskolų sutartis, pagal kurias UAB „SmSCredit.lt“ ir UAB „Moment Credit“ pinigus, t. y. po 500 Lt (bendrai 1000 Lt) pervedė į S. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, neteisėtai disponuodami svetima S. N. vardu išduota „Swedbank“ elektronine mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, banko „Nordea“ bankomate, esančiame Kaune, Savanorių pr. 68, neteisėtai atlikdami finansines operacijas, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą 1920 Lt vertės turtą.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendį – sušvelninti paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Skunde kasatorius nurodo, kad laikosi tos pačios pozicijos kaip ir savo apeliaciniame skunde, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, todėl abiejų instancijų teismų sprendimai turi būti panaikinti ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris, rengdamas bylą nagrinėti teisme, perduotų bylą prokurorui pažeidimams ištaisyti. Nuteistojo nuomone, dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto buvo ne tik suvaržyta ir atimta jo teisė į gynybą, bet taip pat tai sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nes esant netinkamai surašytam kaltinamajam aktui teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu pasirinko netinkamus tolesnius procesinius veiksmus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šią išvadą tik patvirtina. Kartu pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nepaisė esminių procesinių teisių, nors gynėjas apie netinkamai surašytą kaltinamąjį aktą pranešė teismui. Šališkai ir neišsamiai nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 241 straipsnio 2 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai turėjo įtakos įrodymų vertinimui ir sprendimo priėmimui. Kasatoriaus nuomone, BPK reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas buvo kliūtis nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, o nevykdydamas įstatymų reikalavimų, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nuostatos, klausimus sprendė formaliai. Prokurorui perdavus bylą pirmosios instancijos teismui tolesnis procesas dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto negalėjo vykti, todėl visi tolesnėse proceso stadijose priimti sprendimai yra neteisėti.
Toliau kasatorius pažymi, kad, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai išteisinęs kasatorių dėl dviejų veikų, kvalifikuotų pagal BK 144 straipsnį ir 207 straipsnio 1 dalį, negalėjo paskirti tokio paties dydžio galutinės subendrintos bausmės kaip ir pirmosios instancijos teismas. Sumažėjus veikų, už kurių padarymą kasatorius nuteistas, skaičiui, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, turėjo sumažėti ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis, nepaisant to, kad buvo taikyti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdai. Nepatenkinus prašymo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kasatorius prašo sumažinti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat kasatorius nurodo, kad nusikalstama veika prasidėjo prieš S. N. ir baigėsi jo turto užvaldymu bei panaudojimu, o tai reiškia, jog buvo padaryta tęstinė veika, t. y. nepriklausomai nuo to, kiek ir kokio sunkumo nusikaltimų padaryta, šiuo atveju buvo viena nusikalstama veika siekiant vieningo pelno tikslo. Dėl to, kasatoriaus nuomone, paskirtos bausmės turėjo būti apimtos. To kasatorius ir prašo, jeigu nebūtų patenkinti pirmieji du jo prašymai.
Nuteistojo E. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams
Kasaciniame skunde teisės į gynybą atėmimas ar jos suvaržymas, neišsamus ir šališkas bylos aplinkybių išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme siejamas su BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančiu kaltinamojo akto surašymu, tačiau konkretūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šį pažeidimą, nenurodomi, kasatorius tik pažymi, kad laikosi tos pačios pozicijos kaip ir savo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai atsakyta į E. M. apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo ir jo teisių į gynybą pažeidimo. Kasaciniame skunde nuteistasis nenurodo jokių argumentuotų teiginių, kodėl šios teismo išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, todėl kasacinio skundo dalis dėl BPK 219 straipsnio pažeidimo iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio.
Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, Nr. 2K-556/2012).
Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad byloje nuteistajam E. M. pateiktas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3, 5 punktų reikalavimus. Kaltinamajame akte nurodytos E. M. ir jo bendrininkų nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, iš kurių aišku, kokie asmenys, kokiomis aplinkybėmis, kokius veiksmus, vaidmenis atliko, taip pat nurodyta šių neteisėtų veiksmų teisinė kvalifikacija pagal BK. Pirmosios instancijos teismas padarė tam tikrų neesminių kaltinamojo akto pakeitimų ir patikslinimų, tačiau tai nereiškia, jog byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo iš kaltinimo buvo pašalintos tam tikros pasikartojančios aplinkybės, veikos, kurios kaltinamajame akte aprašytos ir kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos, apjungtos ir kvalifikuotos kaip viena, tačiau dėl to veikų padarymo aplinkybės ir jų kvalifikavimas nepakito, o nuteistojo E. M. teisinė padėtis tik palengvėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie neaiškų ir įstatymo reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą E. M. nurodė tik savo apeliaciniame skunde, iki tol bylos proceso metu nei nuteistasis, nei jo gynėjas tokios pozicijos neišsakė, priešingai, nuteistasis E. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pradėjus bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nurodė supratęs, kuo yra įtariamas, kaltinamas. Iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų taip pat galima spręsti, kad nuteistajam suprantamas jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis, jų padarymo aplinkybės ir teisinis vertinimas. Apeliacinės instancijos teismo padaryti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimai, panaikinant E. M. nuteisimą pagal BK 144 straipsnį, 207 straipsnio 1 dalį, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nėra susiję su kaltinamojo akto trūkumais ir esminio BPK 219 straipsnio pažeidimo nepagrindžia.
Atmetus kasacinio skundo argumentus dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, su tuo susiję skundo argumentai dėl neišsamaus ir šališko bylos išnagrinėjimo, BPK 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies pažeidimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nesilaikymo, taip pat laikyti nepagrįstais. Be kita ko, pažymėtina, kad teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti apie teismo šališkumą, kasaciniame skunde nepateikta.
Dėl paskirtos bausmės
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde, prašant sušvelninti galutinę subendrintą bausmę, jokia pažeista baudžiamojo įstatymo norma nenurodoma, kaip kasacijos pagrindas nurodomas teisingumo, protingumo kriterijų pažeidimas, kuris argumentuojamas tuo, kad, apeliacinės instancijos teismui išteisinus E. M. pagal BK 144 straipsnį ir 207 straipsnio 1 dalį, t. y. sumažėjus nusikalstamų veikų skaičiui, turėjo būti paskirta švelnesnė galutinė subendrinta bausmė; prašymas švelninti bausmę taip pat motyvuojamas tuo, kad buvo padarytos ne kelios nusikalstamos veikos, o viena tęstinė veika.
Ginčijamu aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl bausmės E. M. paskyrimo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad šis teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo bendrindamas E. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, nurodė išsamius motyvus, kodėl laiko, kad, net ir išteisinus E. M. pagal BK 144 straipsnį ir 207 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo jam paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė laikytina teisinga. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių E. M. išteisintas, priskiriamos nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (kitos jo padarytos veikos – sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai), todėl bausmių pagal šiuos BK straipsnius paskyrimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje negalėjo turėti įtakos galutinės subendrintos bausmės dydžiui. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su šiomis motyvuotomis teismo išvadomis. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas susijęs su padarytos veikos pavojingumo laipsnio, ją padariusio kaltininko asmenybės ir kitų reikšmingų aplinkybių įvertinimu (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir priklauso teismo diskrecijai. Baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymai nedraudžia apeliacinės instancijos teismui, pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį (šiuo atveju – išteisinus E. M. dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo), iš naujo paskirti tokią pačią kaip ir pirmosios instancijos teismas galutinę bausmę. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. M. pirmosios instancijos teismo nusikalstami veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuoti kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis, todėl, panaikinus nuteisimą pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, nors ir sumažėjo nusikalstamų veikų skaičius, tačiau nusikalstamų veiksmų apimtis ir pavojingumas nesumažėjo. Tai paaiškina, kodėl išteisinimas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį galutinei subendrintai bausmei neturėjo įtakos.
Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai prašoma E. M. padarytas nusikalstamas veikas pripažinti tęstine nusikalstama veika ir bendrinti bausmes apėmimo būdu. E. M. padarytos veikos neturi tęstinės veikos požymių. Vadovaudamiesi savanaudiškais motyvais, E. M. ir kiti bendrininkai padarė viena po kitos savarankiškas ir skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (BK 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje) numatytas nusikalstamas veikas, sudarančias nusikalstamų veikų daugėtą. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustatė, jog dalis padarytų nusikalstamų veikų sudaro realią, o dalis – idealią sutaptį, todėl, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, visiškai pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas bausmes subendrino taikydamas tiek apėmimo, tiek dalinio sudėjimo būdus.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo bendrindamas E. M. pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, nuteistojo E. M. kasacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Vytautas Greičius
Olegas Fedosiukas
