Baudžiamoji byla Nr. 2K-130/2014
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02036-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.2;
1.1.8.9;
2.4.1.1. (S)
2014 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Albino Sirvydžio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš D. V. priteista civiliniam ieškovui UAB „E.“ 79 900 Lt turtinės žalos atlyginimo ir nuo šios sumos 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareiškimo policijai pateikimo dienos – 2011 m. gruodžio 13 d. iki šios nuosprendžio dalies įvykdymo, bei 2000 Lt atstovavimo išlaidų.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
D. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki gruodžio 1 d., dirbdamas UAB,,E.” (įm. k. (duomenys neskelbtini)) Šiaulių filiale, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vadybininku, pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 47 ir būdamas materialiai atsakingas už jam perduotas, priimtas, gautas ir saugomas įmonės UAB „E.“ materialines vertybes, veikdamas vieninga tyčia, keliais analogiškais veiksmais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytiems tretiesiems asmenims neteisėtai pardavė jam dėl einamų pareigų patikėtą UAB,,E.” turtą – 73 vnt. padangų, kurių bendra vertė 95 200 Lt, t. y. iššvaistė svetimą didelės vertės turtą.
D. V. taip pat nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB,,E.“ Šiaulių filiale vadybininku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 4 d., UAB,,E.” Šiaulių filialo patalpose tikrame dokumente – 2011 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija ERA Nr. 20734, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis už 19 932,31 Lt sumą V. R. įmonei pardavė 15 vienetų padangų, ir tuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinęs savo parašu bei pasirašęs pirkėjo V. R. vardu, suklastojo tikrą dokumentą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, šį žinomai suklastotą dokumentą ikiteisminio tyrimo laiku tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 1 d., pateikė UAB „E.“.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 54, 64 straipsnius ir iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus.
Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad neturi net formalaus pagrindo svarstyti BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų jam taikymą, šios išvados nepagrindė ir nemotyvavo, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų reikalavimus – o šis pažeidimas suvaržė jo teisę į tinkamą apeliacinį procesą (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada dėl galimybės taikyti BK 62 straipsnį turėtų būti objektyvių bylos duomenų analizės rezultatas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokios analizės pirmosios instancijos teismas neatliko, todėl buvo pateiktas apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad taikyti kasatoriui BK 62 straipsnį nėra pagrindo. Esant tokiai situacijai, kasatoriaus manymu, jis neturi galimybės ginčyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų, be to ir negalėjo pasinaudoti teise apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo išvadas ir motyvus, nes jų nebuvo.
Kasaciniame skunde daug vietos skiriama BK 41, 54 straipsnių nuostatų aiškinimui ir teigiama, kad šių nuostatų nebuvo laikomasi, be to, pabrėžiama, kad nebuvo įgyvendintas teisingumo principas, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, kurioje pasisakyta apie tai, ką reiškia teisinga bausmė. Nuteistojo D. V. manymu, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) interesai būtų mažiau apginti, nes kurį laiką sustotų materialinės žalos atlyginimas, nebūtų apginti ir jo (kasatoriaus) išlaikomų kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų interesai. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, ir tai buvo pagrindinė priežastis, lėmusi atsisakymą skirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, kad vertinant asmenybę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau neteistas, neįrašytas į Centro policijos nuovados profilaktinę įskaitą, pareiškimų bei nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, jis vykdo individualią veiklą, turi tris nepilnamečius vaikus, iš jų vienas yra neįgalus, iš dalies savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimų padarymo, padėjo ikiteisminiam tyrimui juos išaiškinti, ir tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą dėl bausmės sušvelninimo, padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatoriaus manymu, abiejų instancijų teismai tinkamai neįvertino jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnio, jo asmenybės ir kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių bei pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Atsiliepimu į nuteistojo D. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus prašymas sušvelninti paskirtą bausmę pritaikius BK 62 straipsnio nuostatas arba 54 straipsnio 3 dalį – nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo D. V. padarytos nusikalstamos veikos išaiškintos teisėsaugos pareigūnų pastangomis, pats nuteistasis tik pripažino savo kaltę ir atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, o tai reiškia, kad nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. Atsiliepime pažymima, kad nustatyta tik viena nuteistojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių visumos byloje nėra. Nesant pirminės būtinos sąlygos kasatoriui taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kitų šioje dalyje numatytų aplinkybių vertinimas, kaip teisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nebetenka prasmės. Todėl, nesant nei BK 62 straipsnio 1 dalyje, nei to paties straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, nėra pagrindo taikyti kasatoriui BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroro manymu, taip pat nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų D. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o kasaciniame skunde tokios aplinkybės taip pat nenurodomos. Iš kasacinio skundo matyti, kad išimtinėmis aplinkybėmis D. V. norėtų laikyti tai, kad jis pripažino savo kaltę, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaiko, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos. Tačiau šios kasatoriaus išvardytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių jam paskirta BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, juolab kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į šias aplinkybes atsižvelgė. Taigi, skiriant nuteistajam D. V. bausmę (t. y. netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio), baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Sprendžiant iš skunde pateiktų motyvų, kasatorius esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu laiko pirmosios instancijos teismo atsisakymą svarstyti BK 62 straipsnio nuostatų taikymą, taip pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tačiau ši skunde nurodyta aplinkybė nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, suvaržiusiu nuteistojo teises ar sukliudžiusiu teismui priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl D. V. skirtinos bausmės, nurodė, jog neturi net formalaus pagrindo svarstyti BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas.
Nuteistojo D. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės (BK bendrosios dalies normų taikymo)
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus byloje nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais, vienas iš jų – netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas. Taigi nuteistajam D. V. paskirtos bausmės teisingumą kolegija tikrina (ir nagrinėja) tiek, kiek tai susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad kasacinio skundo argumentai dėl neteisingos (per griežtos) bausmės paskyrimo – nepagrįsti, nes skiriant nuteistajam D. V. bausmes, nustatytas BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už jo padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, t. y. vadovaujantis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais, nenukrypstant nuo BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės ir jos paskirties nuostatų. Pats kasatorius nurodo ne konkrečius baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės paskyrimą, nuostatų pažeidimus, o teigia manantis, kad bylos aplinkybės turėjo būti įvertintos kitaip, nei tai padarė teismai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo klausimus, susijusius su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės teisingumu, su galimybe taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šio teismo nutartyje aptartos visos byloje nustatytos, bausmės paskyrimui reikšmingos aplinkybės, iš jų ir tos, kurias nuteistasis nurodė kasaciniame skunde (dėl jo asmenybę teigiamai apibūdinančių duomenų, turtinės ir šeiminės padėties). Teisėjų kolegija, nekartodama šio teismo motyvuotų išvadų, atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde paminėtos aplinkybės nėra vienintelės ar prioritetinės, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalis), o bausmės paskirties, jos teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnis) negali būti aiškinamas vienpusiškai, tik nusikaltusio asmens interesų aspektu. Kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasaciniame skunde akcentuojamas bylos aplinkybes, įvertinus nuteistojo D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirtos sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo dydis (vieneri metai šeši mėnesiai) yra daug mažesnis negu jos vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nešvelnindamas kasatoriui paskirtos bausmės ir darydamas išvadas, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį nėra pagrindo, teisingai aiškino šių baudžiamojo įstatymo normų nuostatas. Švelninti kasatoriui paskirtas bausmes kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Be to, kasaciniame skunde paminėtas BK 64 straipsnis, kuris reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, tačiau iš skundo turinio neaišku, nei kokios šio straipsnio nuostatos buvo pažeistos, nei argumentai, susiję su šio BK straipsnio taikymu. Iš tiesų BK 64 straipsnis netaikytas ir pagal bylos aplinkybes jo taikyti nereikėjo. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį kasatoriui paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šios kasacinio skundo dalies nenagrinėja.
Dėl BPK pažeidimų
Kasatoriaus teiginiai, kad buvo suvaržytos jo teisės į tinkamą apeliacinį procesą (BPK 312 straipsnio 1 dalis), nes pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimus, nepateikė motyvuotų išvadų dėl BK 62 straipsnio taikymo (arba, kitaip tariant, šio straipsnio netaikymo nepagrindė) – atmestini. Visų pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos, apskųsdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistasis prašė taikyti BK 62 straipsnį, nurodė atitinkamus argumentus ir juos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo. Kaip pirmiau minėta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas, paaiškinančias, kodėl nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Taigi, nuteistasis D. V. įgyvendino BPK 312 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, o apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma jo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Paduodamas kasacinį skundą nuteistasis įgyvendino ir teisę apskųsti teismų sprendimus kasacine tvarka. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistojo teisė apskųsti teismų sprendimus baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais buvo suvaržyta ar kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylų apeliacinio nagrinėjimo procesines normas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo D. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Albinas Sirvydis
Dalia Bajerčiūtė
