Civilinė byla Nr. 3K-3-248/2013
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00149-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija 11.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai dėl darbuotojo darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės ir jo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ neteisėtu, grąžinti jį į pirmesnį darbą ir priteisti 123,81 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ dirbo nuo 2007 m. lapkričio 19 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. bendrovės direktoriaus pavaduotoju, 2009 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 118 ieškovo darbo sutartis pakeista, pakeičiant jo pareigybę į vyriausiojo vadybininko. 2011 m. gruodžio 6 d. direktoriaus įsakymu jis buvo atleistas iš darbo bendrovėje DK 129 straipsnio pagrindu. Ieškovas nurodo, kad su įsakymu apie atleidimą iš darbo jis buvo supažindintas tik 2011 m. gruodžio 6 d., su įspėjimu iš viso nebuvo supažindintas. Ieškovui taip pat nėra žinoma apie atsakovo 2011 m. liepos 22 d. aktą, kuriuo buvo užfiksuotas jo atsisakymo pasirašyti įspėjimą faktas. Atsakovas teigia, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodyta, jog ieškovas bus atleistas 2011 m. lapkričio 26 d., t. y. po keturių mėnesių. Ieškovas nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su įsakymu dėl bendrovės valdymo struktūros pakeitimo, jam nebuvo siūloma kita darbo vieta. Be to, ieškovas nuo 2011 m. liepos 25 d. buvo išėjęs kasmetinių atostogų, o nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo laikinai nedarbingas, todėl atsakovas turėjo pratęsti įspėjimo terminą. Ieškovas nurodo, kad darbdavys nesilaikė Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius, nes ieškovas augina mažametį vaiką. Kadangi ieškovas augina vaiką iki keturiolikos metų, tai jo atveju darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik ypatingu atveju, tačiau tokio atsakovas nenurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ieškovą atleido dėl svarbių priežasčių, t. y. struktūrinių pertvarkymų; nurodė, kad atsakovas, siekdamas pakeisti etatų sąrašą, vykdydamas darbo organizavimo pakeitimus, nutarė sumažinti darbuotojų etatų skaičių, panaikinant vyriausiojo vadybininko etatą. Remdamasis byloje esančių įrodymų visuma teismas sprendė, kad atsakovas, siekdamas optimizuoti veiklą ir atsisakyti nereikalingų pareigybių, vykdė darbovietės struktūrinius pertvarkymus. Šis struktūrinis pertvarkymas gali būti prilyginamas ekonominėms priežastims DK 129 straipsnio 2 dalies prasme, nes atsisakoma nereikalingų pareigybių tam, kad sutaupytomis lėšomis būtų galima mokėti didesnius atlyginimus liekantiems dirbti darbuotojams. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ laisvų darbo vietų nebuvo. 2012 m. kovo 3 d. UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ iš viso buvo aštuoni darbo vietų etatai.
Ieškovas nurodė, kad apie būsimą jo atleidimą nebuvo įspėtas ir apie tai sužinojo tik 2011 m. gruodžio 6 d., kai buvo nutraukta darbo sutartis. Tačiau byloje esantis aktas, kurį pasirašė ne tik įmonės vadovas M. K., bet ir dar du įmonės darbuotojai S. K. ir S. K., patvirtino faktą, kad ieškovui M. R. šios aplinkybės buvo žinomos anksčiau. Ieškovas atsisakė pasirašyti ir 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl taip pat buvo surašytas aktas dėl M. R. atsisakymo pasirašyti ant įsakymo apie darbo sutarties nutraukimą, pasirašytą bendrovės vadovo M. K., bendrovės administratorės G. N. ir vyr. finansininkės S. K. Konstatuota, kad ieškovas M. R. apie būsimą jo atleidimą buvo įspėtas ir apie tai sužinojo 2011 m. liepos 22 d.
Ieškovui M. R., auginančiam nepilnametį vaiką iki 14 metų, apie darbo sutarties nutraukimą buvo pranešta 2011 m. liepos 22 d. įspėjimu, todėl darbo sutartis turėjo būti nutraukta po keturių mėnesių, t. y. 2011 m. lapkričio 26 d. Pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo tik laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu. Nagrinėjamu atveju 2011 m. liepos 22 d. ieškovas nebuvo nei išėjęs kasmetinių atostogų, nei laikinai nedarbingas, todėl darbdavys turėjo teisę įspėti ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą. Kadangi ieškovas nuo 2011 m. liepos 25 d. buvo išėjęs kasmetinių atostogų, o nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. buvo laikinai nedarbingas dėl ligos, įspėjimo terminas prasitęsė ir darbo sutartis nutraukta ne 2011 m. lapkričio 26 d., o 2011 m. gruodžio 6 d., ir tai atitinka DK 130 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ direktoriaus 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 160 „Dėl UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ struktūrinio pertvarkymo“, remiantis Stebėtojų tarybos 2011 m. balandžio 8 d. nutarimu, nutarta pakeisti UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ valdymo struktūrą, nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. panaikinant etatą – vyriausiojo vadybininko pareigybę. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo atveju sprendimas (direktoriaus 2011 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 160) dėl struktūrinio pertvarkymo priimtas pagal įstatymus, įstatus, nes direktoriui suteikta kompetencija spręsti klausimus, susijusius su bendrovės valdymo struktūra ir darbuotojų pareigybėmis UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“; pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas po ieškovo atleidimo įsteigė naujas pareigybes, t. y. atsakovas realiai įvykdė struktūrinius pertvarkymus, buvo sumažintas darbuotojų skaičius, vyriausiojo vadybininko funkcijas perskirstant kitiems bendrovės darbuotojams. Dėl to teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ieškovą atleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl struktūrinių pertvarkymų.
Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo pirmumo teisę pasilikti darbe, nes augina vaiką iki 14 metų, sprendė, kad šiuo atveju buvo panaikinta konkreti pareigybė, kurią atliko tik ieškovas, todėl ir buvo nuspręsta atleisti ieškovą, dirbusį vyriausiuoju vadybininku. Be to, pažymėta, kad įspėjimo metu ir atleidžiant ieškovą iš darbo laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovo kvalifikaciją, bendrovėje nebuvo, todėl atsakovas (darbdavys) negalėjo ieškovo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Remdamasi byloje esančiais įrodymais, liudytojų parodymais teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas apie būsimą atleidimą iš darbo buvo įspėtas tinkamai, įspėjimas dėl atleidimo iš darbo jam buvo įteiktas tinkamai (CPK 178, 185 straipsniai, DK 130 straipsnio 1 dalis).
Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas skaičiuojamas pagal DK 26 straipsnio taisykles. Įspėjimo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą (DK 26 straipsnio 1 dalis). Darbuotojo, įspėto apie darbo sutarties nutraukimą, laikino nedarbingumo ir atostogų laikas yra įskaitomi į įspėjimo terminą, nes įstatyme nenustatyta, kad šie laikotarpiai neįskaitomi į įspėjimo terminą (DK 130 straipsnis). Pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos tesimas nurodė, kad šiuo atveju ieškovui M. R., auginančiam nepilnametį vaiką iki 14 metų, apie darbo sutarties nutraukimą buvo pranešta 2011 m. liepos 22 d. įspėjimu, todėl darbo sutartis turėjo būti nutraukta po keturių mėnesių, t. y. 2011 m. lapkričio 26 d. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2011 m. liepos 25 d. buvo išėjęs kasmetinių atostogų, o nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. buvo laikinai nedarbingas dėl ligos, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad įspėjimo terminas pagrįstai buvo pratęstas ir darbo sutartis nutraukta kitą dieną po nedarbingumo pabaigos, t. y. 2011 m. gruodžio 6 d. (CPK 178, 185 straipsniai, DK 130 straipsnio 4 dalis).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas M. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
Dėl DK 130 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nuo 2011 m. liepos 25 d. buvo išėjęs kasmetinių atostogų, o nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo laikinai nedarbingas dėl ligos. Kadangi kasatorius laikinai nedarbingas buvo kasmetinių atostogų metu, remiantis DK 174 straipsnio 2 dalimi, jo kasmetinės atostogos buvo pratęstos atitinkamą dienų skaičių nuo rugsėjo 17 iki spalio 7 d. Nuo spalio 10 d. iki gruodžio 5 d. kasatorius buvo laikinai nedarbingas (buvo operuojamas, gulėjo ligoninėje). Atsižvelgiant į šias aplinkybes jo įspėjimo terminas turėtų būti pratęstas kasatoriaus ligos ir atostogų laikotarpiui, tačiau to nebuvo padaryta.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ prašo ieškovo M. R. kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie argumentai:
Dėl DK 130 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Bylą nagrinėję teismai išsamiai argumentavo, kad bendrovėje susidariusios sąlygos pripažintinos svarbiomis, sprendžiant klausimą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo. Kasatorius buvo įspėtas įstatymų nustatyta tvarka apie jo atleidimą iš darbo tuo metu, kai jis nebuvo nei atostogose, nei laikinai nedarbingas. Darbdavys atleido kasatorių iš darbo ne lapkričio 26 d., kaip buvo nurodyta įsakyme, bet gruodžio 6 d., jam grįžus į darbą. Kasatorius sutiko su jo atleidimu gruodžio 6 d., nereiškė prieštaravimų dėl atleidimo šią dieną. Kasatorius netinkamai supranta DK 130 straipsnio 4 dalies normą, nes ji reglamentuoja darbuotojo atleidimo iš darbo tvarką, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to nebuvo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal teisiniame reguliavime įtvirtintą nuostatą kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinį skundą šioje byloje pateikė ieškovas – M. R. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad kasatorius iš darbo buvo atleistas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, nes įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas nebuvo pratęstas kasatoriaus ligos ir atostogų laikui ir toks pažeidimas daro jo atleidimą neteisėtą.
Dėl įspėjimo nutraukti darbo sutartį termino pratęsimo
UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono“ direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu kasatorius buvo atleistas iš darbo bendrovėje DK 129 straipsnio pagrindu, t. y. dėl struktūrinių pertvarkymų. Tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, turi laikytis DK 130 straipsnio reikalavimų (DK 129 straipsnio 1 dalis). Kadangi kasatorius augina vaiką iki keturiolikos metų, tai jis apie atleidimą iš darbo turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi atitikti DK 130 straipsnio 2 dalyje nustatytus turinio reikalavimus. Įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal DK 26 straipsnio taisykles. Šio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą (DK 26 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatė, kad apie būsimą darbo sutarties nutraukimą kasatoriui buvo pranešta 2011 m. liepos 22 d. Šiame įspėjime buvo nurodyta, kad darbo sutartis su kasatoriumi bus nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 26 d., t. y. po keturių mėnesių. Byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. liepos 25 d. kasatorius buvo išėjęs kasmetinių atostogų, tačiau susirgus nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. buvo laikinai nedarbingas, o nuo 2011 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. spalio 7 d. – pratęsė savo atostogas. Kasatorius argumentuoja, kad jo keturių mėnesių įspėjimo terminas turi būti pratęsiamas jo atostogų ir nedarbingumo laiku, t. y. 133 kalendorines dienas.
Pažymėtina, kad įspėjimo terminas, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės, yra viena iš darbuotojo teisių į darbą apsaugos garantijų, kad apsaugotų darbuotoją nuo neigiamų padarinių netikėtai nutraukus darbo sutartį ir sudarytų galimybę susirasti kitą darbą. DK 130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo. Šia norma, kaip ir 1 dalies norma, siekiama užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, nes ligos laikotarpiu darbuotojo galimybė susirasti kitą darbą ribota. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad įspėjimo terminas pratęsiamas tiek kalendorinių dienų, kiek įspėjimo termino metu darbuotojas buvo nedarbingas ar atostogavo ir darbdavys teisę nutraukti darbo sutartį gali įgyvendinti kitą dieną po pratęsto įspėjimo pasibaigimo dienos, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Toks šios teisės normos aiškinimas atitinka teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. V. v. AB,,Anykščių vynas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2008">3K-3-156/2008</a>; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Radviliškio Gražinos vidurinė mokykla, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-427/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-427/2010">3K-3-427/2010</a>; kt.).
Taigi remiantis DK 130 straipsnio 4 dalimi kasatoriui įstatyme nustatytas keturių mėnesių įspėjimo terminas turi būti pratęsiamas tiek dienų, kiek jų ieškovas įspėjimo laikotarpiu nedirbo (sirgo ir atostogavo), šiuo atveju 123 kalendorinėmis dienomis (iš jų 92 darbo dienos). Minėta, kad atsakovas 2011 m. liepos 22 d. buvo įspėtas apie būsimą atleidimą iš darbo, kuris įspėjime buvo nurodytas – 2011 m. lapkričio 26 d., t. y. prieš 127 kalendorines dienas. Tačiau atsakovas, skaičiuodamas keturių mėnesių įspėjimo terminą, į jį neįtraukė kasatoriaus dirbtos darbo dienos ir terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 25-osios, kitos dienos po nedarbo dienos, ir baigė – 2011 m. lapkričio 26 d. Nustatyta, kad per visą šį laikotarpį kasatorius nedirbo, nes nuo 2011 m. liepos 25 d. jam buvo suteiktos atostogos, jų metu susirgo, buvo nedarbingas, vėliau jam buvo pratęstos atostogos ir įspėjimo pabaigos dieną – 2011 m. lapkričio 26 d., kasatorius dar buvo nedarbingas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant įspėjimo termino pratęsimo trukmę yra vertinamos įspėjimo termino metu buvusios aplinkybės, lėmusios termino pratęsimą, t. y. atostogų ir nedarbingumo trukmė ir nustačius šią trukmę nuo įspėjimo termino pabaigos dienos yra pridedamas šis ligos ir nedarbingumo laikotarpis. Tačiau šiuo atveju įspėjimo termino pabaigos dieną, t. y. 2011 m. lapkričio 26-ąją, kasatorius vis dar buvo nedarbingas nepertraukiamai iki 2011 m. gruodžio 5 d. Dėl to kyla klausimas, ar šioje byloje įspėjimo termino pratęsimo trukmė gali būti pradedama skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 27 d., t. y. kitos dienos po pasibaigusio įspėjimo termino, kai kasatorius buvo nedarbingas, ar pratęstas terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai išnyksta DK 130 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos aplinkybės, t. y. pasibaigia nedarbingumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įspėjimo pratęsimo termino eiga negali prasidėti 2011 m. lapkričio 27 d. kasatoriui esant nedarbingam, t. y. neišnykus DK 130 straipsnio 4 dalies aplinkybei, bet turi būti pradedama skaičiuoti pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 6 d. DK 130 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Be to, DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo, taip pat jo atostogų metu. Kadangi nagrinėjamu atveju kasatoriaus nedarbingumas tęsėsi ir pasibaigus įspėjimo terminui, t. y. 10 kalendorinių dienų, tai nuo 2011 m. gruodžio 6 d. pratęsus kasatoriaus įspėjimo terminą jo atostogų ir nedarbingumo laiku, kasatoriaus atleidimo data perkeliama į 2012 m. balandžio 17 d. Dėl to darytina išvada, kad teismai nagrinėdami šį ginčą neteisingai taikė ir aiškino DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai darbuotojo įspėjimo terminas nepratęsiamas tinkamai pagal DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatas, ar jis atleidžiamas nepasibaigus prasitęsus atleidimo terminui vertintina ne kaip absoliutus atleidimo iš darbo neteisėtumą suponuojantis pažeidimas, bet kaip pažeidimas, kuris šalintinas teismui pratęsiant įspėjimo terminą iki įstatyme nustatyto ir priteisiant darbuotojui už papildomą laikotarpį, kurio metu darbo sutartis negalėjo būti nutraukta, atitinkamą piniginę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. AB „Pagirių šiltnamiai”, bylos Nr. 3K-3-765/2000; 2003 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Vilnos akcinė bendrovė,,Drobė”, bylos Nr. 3K-3-138/2003; 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. Kauno apskrities sporto medicinos centras, bylos Nr. 3K-3-1141/2003; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-198/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-198/2012">3K-3-198/2012</a>). Dėl to nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas, kad DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatų netinkamas taikymas lemia kasatoriaus atleidimo iš darbo neteisėtumą. Šiuo atveju kasatoriaus darbo sutarties nutraukimo diena yra perkeliama į 2012 m. balandžio 17 d., o už šį laikotarpį darbuotojui priteisiama 11 390,52 Lt (92 darbo dienos × 123,81 Lt vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių) kompensacija.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė DK 130 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypo nuo šios nuostatos taikymo ir aiškinimo praktikos. Nustačius CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus kasacijos pagrindus, apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1026 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus. Kasaciniame teisme patirta 25,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškovo kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos taip: iš ieškovo priteistina 12,62 Lt, o iš atsakovo – 12,63 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad ieškovo M. R. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ (j. a. k. 300046470) darbo sutartis yra nutraukta 2012 m. balandžio 17 d. pagal DK 129 straipsnio 1 dalį.
Priteisti iš atsakovo UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ (j. a. k. 300046470) ieškovui M. R. (duomenys neskelbtini) 11 390,52 Lt (vienuolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt litų 52 ct) kompensaciją.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ (j. a. k. 300046470) 1038,63 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis litus 63 ct) ir iš ieškovo M. R. (duomenys neskelbtini) – 12,63 Lt (dvylika litų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos
Teisėjai Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
