Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Civilinė byla Nr. 3K-3-274/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00977-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.9.1; 93.2.8; 114.9.6.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvybė“ ieškinį atsakovei V. B. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ir atsakovė yra degalinės–parduotuvės, alaus baro, kavinės, degalinės įrenginių ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, abiem priklauso po ½ dalį šio turto.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti jam asmeninės nuosavybės teise degalinę–parduotuvę (bendras plotas 69,38 kv. m, projekte pažymėta indeksu 1E1p), alaus barą (bendras plotas 5,63 kv. m, projekte pažymėtas indeksu 2M1ž), degalinės įrenginius: kolonėles, požeminius kuro rezervuarus, aikštelę (157 kv. m), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 18 600 Lt: atsakovei – kavinę (bendras plotas 181,09 kv. m); ieškovui priskirti naudotis 1600 kv. m žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu 1, atsakovei – dalį, projekte pažymėta indeksu 2; nustatyti žemės sklype kelio servitutą, projekte pažymėtas indeksu S1, servitutą, suteikiantį teisę judėti pėstiesiems per žemės sklypą, projekte pažymėtas indeksu S2; servitutą, suteikiantį teisę naudotis požeminėmis komunikacijomis (požeminiai ryšių ir elektros kabeliai, vandentiekio, drenažo bei nuotekų tinklai). Ieškovas paaiškino, kad siekia atidalyti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, bet atsakovė su jo siūlomu projektu nesutinka, nors projektas parengtas atsižvelgiant į ieškovo vykdomą komercinę veiklą, taip pat atsakovės interesus. Besitęsiantis šalių ginčas dėl turto mažina jo vertę, nes reikalingos investicijos, kurių neatidalijus ir nenustačius servitutų neįmanoma atlikti.

Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti turto valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atidalyti turtą 1) ieškovui priteisiant visą turtą: 0,3200 ha žemės sklypą, degalinę–parduotuvę, alaus barą, kavinę, degalinės įrenginius, aikštelę, o atsakovei – 950 000 Lt kompensaciją už netenkamą turto dalį; 2) arba visą turtą priteisti atsakovei, ieškovui iš jos priteisiant 52 845 Lt kompensaciją už netenkamą ½ turto dalį; 3) arba atsakovei priteisiant degalinę, jos įrenginius, alaus barą, o ieškovui – kavinę ir atitinkamai nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovė paaiškino, kad nesutinka su ieškovo siūlomu variantu, nes, dalijant pagal jo parengtą planą, ieškovo turtinė padėtis taptų daug geresnė, todėl ji pateikia tris skirtingus atidalijimo būdus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovės priešieškinį atmetė, ieškovui nuosavybės teise priteisė degalinę–parduotuvę, kurios vidutinė rinkos vertė 22 700 Lt, alaus barą, kurio vidutinė rinkos vertė 1590 Lt, degalinės įrenginius: kolonėles, požeminius kuro rezervuarus, aikštelę, kurių vidutinė rinkos vertė 18 600 Lt, jam priskyrė naudotis žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu 1; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė kavinę, kurios vidutinės rinkos vertė 53 900 Lt, ir priskyrė naudotis žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu 2, nustatė ieškovui ir atsakovei bendrą naudojimąsi žemės sklypu, požeminėmis komunikacijomis (požeminiai ryšių ir elektros kabeliai, vandentiekio, drenažo bei nuotekų tinklai), esančiomis žemės sklype ir įeinančiomis į pastatus; ieškinio dalį dėl servitutų nustatymo atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys yra pirmiau nurodyto turto bendraturtės. Teismas nurodė, kad, nesant duomenų apie turto realią rinkos vertę dabartiniu metu, nėra galimybės vienai šaliai priteisti visą ginčo turtą, o kitai – piniginę kompensaciją, todėl nutarė, jog tikslinga turtą atidalyti natūra. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas turtą naudoja ūkinei–komercinei veiklai, o atsakovė ketina jį ateityje išnuomoti, taip pat į šalių finansines galimybes rekonstruoti statinius, teismas nusprendė turtą padalyti pagal ieškovo siūlomą variantą (patikslintą ieškinį bei projektą). Teismas, apžiūrėjęs turtą vietoje, konstatavo, kad nekilnojamieji objektai: degalinė–parduotuvė, alaus baras ir kavinė gali veikti kaip savarankiški objektai, todėl dalytini. Teismas pažymėjo, kad bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisei naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinti servitutas netaikytinas, todėl ieškinio dalį dėl servitutų nustatymo atmetė, žemės sklypo dalis, kurioms ieškovas prašė nustatyti servitutus, palikdamas bendraturčiams naudotis bendrai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 22 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija netenkino atsakovės prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų nebūtina.

Kolegija pažymėjo, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, taikomas tik nesant galimybės taikyti pagrindinio būdo – atidalijimo natūra. Šalims priklauso po ½ dalį pirmiau nurodyto turto. Dalijamą turtą sudaro keturi savarankiški turto objektai, kurie gali būti dalijami kiekvienam bendraturčiui atskirai, priteisiant atitinkamą kompensaciją kitiems bendraturčiams. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių. Dėl to kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kiekvieno bendraturčių poreikį dalijamam turtui ir atsakovei atidalijo atskirą nekilnojamąjį turtą, kad būtų išvengta nesutarimų ateityje dėl bendro turto naudojimo, valdymo ir disponavimo. Kolegijos nuomone, teismas, dalydamas turtą, atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidė nuosavybės neliečiamumo ir laisvo verslo pasirinkimo, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Kolegija pažymėjo, kad šalys, prašydamos priteisti kompensaciją kitam bendraturčiui, skirtingai vertino dalytino turto vertę. Ieškovas turtą vertino pagal VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nurodytas vertes, o atsakovė – pagal 2010 m. sausio 13 d. ieškovo ir V. A. B. sudaryto sandorio turto įsigijimo kainą. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi skyrė turto vertinimo ekspertizę, tačiau ekspertas atsisakė ją atlikti, nurodydamas, jog jos neįmanoma atlikti – neišlikę reikalingi dokumentai. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė pageidautų gauti 950 000 Lt kompensaciją už jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, tačiau ieškovui pati sutiktų sumokėti tik 52 000 Lt; ieškovai nurodė, kad degalinės ir kavinės kainos beveik vienodos, skirtumas būtų apie 11 000 Lt. Dėl to kolegija kritiškai vertino atsakovės argumentus dėl vieno daikto dalies negalėjimo kompensuoti kito dalimi, dėl ieškovui ir atsakovei tenkančios turto dalies vertės. Kolegija pažymėjo, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – VĮ Registrų centro duomenis apie turto vertę 2010 ir 2012 metais, UAB „Rohė“ pažymą dėl (duomenys neskelbtini) miestelyje esančios degalinės techninės įrangos, apžiūrėjęs turtą vietoje, pagrįstai konstatavo, jog turtas gali būti dalijamas natūra, ir rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis dėl turto rinkos vertės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti ir turtą atidalyti pagal vieną iš alternatyvių priešieškinyje nurodytų atidalijimo variantų. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl netinkamo atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančių normų taikymo. Kasatorius teigia, kad teismai, atidalydami turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nes šalių ginčą sprendė nesivadovaudami CK 4.93 straipsnyje nustatyta garantija visiems turto savininkams į vienodą teisų apsaugą. Teismai turtą dalijo atsižvelgdami ne į abiejų bendraturčių interesus, bet į jų finansines galimybes atnaujinti degalinės įrenginius. Teismai nesvarstė ir neieškojo turto padalijimo alternatyvų, kurios užtikrintų abiejų šalių interesų apsaugą ir kuo mažiau pažeistų jo teises, nevertino kasatorės pasiūlytų variantų. Be to, tenkindami ieškinį, teismai nevertino, ar jų taikytas turto atidalijimo būdas nepažeis kasatorės interesų, juolab kad, taikius tokį būdą, ji netenka nuosavybės teisės dalies degalinėje ir jos įrenginius, kartu netenka turėtos ½ dalies verslo – mažmeninės prekybos naftos produktais. Kasatorės nuomone, iš esmės teismai suteikė prioritetą finansiškai stipresnės šalies interesams, ir tik dėl to, kad ji pajėgi atnaujinti degalinės įrenginius. Taip teismų sprendimai turtinės padėties pagrindu diskriminavo kasatorę ir paneigė nuosavybės neliečiamumo principą.

Kasatorė pažymi, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nenustatyta galimybės kompensuoti netenkamo turto dalies kitu turtu. Kasacinio teismo pažymėta, kad tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai gali kompensuoti ne pinigais, o kitu turtu, tačiau tik vienai šaliai sutikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2005">3K-3-485/2005</a>). Nagrinėjamoje byloje teismai, pažeisdami CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, netenkamą kasatorės turto dalį degalinėje, jos įrenginiuose, alaus bare, be jos sutikimo kompensavo ieškovo turto dalimi kavinėje. Kasatorė pažymi ir tai, kad kompensacija pripažįstama teisinga, kai ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju yra ginčas dėl turto vertės, todėl teismai negalėjo teisingai išspręsti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimo.

2. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų netinkamo taikymo. Kasatorė mano, kad teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir iš esmės neteisingai išsprendė bylą. Kasatorė teigia, kad teismai nevertino jos priešieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimus atmetė tuo pagrindu, kad byloje nėra duomenų apie realią turto vertę, tačiau neanalizavo alternatyvių kasatorės reikalavimų pagrįstumo. Dėl to teismas negalėjo parinkti optimaliausio abiem šalims varianto. Kasatorė pažymi, kad teismai neįvertino šių argumentų – degalinė ir jos įrenginiai yra didesnės vertės nei kavinė, todėl turto padalijimas pagal ieškovo siūlomą būdą pažeis kasatorės teises ir bendraturčių dalis bendrame turte; degalinė ir kavinė yra verslo kompleksas ir jų atidalijimas turės neproporcingos žalos kavinei, kuri be degalinės negalės taip pelningai dirbti; degalinė nėra tik nekilnojamasis turtas, nes jos savininkas turi išimtinę teisę verstis naftos prekyba, o kasatorė netekdama ½ dalies degalinės, netektų ir teisės užsiimti tokiu verslu, tai iš esmės pažeistų jos interesus; kasatorei priklausanti turto dalis verta 950 000 Lt, nes būtent tokią sumą ieškovas sumokėjo įsigydamas ½ dalį turto. Kasatorės nuomone, teismai nepagrįstai sprendė, kad šiems klausimams išspręsti pakanka byloje surinktų įrodymų.

3. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatorė teigia, kad teismų sprendimai prieštarauja teismų praktikai, jog, atidalijant turtą, teismai turi vadovautis bendraturčių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-483/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-483/2009">3K-3-483/2009</a>; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismai vadovavosi ne bendraturčių interesų pusiausvyra, o ieškovo interesais – vykdyti prekybą naftos produktais, ir finansine galimybe atnaujinti degalinės įrenginius. Be to, teismai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotos taisyklės atidalijant turtą išlaikyti idealiąją dalį, nes ieškovui priteisė pelningesnius bendro turto objektus, taip sumažindamas kasatorės turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Kasatorė pažymi ir tai, kad teismai, palikdami bendram naudojimui neatidalytas požemines komunikacijas, inžinerinius tinklus, ne tik nesivadovavo teismų praktika, bet pažeidė proceso tikslus, nes ginčo neišsprendė ir sudarė sąlygas ateityje kitiems ginčams.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl netinkamo atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančių normų taikymo. Atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasisakė dėl turto atidalijimo būdo priimtinumo, pagrįstumo ir patvirtino, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pagal byloje nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios nuosavybės, todėl, palikus kasatorei dalį kiekviename objekte, konfliktas būtų neišspręstas. Ieškovas teigia, kad kasatorės siūlomi variantai pažeistų jo interesus, be to, pateikdama tokius variantus, kasatorė iš esmės pripažįsta, jog objektų padalijimas natūra neįmanomas, nes būtų padaryta žala daiktui ir jo paskirčiai. Kai turto negalima padalyti natūra, teismas turi spręsti dėl priimtino abiem šalims būdo. Nagrinėjamu atveju negalint nustatyti turto vertės, negali būti taikoma kompensacija pinigais. Ieškovas pažymi, kad kasatorės netenkina Nekilojamojo turto registro išrašuose nurodyta turto vertė, tačiau būtent kasatorės atstovas nesutiko, jog būtų skiriama papildoma ekspertizė turto vertei nustatyti ar kviečiamas ekspertas savo atsisakymui paaiškinti.

Nors kasatorė skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2005">3K-3-485/2005</a>, vis dėlto šioje byloje, ieškovo nuomone, reikėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kurioje buvo įvertinti kasatorės pirmiau nurodytos nutarties išaiškinimai. Būtent šioje byloje akcentuojama, kad atidalijimas ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, taikomas tik tada, kai nėra galimybės taikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Be to, ieškovas pažymi, kad teismai tinkamai aiškino CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, pasisakė dėl galimybės padalyti daiktą natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, taip pat dėl kompensacijos pinigais. Teismai, įvertinę du nuosavybės atidalijimo būdus, šalių konfliktinę situaciją, finansinę padėtį, abi šalis tenkinančio ginčo turto vertės nebuvimą, pagrįstai atmetė kasatorės siūlomus turto padalijimo būdus.

2. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo kasatorės argumentu, teigia, kad teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, tarp jų – kasatorės veiksmus dėl turto vertės nustatymo, parinko optimaliausią turto atidalijimo variantą. Ieškovas nurodo, kad nekilnojamojo turto objektai gali veikti savarankiškai. Ieškovas pažymi, kad priešieškiniu prašydama priteisti turtą jai natūra, siūlėsi mokėti kompensaciją pagal Registrų centro nustatytą vidutinę turto vertę, o teismams pasirinkus kitą turto padalijimo būdą, kasatorė kvestionuoja Registrų centro duomenis dėl turto vertės. Be to, kasatorė anksčiau nesidomėjo naftos verslo plėtojimu, tai buvo jos sutuoktinio veikla. Taigi, ieškovo nuomone, teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir proceso teisės normų nepažeidė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai bendraturčiai valdo kelis daiktus, būdo ir teisingos kompensacijos priteisimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes neatsižvelgė į aplinkybę, jog ji nesutiko su ieškovo prašomu taikyti atidalijimo būdu, be to, dėl atidalijamo turto vertės yra kilęs ginčas, vidutinė šio turto rinkos vertė nenustatyta. Kasatorės teigimu, nesant duomenų apie tikrąją kiekvieno atidalijamo daikto rinkos vertę, negalima nustatyti, ar kompensacija pinigais ar kitu turtu yra teisinga, todėl teismai negalėjo išspręsti ginčo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nei skiriant kompensaciją pinigais, nei kitu turtu.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2006">3K-3-536/2006</a>; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>; kt.).

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nenustatyta galimybės atidalijant iš bendrosios nuosavybės kompensuoti netenkamo turto dalį kitu turtu; kartu nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., kt. v. L. M., G. G. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2005">3K-3-485/2005</a>). Toks kompensacijos būdas, kai bendraturčiai valdo bendrąja nuosavybės teise kelis daiktus ir atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės siekiančiam bendraturčiui už atsidalijimą iš vieno ar kelių daiktų priteisiama kompensacija ne pinigais, o didesne turto dalimi kitame bendrąja daline nuosavybės teise valdomame daikte (daiktuose), paprastai galima, jeigu yra bendraturčių sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2011">3K-3-213/2011</a>).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J., kt. v. S. B., kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. M., kt. v. L. M., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2005">3K-3-485/2005</a>; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. L. v. J. R., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478/2009">3K-3-478/2009</a>; kt.)

Pagal kasacinio teismo praktiką atidalijimo piniginiu ekvivalentu subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus, kompensacijos priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios nuosavybės atidalijimo sąlygų, būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisės pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J., kt. v. S. B., kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. M., kt. v. L. M., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2005">3K-3-485/2005</a>). Taigi pagal šią kasacinio teismo nuostatą kompensacijos kitu daiktu atidalijimo procese priteisimas be bendraturčio sutikimo, jeigu nepanaudotos visos galimybės atidalyti daiktą natūra, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus, taip pat būtų vertinamas kaip savininko nuosavybės teisių pažeidimas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad, išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., kt. v. A. U., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2008">3K-3-359/2008</a>), ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459/2007">3K-3-459/2007</a>). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>).

Nagrinėjamu atveju atidalijimo siekiantis ieškovas, prašydamas priteisti jam nuosavybės teise degalinę parduotuvę, jos įrenginius ir alaus barą, o kasatorei – kompensuoti tam tikros turto dalies praradimą kitu daiktu (priteisiant kavinę), dalytino turto vertę grindė VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos degalinė–parduotuvė įvertinta 22700 Lt, alaus baras – 1590 Lt, degalinės įrenginiai – 18 600 Lt, kavinė – 53 900 Lt. Su ieškovo siūlomu atidalijimo būdu nesutinkanti kasatorė nurodė, kad siūlomas atsidalijimo būdas pažeis jos teises ir teisėtus interesus į dalį degalinės ir jos įrenginių, todėl, nurodydama tris alternatyvius reikalavimus, dalytino turto vertę grindė 2010 m. sausio 13 d. ieškovo ir V. A. B. sudaryto sandorio turto įsigijimo kaina, taip pat ir VĮ Registrų centro duomenimis. Pažymėtina, kad pagal kasatorės nurodomą sandorį ieškovas iš V. A. B. įsigijo ½ dalį degalinės–parduotuvės, jos įrenginių, alaus baro ir kavinės už 950 000 Lt. Registrų centro duomenimis, šis turtas įvertintas keliskart mažesne kaina. Sprendžiant dėl taikytino atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės būdo ir parenkant teisingą kompensacijos dydį, svarbi yra turto vertė. Taigi, byloje iš esmės kilęs ginčas dėl atidalijamo turto vertės.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2008">3K-3-12/2008</a>; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92/2008">3K-3-92/2008</a>). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2009">3K-3-285/2009</a>; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. v. L. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2012">3K-3-544/2012</a>).

Nagrinėjamoje byloje teismai savo išvadas iš esmės grindė masinio turto vertinimo būdu apskaičiuota turto kaina, nors nagrinėjamu atveju, kai yra kilęs ginčas dėl atidalijamo turto vertės, svarbesnis yra individualus turto vertinimo būdas, nes masinio vertinimo būdu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalys įvertinamos tik kaip nekilnojamojo turto objektai. Tačiau šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto objektai yra ne tik nekilnojamojo turto objektas, bet ir objektai, kuriuose plėtojamas verslas. Šis objektas gali būti vertinamas kaip vieningas degalinės kompleksas su infrastruktūra ir kaip du atskiri verslo objektai: degalinė ir kavinė. Pažymėtina, kad degalinės parduotuvės savininkas įgyja teisę verstis naftos prekyba Panemunių regioninio parko regione. Dėl to, net ir sustabdžius degalinės veiklą ir pripažinus poreikį ją renovuoti, degalinė gali būti įvertinta kaip verslo vienetas. Žinoma, atskirų bendrąja nuosavybės teise valdomų objektų vertė priklauso nuo galimybės atskirai juose plėtoti atitinkamą verslą, taip pat nuo verslo pobūdžio, jo pelningumo. Be to, prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar, atidalijus nekilnojamojo turto objektus ir vienam bendraturčiui priteisus objektą, kuriame plėtojamas naftos produktų prekybos verslas, o kitam – kavinę, kurioje teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, yra proporcingas, atitinkantis bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, nepažeidžia bendraturčio (savininko) teisių ir interesų. Dėl to tik individualaus turto vertinimo būdu nustačius viso nekilnojamojo turto objekto, jo prašomų atidalyti dalių individualias vertes, atsižvelgiant į jų tiesioginę paskirtį ir galimybę panaudoti verslui, teismas gali spręsti dėl taikytino bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo ir teisingos kompensacijos priteisimo.

Dėl būtinybės skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir proceso koncentruotumo principo derinimo nagrinėjamoje byloje

Įrodinėjimo tikslui užtikrinti CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančių klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kasacinis teismas, ne kartą aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialių žinių reikalaujantys klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-587/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-587/2006">3K-3-587/2006</a>; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222/2007">3K-3-222/2007</a>; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2009">3K-3-130/2009</a>; kt.).

Šioje byloje šalims nesutariant dėl atidalijamo turto vertės, pirmosios instancijos teismas kasatorės atstovo prašymu nutartimi skyrė turto vertinimo ekspertizę, tačiau ekspertas atsisakė ją atlikti, nurodydamas, kad neišlikę tam reikalingų retrospektyvių duomenų apie pastatų statybą, todėl negalima įvertinti turto (degalinės su kavine, kaip vientiso objekto, galinčio generuoti pajamas) rinkos vertės. 2012 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė skirti byloje naują turto vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam ekspertui, tačiau kasatorė nesutiko su tokiu prašymu ir teismas, laikydamas tokį prašymą bylos vilkinimu, jį atmetė. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčą toliau ir nesant duomenų apie realią ginčo turto rinkos vertę, vadovaudamasis Registrų centro duomenimis apie kiekvieno bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto vertę, priteisė degalinę–parduotuvę, jos įrenginius ir alaus barą ieškovui, kavinę – kasatorei. Be to, vienu apeliacinio skundo argumentų kasatorė nurodė tai, kad teismas, atidalydamas turtą, nenustatė realios jo vertės, nors byloje dėl to kilo ginčas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu ieškovo atstovas pakartotinai prašė skirti ekspertizę arba iškviesti į teismo posėdį ekspertą turto vertinimui pateikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kasatorės atstovo nuomonę, jog tokio prašymo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, jį atmetė. Esant byloje skirtingiems duomenims apie turto vertę, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, nurodydamas, jog kasatorė, priešieškiniu prašydama priteisti jai turtą natūra, siūlėsi mokėti kompensaciją pagal Registrų centro nustatytą vidutinę turto vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasatorė atkreipė dėmesį į tai, jog byloje kilęs ginčas dėl realios turto vertės, tačiau, nepritardama ieškovo iniciatyvai ir teigdama, jog bus pažeistas proceso koncentruotumo ir operatyvumo principas, nesiekė, kad būtų teisingai išspręsta byla ir tinkamai nustatytos bylos faktinės aplinkybės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai neskirdami ekspertizės turto vertei nustatyti tik dėl to, kad nebūtų vilkinama byla, iš esmės prioritetą suteikė proceso koncentruotumo ir operatyvumo principui (CPK 7 straipsnis), bet nesilaikė civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės ir subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, tai yra teisingai išnagrinėti šalių kilusį ginčą (CPK 2 straipsnis), nesivadovavo kooperacijos principu (CPK 8 straipsnis), pažeidė teisės į tinkamą teismo procesą principą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nenustačius viso daikto ir kiekvieno bendrosios nuosavybės teise valdomo daikto individualios rinkos vertės, gali būti pasirinktas netikslus ir neteisingas turto atidalijimo būdas, kai vienam bendraturčiui už tam tikros dalies praradimą priteisiama kompensacija kitu daiktu. Teisingas kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinant bendraturčio gautos atidalyto daikto dalies ir idealiosios dalies rinkos verčių skirtumą pinigais. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai tinkamai išspręsti faktinės aplinkybės ir netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, pažeistos proceso teisės normas, kuriose reglamentuojamos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės bei ekspertizės skyrimas (CPK 176, 185, 212 straipsniai), neatskleidus bylos esmės buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (CPK 360 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo ir yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 37,88 Lt. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutartį ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas