Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-22-419/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01831-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 7 d.
Šalčininkai
sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,
dalyvaujant traukiamai administracinėn atsakomybėn L. A.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024-10-11 nutarimo Nr. 10-ANR_N-26649-2024 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. 2024-10-11 Institucijos nutarimu Nr. 10-ANR_N-26649-2024 L. A. buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje dėl to, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) taisyklių 119, 126 punktų reikalavimus, 2024-07-06 apie 16.50 val. Šalčininkų r. sav., Jackonių k., Pušų g., vairuodama automobilį Mazda 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu traktoriumi. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir traktorius.
2. L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis arba 65 metų sulaukęs asmuo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už padarytą nusižengimą jai skirta 60,00 Eur bauda.
3. L. A. pateikė skundą dėl Institucijos 2024-10-11 nutarimo Nr. 10-ANR_N-26649-2024 prašydama jį panaikinti ir bylą nutraukti arba grąžinti bylą administracinio nusižengimo tyrimui.
4. Institucija atsiliepimo į L. A. skundą nepateikė.
5. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant (ANK 580 straipsnis).
6. L. A. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo iš Vilniaus link Jackonių kaimo. Buvo apie 16.50 val., buvo labai geras oras. Važiavo kaimo keliuku nedideliu greičiu, gal apie 30 km/val. Šitame kelyje galima prasilenkti dviem automobiliams. Pušų gatvėje pamatė dideliu greičiu važiuojantį traktorių. Matė traktorių išvažiuojant iš šalutinio kelio ir iš karto pasitraukė arčiau dešinio krašto. Jai iš dešinės buvo griovys, pasitraukė kuo arčiau jo. Traktorius važiavo labai dideliu greičiu, jo priekabą sumėtė ir ji tris kartus trenkėsi į jos automobilį, nustūmė ją į griovį. Smūgiai buvo į kairę automobilio pusę, oro pagalvės neišsiskleidė. Automobilis neberemontuojamas, pati patyrė stiprų šoką. Po susidūrimo traktorius nesustojo, pravažiavo dar apie 200-300 m ir ten sustojo. Traktoriuje važiavo du žmonės. Traktoriaus vairuotojas prie jos nebuvo priėjęs. Pati su traktorininku nebendravo, su juo bendravo policininkai. Prie jos pribėgo kitas vairuotojas, kuris važiavo traktoriui iš paskos, nes neatsidarė nė vienos jos durelės. Paklausė gal galima susitarti. Paprašė jo pasakyti jo pavardę, bet jis greitai nusisuko ir pabėgo. Po to paskambino telefonu 112, pranešė apie įvykį, pasakė, kad jie visi buvo girti. Vėliau atvažiavo policija. Policininkai buvo dviese: Žana Matijevska ir dar vienas pareigūnas. Jie pasižiūrėjo, kad nėra jokių žymių ir pasakė, kad abu kalti.
7. Liudytojas V. J. parodė, kad važiuodamas mamos traktoriumi MTZ priešais jį išvažiavo Mazda. Važiavo kartu su broliu, vairavo pats. Buvo išgėręs. Norėdamas išvengti susidūrimo įvažiavo į griovį. Važiavo žvyrkeliu, jo plotis daugiau kaip 4 metrai, galima laisvai prasilenkti. Mazda važiavo jo eismo juosta, todėl buvo neįmanoma išvengti susidūrimo. Susidūrimo metu traktorius važiavo dešiniu grioviu, pagal bylos medžiagą tai matoma. Automobilį pamatė, kai jis buvo apie 10 metrų nuo jo. Vaizdą užstojo grūdinės kultūros. Susidūrimas įvyko posūkyje. Vengdamas susidūrimo įvažiavo į dešinės pusės griovį ir po to iš jo išvažiavo. Priekinis kairysis ratas atsitrenkė į priekinį kairį mašinos kampą. Susidūrimas įvyko jo eismo juostoje. Susidūrimo metu traktoriaus dešinieji ratai buvo griovyje. Važiavo apie 30 km/val. greičiu, automobilio greitis irgi nebuvo didelis. Pravažiavęs apie 100-200 m sustojo, priėjo prie automobilio, kuris buvo griovyje. Nepastebėjo kuriuo momentu automobilis įvažiavo į griovį. Automobilį vairavo moteris, ji buvo išlipusi iš automobilio, skambino policijai. Įvykio vietoje dar buvo kitų mašinų. Neprašė vairuotojos, kad ji neskambintų policijai. Sulaukė policijos. Pėdsakai buvo fiksuojami, bet galimai ne tie pėdsakai buvo užfiksuoti. Iš kairės pusės dar buvo vienas didžiulis pėdsakas, gal tai kombainas važiavo. Vietoje buvo automobilio šukių, matėsi, kad jos yra jo eismo juostoje, bet kaltais pripažino abu. Nutarimo neskundė. Buvo apgadintas traktoriaus priekinio rato diskas sulenktas. Traktorius buvo su priekaba, ji nepažeista, priekaba su automobiliu nekontaktavo.
8. Liudytoja Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos pareigūnė Žana Matijevska parodė, kad dirbo kartu su tyrėju Igoriu Zaluckiu. Gavo pranešimą, kad Jackonių kaime buvo eismo įvykis. Vietoje pamatė automobilį griovyje, o traktorius stovėjo apie 100 m nuo to automobilio. Pirmiausia pabendravo su automobilio vairuotoja, o po to su traktoriaus vairuotoju. Buvo patikrintas jo blaivumas. Su alkotesterio parodymais vairuotojas nesutiko, todėl ketino važiuoti į ligoninę nustatyti blaivumą iš kraujo mėginio. Vairuotojos iš karto neapklausė, kadangi ji buvo labai susijaudinusi, kaltino juos, kad jie ją paliko. Kai darė nuotraukas, iš jų aiškiai matėsi traktoriaus ratų pėdsakai ir automobilio ratų pėdsakai. Matėsi, kad vairuotoja į griovį nuvažiavo iš kelio vidurio. Jos pėdsakas neina šalikėle, vadovaujantis tuo, jos atžvilgiu pradėta administracinė teisena. Tarnybiniame pranešime nevisai tiksliai nurodyta, kad pėdsakų nebuvo aptikta, kadangi įvykio vietoje vyko chaosas, vienas vairuotojas su pažeidimu nesutiko, kita vairuotoja irgi buvo labai susijaudinusi, aiškino, kad po eismo įvykio šiuo keliu važinėjo bagiai (keturračiai), todėl galėjo nurodyti, kad pėdsakų neliko. Susidūrimas įvyko siaurame kelyje, vingyje, todėl kad saugiai prasilenkti, abu vairuotojai turėjo sulėtinti greitį arba net visai sustoti. Traktorius apgadintas nebuvo, o automobilio kairysis šonas apgadintas. Sprendimą priėmė pagal nuotraukas ir eismo įvykio schemą. Jos nuomone, abu vairuotojai yra kalti dėl eismo įvykio, jie abu turėjo pasitraukti kuo dešiniau. Transporto priemonių stabdymo pėdsakų įvykio vietoje nefiksavo.
9. Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos pareigūnas Igor Zaluckij parodė, kad automobilį vairavo garbaus amžiaus moteris, o traktorių – jaunesnis vyras, kuris buvo neblaivus. Vietoje pats nubraižė schemą. Buvo padarytos nuotraukos, kuriose matomi pėdsakai, kad nė vienas iš vairuotojų nesilaikė reikalavimo laikytis kuo dešiniau, jie abu važiavo viduriu. Susidūrimas įvyko vingyje, kur matomumas blogas. Kelio pločio neatsimena, jis turėtų būti nurodytas schemoje, pagal pėdsakus moteris tikrai važiavo kelio viduriu. Pagal pėdsakus aiškiai buvo matyti susidūrimo vieta ir transporto priemonių pėdsakai, nuvažiavimas į dešinę.
k o n s t a t u o j a :
10. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
11. KET 119 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
12. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
13. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas.
14. L. A. su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutiko, tvirtino, kad važiavo savo puse ir dėl eismo įvykio nėra kalta.
15. Nagrinėjant bylą teisme buvo apklaustas eismo įvykyje dalyvavęs traktoriaus vairuotojas V. J., kurio teigimu, L. A. važiavo jo eismo juosta, kur ir įvyko susidūrimas.
16. Byloje nustatyta, kad į eismo įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato vyriausioji patrulė Žana Matijevska 2024-07-06 tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad iki policijos pareigūnų atvykimo vairuotojai neapsaugojo įvykio vietoje pėdsakus, todėl nėra galimybės nustatyti eismo įvykio kaltininką (b. l. 23). Visgi apklausta teisme Ž. Matijevska parodė, kad tarnybiniame pranešime nurodė netikslias aplinkybes dėl pėdsakų buvimo, kadangi dėl eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų priekaištų negalėjo tiksliai aprašyti visų įvykio aplinkybių. Tačiau pažymėjo, kad eismo įvykio vieta buvo fiksuojama nuotraukose, kuriose matomi eismo įvykio dalyvių transporto priemonių informatyvūs pėdsakai.
17. Liudytojos Ž. Matijevskos kolega Igor Zaluckij teisme taip pat patvirtino, kad susidūrimo bei automobilių judėjimo trajektorijos pėdsakai eismo įvykio vietoje buvo išlikę, jie buvo pakankamai aiškiai matomi, kad būtų galima daryti išvadą, kad abu vairuotojai nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto. Pats šiuos pėdsakus fiksavo, braižė eismo įvykio schemą.
18. Teismui susipažinus su byloje esančiomis nuotraukomis matyti, kad nuotraukoje pavadinimu „traktorius eismo įvykis“ aiškiai matyti abiejų transporto priemonių pėdsakai, iš kurių galima spręsti apie jų judėjimo trajektoriją prieš pat susidūrimą ir po jo. Nuotraukoje užfiksuotas vaizdas visiškai patvirtina liudytojų V. J. bei policijos pareigūno Igorio Zaluckio parodymus, kad L. A. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto. Nuotraukoje matyti ir policijos pareigūnams išmatavus transporto priemonių paliktų pėdsakų išsidėstymą kelyje bei pažymėjus juos eismo įvykio schemoje, nustatyta, kad automobilis Mazda ir traktorius susidūrė 2,9 m atstumu nuo L. A. judėjimo krypties eismo juostos dešiniojo krašto. Kai viso kelio plotis toje vietoje yra 5,30 m, atitinkamai vienos eismo juostos plotis būtų 2,65 m, tuomet akivaizdu, jog susidūrimas įvyko traktoriaus eismo juostoje, kaip ir buvo nurodęs jo vairuotojas V. J.. Nuotraukoje yra matomi aiškūs pėdsakai, abiejose eismo juostose vedantys nuo susidūrimo vietos dešiniau į griovį. Ir nors kelyje yra ir daugiau skirtingų padangų pėdsakų, tačiau nagrinėjamo įvykio dalyvių palikti pėdsakai išsiskiria iš kitų pagal savo trajektoriją (kerta kelyje jau buvusius pėdsakus), kuri nebūdinga kitų pėdsakų išsidėstymo krypčiai, kas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad tai būtent V. J. traktoriaus ir L. A. automobilio palikti pėdsakai. Šiuo atveju policijos pareigūnės Ž. Matijevskos tarnybiniame pranešime nurodyta frazė, kad iki policijos pareigūnų atvykimo vairuotojai neapsaugojo įvykio vietoje pėdsakus, nereiškia, kad pėdsakų apskritai neliko ar jų neįmanoma atskirti nuo kitų kelyje esančių pėdsakų. Todėl Ž. Matijevskos tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė nėra reikšminga ir netrukdo teismui nustatyti objektyvios eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių pėdsakų padėties.
19. Taigi apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad transporto priemonės Mazda vairuotoja subjektyviai vertina eismo įvykio aplinkybes ir traktuoja jas sau palankia linkme, nors byloje surinkti objektyvūs įrodymai (eismo įvykio vietos nuotraukos, eismo įvykio schema, minėtų liudytojų parodymai) paneigia L. A. įsitikinimą, kad jos kaltės sukėlus eismo įvykį nėra. L. A. nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tuo pažeidė KET 119 punkto reikalavimus, dėl to pagrįstai pripažinta kalta dėl eismo įvykio sukėlimo. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, todėl tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti L. A. skundą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-10-11 nutarimą Nr. 10-ANR_N-26649-2024 palikti nepakeistą.
Daiktus, turinčius reikšmės administracinio nusižengimo bylą tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir nuotraukomis palikti saugoti byloje.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.
Teisėjas Viktor Voicechovski
