Civilinė byla Nr. e2-148-393/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02282-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1;
3.2.6.1; 2.1.5.1.2.3; 2.6.10.2.4.2; 3.2.3.1;
2.5.3; 2.5.5; 2.1.2.4.2; 2.1.2.4.3; 3.1.7.11
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 27 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,
sekretoriaujant Rytei Kunigonei, Rasai Marcinkonei,
dalyvaujant ieškovių atstovei advokatei Jūratei Normantei,
atsakovės atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių M. K., K. L. ir V. V. ieškinį atsakovei D. Š. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovės patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo sudarymo momento. Pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo sudarymo momento. Priteisti ieškovių M. K., K. L. ir V. V. naudai iš Atsakovės D. Š. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus įrodymus.
Ieškinys grindžiamas ir ieškovių atstovė paaiškino, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad 2024 m. liepos 3 d. sprendimu teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEyLTY4LTkzOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA2-68-939/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA2-68-939/2024">eA2-68-939/2024</a>, pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą suinteresuotųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus K. L., M. K. ir V. V. pareiškimus ir sprendimu teismas pakeitė pradinį sprendimą. Pakeistu sprendimu teismas tenkino pareiškėjų šioje byloje atsakovės D. Š. ir suinteresuotųjų asmenų šioje byloje ieškovių M. K., K. L. ir V. V. prašymą dėl turto paveldėjimo ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. mirties, jo palikimą priėmė jo sūnus P. V. L., dukra K. L., dukra M. K. ir dukra A. Č., kurios teises perėmė dukra V. V., faktiškai pradėję valdyti mirusiojo turtą. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad pradinio pareiškimo pareiškėja, šioje byloje atsakovė D. Š. pareiškimą pateikė aiškiai nesąžiningai nuslėpdama nuo teismo svarbias aplinkybes, kurios jau buvo žinomos pareiškimo pateikimo metu, t. y. kad J. L. turėjo daugiau vaikų, o ne du sūnus ir tai buvo vienas iš pagrindų atnaujinti teismo procesą ir priimti pakeistą sprendimą. Pakeisto sprendimo 19 puslapis 4 pastraipa, bylos tomas 1, 19 puslapis. Minėtoje byloje atsakovės liudijimai buvo prieštaringi byloje pateiktiems įrodymams. Pavyzdžiui pakeisto sprendimo 19 puslapio trečia pastraipa, bylos tomas 1, 19 puslapis. Ieškovės šioje byloje teismo prašė pripažinti negaliojančiais aptartus paveldėjimo teisės liudijimus, kadangi notarė R. V. negali pati panaikinti išduotų dokumentų, kurie įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centras. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu pakeistu teismo sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad ne tik sūnus P. V. L., bet ir trys dukros turi teisę į palikėjo J. L. turto dalį. Kitaip tariant teismui pakeitus savo sprendimą nebeliko teisinio pagrindo, kuriuo išduoti ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai. Tokiu būdu susidarė situacija, kad ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai nebeturi teisinio pagrindo ir tai juos daro neteisėtus, pagal civilinį teisės principą iš neteisės teisė neatsiranda. Atitinkamai darytina pagrįsta išvada, kad jog ginčijamais paveldėjimo teisės liudijimais atsakovei, o pradiniam įpėdiniui J. V. L., nustatyta paveldėjimo turto dalis buvo nustatyta neteisingai, neatitinkant įpėdinių bei jų įgytų turtinių teisių apimties, dėl ko yra pagrįstas pagrindas pripažinti šiuos paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais. Kas reiškia, kad ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai yra neteisėti, nes buvo sudaryti remiantis neegzistuojančiu teisiniu pagrindu – pradiniu teismo sprendimu dėl ko šie paveldėjimo teisės liudijimai naikintini nuo jų sudarymo momento. Panaikinus paveldėjimo teisės liudijimus kiekvienas iš teisėtų įpėdinių, vadovaujantis teisėtu teisiniu pagrindu – pakeistu teismo sprendimu, galės tinkamai už baigti ir įgyvendinti J. L. paveldėjimo procedūras. Tuomet kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kurie atitiktų pakeistu sprendimu nustatytą juridinį faktą. Ir priešingai nepanaikinus ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų susidarytų faktinė situacija, nei vienas iš įpėdinių negalėtų įgyvendinti savo teisių pilna apimtimi, negalėtų disponuoti aptartu turtu. Šiai dienai yra galiojantis minėtoje byloje 2024 m. liepos 3 dienos priimtas teismo sprendimas kuriuo nustatytas ir nepanaikintas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. L. palikimą priėmė ne vienas vaikas, o keturi vaikai. Taip pat ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagrindas pakeistas ir jie nebeturi teisėto pagrindo. Atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai atsikirsdama pareiškėjų atstovė mano, kad dėl ieškinio senaties atsakovė netinkamai interpretuoja teismų praktiką, teisinę situacija kildinama dėl paveldėjimo teisės liudijimų ginčijimą iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 5.8 straipsnio. Minimame straipsnyje nustatyta, kad asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Kitaip tariant CK 5.8 straipsnis reglamentuoja kitą situaciją, asmuo neturi būti priėmęs palikimo, o tik siekiantis jį gauti ir ginčyti kito paveldėjimo priėmimą teisėtumą. Šioje byloje nėra ginčo ir toks klausimas nesprendžiamas dėl atsakovės palikimo teisėtumo, o ieškovės nėra pretendentės į palikimą, šie klausimai jau išspręsti civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEyLTY4LTkzOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA2-68-939/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA2-68-939/2024">eA2-68-939/2024</a>, kurioje teismas nustatė, kad J. L. palikimą priėmė keturi jo vaikai faktiniu valdymu. Taigi situacija svarbi dviem aspektais, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl teisės, prašoma panaikinti sandorius, kurie išduoti neegzistuojančiu pagrindu ir neatitinka 2024 m. liepos 3 dienos pakeisto teismo sprendimu nustatyto juridinio fakto. Nepanaikinus paveldėjimo teisės liudijimų situacija būtų faktinė, kad niekas negalėtų su turtu nieko daryti ir įgyvendinti savo teisių. Atsakovės paveldėjimo teisių apimtis jau sumažinta, o ieškovės pripažintos priėmusios palikimą faktiniu valdymu, teismo sprendimas nenuginčytas, galiojantis ir vykdytinas. Dėl ko ieškovės turi turėti teisę disponuoti savo teisių apimtimi, kurią nustatė teismas. Dėl ieškinio senaties yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2009">3K-3-11/2009</a> ir Lietuvos Aukščiausias teismo 2017 metų lapkričio 15 d. apžvalgoje dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad įforminant paveldėjimą nesikeičia nuosavybės teisės į konkretų nuosavybės teisių objektą turinys. Jei įforminus paveldėjimą paaiškėja, kad paveldėto turto teisinis režimas pakito ir dėl to pasikeitė paveldėjimo būdu įgytų teisių turinys, jo sudėtis, savininkas dėl tokių teisių netinkamo įforminimo gali skųsti notaro veiksmus, tačiau jų gali ir neskųsti. O pakitęs paveldėtų teisių turinys, jei pažeidžia savininko teises, tai pažeidimo pašalinimui gali būti reiškiamas ieškinys dėl teisės pagal CK 1.138 straipsnį. Kai reiškiamas ieškinys dėl teisės – taikomas bendras ieškinio senaties terminas dešimt metų, o ne paveldėjimo teisei nuginčyti CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas senaties terminas. Ne tokiu atveju ginčijamas ne paveldėjimo teisė, o teisės įforminimas. Po kurio atsiranda atitinkamai paveldėjimo valdymo, panaudojimo ir kitų teisių pasikeitimas, kuris negali atsirasti paveldint turtą. Tačiau bet kuriuo atveju ieškovių nuomone, jei teismas manytų, kad pažeistas senaties taikymas, ieškovės prašo terminą atnaujinti. Dėl dovanojimo sutarties, atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė pateikia savo poziciją, kad ieškovės galėjo pačios gauti dovanojimo sutartį iš atsakovės. Su tokia pozicija nesutiktina. Ieškovės sutinkamai su Civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 199 straipsniu turi teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymus kurių neturi, nurodant asmenį kuris tą įrodymą turi. Ieškovės pasinaudojo šia teise, kadangi byloje nėra ginčo, kad ieškovės šio dokumento neturi ir negali jo turėti. Aplinkybė, kad ieškovės gal galėjo gauti šį dokumentą kitais būdais, neturi teisinės reikšmės, nes dokumentų išreikalavimas pagal CPK 199 straipsnį yra vienas iš leistinų būdų procese. Ieškovės pradiniame ieškinyje nurodė, kad dovanojimo sutarties neturi ir ją gavę vertins dėl ieškinio tikslinimo, ką ir padarė. Tokiu būdu ieškinio tikslinimo pagrindas susijęs su atsakovės veiksmais, jos procesiniu elgesiu. Ieškinys tikslintas gavus teismo išreikalautą iš atsakovės dokumentą, tokiu būdu laikytina kilusiu iš atsakovės procesinio elgesio. Atsakovė nebūtų pateikusi šios sutarties, jei ieškovės ir būtų į ją kreipęsi, nes ji nepateikė sutarties geranoriškai su atsiliepimu į ieškinį, o sutartį pateikė tik po teismo įpareigojimo. Tai pagrindžia atsakovės nebendradarbiavimą ir deklaratyvią poziciją dėl sutarties gavimo aplinkybių. Atsakovei teismas negalėjo įteikti procesinių dokumentų, atsakovė buvo ieškoma per antstolius. Atsakovės atstovas gavęs atsakovės pavedimą nebandė ieškoti taikos būdų, o teikė atsiliepimą į ieškinį, generavo bylinėjimosi išlaidas, jokių objektyvių veiksmų dėl taikos neatliko, pasiūlymų nerengė. Nors atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė teigia, kad pati siūlė situaciją spręsti taikiai, tačiau nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų. Atsakovės pozicija dėl dovanojimo sutarties gavimo kitais būdais akivaizdžiai deklaratyvi. Atsakovės pozicija visu procesu buvo labai konkreti ieškinį atmesti. Tai rodo atsakovės tikrąjį siekį nespręsti situacijos, o ieškoti būdų kaip nevykdyti 2024 m. liepos 3 d. teismo sprendimo, nes jis jai nepatogus. Teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas mediacijos klausimas ir atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti kokiu būdu ir ką galima išspręsti mediacija arba taika. Sandorius panaikinti gali tik teismas. Tai lemia, kad pačios šalys tarpusavyje negali susitarti ar išspręsti neteisminiu keliu. Atsakovė galėjo pripažinti ieškinį ir ieškovės kaip yra minėję, tokiu atveju nereikalautų bylinėjimosi išlaidų. Tokia situacija atitiktų taikos susitarimą, tačiau atsakovės pozicija reikalauti neįgyvendinamo dalyko, kurio negalima šiame procese įvykdyti, tarpusavio susitarimo taikos sutartimi. Iš atsakovės reikalavimo matyti kiti interesai. Ji pageidautų susitarti dėl dalykų kurie nėra šios bylos ribose. Atsakovei nieks netrukdo dėl papildomų klausimų ar neaiškumų tartis atskirai su ieškovėm. Tačiau nieko objektyvaus ieškovės iš atsakovės nėra gavę. Priešingai, atsakovės atstovas net nebandė aiškintis situacijos kaip objektyviau užbaigti ginčą. Matydamas, kad pirminiu ieškiniu neprašoma bylinėjimosi išlaidų, nesitikslino ar atsakovei pripažinus ieškinį ieškovės prašytų bylinėjimosi išlaidų. Atstovas išgirdęs šią poziciją teismo posėdyje, nekeitė atsakovės pozicijos, o tai rodo, kad taika negalima ir iš pačios atsakovės. Apibendrinant išdėstytą ieškovės palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 1427,80 Eur.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia dviem argumentais, tai viena, kad turėtų būti taikoma ieškinio senatis CK 5.8 straipsnis, kuris numato, jog tuo atveju kai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, reikalavimas dėl panaikinimo turi būti pareikštas per vienerius metus. Ieškovės tokio reikalavimo nesilaikė, reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo pareikštas gerokai šį terminą praleidus. Nors ieškovių atstovė šiuo aspektu nesutinka ir mano, kad ieškinio senatis neturėtų būti taikoma, tačiau teisės normų aiškinimas ir jų taikymas yra išimtinai teismo kompetencija, teismas yra tas subjektas, kuris gali teisiškai įvertinti situaciją, o tuo tarpu šalys teikia savo argumentus ir nuomonę dėl ko turi būti taikoma viena ar kita teisės norma. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad teisės normų taikymas, normų nurodymas ar ne nurodymas teismui nėra privalomas. Pagal ginčo aplinkybes teisės normas turi pritaikyti teismas. Ieškovės apie tai, kad išduotas paveldėjimo teisės liudijimas žinojo jau 2022 m. spalio 27 d., tas aplinkybes ieškovės yra patvirtinusios civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEyLTY4LTkzOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA2-68-939/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA2-68-939/2024">eA2-68-939/2024</a>, ieškovė K. L. padavė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad joms apie tai, kad atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas jau buvo žinoma 2022 metų spalio 27 dieną. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovių pateiktas iš notarės gautas liudijimas minėtoje byloje, kuriame notarė nurodė, konkrečiai kada, kam ir koks išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tai dienai ieškovės nebuvo priėmusios palikimo, nebuvo nustatytas faktas, kad ieškovės turėjo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ir ginčyti vienerių metų senaties terminą, tačiau tuo nepasinaudojo. Juridinis faktas nepakeičia tos faktinės aplinkybės, jog ieškovės dar nebūdamos įpėdinės, nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, žinojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir teise nuginčyti turėjo pasinaudoti per vienerių metų terminą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Toje byloje buvo išimtas Registrų Centro išrašas, kuriame buvo nurodytos aplinkybės apie, kad atsakovės teisės registruotos viešajame registre, kad įregistravimo pagrindas yra sprendimas, kuris ginčijamas šioje byloje. Vadinasi ieškovės būdamos tik pretendentėmis turėdamos pareigą pagal CK 5.8 straipsnį, reikšti reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, šios pareigos neįgyvendino. Todėl šiuo atveju ne atsakovė kalta, nes ieškovės buvo atstovaujamos advokatės, kuri ir dabar yra atstovė ir advokatė turėjo galimybę išaiškinti savo klientams, kad pagal CK 5.8 straipsnį yra numatytas vienerių metų senaties terminas. Toks terminas yra praleistas ir atsakovė prašo ieškovių reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais pritaikyti senaties terminą numatytą CK 5.8 straipsnyje.
Kitas aspektas dėl ko atsakovė nesutinka su pareikštais reikalavimais, tai, kad ieškovės paveldėjimo teisės liudijimus ginčija pilna apimtimi. Jei ir nebūtų taikytas ieškinio senaties terminas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo dalyje, nes įpėdiniai yra keturi, nėra ginčo, kad atsakovė yra įpėdinė, ji turi teisę priimti palikimą, todėl neturėtų būtų panaikintas paveldėjimo teisės liudijimas pilna apimtimi, o turėtų būti panaikintas tik toje dalyje, kurioje atsakovei būtų nepagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdiniai yra keturi, kiekvienas paveldi po ¼, tai paveldėjimo teisės liudijimas negalioja dėl ¾ paveldimo turto, o ne dėl pilnos apimties. Ieškovės teigia, kad buvo panaikintas teismo sprendimas, tai nori pastebėti, kad teismo sprendimas nebuvo panaikintas, buvo pakeista tik sprendimo rezoliucinė dalis, buvo nustatyti keturi įpėdiniai. Pats teisės pagrindas atsakovei priimti palikimą nebuvo panaikintas, ji savo teisę realizavo kreipiantis į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes ji tokią teisę turėjo tiek esant ankstesniam teismo sprendimui, tiek ir esant paskesniam teismo sprendimui, nes jos teisės nėra panaikintos. Todėl pilna apimtimi teisės liudijimas negali būti panaikintas. Tai jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinio senatis nėra praleista arba ji būtų atnaujinta, tai paveldėjimo teisės liudijimas galėtų būti panaikintas tik dėl ¾ paveldimo turto, kuris nurodytas paveldėjimo teisės liudijimuose.
Keistai atrodo ieškovių atstovės pozicija, kad kalta atsakovė jog nepateikė dovanojimo sutarties, nors pati pripažįsta, kad nesikreipė į atsakovę dėl dovanojimo sutarties pateikimo. Ji preziumuoja, kad atsakovė būtų nepateikusi. Tokia prezumpcija negalima, šalis turi teisingai naudotis savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe jei ieškovės manydamos, kad reikalinga reikšti reikalavimą dėl dovanojimo sutarties, turėjo visas galimybes su kita šalimi kooperuotis ir elgtis sąžiningai, šį klausimą spręsti su atsakove, tačiau šio klausimo su atsakove nesprendė. Reikalavimus pareiškė, ieškovės, tai atsakovė turi įrodinėti savo nekaltumą, ne atsakovė turi įrodinėti ką ieškovės darė ir jai tenka pareiga įrodyti ieškinio reikalavimo pagrindą ir įrodyti aplinkybes, kad ji elgėsi tinkamai ir rūpestingai, kad bendradarbiavo su atsakove, kad kreipėsi ir prašė, tačiau tokių įrodymų nėra ieškovės pateikusios. Vien tik formaliai kaltinti, kad kažkas kažko neatliko, šiuo atveju net nėra pagrįsta. Ieškovės galėjo kreiptis į notarą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, notarui atsisakius padėti turėjo galimybę kreiptis į teismą, kad būtų išreikalautas dokumentas, tokių įrodymų nepateikė ir sakyti, kad kalta atsakovė dėl to, kad ieškovės kažko negali yra nepagrįstas. Jei ieškovės nebuvo įsitikinusios dėl reikalavimo dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, tai jo turėjo nereikšti. Toks elgesys nėra sąžiningas. Kiekviena šalis pasirenka kaip naudotis savo procesinėmis teisėmis, atsakovė nėra kalta, kad ieškovės nusprendė reikšti reikalavimą dėl dovanojimo sutarties. Todėl ieškovės turi prisiimti teisines pasekmes dėl šio reikalavimo, nes pačių ieškovių pasirinktas elgesys buvo nepagrįstas, jo neturėjo būti pareikšta, nes jo buvo atsisakyta. Tai svarbi aplinkybė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat svarbi aplinkybė dėl išlaidų paskirstymo yra tai, kad ieškovių atstovė išreiškė poziciją jog nėra galimybės tartis, nes atsakovė arba pripažįsta ieškinį arba nėra dėl ko tartis. Tokia pozicija parodo, kad pačios ieškovės nelinkę spręsti taikiai. Pozicija, kad šalys negali taikiai baigti proceso, nes pačios negali sutarti dėl paveldėjimo sandorių panaikinimo. Su tokia pozicija nesutinka, taikos sutartį tvirtina teismas, teismui patvirtinus būtų išspręstas klausimas, šalys laisvos susitarti, o jei ieškovės laiko, kad šalys negali susitarti, tai ieškovės negali kaltinti atsakovės, kad kažkas nesitarė dėl ko neįmanoma susitarti.
k o n s t a t u o j a :
patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3564-1060/2022, patenkino pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo turto paveldėjimo tikslu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. L. (duomenys neskelbtini) mirties, jo palikimą priėmė sūnus P. V. L. faktiškai pradėdamas valdyti mirusiojo turtą (toliau tekste Pradinis sprendimas). Įsiteisėjus Pradiniam sprendimui 2022 m. rugpjūčio 29 d. Prienų rajono 2-ajame notaro biure pagal M. L. pareiškimą notarė R. V. pradėjo paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į J. L. mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Paveldėjimo byla pradėta M. L. pareiškimu, nes J. L. įpėdinis sūnus P. V. L. mirė (duomenys neskelbtini), jo viso turto įpėdinė buvo jo sutuoktinė M. L. (duomenys neskelbtini) J. L. įpėdiniui, jo sūnui P. V. L. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. V., vadovaudamasi 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, 1964 m. liepos 7 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsniu ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsniu, išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šis paveldėjimo teisės liudijimas yra įregistruotas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) M. L. visas savo paveldėjimo teises, atsiradusias jai po sutuoktinio P. V. L. mirties, paveldėjimo teisės dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste Dovanojimo sutartis), perleido savo dukrai D. Š. Dovanojimo sutarties pagrindu, Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. V. (duomenys neskelbtini) D. Š. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Antrasis paveldėjimo teisės liudijimas). Minėto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu pastaroji paveldėjo asmeninės nuosavybės teisėmis turtą, kurio savininkas yra palikėjas P. V. L., visą paliekamą turtą paveldėjęs pagal Pirmąjį paveldėjimo teisės liudijimą. Antrasis paveldėjimo teisės liudijimas taip pat yra įregistruotas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. 2023 m. sausio 25 d. Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-825-939/2023, atnaujino procesą Byloje, į Bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis įtraukė J. R., M. K., K. L. bei pareiškėją M. L., pakeitė jos teisių perėmėją pareiškėja D. Š. 2024 m. liepos 3 d. teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEyLTY4LTkzOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA2-68-939/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA2-68-939/2024">eA2-68-939/2024</a> (buvęs civilinės bylos Nr. eA2-825-939/2023) pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą, suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, M. K., K. L., V. V. pareiškimus, suinteresuotiems asmenims K. R., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl juridinio fakto nustatymo, kuriuo pakeitė Pradinį sprendimą. Pakeistu sprendimu tenkino pareiškėjos D. Š. (M. L. teisių perėmėjos) ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus K. L., M. K., V. V. (A. Č. teisių perėmėjos), prašymus bei turto paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. (duomenys neskelbtini) mirties, jo palikimą priėmė jo sūnus P. V. L., dukra K. L., dukra M. K., dukra A. Č., faktiškai pradėję valdyti mirusiojo turtą. Įsiteisėjusiu Teismo Pakeistu sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ne tik sūnus P. V. L., bet ir trys dukros - K. L., M. K. ir A. Č. turi teisę į palikėjo J. L. turto dalį.
Vadovaujantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis ir remiantis pateiktais prie ieškinio rašytiniai įrodymais teismas daro išvadą, kad ginčijamais paveldėjimo teisės liudijimais atsakovei (pradiniam įpėdiniui sūnui P. V. L.) nustatyta paveldimo turto dalis buvo nustatyta neteisingai, t. y. neatitinkant įpėdinių bei jų įgytų turtinių teisių apimties, dėl ko yra pagrįstas pagrindas pripažinti juos negaliojančiais. Pirmasis ir Antrasis paveldėjimo teisės liudijimai yra neteisėti, nes buvo sudaryti remiantis neegzistuojančiu teisiniu pagrindu - Pradiniu sprendimu, dėl ko jie yra naikintini nuo jų sudarymo momento.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2008">3K-3-240/2008</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2009">3K-3-11/2009</a>, Nr. 3K-3-18/2014).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo - formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2009">3K-3-11/2009</a>). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, kadangi tik nuo jo atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas turto paveldėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-18/2014).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą, iki kol šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos.
Atitinkamai panaikinus Pirmąjį ir Antrąjį paveldėjimo teisės liudijimus nuo jų sudarymo momento, kiekvienas iš teisėtų įpėdinių, vadovaujantis galiojančiu teisiniu pagrindu - Pakeistu sprendimu, galės tinkamai įgyvendinti ir užbaigti palikėjo J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo procedūrą, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.
Atsakovė teigia, kad ieškovės yra praleidusios CK 5.8 str. numatytą vienerių metų terminą ieškiniui dėl paveldėjimo teisės liudijimų ginčijimo.
Dėl ieškinio senaties yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2009">3K-3-11/2009</a> ir Lietuvos Aukščiausias teismo 2017 metų lapkričio 15 d. apžvalgoje dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad įforminant paveldėjimą nesikeičia nuosavybės teisės į konkretų nuosavybės teisių objektą turinys. Jei įforminus paveldėjimą paaiškėja, kad paveldėto turto teisinis režimas pakito ir dėl to pasikeitė paveldėjimo būdu įgytų teisių turinys, jo sudėtis, savininkas dėl tokių teisių netinkamo įforminimo gali skųsti notaro veiksmus, tačiau jų gali ir neskųsti. O pakitęs paveldėtų teisių turinys, jei pažeidžia savininko teises, tai pažeidimo pašalinimui gali būti reiškiamas ieškinys dėl teisės pagal CK 1.138 straipsnį. Kai reiškiamas ieškinys dėl teisės – taikomas bendras ieškinio senaties terminas dešimt metų, o ne paveldėjimo teisei nuginčyti CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas senaties terminas. Nes tokiu atveju ginčijamas ne paveldėjimo teisė, o teisės įforminimas, po kurio atsiranda atitinkamai paveldėjimo valdymo, panaudojimo ir kitų teisių pasikeitimas, kuris negali atsirasti paveldint turtą. Vadovaujantis formuojama Kasacinio teismo praktika, byloje surinktais įrodymais, teismas daro išvadą, kad taikytinas bendras ieškinio senaties terminas – dešimt metų ir jis nėra praleistas.
Panaikinus teisės liudijimus, nes jie išduoti neegzistuojančio teismo sprendimo pagrindu, notaras visiems paveldėtojams išduos naujus paveldėjimo teisės liudijimus, kuriuose bus išdėstyta paveldėjimo teisės nauja apimtimi. Reikalavimas panaikinti teisės liudijimus pilnai yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinus iš dalies paveldėjimo teisės liudijimus nebūtų galima įgyvendinti praktikoje. Atsakovės atstovas teigia, kad atsakovė kažkuo kaltinama, tačiau atsakovei buvo aiškiai išdėstyta ieškovių pozicija, kad jei ji pripažįsta 2024 m. liepos 3 d. teismo sprendimą, supranta kaip jį reikia vykdyti, kad jos teisių apimtis yra ¼, pripažinus ieškinį ieškovės bylinėjimosi išlaidų būtų neprašiusios, tačiau atsakovei nesutikus su ieškiniu ir prašant jį atmesti, ji nenori vykdyti 2024 m. liepos 3 d. teismo sprendimo, nes jai jis nepatogus. Atsakovė siekia suklaidinti teismą ir siekia išvengti teismo sprendimo vykdymo ir sukurti faktinę situaciją, kurios niekas negalėtų įgyvendinti.
Nepatenkinus ieškinio reikalavimo susidariusi teisinė situacija neleistų šalims įgyvendinti savo teisių. 2024 m. liepos 3 d. pakeistas sprendimas yra galiojantis, nustatytas juridinis faktas, kad paveldėjo keturi vaikai, sprendimas įregistruotas prie nekilnojamojo turto, neatitinka pačios atsakovės paveldėjimo teisės apimtimi įregistruotų teisių. Nepanaikinus paveldėjimo teisės liudijimų šalys negalėtų pilnai disponuoti turtu.
Bylinėjimosi išlaidos
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 427,8 Eur advokato atstovavimo išlaidos ir 342 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovių atstovė prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, pagal pateiktus mokėjimo pavedimus.
Atsakovė prašo atmesti ieškinį, jei atsakovė ieškinį pripažintų, tai ieškovės nebūtų prašę bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovė inicijuoja ginčą, stengiasi išvengti sprendimo vykdymo, jos pozicija yra priešinga nei ieškovių, tai ieškovės prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir tai jos darė pagrįstai.
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovių atstovė surašė ieškinį, rinko papildomus įrodymus ir teikė teismui, atstovavo teismo posėdžiuose, yra pagrįstos ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių, jos priteistinos iš atsakovės.
Atsakovės atstovas prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovės tikslino ieškinį, atsisakė vieno iš ieškinio reikalavimo, atsakovė turėjo teisę gintis nuo reikalavimo panaikinti dovanojimo sutartį, dėl to kreipėsi į atstovą su kuriuo buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir pati patyrė bylinėjimosi išlaidas, ji po priimto teismo sprendimo pati siekė įgyvendinti taikiai teismo priimtą sprendimą, tačiau atsakovė jokių įrodymų pagrįsti šioms aplinkybėms nepateikė, tai liko tik atsakovės atstovo teiginiai. Atsakovės sprendimas vesti bylą per atstovą yra tik pačios atsakovės priimtas sprendimas, jis negali turėti įtakos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jos ieškovėms, teismas neturi pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nes patikslintas ieškinys yra tenkinamas visa apimtimi. Ieškovės pradiniu ieškiniu neprašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, atsakovės užimta pozicija dėl ieškinio įtakojo ieškovių prašymą priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismas vadovaudamasis priežasties pasekmės taisykle bei protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais daro išvadą, kad advokato atstovavimo išlaidos patirtos ieškovių M. K., K. L. ir V. V. priteistinos iš atsakovės D. Š.
Ieškovės visos trys sumokėjo atstovavimo išlaidų po 475,93 Eur, todėl iš atsakovės priteistinos šios išlaidos dalimis po 475,93 Eur kiekvienai ieškovei.
Taip pat visos trys ieškovės sumokėjo žyminio mokesčio po 114 Eur (342 Eur), atsisakius ieškovėms vieno ieškinio reikalavimo – dėl dovanojimo sandorio, priteistina žyminio mokesčio tik patenkinto ieškinio dalyje, t. y. 228 Eur, kiekvienai ieškovei po 76 Eur. Iš viso ieškovėms priteistina iš atsakovės po (475,93 + 76) 551,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo sudarymo momento.
Priteisti iš atsakovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovėms M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 551, 93 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė
