Dėl generalinės statybos rangos sutarties nutraukimo, atsiskaitymo už atliktus darbus

Civilinė byla Nr. 3K-3-570/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.11.1; 91.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Skala“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skala“ ieškinį atsakovui Baltarusijos Respublikoje registruotai užsienio kapitalo įmonei „BelVillesden“ dėl generalinės statybos rangos sutarties nutraukimo, atsiskaitymo už atliktus darbus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos sutarties vykdymą, rangovo ir užsakovo pareigas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas BUAB „Skala“ prašė teismo:

1. Nutraukti 2005 m. lapkričio 30 d. generalinės rangos sutartį, sudarytą ieškovo BUAB “Skala” ir atsakovo UĮ „BelVillesden”, atsakovui iš esmės pažeidus sutartį.

2. Priteisti iš atsakovo 276 537,25 euro už atliktus statybos darbus, 4462,76 euro delspinigių ir 13 065,27 euro, ieškovo sumokėtų kaip papildomi atsiskaitymai į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo nutraukti sutartį, nurodydamas, kad pagal sutarties 13.4 punktą jis 2007 m. rugpjūčio 10 d. raštu vienašališkai nutraukė sutartį.

Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti rangos darbus: prekybos centro Baltarusijos Respublikoje, Mogiliovo mieste, Gabrovskaja ir Movčanskovo gatvių sankirtos vietoje, statybą, gretimos teritorijos sutvarkymą, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelės statybą ir išorinių inžinerinių tinklų nutiesimą. Objekto statybos užbaigimo laikas sutarties papildomu protokolu Nr. 2 nustatytas iki 2006 m. liepos 20 d., o priėmimo ir atidavimo eksploatacijai terminas - iki 2006 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovas nurodė, kad statybos darbus pradėjo nuo sutarties pasirašymo, darbams atlikti trukdė atsakovo neperduota projektinė dokumentacija, vėliau – projektinės dokumentacijos keitimas. Atskiros statybos projekto dalys, patvirtintos užsakovo, su įvairiais pakeitimais buvo perduodamos Generaliniam rangovui nuo 2006 m. gegužės mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio 24 d., kada buvo patvirtinta paskutinė architektūrinė užduotis projektuotojams. Atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti už atliktus darbus: už 2006 m. rugsėjo mėnesį atliktus darbus vėlavo sumokėti 32 dienas, už 2006 m. spalio mėnesio darbus - 36 dienas, už 2006 m. gruodžio mėnesio – 24 dienas. Nuo 2007 m. birželio mėnesio atsakovas atsisakė apmokėti už atliktus tarpinius darbus, nurodydamas, kad nesutinka apmokėti darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytas pridėtines išlaidas, nors jos buvo įtrauktos į sutarties sąmatą. Ieškovo skaičiavimu, už atliktus darbus neapmokėta 276 537,25 euro. Atsakovas turėtų sumokėti sutartyje nustatytus 0,1 proc. darbų kainos delspinigių, jei jis nepagrįstai vengia priimti atliktus statybos darbus ir įforminti jų atlikimą patvirtinančius dokumentus, taip pat 0,15 proc. darbų kainos delspinigių, jei užsakovas ne laiku apmoka atliktus ir nustatyta tvarka priimtus statybos darbus. Atsakovas nepadengė ieškovo sumokėtų papildomų atsiskaitymų į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą. Sutartyje buvo nustatyta, kad visais klausimais, kurie nenumatyti sutartyje, šalys vadovaujasi Baltarusijos Respublikos teise. Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos 2005 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 235 patvirtintos sutartinės kainos formavimo bei atsiskaitymo tarp užsakovo ir rangovo statant objektus nuostatų 11 punkte nustatyta, kad sutarties kaina koreguojama, jeigu pasikeičia mokesčius reglamentuojantys teisės aktai. Baltarusijos Respublikos Prezidento 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsaku Nr. 499 „Dėl kai kurių priemonių pagrindinėms lėšoms atkurti statybos srityje“ buvo padidinti atskaitymai į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą, įsigaliojus šiam Baltarusijos Respublikos teisės aktui, BUAB „Skala” neteko 9 proc. statybos darbų kainos, kurią privalėjo pervesti į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros inovacinį fondą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo UAB „Skala“ 2133,25 Lt advokato atstovavimo, 449 Lt vertimo išlaidų atsakovo UĮ „BelVillesden“ naudai ir 20 Lt į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nurodė, kad sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, jog visus ginčus, nesutarimus arba reikalavimus, kylančius iš sutarties arba susijusius su ja, taip pat susijusius su jos vykdymu, nesilaikymu, nutraukimu arba negaliojimu, šalys sprendžia derybomis, o nepavykus jų išspręsti – šalies pareiškėjos jurisdikcijos teisme.

Dėl sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo. Teismas nurodė, kad Baltarusijos Respublikos CK 420 straipsnyje nustatyta, jog vienos iš šalių reikalavimu sutartis teismo sprendimu gali būti nutraukta, tik jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį. Generalinės rangos sutarties esminės sutarties sąlygos yra šalių susitarimas dėl dalyko - prekybos centro Mogiliove, Gabrovskajos ir Movčanskovo gatvių sankirtoje, statybos, dėl statybos rangos įvykdymo terminų, sutarties kainos. Darbai buvo vykdyti pagal atsakovo avansines įmokas.

Teismas rėmėsi atsakovo pateiktais skaičiavimais, patvirtinančiais, kad atliktų ir privalomų apmokėti darbų vertė nuo 2005 m. gruodžio iki 2006 m. liepos mėn. buvo 674 237,63 euro, apmokėta 811 936,54 euro. 2006 m. liepos mėn. darbų atlikta dar už 310 687,40 euro. Atlikus mokėjimus 2006 m. liepos 21 d. ir 2006 m. rugpjūčio 18 d., bendra apmokėta suma buvo 985 062,46 euro. Todėl teismas nurodė, kad, nors ir esant sutarties vykdymo termino pažeidimui, neturi pagrindo pripažinti, jog avansiniai mokėjimai atsakovo nebuvo atliekami ar buvo netinkamas finansavimas, kad atsakovui sukeltų tokį nuostolį, dėl kurio jis didele dalimi ne dėl savo veiksmų netektų to, į ką pagrįstai pretendavo sudarydamas sutartį.

Dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad generalinio rangovo atlikti darbai priimami kiekvieną mėnesį, šalims pasirašant atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Jeigu užsakovas laiku nepasirašo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto arba jis nepareiškia raštiško motyvuoto atsisakymo jį pasirašyti, šalys laiko, kad užsakovas darbus priėmė. 2006 m. liepos 10 d. Papildomo susitarimo Nr. 7 3 punktu šalys susitarė, kad už darbus apmokama pagal pasirašytus ataskaitinį mėnesį atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktus per 3 banko dienas nuo akto pasirašymo momento. Atsakovo pateikti skaičiavimai patvirtina, kad atliktų ir privalomų apmokėti darbų vertė 2005 m. gruodžio–2007 m. birželio mėn. yra 1 227 173,03 euro, o sumokėta 1 236 174,12 euro. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2007 m. birželio mėn. atsisakė apmokėti už atliktus darbus.

Baltarusijos Respublikos Prezidento 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsaku Nr. 499 „Dėl kai kurių priemonių pagrindinėms lėšoms atstatyti statybos srityje“, kuris priimtas po ieškovo ir atsakovo Generalinės rangos sutarties sudarymo, ir kuriuo nustatyti atskaitymai į Baltarusijos Respublikos architektūros ir statybos ministerijos inovacinį fondą – atskaitymų dydis siekia 0,25 proc. nuo Baltarusijos Respublikos teritorijoje atliktų darbų savikainos darbų jų baigimo dieną. Pagal sutartį ir papildomus sutarties susitarimus šalys, susitardamos dėl objekto kainos, sudarė darbų apimties ir kainų žiniaraštį, kurio 19 punktu nuo bendros 7 400 000 eurų kainos be PVM buvo nurodyta 370 000 eurų pridėtinių išlaidų suma, tai sudaro 5 proc. darbų kainos, neįskaitant PVM. Pagal Baltarusijos Respublikos Ministrų tarybos 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 1450,,Dėl statybos rangos sutarčių (kontraktų) sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ rangos sutartys Baltarusijos Respublikoje sudaromos organizuojant rangos konkursus, derinant su konkurso sąlygomis. Statybos darbų sutartinė (kontrakto) vertė nustatoma rangos konkurso būdu. Tai reiškia, kad ieškovas, laimėjęs konkursą atlikti statybos rangos darbus atsakovui ir pateikęs savo sąlygas, tikėjosi, jog statybos procese su atliktais darbais atsirandančių pridėtinių išlaidų suma atitiks nurodytą procentinę išraišką. 2006 m. birželio 6 d. Papildomu susitarimu Nr. 5, 2006 m. liepos 10 d. papildomu susitarimu Nr. 7, 2006 m. lapkričio 27 d. papildomu susitarimu Nr. 8 buvo sumažinta sutartyje nustatytų darbų vertė iki 1 384 481,92 (neįskaitant PVM) euro, tačiau atliekamų darbų apimties ir kainų žiniaraštyje liko ta pati 370 000 eurų pridėtinių išlaidų vertė, kuri sudaro daugiau kaip ketvirtadalį darbų kainos. Teismas nurodė, kad ieškovas, pateikęs savo pasiūlymą konkursui dėl rangos sutarties sudarymo, žinojo, jog objekto statybos darbai bus vykdomi Baltarusijos Respublikoje, todėl išlaidų BUAB „Skala“ atstovybės valdymo struktūrai išlaikyti sutarties vykdymo metu protingai ir logiškai galima buvo numatyti. Tačiau smarkiai sumažėjus sutarties kainai ieškovo nurodyta nepakitusi 370 000 eurų pridėtinių išlaidų suma neatitinka protingumo kriterijaus.

Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1450 patvirtintų Statybos rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad jei rangovas statybos metu identifikuoja darbus, būtinus tolesnei objekto statybai, tačiau nenumatytus projektinėje dokumentacijoje ir didinančius statybos kainą, jis privalo nedelsdamas apie tai informuoti užsakovą. Jei užsakovas per dešimt dienų neatsako, rangovas gali sustabdyti darbus ir pareikalauti kompensuoti dėl prastovos patirtus nuostolius. Rangovas, neįvykdęs nurodytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo kompensacijos už papildomai atliktus darbus ir dėl to patirtų nuostolių, jeigu neįrodo poreikio imtis skubių priemonių užsakovo interesams apsaugoti, taip pat fakto, kad darbų sustabdymas galėjo sukelti statomo objekto sunaikinimą arba sugadinimą. Byloje tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Jokių pranešimų pagal nurodytą teisės normoje tvarką ieškovas atsakovui nėra pateikęs.

Baltarusijos Respublikos CK 698 straipsnio 3 dalyje nurodyta projektinėje dokumentacijoje nenumatytų darbų atlikimo tvarka, pagal kurią rangovas, statybos proceso metu nustatęs nenumatytus statybinėje - projektinėje dokumentacijoje darbus ir dėl to kilusį reikalingumą atlikti papildomus statybos darbus objekte bei padidinti sutarties sąmatinę kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su pranešimu, jog turi būti keičiamos statybos apimtys dėl objekto monolitinių pamatų. Baltarusijos Respublikos CK 699 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad rangovas, pasinaudodamas CK 420 straipsnio galimybe, gali reikalauti peržiūrėti sąmatą, jei dėl nuo rangovo nepriklausančių priežasčių darbų vertė viršijo sąmatos vertę daugiau kaip dešimčia procentų.

Teismas darė išvadą, kad ieškovas, nepasinaudojęs įstatymų nustatytu laiku ir tvarka suderinti su atsakovu padidėjusią darbų apimtį, daugiau kaip po metų 2007 m. rugsėjo mėn. darbų akte nurodęs papildomus darbus, prarado teisę į dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimą. Be to, sutartinių įsipareigojimų laikymuisi ir atsakomybės už jų netinkamą vykdymą paskirstymui, esminę reikšmę turi sutartyje nustatyti įsipareigojimų vykdymo terminai. Baltarusijos Respublikos CK 377 straipsnio pagrindu ieškovas, kaip kreditorius, pripažintinas praleidęs prievolės įvykdymo terminą. Baltarusijos Respublikos Ministrų tarybos 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1450 19 punkte imperatyviai nustatyta, kad statybos rangos sutartyje objekto statybos terminai neturi viršyti terminų, nurodytų patvirtintoje projektinėje dokumentacijoje ir rangos konkurso sąlygose, todėl, pasibaigus objekto statybos užbaigimo laikui, nustatytam Sutarties 3.2 punkte – 2006 m. gegužės 20 d., ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovo BUAB „Skala“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl rangos sutarties nutraukimo, panaikinti. Priimti ieškovo BUAB „Skala“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo nutraukti 2005 m. lapkričio 30 d. Generalinės rangos sutartį ir dėl šio reikalavimo bylą nutraukti; sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 13 065,27 euro nuostolių, patirtų sumokėjus papildomus atsiskaitymus į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą, panaikinti. Šį ieškinio reikalavimą patenkinti ir priteisti ieškovui BUAB „Skala“ iš atsakovo UĮ „BelVillesden“ 13 065,27 euro nuostolių atlyginimo; likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė ieškovo atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo nutraukti generalinės rangos sutartį. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio. Ieškovas neprivalo kartu su atsisakymu nuo ieškinio išdėstyti tokio atsisakymo jam kylančius teisinius padarinius, juolab kad ieškovui atstovauja advokatas.

Dėl sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apelianto teiginį, kad, atsakovui pažeidus generalinės rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl pastato projektinės dokumentacijos keitimo terminų bei dokumentų perdavimo apeliantui, apeliantas prarado galimybę tinkamai ir laiku įvykdyti prisiimtą pareigą - statybos darbus atlikti nenukrypstant nuo įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto architektūrinio projekto bei nepažeidžiant sutartyje nustatyto statybos darbų užbaigimo termino. Teismas nurodė, kad generalinės rangos sutartyje nėra nenurodytas terminas iki kada projektinę medžiagą užsakovas turi pateikti rangovui. Dalis projektinės medžiagos ieškovui perduota sutarties pasirašymo metu, kita projektinė medžiaga perduota ieškovui 2006 m. vasario 22 d., 2006 m. kovo 3 d. ir 2006 m. kovo 30 d. Nors ieškovas teigė, kad projektinė medžiaga buvo nuolat keičiama, iš darbų atlikimo ir priėmimo aktų matyti, jog šie darbai atitiko sutartimi ir papildomais susitarimais numatytų darbų apimtį. Ieškovo nebuvo prašoma atlikti papildomų darbų, priešingai, darbų kiekis sumažintas remiantis Papildomu susitarimu Nr. 7. Ieškovas 2006 m. kovo 14 d. raštu atsakovą informavo, kad sutartyje numatyti darbai, kuriuos ieškovas privalėjo atlikti nuo 2005 m. gruodžio iki 2006 m. kovo mėn., nebus atlikti laiku, nes buvo nukeliami dėl nepalankių oro sąlygų, trukdančių atlikti žemės darbus, darančių neįmanomą polių kalimą, kolonų montavimą ir kitų darbų atlikimą laikantis jų technologijos. Dėl to teismas konstatavo ieškovo nesilaikymą sutarties nuostatų. Sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, kad generalinis rangovas privalo atlikti darbus už gautą 1 746 400 eurų avansą per du kalendorinius mėnesius nuo jų pervedimo į jo sąskaitą dienos. Jeigu darbai neatliekami laiku, generalinis rangovas per tris darbo dienas pasibaigus nurodytam laikui privalo grąžinti avansą, išskaičius faktiškai atliktų už gautą avansą darbų kainą. 2006 m. laiku neatlikus darbų pagal banko garantiją atsakovui buvo grąžinta 777 904,08 euro nepadengta atliktais darbais avanso suma.

Dėl atliktų darbų apmokėjimo ir netesybų. Ieškovo nurodytu laikotarpiu 2007 m. gegužės, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais iš viso ieškovas atliko darbų pagal priėmimo-perdavimo aktus už 6224 eurų ir apskaičiavo pridėtinių išlaidų už 112 025,33 euro. Atsakovas 2007 m. birželio mėnesį pervedė ieškovui 6934 eurų avansą nurodytiems darbams apmokėti.

Teismas pažymėjo, kad pradinėje sutartyje pridėtinių išlaidų suma nustatyta 5 proc. nuo sutarties kainos. Papildomais susitarimais Nr. 5 ir Nr. 7 buvo smarkiai sumažinta sutartyje numatytų darbų apimtis, kurią turi atlikti ieškovas, t. y. jam liko atlikti darbų už 1 384 481,92 euro (be PVM), tačiau susitarime liko ta pati – 370 000 eurų pridėtinių išlaidų suma. Likusi pridėtinių išlaidų suma sudaro daugiau kaip 25 proc. darbų kainos, tai, teismo vertinimu, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsakovas, apmokėdamas už atliktus darbus, sumokėjo ieškovui 228 682,15 euro pridėtinių išlaidų, tai sudaro 16,5 proc. nuo atliktų darbų sumos, dėl to ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti likusių 112 025,33 euro pridėtinių išlaidų. Nurodytų pridėtinių išlaidų atlyginimas sutartyje nesusietas su ieškovo atstovybės Baltarusijoje išlaikymo išlaidų.

Byloje ieškovo pateiktas priėmimo-perdavimo aktas už 2007 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus, kuriame nurodoma, kad ieškovas atliko monopolinių rostverkų ir pamatų įrengimą už 23 220 eurų, o pridėtinės išlaidos yra 89 243,69 euro, atsakovas nepasirašė šio akto. Teismas nurodė, kad ieškovas dėl nenumatytų sutartyje papildomų darbų turėjo pranešti atsakovui (Baltarusijos Respublikos CK 698 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su pranešimu, jog turi būti keičiamos statybos apimtys dėl objekto monolitinių pamatų ir rostverkų betonavimo ir jog darbams bus panaudota 86 kub. m betono daugiau nei buvo numatyta Sutarties 1 priede.

Bylos įrodymais nepatvirtinta, kad atsakovas pavėluotai priimdavo ir apmokėdavo ieškovo atliktus darbus, dėl to teismas atmetė reikalavimą dėl netesybų (4462,76 euro delspinigių) priteisimo.

Dėl atskaitymų į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą. Teismas nurodė, kad Baltarusijos Respublikos Prezidentas 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 499 „Dėl kai kurių priemonių pagrindinėms lėšoms atstatyti statybos srityje“ nustatė, jog turi būti vykdomi atskaitymai į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą. Vykdydama šį įsakymą Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerija 2006 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 37, pagal kurį atskaitymus į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą moka generaliniai rangovai. Įmonei su užsienio investicijomis buvo nustatytas atskaitymų dydis, kurį sudarė 0,25 proc. nuo Baltarusijos Respublikos teritorijoje atliktų darbų savikainos. Šis nutarimas priimtas ir įsigaliojo vėliau, nei šalių sudaryta generalinės rangos sutartis. Dėl to ieškovas negalėjo numatyti, kad tokie atskaitymai į Baltarusijos Respublikos Statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą bus nustatyti ir negalėjo jų įtraukti į sutartimi numatytą darbų kainą. Nurodytame nutarime nustatyta, kad atskaitymų į fondą įskaičiavimas vykdomas įskaitant minėtą atskaitymą į prekių, produkcijos, darbų ar paslaugų kainą tam, kad juos padengtų pirkėjas (užsakovas), todėl 13 065,27 euro atskaitymus turi sumokėti užsakovas (atsakovas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas BUAB,,Skala“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimas, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 281 000,01 euro nuostolių atlyginimo. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis) pažeidimo – apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertinęs bylos įrodymus padarė jiems prieštaraujančias išvadas, t. y. neteisingai vertino įrodymus, turinčius reikšmės sprendžiant, kaip buvo vykdoma sutartis, ar ji buvo pažeista ir ar atsakovas turėjo sumokėti už atliktus darbus. Kasatoriaus teigimu, priešingai nei nustatė teismai, atsakovas vėlavo pateikti projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu turėjo būti atliekami darbai. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad likus vienam mėnesiui iki termino užbaigti statybos darbus pabaigos toliau vyko restorano, kuris nebuvo numatytas pastato pirminiame projekte, projekto sprendinių derinimas su ieškovu ir kitais asmenimis (atsakovo 2006 m. birželio 9 d. raštas), galutinis statybos darbų užbaigimo terminas pagal sutartį buvo nustatytas 2006 m. liepos 20 d. Užsitęsus atsakovo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį dėl pastato projektinės dokumentacijos pateikimo ir keitimo vykdymui ieškovas 2007 m. vasario 26 d. raštu laikinai sustabdė savo prievolių pagal sutartį vykdymą.

2. Pagal Baltarusijos Respublikos CK 708 straipsnio 4 dalį rangovo darbų perdavimas užsakovui ir jų priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jei teismas pripažįsta, kad kitos šalies atsisakymo pasirašyti motyvai yra pagrįsti. Kasatoriaus teigimu, visi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai (išskyrus už 2007 m. rugsėjo mėnesį) patvirtinti pastato statybos techninės priežiūros atstovo ir nė vienas atsakovo nepriimtas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo ginčytas teisme. Taigi atsakovas privalo atsiskaityti pagal darbų priėmimo-perdavimo aktus.

3. Sutartimi ir jos vėlesniais pakeitimais susitarta dėl pridėtinių išlaidų, mokamų ieškovui nepaisant atliekamų darbų apimties, nes pridėtinės išlaidos buvo reikalingos ieškovo atstovybei Baltarusijos Respublikoje išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad ieškovo prašoma priteisti pridėtinių išlaidų suma neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų – prieštarauja sutarčių laisvės principui. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas; sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis VĮ,,Teisinės informacijos centras“ v. UAB,,Danske lizingas“ byloje Nr. 3K-3-300/2009; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis J. S. v. S. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-531/2009). Sutarčių laisvės principas leidžia šalims savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos nusistatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus; jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios teisės normos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis A. M. v. UAB,,Volnata“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis UAB,,Luidas“ v. UAB,,Baltijos laikas“ byloje Nr. 3K-3-219/2009). Sudarydamos sutartį šalys joje aiškiai susitarė dėl pridėtinių išlaidų, dėl kurių sumokėjimo sąlygos nebuvo pakeistos vėlesniais sutarties pakeitimais. Šalys, būdamos verslininkės, gerai suprato pridėtinių išlaidų dydį, paskirtį, dėl jų susitarė savanoriškai gera valia.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UĮ,,BelVillesden“ prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Kasaciniame skunde išdėstyti projektinės dokumentacijos pateikimas, terminai jai pateikti yra fakto klausimai, nustatyti bylą nagrinėjusių teismų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kadangi kasaciniame skunde ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, tai negali būti laikoma pagrindu skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti.

2. Nė viename iš ieškovo pateiktų darbų priėmimo-perdavimo aktų nėra žymos apie atsakovo atsisakymą juos pasirašyti. Baltarusijos Respublikos CK 708 straipsnio 4 dalies teisės norma dėl žymos apie atsisakymą pasirašyti yra imperatyvioji, todėl ieškovo pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai negali būti laikomi vienašaliais, nes jie neatitinka šioje teisės normoje nustatytų tokių aktų turiniui keliamų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartyje UAB,,Congestum group“ v. UAB,,Sermeta“ byloje Nr. 3K-3-54/2009 konstatuota, kad ginčyti darbų priėmimo-perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį formą, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Byloje atsakovas pateikė išsamius atsikirtimus į ieškinį, dėl to savo teises gynė tinkamomis procesinėmis priemonėmis. Be to, pasirašęs ieškovo surašytus darbų priėmimo-perdavimo aktus, pastato statybos techninės priežiūros atstovas nėra atsakovo atstovas, kuris būtų įgaliotas atsakovo vardu priimti darbus. Atsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktus, rėmėsi per didelėmis pridėtinių išlaidų sumomis pateiktuose aktuose.

3. Dėl ieškovo prašomų pridėtinių išlaidų priteisimo kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai neatsižvelgė į skunde nurodytus cituojamose bylose priimtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimus, nepagrįsti, nes nurodytose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, dėl to tai nepatvirtina nukrypimo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei nesudaro pagrindo naikinti šioje byloje priimtos ir kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties. Rangovo patirtų išlaidų būtinumo, jų realumo, faktinio turėjimo kriterijai, sprendžiant jų priteisimo klausimą, suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartyje R. Jurgelionio firma,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija byloje Nr. 3K-3-54/2009. Ieškovo nurodytos pridėtinės išlaidos nepatvirtintos į bylą nepateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, prašoma priteisti pridėtinių išlaidų suma prieštarauja protingumo principui, nes jų dydis keliolika kartų viršija darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų tarpinių darbų vertę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami statybos rangos sutarties vykdymą, apmokėjimą už atliktus darbus, įrodymų vertinimą, sprendžiant dėl rangovo ir užsakovo pareigų vykdymo, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasacinis teismas pasisako nurodytais teisės klausimais.

Dėl teismo jurisdikcijos ir taikytinos teisės

Remdamosi sutarties laisvės ir šalių autonomijos principu šalys gali susitarti, kad jų teisėms ir pareigoms bus taikoma atitinkamos valstybės teisė. Nagrinėjamos bylos atveju statybos rangos sutarties šalys susitarė, kad ginčai, kylantys iš sutarties, bus sprendžiami šalies pareiškėjos jurisdikcijos teisme (sutarties 11.1 punktas), taikant Baltarusijos Respublikos teisę (sutarties 12.3 punktas). Esant sutarties šalių susitarimui taikyti užsienio teisę, teismas ją taiko, spręsdamas šalių teisminį ginčą. Taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius. Tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise. Į šią sąvoką neįeina proceso teisė, nes teismas civilinę bylą turi nagrinėti pagal savo valstybės, t. y. nacionalinę, proceso teisę, pagal bendrąjį teisės principą, kad teismas nagrinėja bylą, vadovaudamasis proceso tvarka, nustatoma to teismo valstybės vietos teisėje (lex fori). Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise (Lietuvos Respublikos CPK 808 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pateikti įrodymai apie Baltarusijos Respublikoje galiojantį statybos rangos teisinių santykių, iš kurių nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, teisinį reglamentavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK 808 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais informacija apie užsienio teisę yra bylos faktai ir įrodinėjimo našta dėl jų tenka bylos šaliai, kuri remiasi užsienio teise, o ne teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Versicherung AG“ v. S. M. byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. AB „Progresas“ byloje Nr. 3K-3-81/2009). Kasaciniame skunde išdėstytos nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose buvo aiškinamos ir taikomos Lietuvos Respublikos CK normos dėl sutarčių laisvės principo, sutarčių vykdymo, nėra aktualios nagrinėjamoje byloje, nes, kaip pirmiau nurodyta, byloje kilusiems ginčo teisiniams santykiams taikytina Baltarusijos Respublikos materialioji teisė.

Dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį, vienašališkai sudarytų darbų priėmimo-perdavimo aktų galiojimo ir užsakovo įsipareigojimų apmokėti už atliktus darbus

Kasaciniame skunde nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai vertino įrodymus, turinčius reikšmės sprendžiant, kaip buvo vykdoma statybos rangos sutartis ir jos priedai dėl apmokėjimo už atliktus darbus ginčo laikotarpiu (2007 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais). Šalių ginčas kasaciniame teisme pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytus argumentus iš esmės yra dėl Generalinės rangos sutarties sąlygų, kuriomis šalys sulygo pridėtinių išlaidų dydį ir jų apmokėjimo tvarką, aiškinimo ir taikymo. Kasaciniame skunde nurodyta, kad pridėtinės išlaidos yra nustatytos šalių sudarytoje Generalinės rangos sutartyje ir jos 7 bei 8 prieduose. Šios išlaidos yra sudėtinė Generalinės rangos sutarties kainos dalis ir atsakovas (užsakovas) privalo jas dengti pagal sutarties sąlygose nustatytą tvarką. Atsakovas (užsakovas) atsiliepimuose į ieškinį (papildomą ieškinį) ir kasacinį skundą nurodo, kad pridėtinės išlaidos yra papildomos statybos rangos procese atsirandančios sumos, susijusios su atliktais darbais per ataskaitinį mėnesį. Atsakovo teigimu, rangovas (kasatorius), per ataskaitinį periodą atlikęs tik simbolinę statybos rangos tarpinių darbų apimtį, apskaičiavo neadekvačios vertės pridėtines išlaidas už tą ataskaitinį periodą ir dėl to, atsakovo (užsakovo) tvirtinimu, tokios pridėtinės išlaidos yra pernelyg didelės ir negali būti laikomos pagrįstomis. Argumentus dėl nesutikimo apmokėti pridėtines išlaidas atsakovas (užsakovas) išdėstė ieškovui (rangovui) pateiktuose raštuose ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (Lietuvos Respublikos CPK 142, 143 straipsniai). Šioje byloje atsakovas pareiškė materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus (nurodydamas juos atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais teismo posėdyje), kuriais buvo siekiama paneigti ieškinio dėl pridėtinių išlaidų priteisimo ir kitų reikalavimų pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčyti rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Dėl to negalima laikyti teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad, nesutikdamas su darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytomis pridėtinėmis išlaidomis, atsakovas turėjo reikšti priešieškinį dėl tokių aktų nuginčijimo.

Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad ieškovui (rangovui) surašant vienašalius statybos rangos tarpinių darbų priėmimo-perdavimo aktus buvo pažeistos Baltarusijos Respublikos CK 708 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias rangovo darbų perdavimas užsakovui ir jų priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jei teismas pripažįsta, kad kitos šalies atsisakymo pasirašyti motyvai yra pagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas (užsakovas) neginčijo statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktų dėl juose užfiksuotų darbų atlikimo faktų. Pagal Baltarusijos Respublikos CK 708 straipsnio 4 dalį būtent priėmimo-perdavimo akto nepasirašiusios šalies motyvų pagrįstumo reikalaujama, kai šalis ginčija priėmimo-perdavimo aktą ir juo sukeliamus teisinius padarinius. Kaip nurodyta aptariamoje teisės normoje, rangos darbų priėmimo-perdavimo aktas pripažįstamas galiojančiu, nebent toks aktas nuginčijamas teisme. Galiojančiame darbų priėmimo-perdavimo akte užfiksuoti atlikti darbai yra laikomi priimtais. Darbų priėmimas-perdavimas reiškia esminių rangovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ir lemia užsakovo prievolę apmokėti už atliktus darbus.

Baltarusijos Respublikos CK 701 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga sumokėti už rangovo atliktus darbus ta apimtimi, kuri numatyta sąmatoje, laikantis teisės aktuose ir statybos rangos sutartyje nurodytų terminų ir tvarkos. Pagal Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 1450,,Dėl statybos rangos sutarčių (kontraktų) sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ rangos sutartys sudaromos organizuojant rangos konkursus, kurių sąlygomis statybos darbų sutartinė (kontrakto) kaina nustatoma rangos konkurso būdu. Šalių sudaryta Generalinės rangos sutartimi ir jos vėlesniais pakeitimais susitarta dėl pridėtinių išlaidų sumos, kurią apmoka užsakovas rangovui. Generalinės rangos sutartyje susitarta dėl bendros 7 400 000 eurų kainos (be pridėtinės vertės mokesčio) ir 370 000 eurų pridėtinių išlaidų sumos. Šalių sudarytais papildomais susitarimais Nr. 5, Nr. 7 ir Nr. 8 (atitinkamai 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. liepos 10 d. ir 2006 m. lapkričio 27 d.) iš esmės sumažinta Generalinės rangos sutartyje numatytų darbų apimtis ir kaina, tačiau atliekamų darbų apimties ir kainos žiniaraštyje nurodyta ta pati 370 000 eurų pridėtinių išlaidų suma. Taigi nors sutarties vėlesniais pakeitimais buvo sumažinta atliktinų darbų apimtis ir jų kaina, tačiau į sutarties kainą įtrauktų pridėtinių išlaidų suma nebuvo pakeista. Nurodytos pridėtinės išlaidos yra sutartyje sulygtos sąmatos sudėtinė dalis. Sutartyje nurodyta tvirta pridėtinių išlaidų suma, kurią įsipareigojo sumokėti užsakovas. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatė, kad įsipareigojimų sumokėti šią sumą vykdymas būtų susietas su pridėtinių išlaidų panaudojimo paskirtimi ir (arba) su darbų atlikimo apimtimi, kuri šalių susitarimu keitėsi rangos darbų atlikimo laikotarpiu, taip pat nenustatyta šalių susitarimo dėl šių įsipareigojimų vykdymo kitų išlygų ar aplinkybių, jog atsakovas (užsakovas) būtų inicijavęs jį įpareigojančių aptariamų sutarties sąlygų dėl pridėtinių išlaidų pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad pridėtinės išlaidos, nurodytos Generalinės rangos sutartyje, turi būti proporcingos atliktų darbų vertei ir sudaro 5 proc. atliktų darbų kainos, nėra visiškai pagrįsta bylos duomenimis, tokių argumentų dėl pridėtinių išlaidų proporcingumo nenurodo nė viena šalis. Be to, taikydamas proporcingumo kriterijų, apeliacinės instancijos teismas neatskleidė šalių sutarties turinio ir esmės, dėl kurių turi būti papildomai aiškinamasi ir nustatyta, dėl ko iš tikrųjų šalys susitarė. Kasatorius nurodo, kad sutarties sąlygos dėl pridėtinių išlaidų galiojo, jų privalomumą rodo šalių susitarimas, o bylą išnagrinėjusio teismo nutartyje pateiktas teisinis įvertinimas neatitinka sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, reiškiančių, be kita ko, kad šalių laisva valia sudaryta sutartis turi būti vykdoma sąžiningai ir kad toks vykdymas turi atitikti sutartinių įsipareigojimų turinį. Su nurodytais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Baltarusijos Respublikos CK 395 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis įsigalioja ir tampa privaloma šalims nuo jos sudarymo momento. Pagal Baltarusijos Respublikos CK 420 straipsnio 1 ir 2 dalį vienašališkai sutartis gali būti keičiama arba nutraukiama tik sutartyje nurodytais atvejais, taip pat teismo sprendimu, esant esminiam sutarties pažeidimui ir kitais teisės aktų ir sutarties numatytais atvejais.

Pažymėtina tai, kad byloje nustatytina, ar rangovas (ieškovas) atliko visus darbus pagal statybos rangos sutartį, nes tokio fakto patvirtinimas (paneigimas) nulemia užsakovo (atsakovo) prievolės sumokėti visą rangos sutartimi sulygtą darbų kainą atsiradimą. Nurodytų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių įrodinėjimas, jų nustatymas ir įvertinimas turi būti atliekamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Kasacine tvarka nagrinėjamose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendžia teisės, ne fakto klausimus, ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė ir įvertino ne visas turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis negali būti laikoma pakankamai teisiškai pagrįsta, dėl to jos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti pridėtinių išlaidų atlyginimą yra naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti netesybas (delspinigius), apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad bylos įrodymais nepatvirtinta, jog atsakovas pavėluotai priimdavo ir apmokėdavo ieškovo atliktus darbus, nenuginčyta kasacinio skundo argumentais, dėl to ši nutarties dalis paliktina nepakeista. Dėl statybos rangos objekto projektinės dokumentacijos pateikimo terminų - kasacinis teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis dėl šios dokumentacijos parengimo ir jos teisinės reikšmės, kasacinio skundo argumentais nepaneigtas nurodytų išvadų apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisinis pagrįstumas.

Likusi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą, taip pat tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovo atliktų atskaitymų (į Baltarusijos Respublikos statybos ir architektūros ministerijos inovacinį fondą) atlyginimą, nėra ginčijama kasaciniu skundu, dėl to ši nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Dėl šios priežasties naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šis klausimas perduotinas spręsti apeliacinės instancijos teismui. Be kitų bylinėjimosi išlaidų, paskirstytinos ir kasacinio teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas turėjo 24,65 Lt tokių išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo BUAB,,Skala“ reikalavimas dėl pridėtinių išlaidų atlyginimo, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Janina Januškienė

Antanas Simniškis