Civilinė byla Nr. 2-838-1023/2017
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00573-2017-7
Procesinio dokumento kategorijos:
2.5.9; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. liepos 18 d.
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,
sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,
dalyvaujant pareiškėjai I. D., jos atstovui advokatui V. M.,
nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja I. D. 2017 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo ir palikimo priėmimo, kuriuo prašo atnaujinti palikimo priėmimo terminą nepilnametės G. D. vardu bei išduoti leidimą priimti nepilnametės G. D. vardu palikimą, atsiradusį po R. D. mirties.
Prašymas (b. l. 2-3) grindžiamas tuo, kad pareiškėja ir R. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dukra G. D.. (duomenys neskelbtini) mirė R. D., todėl po jo mirties atsirado palikimas, o G. D. yra pirmos eilės paveldėtoja. Kadangi ji yra nepilnametė, todėl negali priimti palikimo savarankiškai, todėl pareiškėja, kaip įstatyminis atstovas, turi priimti atsiradusį palikimą nepilnamečio vaiko vardu, o tam reikalingas teismo leidimas. Banko SEB pateiktoje pensijų sąskaitos ataskaitoje nurodyta, kad 2016 m. metų pabaigoje R. D. pensijų sąskaitoje buvo 1 880,11 Eur. Šios pinigus turi paveldėti G. D.. Prienų rajono notarė V. B. 2017 m. kovo 20 d. išdavė liudijimą, kuris patvirtina, kad po R. D. mirties palikimą paveldėjimo byla nepradėta. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, kadangi dėl teisinių žinių stokos, manė, kad nepilnametė priims palikimą per ją. Ji pati nesikreipė po vyro mirties į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi žinojo, kad santuokoje neįsigijo jokių daiktų, o iki santuokos sutuoktinis jokių daiktų neturėjo, t. y. po vyro mirties nebuvo ką paveldėti. Tik 2017 m. kovo 13 d. jiems SEB bankas atsiuntė R. D. pensijų ataskaitą, iš kurios pareiškėja sužinojo, kad jo vardu sukauta 1 880,11 Eur pensija. Mano, kad dėl šios priežastys yra pagrindas palikimo terminui atnaujinti.
Pareiškėja teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad iš vyro sesers gavo pranešimą, kad jos adresu atsiuntė laišką iš SEB banko dėl R. D. pensijų kaupimo. Ji pati apie 9 metus gyvena Kaune, pati tokių laiškų nėra gavusi. (duomenys neskelbtini) kaime atvyksta vasarą tik pabūti. Tai buvo vienintelis laiškas iš banko. Vyrui mirus jie kartu negyveno, buvo pradėtas skyrybų procesas, daiktai buvo pasidalinti, o santuokoje jokio turto neįgijo (2017 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 8 min. – 12 min.).
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 31, 42). Teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos šeima nėra įrašyta į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Institucija neprieštarauja, kad pareiškėja nepilnametės G. D. vardu priimtų palikimą pagal turto apyrašą po tėvo R. D. mirties (b. l. 32).
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) su R. D. sudarė santuoką (b. l. 7). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė G. D. (b. l. 9). R. D., mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Paveldėjimo byla į mirusiojo R. D. palikimą nepradėta (b. l. 10). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. kovo 27 d. duomenimis R. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 11). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis R. D. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. 12). Pareiškėja savo vardu turi įregistravusi nekilnojamojo turto, tačiau jis įgytas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 13-14), (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 15). Taip pat pareiškėja 2014 m. rugsėjo 3 d. savo vardu įregistravusi vieną transporto priemonę (b. l. 16). Pagal išsamią R. D. pensijų sąskaitos ataskaitą už 2016 m. laikotarpį matyti, kad asmeninėje jo pensijų sąskaitoje 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis yra sukaupta 1 880,11 Eur (b. l. 17-18). Tokiu būdu, nepilnametė G. D. yra palikimo, atsiradusio po jos tėvo R. D., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėtoja pagal įstatymą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar ji buvo atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą ir pagal suinteresuotų asmenų B. N., V. N. ir G. B. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2011">3K-3-91/2011</a>; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2006">3K-3-46/2006</a>). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2006">3K-3-46/2006</a>; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos pagal įstatymą L. D., pareiškimą; bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2007">3K-3-258/2007</a>). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
Šioje civilinėje byloje pareiškėja, prašanti atnaujinti terminą palikimui priimti, atstovauja nepilnametės dukros G. D. interesus, taigi jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėja, būdama nepilnametės įstatymine atstove, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodydama, kad su palikėju jokio turto nebuvo sugyvenę, o apie jo sukauptą pensiją ji nieko nežinojusi iki tol, kol gavo iš SEB banko laišką. Minėtas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji apie palikėjo paliktą turtą- pinigines lėšas, sukauptas asmeninėje pensijų sąskaitoje, sužinojo praėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui, t.y. tik 2017 m. kovo mėnesį patvirtino ir liudytoja R. D.. Minėta liudytoja parodė, kad 2017 m. kovo 16-17 d. gavo laišką pašto dėžutėje iš SEB banko, kuris buvo adresuotas jos mirusiam broliui, ji laišką perskaitė ir rytojaus dieną susisiekė su broliene (pareiškėja) ir pranešė apie laišką, dėl pinigų ginčas nekyla (2017 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 min. – 8 min.). Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad tik sužinojusi apie palikimą, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų jam priimti, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos ir per 2 mėnesius nuo sužinojimo kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei leidimo išdavimo, todėl laikytina, kad pareiškėja dėl objektyvių ne nuo jos priklausančių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Be to, byloje nustatyta, kad palikėjas R. D. yra pareiškėjos nepilnametės dukros G. D. tėvas, todėl ji yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą paveldinti jos tėvui priklausantį turtą (CK 5.11 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį G. D. praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų nepilnametės teises ir teisėtus interesus. Tai, kad G. D. įstatyminė atstovė laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo jos atstovaujamai nepilnametei. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, priešingai, kaip nurodė liudytoja R. D., mirusio palikėjo sesuo, ginčo dėl pinigų nėra, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 576- 578 straipsniai).
Pažymėtina, kad išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Kaip jau anksčiau minėta, kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būtinas išankstinis teismo leidimas. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaikų teisių pažeidimų nėra registruota, nėra įrašyta į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 32). Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad neprieštarauja, jog I. D. nepilnametės G. D. vardu, priimtų palikimą pagal turto apyrašą po tėvo R. D. mirties (b. l. 32, 42). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėjas nei nekilnojamojo nei kilnojamojo registruotino turto neturėjo, tuo tarpu pati pareiškėja yra įgijusi nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę (b. l. 11 - 16). Nors prašyme dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu yra nurodyti duomenys apie palikėjo turtą, jog jo neturi, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, tačiau nėra pasisakyta dėl palikėjo kreditorių, galimai turėtų skolinių įsipareigojimų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškime nenurodyti duomenys dėl palikėjo kreditorius bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei pareiškėjai I. D. išduotinas leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą po palikėjo R. D. mirties (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, CPK 579 straipsnis, 582 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus pareiškėjos pareiškimą, iš jos priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6 Eur valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjos I. D. pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo ir įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnametės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Išduoti teismo leidimą I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 Eur (šešis eurus) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).
Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per 7 dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą. Kitose dalyse nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Vaida Baumilė
