Baudžiamoji byla Nr. 1-195-1060/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32962-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 14 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Saldoga“ cecho darbuotoju, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d. laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė:
K. Š. mušdamas šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2017-06-29 apie 22 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, miegamajame kambaryje sugriebęs sugyventinei S. S. už rankos, nutempė ją į vonios kambaryje esančią dušo kabiną, ten rankomis ir kojomis sudavė jai ne mažiau aštuoniolika smūgių į įvairias kūno vietas, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame klube ir abiejuose šlaunyse bei odos nubrozdinimais dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, nugaros dešinėje pusėje.
Šiais veiksmais K. Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. Š. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad S. S. buvusi sugyventinė, su kuria apie 2 metus kartu gyveno jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį. 2017-06-29 apie 18 val. namuose S. S. prisipažino dėl neištikimybės, taip pat buvo sužinojęs, kad ji važinėjo su kitais vaikinais, o tai pasakius S. S. viską neigė. Dėl to supyko, namuose gėrė alkoholį, kiek jo išgėrė nepamena ir po to išėjo į lauką. Apie 22.00 val. grįžo į butą, iš pykčio sugriebė miegamajame buvusiai S. S. už rankos, ją nutempė į vonios kambaryje esančią dušo kabiną, ten sudavė rankomis ir kojomis smūgius, tačiau kiek kartų ir konkrečiai į kurias vietas sudavė nepamena, smūgių neskaičiavo. Galėjo suduoti smūgius, nurodytus pranešime apie įtarimą. Po suduotų smūgių S. S. padėjo nusiprausti ir nuėjo miegoti. Ryte S. S. nuvažiavo nupirko vaistų ir tepalo nuo sumušimo ir apie 11.00 val. išsikraustė iš jos buto. Anksčiau su S. S. yra apsistumdę, bet taip stipriai nėra jos mušęs (b.l. 46, 47).
Nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu K. Š. bendrai gyveno dvejus metus. 2017-06-29 apie 18.00 val. namuose K. Š. prisipažino, kad bučiavosi su kitu vyru, dėl to jis supyko ir išėjo iš namų. Būdamas neblaivus namo grįžo apie 22.00 val., atėjo į miegamąjį kambarį, paėmė ją už rankos ir nutempė į vonią. Nutempęs į vonios kambarį bei įtempęs į dušo kabiną, jai sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir spyrių kojomis į įvairias kūno vietas. Nustojęs mušti K. Š. nuėjo į miegamąjį kambarį, atsigulė į lovą ir užmigo. Ji nusiprausė ir taip pat nuėjau miegoti. Kitos dienos rytą K. Š. atsikėlė apie 11.00 val., susirinko savo daiktus ir išvažiavo (b.l. 8).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
2017-07-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, kuriame, S. S. teigimu, smurtavo sugyventinis, prie vakarinės sienos yra skalbyklė, prie šiaurinės sienos – unitazas. Tiksli įvykio vieta dušo kabina, padėklo išorinė pusė nuimta, padėta šalia, dušo kabinoje trūksta kelių apatinių plytelių (b. l. 7-9);
Valstybės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 632/17 (06) konstatuota, kad S. S. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų – dešinio skuosto srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame klube ir abiejuose šlaunyse bei odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, nugaros dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 25-26).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. Š. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017-06-29 tarp jo ir sugyventinės įvykusio žodinio konflikto vartojo alkoholį, vakare grįžęs namo nesusivaldęs S. S. už rankos nutempė į vonios kambaryje esančią dušo kabiną, ten rankomis ir kojomis sudavė jai ne mažiau aštuoniolikos smūgių į įvairias kūno vietas, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad S. S. atžvilgiu namuose buvo vartotas fizinis smurtas. Taigi, pagal visumą nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad tokiais veiksmais K. Š. tyčia sugyventinei S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad K. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 52-56). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. Š. – neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą bei įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kartu su prokurorės siūlomais įpareigojimais papildomai paskiriant dar ir įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam K. Š. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam K. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
K. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir K. Š. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 (keturis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam K. Š. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam K. Š., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam K. Š. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti K. Š., kad:
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
