Dėl 902,75 Eur skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-1048-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00757-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 3.2.3.2; 3.2.6.6.2

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2017 m. rugpjūčio 4 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui A. L. dėl 902,75 Eur skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. L. 679,01 Eur negrąžintos paskolos, 223,74 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas 2015-10-22 sudarė Paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 700,00 Eur kreditą. Atsakovas sutartimi įsipareigojo kreditą pradėti mokėti nuo 2016-01-22 ir jį grąžinti iki 2017-06-22. Atsakovas nesilaikė sutarties specialiojoje dalyje nustatyto kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas ieškovei liko nesumokėjęs 679,01 Eur kredito. Vadovaujantis 4.1 punktu, už naudojimąsi kreditu atsakovas privalo sumokėti fiksuotas palūkanas, kurios sudaro už laikotarpį nuo 2015-12-22 iki 2016-07-13 (paskolos metinė palūkanų norma 81,57 %) – 133,80 Eur. Prašo priteisti palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą – 89,94 Eur, skaičiuotas už laikotarpį nuo 2016-07-14 iki 2016-08-31 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 120,20 %).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2017 m. liepos 12 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, per nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, todėl, esant tokioms aplinkybėms bei ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis), priimant sprendimą už akių.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015-10-22 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė 18 mėnesių laikotarpiui suteikė atsakovui 700,00 Eur kreditą, o atsakovas nuo 2016-01-22 iki 2017-06-22 įsipareigojo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir grafiku bei sumokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, ieškovė nurodo, kad atsakovas liko skolingas 679,01 Eur negrąžinto kredito, 133,80 Eur palūkanų iki kredito gražinimo termino už laikotarpį nuo 2015-12-22 iki 2016-07-13 ir palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą – 89,94 Eur, skaičiuotas už laikotarpį nuo 2016-07-14 iki 2016-08-31 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 120,20 %). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų savo prievolę įvykdęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.881 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Atsakovas Vartojimo kredito sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdė, negrąžino kredito, nemokėjo sutartimi sulygtų palūkanų. Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovo priteistina 679,01 Eur negrąžinto kredito, 133,80 Eur palūkanų, kurios paskaičiuotos nuo 2015-12-22 iki 2016-07-13 (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 89,94 Eur palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, skaičiuotas už laikotarpį nuo 2016-07-14 iki 2016-08-31 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 120,20 %).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2012">3K-3-392/2012</a>). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 120,20 procentų (0,33 procento už kiekvieną pradelstą dieną), akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, paskaičiuotų palūkanų suma, skaičiuojant už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną po 0,05 procento, sudarytų 19,91 Eur, todėl iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 153,71 Eur (133,80 + 19,91) palūkanų suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2011">3K-3-223/2011</a>; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2012">3K-3-283/2012</a>; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku negrąžino gauto kredito, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (832,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė patyrė 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų (92 proc.) ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 80, 93 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 18,40 Eur žyminis mokestis.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 262, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB naudai 679,01 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir vieną centą) negrąžinto kredito, 153,71 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt vieną centą) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (832,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,40 Eur (aštuoniolika eurų ir keturiasdešimt centų) žyminio mokesčio.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė