(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 3 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37575-17, kurioje
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
L. K. 2017-07-25 apie 11.00 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninio priešiškumo, kilus konfliktui, suteikdamas nukentėjusiajai L. M. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ant virvelės pakabino gyvulio galvos skeletą bei, pasiėmęs rankinį pjūklą, juo užsimojo ir grasino nužudyti savo motiną L. M. K..
Šioje L. K. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.
L. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. įrodyta:
Kaltinamojo L. K. apklausos protokolu (b.l. 44-46), kuriuo nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., padarymo jis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis minėto nusikaltimo neįvykdė ir tikrai neketino nužudyti savo motinos. Nusikaltimo metu buvo blaivus. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra pastatyti du gyvenamieji namai. Vienas yra pastatytas, bet nepriduotas, kuriame jis ir gyvena su savo žmona V. K., o kitame gyvenamajame name gyvena jo motina L. M. K.. Jis pas savo motiną į namą niekada neina, jis su ja konfliktuoja. Jis ne 2017-07-25, o prieš kokį mėnesį pakabino ant virvutės gyvulio kaukolės skeletą prie motinos laukinių durų. Jis tokiais veiksmais norėjo pajuokauti, bet tikrai neįžeisti, ar kaip nors ją sužaloti ar grasinti. 2017-07-25 jis apie 11 val. netoli savo namo, prie keliuko pjovė rankiniu pjūklu medžio šakas, ir motina atėjo prie jo ir pradėjo konfliktuoti. Jis motinai pasakė, kad ši dingtų nuo jo, nes jis ant jos tikrai pyksta, ir jis nuo jos stovėjo apie trijų metrų atstumu ir supykęs suriko, kad dingtų, ir rankos gestu parodė, kad ši pasitrauktų, o rodydamas ranka gestą, jis laikė pjūklą, tai gal ji pagalvojo, kad grasina. Jis savo motinai niekada nėra sakęs užmušiu, ar grasinęs susidorojimu su ja, bet gal ir pavadino ją kokiu necenzūriniu žodžiu, nes su motina pastoviai konfliktuoja. Jis sutinka su jam pateiktu įtarimu iš dalies, dėl to kad jis pakabino gyvūno kaukolės skeletą, nemanė kad motina taip sureaguos, ar kažkaip susižalos, jis gailisi, jei dėl to įžeidė savo motiną. Jis pripažįstą, kad rašė motinai įžeidžiančius žodžius ant lapų. Jis daugiau jokių grasinimų nužudyti ar kitaip su savo motina susidoroti ir panašių poelgių neketina daryti, ir tikrai nedarė.
Liudytojos L. M. K. apklausos protokolais (b.l. 5, 15), kuriais nustatyta, kad jos sūnus L. K. pas ją namuose, ūkiniuose pastatuose laiko gyvulius. 2017-07-25 apie 11.00 val. ji išėjo iš gyvenamojo namo į lauką, prie lauko durų ant virvelės buvo pakabintas gyvulio galvos skeletas ji į jį atsitrenkė galva bei ant kartono lapų prirašyta grasinančių žodžių, ir kieme pamatė savo sūnų L. K., kuris rankose laikė rankinį pjūkliuką, pamatęs ją, pradėjo ją keikti, sakydamas „kad jis ją nudės“, „kad ji pastiptų“. Ji sūnui pasakė, kad „neaišku, kuris anksčiau numirs, dievulis pasiims“. Jis tada labai supyko ir ateidinėjo link jos sparčiu žingsniu, rankose laikydamas pjūklą rankose ir sakydamas, kad „jis užbaigs ją“. Ji jam pasakė, kad „jis ją muštų, nes vis tiek jai reikia mirti“. Po šio pasakymo jis tapo agresyvus, toliau ją keikė įvairiais keiksmais, grasino ir toliau nužudyti. Ji mano, kad jo grasinimai yra realūs, nes jis ne pirmą kartą jai grasino, tačiau pareiškimų ji nerašydavo, nes sūnaus gailėdavo. Kadangi ji yra sena, todėl jai jo grasinimai yra realūs, nes ji pati nepajėgtų nuo jo atsiginti.
Liudytojos V. K. apklausos protokolu (b.l. 19-21), kuriuo nustatyta, kad L. K. yra jos vyras. Ji po santuokos su savo vyru gyveno pas jo motiną, jos gyvenamame name adresu (duomenys neskelbtini). Ji nematė jokio gyvūno kaukolės skeleto ir jokių grasinimų.
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b.l. 4-9), kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Fotonuotraukoje Nr. 2 matyti gyvūno skeletas, kuris buvo demonstruojamas nukentėjusiajai, fotonuotraukose Nr. 3 ir Nr. 4 fiksuoti kartono lapai, ant kurių užrašyti žodžiai, skirti nukentėjusiajai: „Aferiste grąžink mano daiktus. Prakeiksmai išgamom, vagiam“ ir kryžiaus ženklas, „Aferiste, apšikai nykštį, apšik ir visą delną. Išgama grąžink man mano daiktus. ATA išperom amen“ ir pan.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo parodymai, kuriais jis kaltę pripažįsta tik iš dalies, vertintini siekimu sušvelninti savo teisinę padėtį. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Svarbu tai, kad grasinimu, t. y. psichiniu smurtu, siekiama sukelti asmeniui baimės jausmą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamojo L. K. kaltė dėl grasinimo nužudyti, kai buvo sukeltas pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, yra įrodyta. Kaltinamojo L. K. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriuo jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme (b.l. 51-56).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis L. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). L. K. neteistas (b.l. 25), baustas administracine tvarka (b.l. 26), dirba (b.l. 27), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (b.l. 30). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skiriama bausmė – bauda – yra tinkama bausmė kaltinamajam.
2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-499 įsigaliojusiu 2013 m. liepos 13 d., BK papildytas 64¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šis straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl baudžiamojo įsakymo turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163/2014">2K-163/2014</a>). Taigi, ši baudžiamojo kodekso norma gali būti taikoma tik esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Nors ši baudžiamoji byla baigta priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog L. K. dalinis prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra pakankamu pagrindu laikyti kaltinamojo kaltės pripažinimą BK 64¹ str. prasme ir taikyti BK 64¹ str. nuostatas, todėl ši norma kaltinamojo atžvilgiu netaikytina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
n u s p r e n d ž i a :
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., ir skirti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą. Įpareigoti L. K. paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-07-25 13.20 val. iki 2017-07-26 14.15 val. (2 dienas), jį prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai.
Įteikti kaltinamajam L. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Indrė Petrokienė
