Skundas Nr. 1S-103-935/2026
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
n u s t a t ė :
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 ir 11 punktus laisvės atėmimu devyniolikai metų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas devyniolikai metų ir vienam mėnesiui.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis buvo pakeistas ir A. K. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 ir 11 punktus, buvo kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 6 punktus bei paskirtas laisvės atėmimas septyniolikai metų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas septyniolikai metų ir vienam mėnesiui.
3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams.
4. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendį ir, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei A. K. paskyrė laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.
5. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, A. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas devyniolikai metų.
6. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. birželio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. birželio 29 d. Du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės A. K. atliko 2023 m. kovo 1 d.
7. Komisija 2026 m. vasario 11 d. nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. K. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. K. skundą dėl Komisijos 2026 m. vasario 11 d. nutarimo.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
9. Skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jis nuosekliai vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Pažymima, kad socialinio tyrimo išvadoje buvo konstatuota akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas nepagrįstai sureikšmino neigiamai A. K. apibūdinančias aplinkybes ir neatsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje nebuvo pagrįsta, kodėl nuteistajam negalima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
11. A. K. atkreipia dėmesį į tai, kad žemesnysis teismas sureikšmino tai, jog jo padaryti nusikaltimai sunkėjo, jis nepripažino kaltės padaręs nusikaltimus, atlygino santykinai nedidelę padarytos žalos dalį. Vis tik nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
12. Skunde aiškinama, kad žemesnysis teismas didelę reikšmę skyrė veiksniams, kurie apibūdina padarytus nusikaltimus bei kitus veiksnius, kurių pakeisti ar pašalinti nuteistasis neturi jokių galimybių. Pažymima, kad nuteistąjį vertinę specialistai nustatė kritišką jo požiūrį į ankstesnį gyvenimo būdą, taip pat nustatė, jog jis supranta šeimos ir teisėto darbo svarbą, todėl yra motyvuotas keisti savo elgesį, laikytis teigiamų nuostatų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai negali būti sumažinti iki visiško nulio, nes žmogaus elgesys ir aplinka nuolat kinta, todėl ir nuteistiesiems kelti tokį standartą būtų nerealistiška ir tokia reikalaujama jų elgesio intervencija būtų perteklinė. Praktikoje siekiama ne visiškai panaikinti riziką, o ją sumažinti iki tokio lygio, kai žmogus geba stabiliai gyventi prosocialiai ir jo elgesys nekelia pavojaus visuomenei. Nustatyti nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali būti mažinami ir lygtinio paleidimo metu, o dalis veiksnių lygtinio paleidimo metu galėtų būti mažinami net efektyviau nei laisvės atėmimo vietoje, pavyzdžiui, nuteistasis būdamas laisvėje galėtų gauti daugiau darbinių pajamų, kuriomis būtų galima mokėti turimus įsiskolinimus.
13. Nuteistasis tvirtina, kad jo teigiama linkme pakitusio elgesio stebėsena gali būti vykdoma ir taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokiai stebėsenai vykdyti pakanka probacijos metu taikomų priemonių, leidžiančių nuosekliai stebėti bei palaikyti tolesnę nuteistojo socialinę integraciją.
14. Skunde teigiama, kad iš tikrųjų A. K. elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, jis pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, buvo baustas administracine tvarka, vis tik šios aplinkybės negali paneigti galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą ir neturėtų sumenkinti jau pakankamai ilgai besitęsiantį tinkamą elgesį bausmės atlikimo metu. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad lygtinis paleidimas taikomas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą. Šiuo atveju būtina įvertinti ne tik nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, bet ir praėjusį laiko tarpą nuo paskutinio tokio pažeidimo, nuteistajam taikytų nuobaudų santykį su jam taikytais paskatinimais ir jų reikšmingumą, nuteistojo pastangas pašalinti pažeidimo priežastis lankant atitinkamus užsiėmimus ir pan.
15. A. K. aiškina, kad jo padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo pažeidimai atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo šiurkštūs, nemaža dalis jų padaryti kaip maišto ar protesto forma. Nuteistasis paskutinį kartą buvo baustas drausmine tvarka prieš septynerius metus. Jo elgesys keitėsi teigiama linkme ir jis buvo skatintas penkis kartus už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir kt. Taigi nuteistojo elgesys iš dalies kompensavo jo padarytus nešiurkščius pažeidimus ir rodo pakankamai progresyvų bei pozityvų jo resocializacijos procesą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, visuomenėje sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų.
16. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis į pusiaukelės namus buvo perkeltas 2022 m. kovo 24 d., taigi jis jau ketverius metus bausmę atlieką atviro tipo sąlygomis. Nuo to laiko jis nebuvo baustas, vieną kartą buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuo 2022 m. balandžio 22 d. jam buvo suteikta galimybė kiekvieną savaitę dviem paroms nuvykti į namus. Taigi nuteistasis savo teigiamu elgesiu pateisina jam parodytą pasitikėjimą, laikosi nustatytų reikalavimų, demonstruoja teigiamą resocializacijos proceso eigą ir gali būti taisomas artimomis gyvenimo laisvėje sąlygomis. Tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaikys probacijos sąlygų, nevykdys pareigų, jis bus pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
17. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas pernelyg sureikšmino nuteistojo didelius finansinius įsipareigojimus, sumenkindamas jo savanoriškai mokamus įsiskolinimus, daromas išskaitas iš jo atlyginimo antstoliams. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis geba spręsti turimus finansinius sunkumus, aiškiai išreiškė ketinimą atlyginti visus įsiskolinimus, o paleistas lygtinai jis turėtų darbą ir gautų didesnes pajamas, todėl galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą.
18. Skunde pažymima, kad nuteistasis palaiko glaudžius santykius su šeimos nariais, iš jų gauna visapusišką paramą ir pagalbą. Jis (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kartu su sutuoktine augina mažametį sūnų. Šios aplinkybės yra apsauginiai veiksniai, palengvinantys nuteistojo integraciją į visuomenę. Be to, paleistas lygtinai nuteistasis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, o tai taip pat palengvintų jo integraciją į visuomenę. Nuteistąjį vertinę specialistai konstatavo nuoseklų jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose. Nuteistasis kryptingai dalyvauja įvairiose intervencinėse priemonėse ir sėkmingai jas pabaigė, o socialinio tyrimo išvadoje yra konstatuota akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.
19. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo A. K. skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
20. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad A. K. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja nustatyti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant tokią riziką. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu A. K. nusikalstamo elgesio rizika kaip ir anksčiau yra išlikusi vidutinė. Taigi tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant minėtą riziką, kuri leistų spręsti apie galimybes pageidaujamų nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčių siekti sumažinus jo izoliavimo nuo visuomenės mastą, priežiūrą bei kontrolę.
21. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinant jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti jo elgesį teigiama linkme sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę ir toks nuteistojo padėties pakeitimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, jis taikomas asmenims, kurie yra ne tik verti pasitikėjimo, bet ir tokį pasitikėjimą pateisina.
22. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. K. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja pataisos programose, kas lėmė pozityvių pokyčių gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse atsiradimą, taip pat pastangų organizuoti savo gyvenimą visuomenei priimtinu būdu bei gebėjimų taikyti tinkamas problemų sprendimo taktikas atsiradimą, pasiryžimą daugiau nenusikalsti ir savo interesus įgyvendinti teisėtais būdais. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, kelias profesines kvalifikacijas, nuo 2019 metų dirba, jis savanoriškai pagal galimybes moka turimus įsiskolinimus, palaiko ryšius su artimaisiais, jam nėra būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, jis buvo penkis kartus skatintas. Taigi, be jokių abejonių, bausmės atlikimo metu stebimi pozityvūs A. K. mąstymo bei elgesio pokyčiai. Vis tik šie pokyčiai savaime nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, kad nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tuo pačiu pastebėtina, kad reaguojant į A. K. pozityvius elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nuteistasis nuo 2021 m. gruodžio 22 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, nuo 2022 m. kovo 16 d. atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje specializuotame padalinyje (Pusiaukelės namuose), o nuo 2022 m. balandžio 22 d. nuteistajam suteikta teisė kiekvieną savaitę dviem paroms vykti į namus.
23. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas visiškai pagrįstai vertino bei atsižvelgė ir į A. K. neigiamai apibūdinančius duomenis, taip pat ir susijusius su nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumu, ankstesniais teistumais ir pan. Nagrinėjamu atveju tvirtinti, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, buvo pernelyg sureikšminti faktai, kurie neigiamai apibūdina nuteistąjį, nėra pagrindo. Čia pažymėtina, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo.
24. A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę paskirtą ir už vieno labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei bei vieno nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, padarymą. Dar anksčiau jis buvo teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą. A. K. yra nusikaltęs tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek tuo metu, kai jam buvo taikomas lygtinis paleidimas. Būtent lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistasis padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus. A. K. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, didėjantis jų pavojingumo pobūdis bei laipsnis, taip pat faktas, jog pavojingiausi nusikaltimai buvo padaryti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, leidžia daryti išvadą, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu savaime neleidžia teigti, kad jis yra vertas pasitikėjimo ir jo kontrolė turėtų būti mažinama. Tuo pačiu pastebėtina, kad ir labai sunkaus bei sunkaus nusikaltimų padarymo metu nuteistasis dirbo, turėjo gyvenamąją vietą, palaikė ryšius su savo šeimos nariais ir pan., t. y. buvo saistomas santykiais, kurie paprastai mažina ar turėtų mažinti asmens galimybes nusikalsti, tačiau šios aplinkybės jo nuo nusikalstamų veiksmų nesulaikė. Šis faktas leidžia teigti, kad aptartos aplinkybės nevertintinos kaip esminės sprendžiant nuteistojo elgesio perspektyvas, jos neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
25. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo A. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, nes jis, nors ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau nustatytus režimo reikalavimus bei elgesio taisykles pažeidė net dvidešimt tris kartus (dalis pažeidimų buvo pasikartojančio pobūdžio, jie nevertintini kaip atsitiktinio pobūdžio, be to, dalis pažeidimų buvo susiję su fizinio bei (ar) psichinio smurto prieš kitus asmenis panaudojimu). Pastebėtina, kad pirmą kartą nuteistasis buvo paskatintas tik praėjus beveik aštuoneriems metams nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad A. K. buvo du kartus baustas administracine tvarka už tai, jog vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, baustumas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimo metu galiojo. Šis faktas rodo, kad nuteistasis ne visuomet sugeba laikyti teisės aktuose nustatytos tvarkos, kai jo elgesio kontrolė yra sumažėjusi.
26. Šio procesinio sprendimo 24-25 pastraipoje aptartos aplinkybės, net ir vertinant jas kartu su teigiamai nuteistąjį apibūdinančiais faktais, verčia abejoti, ar stebimas drausmingesnis nuteistojo elgesys tęsis ir jam būnant laisvėje, sumažinus jo kontrolę. Aukštesnysis teismas konstatuoja ir tai, kad A. K. elgesio dinamika laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra vertintina kaip dvejopa, pozityvia linkme, atsižvelgus nuteistojo kriminalinio elgesio patirtį ir bausmės laiką, kuomet stebimi pozityvūs mąstymo bei elgesio pokyčiai, jo elgesys pradėjo keistis tik santykinai neseniai. Čia pabrėžtina, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Šiuo metu negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistojo pasiekti rezultatai mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. dar labiau mažinama jo priežiūra bei kontrolė. Manytina, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika turi ir toliau būti mažinama valdant socialinio tyrimo išvadoje nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius.
27. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas pritaria Komisijos bei žemesniojo teismo išvadai, kad šiuo metu vis dar nėra pakankamo pagrindo teigti, jog A. K. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų mažinti jo izoliavimo nuo visuomenės mastą. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo A. K. skundą dėl Komisijos 2026 m. vasario 11 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Dėl šios priežasties nuteistojo skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Ugnius Trumpulis
