Civilinė byla Nr. e2A-195-357/20178
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05094-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.8.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1., 3.3.1.20 (S)
šiaulių apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovėms E. B., D. Č., tretiesiems asmenims V. V., Joniškio rajono notarų biuro notarei G. B., Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarei G. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Ieškovė V. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 8 d. 47/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 465/1394 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp pardavėjos V. V., veikusios per atstovę (atsakovę) E. B., ir atsakovės D. Č., patvirtintą Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure. Taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovei V. V. 47/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 465/1394 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. grąžinti šalis į pradinę padėti, buvusią iki 2016 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo momento. Priteisti iš atsakovių ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2015 m. sausio 25 d. tarp ieškovės V. V. ir atsakovės (V. V. anūkės) E. B. buvo sudaryta rašytinės formos tarpininkavimo sutartis (toliau - Tarpininkavimo sutartis). Tarpininkavimo sutartimi tarpininkas (atsakovė E. B.) įsipareigojo tarpininkauti, parduodant klientui (ieškovei V. V.) priklausančius gyvenamojo namo dalį ir žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Tarpininkavimo sutarties 2.1.7. p. nustatyta, kad atsiradus pirkėjui, kuris pageidauja įsigyti klientui nuosavybės teise priklausantį pastatą, gyvenamojo namo dalis parduodama kartu su pastatu. Pagal minėtos sutarties 2.1.5. p. tarpininkas įsipareigojo pranešti klientui apie trečiojo asmens sutikimą sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo sutartį. Tarpininkavimo sutarties 2.2.4. p. nustatyta, kad klientas įsipareigoja nedelsiant pranešti tarpininkui apie sutikimą ar nesutikimą sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Šalys susitaria, kad nekilnojamasis turtas bus parduodamas pirkėjui pasiūliusiam didžiausią kainą (Tarpininkavimo sutarties 3.1. p.). Tarpininkavimo sutarties pagrindu 2015 m. birželio 19 d. ieškovė V. V. įgaliojo E. B. atstovauti jai parduodant Tarpininkavimo sutartyje aptartą turtą (465/1394 dalis 0,1394 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) (toliau - Turtas). 2015 m. birželio 19 d. įgaliojime, patvirtintame Joniškio rajono notarų biuro notarės G. B., nustatyta, kad visą likusią pardavimo kainą pervesti į ieškovės asmeninę sąskaitą, esančią „Swedbank“ AB. Ieškovė V. V. sandorių sudarymo metu buvo 85 metų amžiaus, todėl pasitikėjo jaunesne anūke. Turtą buvo tartasi parduoti už mažiausiai 60000 Eur sumą, išmokant iškart ir dalį jos pervedant į anūkės V. V. sąskaitą. Atsakovė E. B. apie vykdomą Turto pardavimą informacijos ieškovei neteikė. V. V. periodiškai susisiekdavo su anūke, tačiau jokių konkrečių atliekamų veiksmų atsakovė neminėjo. 2017 m. balandžio pradžioje, V. V. susisiekus su atsakove bei paklausus apie Turto statusą, paaiškėjo, jog Turtas parduotas. Atsakovė E. B. nepateikė ieškovei informacijos ne tik apie preliminarią Turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nepranešė ir apie galutinę sutartį. Informaciją apie turto pardavimą V. V. sužinojo savo iniciatyva. Ieškovė iki šiol nėra gavusi atlygio už parduotą turtą.
Atsakovė E. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis teismų praktika, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Šiuo atveju ieškovė V. V. sudarydama tarpininkavimo sutartį, siekė per atsakovę E. B. parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovė – už atitinkamą atlygį suteikti paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų ieškovės nekilnojamąjį turtą. Taigi, atsakovės suteiktos paslaugos tikslas – faktinis nekilnojamojo turto pardavimas. Traktuojant šalių sutartį priešingai, kad paslaugų sutartis sudaroma tam, jog būtų surastas pirkėjas ir sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų užsakovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant tarpininko paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą.
Atsakovė D. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarant ginčo pirkimo - pardavimo sutartį jai nekilo jokių abejonių, kad atsakovė E. B. negali sudaryti tokio sandorio. Įgaliojimas atsakovei E. B. buvo patvirtintas notaro ir nenuginčytas, jame įtvirtinta atsakovės E. B. teisė savo nuožiūra parduoti ginčo nekilnojama turtą, įgaliojimo galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami. Jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 str., kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str.).
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. V. atsakovei E. B. 780 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Priteisė iš ieškovės V. V. valstybei 19,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nei Tarpininkavimo sutartyje, nei Įgaliojime nebuvo nurodyta konkreti Turto pardavimo kaina. Priešingai, Tarpininkavimo sutarties 3.1. p. ieškovė V. V. ir atsakovė E. B. susitarė, kad nekilnojamas turtas bus parduodamas pirkėjui pasiūliusiam didžiausią kainą, o savo Įgaliojime ieškovė nurodo, kad įgalioja atsakovę E. B. parduoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį Turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra.
Teismas pripažino niekuo nepagrįstus ieškovės atstovės argumentus, jog aplinkybę, kad buvo aptarta Turtą parduoti už ne mažiau nei 60000 Eur sumą, patvirtina Tarpininkavimo sutarties 2.2.9. p., kuriame nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei E. B. 60 proc. nuo turto pardavimo kainos, kuri viršija 69000 Eur. Teismas darė išvadą, kad minėtame Tarpininkavimo sutarties punkte nėra nurodyta konkreti turto pardavimo kaina (CPK 185 str.), o ieškovė ir atsakovė yra susitarusios dėl ganėtinai didelio atlygio (sėkmės mokesčio) atsakovei, jeigu Turtas būtų parduotas už brangesnę nei 69000 Eur sumą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė būtų įgaliojusi atsakovę parduoti Turtą už ne mažiau nei 60000 Eur sumą.
Teismas sutiko su atsakovės E. B. argumentais, kad VĮ Registrų centro nurodyta Turto vidutinė rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, todėl ji šiuo konkrečiu atveju neatitinka realios Turto vidutinės rinkos vertės.
Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktos UAB „Landsale“ 2017 m. birželio 29 d. konsultacinės išvados matyti, kad ją rengiant, buvo atsižvelgta į konkrečiai kiekvieną ieškovei priklausiusį ir ginčo Sutartimi atsakovei D. Č. parduotą Turtą. T. y. rengiant konsultacinę išvadą buvo vertinama tai, kad pagal 2011-06-10 žemės valdos paskirstymo planą, žemės sklypas, ant kurio yra gyvenamasis namas ir parduotuvė, turi bendrasavininką - E. B., kuri turi teisę naudotis įrengtais pėsčiųjų takais, kurie yra įrengti iš visų trijų, atsakovei D. Č. ginčo Sutartimi parduoto namo, pusių, to pasėkoje žemės sklypo dalis, kuria gali vienasmeniškai naudotis D. Č., sudaro tik 0,0330 ha, pastatas - parduotuvė atskiro privažiavimo neturi, nes įvažiavimu dalinasi abu gyvenamojo namo bendrasavininkai. Gyvenamojo namo dalis parduota D. Č. yra statyta 1957 m., per 60 metų buvo darytas tik einamasis remontas, maždaug prieš 20 metų mediniai langai buvo pakeisti plastikiniais (langų būklė bloga), namo išorinės sienos yra nešiltintos (namas 2016 m. yra vertintas energinio naudingumo klase ir buvo įvertintas F klase), tinkas sutrūkinėjęs, vietomis nukritęs ir t. t. Pastatas - parduotuvė yra statytas 1975 m., per 42 metus buvo darytas tik einamasis remontas, langų vietoje yra įrengtos stiklo blokelių sienos, maždaug prieš 20 metų buvo įstatytas plastikinis langas (lango būklė bloga), sienų būklė bloga, rūsio grindų danga - medienos plokštė yra įrengta tiesiai ant juodžemio, ko pasėkoje yra sutrūnijusi, pastate šildymo sistemos nėra, miesto vandentiekio ir nuotekų kanalizacijos tinklai yra susidėvėję, neveikiantys, elektros instaliacija yra susidėvėjusi, neveikianti ir t. t..
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė skirti Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, o vertinant ieškovės argumentus dėl parduoto Turtu kainos, prašė vadovautis VĮ Registrų centro nurodyta vidutine Turto rinkos kaina. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo Sutartimi parduoto Turto kaina yra ženkliai mažesnė, nei yra jo vidutinė rinkos vertė (CPK 185 str.)., o atsakovė E. B. įrodė, kad ginčo Sutartimi parduoto Turto kaina yra artima vidutinei jo rinkos vertės kainai.
Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti atsakovės D. Č. tiek teismo posėdyje, tiek atsiliepime nurodytais argumentais. Tai, kad D. Č. iš ieškovės įsigytas Turtas reikalauja didelių investicijų, įrodo ir į bylą pateiktos fotonuotraukos, ieškovė neginčijo ir neneigė, jog nuotraukose yra nufotografuotas ginčo Sutartimi parduotas Turtas.
Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog kainos už Turtą sumokėjimas buvo atidėtas, nėra pagrindas daryti išvadai, kad atsakovė E. B. viršijo savo įgaliojimus, o atsakovė D. Č. buvo nesąžininga (CPK 185 str.). Byloje nėra įrodymų, kad butų atsiradęs koks kitas pirkėjas, ketinęs įsigyti Turtą ir sumokėti jo kainą iš karto, ar ketinęs įsigyti Turtą už didesnę kainą. Atsakovė D. Č. nurodė, kad buvo sutarta kainos sumokėjimą atidėti, nes jai reikėjo laiko parduoti mamos sodybą, nes kitaip ji tiek pinigų neturėjo, o jeigu pardavėjas butų nesutikęs su kainos sumokėjimo atidėjimu, ji Turto būtų tiesiog nepirkusi. Atsakovė E. B. patvirtino šiuos argumentus, o ieškovė jų nepaneigė (CPK 178 str., 185 str.). Ginčo Sutartimi 40 (keturiasdešimties) mėnesių laikotarpiui buvo atidėtas ne tik pinigų sumos sumokėjimas Turto savininkei V. V., bei ir įgaliotinei E. B., todėl teigti, kad tokiu būdu pažeidžiami ieškovės interesai, nėra pagrindo.
Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė savo Įgaliojime buvo nurodžiusi, kad gautus pinigus už parduotą Turtą pervesti taip: 4258 Eur pervesti į V. V. sąskaitą, apmokėjimą Įgaliotiniui pagal 2015-01-25 Tarpininkavimo sutartį bei jo turėtas išlaidas su šiuo Turto pardavimu pervesti į Įgaliotinio sąskaitą, ir visą likusią pardavimo kainą į ieškovės asmeninę sąskaitą. Tarpininkavimo sutarties 3.2. p. buvo nurodyta, kad visi šioje sutartyje numatyti mokėjimai atliekami ne vėliau kaip per 1 (vieną) dieną nuo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar nuo atsisakymo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį arba rašytinio pranešimo apie šios sutarties nutraukimą įteikimo Tarpininkui dienos. Todėl daryti išvados, kad ginčo Sutartimi yra pažeidžiami ieškovės interesai, dalyje dėl atsiskaitymo su ja tvarkos, nėra pagrindo. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovė D. Č. yra pervedusi ginčo Sutartyje nurodytą pinigų sumą ne tik trečiajam asmeniui V. V., bei jau yra atsiskaičiusi anksčiau termino ir su atsakove E. B., patvirtina atsakovės D. Č. tikslą, kuo greičiau įvykdyti savo prievoles, atsiradusias ginčo Sutarties pagrindu.
Teismas nurodė, kad iš Tarpininkavimo sutarties 2.2.5. p. matyti, kad buvo sutarta, jog ieškovė sumoka Tarpininkui atlyginimą už tarpininkavimą, kurį sudaro 3 (trys) proc. sutarties kainos, kuria yra parduodamas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, tuo atveju, kai pirkėjas yra asmuo sutikęs su Tarpininko pateiktu pasiūlymu. Ši nustatyta aplinkybė yra pagrindas išvadai, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovė E. B. buvo suinteresuota turtą parduoti už kuo aukštesnę kainą. Neginčytinai nustatyta, kad Tarpininkavimo sutartis sudaryta 2015 m. sausio 25 d., Įgaliojimas yra išduotas 2015 m. birželio 19., ginčo Sutartis sudaryta 2016 m. lapkričio 8 d., kas leidžia daryti išvadą, kad Turto pirkėjo buvo ieškoma daugiau nei metus laiko, byloje nėra duomenų, kad per tą laikotarpį būtų atsiradęs Turto pirkėjas, kuris būtų sutikęs Turtą įsigyti už didesnę kainą, arba nors ir už tą pačią, tačiau Turto kainą būtų turėjęs galimybę sumokėti iš karto. Todėl darytina išvados, kad Turtas buvo parduotas už per mažą kainą ir nepalankiomis ieškovei atsiskaitymo sąlygomis, nėra pagrindo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarpininkavimo sutarties 2 dalyje, reglamentuojančioje šalių teises ir pareigas, nėra nurodyta, kokia tvarka ieškovė ir atsakovė E. B. tarpusavyje bendrauja, vykdydamos Tarpininkavimo sutartį, pvz., nurodyta, kad atsakovė E. B. turi pranešti ieškovei apie trečiojo asmens sutikimą sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (Tarpininkavimo sutarties 2.1.6 p.), o ieškovė turi pranešti atsakovei E. B. apie sutikimą ar nesutikimą sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (Tarpininkavimo sutarties 2.2.4. p.), t. y. nenumatyta, kad pranešimai turi būti rašytinės formos. Be to, Tarpininkavimo sutartyje nėra nurodyta, kad prieš sudarant pagrindinę sutartį, turi būti privalomai sudaryta preliminarioji sutartis (CK 6.193 str.), todėl teismas sprendė, kad pagrįsti atsakovės E. B. argumentai, jog ji su ieškove bendraudavo telefonu ir jai buvo pranešta ir žinoma ne tik apie sulygtą Turto pardavimo kainą, bet ir atsiskaitymo tvarką (CPK 185 str.). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji paprašė atsakovės E. B. atsiųsti ginčo sutartį, nurodyti pardavimo kainą bei kitas aplinkybes, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti (ieškinio 2 lapas), kas tik patvirtina teismo išvadas, kad tarp Tarpininkavimo sutarties šalių bendravimas vyko žodžiu, o ne raštu, nes ieškovė į bylą nėra pateikusi jos minimo rašytinio reikalavimo atsakovei dėl anksčiau nurodytos informacijos pateikimo (CPK 185 str.). Be to, Tarpininkavimo sutarties tikslas buvo surasti parduodamam Turtui klientą ir Turtą parduoti, kas ir buvo įvykdyta.
Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog atsakovė E. B. būtų viršijusi savo, kaip Įgaliotinės, teises. Byloje taip pat nustatyta, kad, sudarant ginčo sandorį, atsakovė D. Č. turėjo rimtą pagrindą manyti ir manė, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčia atstove. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovė D. Č. nuo pat pirmo susikimo su atsakove E. B. žinojo, kad parduodamas Turtas priklauso ne jai, apie tai buvo nurodyta ir ginčo Sutartyje, patvirtintoje notarine tvarka. Todėl ieškovei sandoris yra privalomas ir jo pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CK 1.92 str., 2.133 str. 9 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė V. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo Tarpininkavimo sutarties nuostatas, nurodydamas: „<...> nenumatyta, kad pranešimai turi būti rašytinės formos. Be to, Tarpininkavimo sutartyje nėra nurodyta, kad prieš sudarant pagrindinę sutartį, turi būti privalomai sudaryta preliminarioji sutartis (CK 6.193 str.), todėl teismas sprendžia, kad pagrįsti atsakovės E. B. argumentai, kad ji su ieškove bendraudavo telefonu ir jai buvo pranešta ir žinoma ne tik apie sulygtą Turto pardavimo kainą, bet ir atsiskaitymo tvarką (CPK 185 str.).“Tokią teismo išvadą paneigia Tarpininkavimo sutarties 2.1.6. punkto nuostata: „Tarpininkas, suradęs pirkėją, parengia preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“.
17.2. Galimai E. B. parodymai buvo vertinami palankiau, nes ji teismui parodymus davė pati, ne vien per atstovą. V. V. yra silpnos sveikatos ir senyvo amžiaus (89 metų), gyvena užsienio valstybėje, kur jai padeda sūnus. Dėl sveikatos būklės ji negalėjo atvykti į teismo posėdį. Tokiu būdu jos parodymai duoti per atstovą turėjo būti vertinami lygiaverčiai E. B. paaiškinimams. Be to, turėjo būti vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Šiuo atveju, E. B., įrodinėdama, jog buvo tinkamai vykdomos Tarpininkavimo sutartyje numatytos sąlygos, turėjo pareigą pateikti preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį bei pateikti įrodymus, kad apeliantei apie sutartį buvo žinoma ir ši jai pritarė. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai, nesivadovaudamas nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas nepaaiškino, kodėl skirtingai traktuoja E. B. ir V. V. parodymus, E. B. suteikiant pranašumą.
17.3. Teismas neteisingai traktavo UAB „Landsale“ konsultacinę išvadą dėl parduodamo turto vertės. Šioje išvadoje buvo vertinama tik pastatų būklė, neatsižvelgiant į tai, kad statiniai yra miesto centre, strategiškai patrauklioje vietoje. Išvada nebuvo išsami, todėl, kaip tai minėta teismo posėdžių metu, turėtų būti vadovaujamasi VĮ Registrų centro vertinimu, kuris padarytas atsižvelgiant ir į turto buvimo vietą. Turto vertės ekspertizės neatliko ir atsakovės, o konsultacinė išvada negali būti vertinama svaresniu įrodymu nei VĮ Registrų centro pažymėjimas.
17.4. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir plačiau nepasisakė apie išsakytus argumentus dėl E. B. veikimo priešingai V. V. interesams. Teismas neatsižvelgė, jog E. B. yra ieškovės anūkė, kuria ieškovė besąlygiškai pasitikėjo. E. B. ne tik, atlygintinai teikė močiutei paslaugas, tačiau ir pirmoji gavo pinigines lėšas už sandorio sudarymą, taip pat – nevykdė tarpininkavimo sutarties nuostatų. Piniginės lėšos už parduotą turtą V. V. nebuvo perverstos, ji nebuvo informuota apie preliminarios ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, negalėjo pareikšti nuomonės šių sutarčių sudarymo klausimais.
17.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad E. B. nepažeidė atstovaujamosios teisių, nes remiantis turimais įrodymais matyti, kad sandorio tokiomis nepalankiomis sąlygomis, nebūtų sudaręs joks protingas ir apdairus asmuo. Kadangi sąlyga parduoti turtą atidedant jos kainos sumokėjimą atskirai nebuvo aptarta, darytina išvada, jog parduoti turto tokiomis sąlygomis E. B. nebuvo įgaliota. Taip pat į šią aplinkybę turėjo atsižvelgti ir D. Č.. Ji teigė, jog perskaitė įgaliojimo sąlygas, tačiau nesant specialiai aptartai kainos atidėjimo sąlygai, nebandė susisiekti su V. V. ir išsiaiškinti tikrųjų jos ketinimų. Laikytina, jog D. Č. veikė neapdairiai ir nesąžiningai.
17.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 2.133 straipsnio 9 dalies nuostata. Teismas šią nuostatą pritaikė vien remdamasis D. Č. parodymais. Vis dėlto, nebuvo kvestionuojamas D. Č. sąžiningumas ir apdairumas sudarant sandorį.
17.7. Apklausta teismo posėdžio metu, D. Č. negalėjo paaiškinti, kodėl visų pirma pinigines lėšas pervedė E. B., o ne turto savininkei V. V.. Ji negalėjo atsakyti, kada tiksliai ji žada atsiskaityti su pardavėja. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) aplinkybes, kad egzistavo rimtas pagrindas manyti, jog sandoris sudaromas su įgaliotu kito asmens atstovu, turi įrodyti šalis, kuri šiomis aplinkybėmis remiasi. Taigi, būtent D. Č. turėjo įrodinėti, jog ji įsitikino E. B. suteiktomis teisėmis. D. Č. neįrodinėjo, kad dėjo pastangas išsiaiškinti tikrajai V. V. valiai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. B. prašo atmesti apeliacinį skundą. Ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai pagristai konstatavo, jog Tarpininkavimo sutarties 2 dalyje, reglamentuojančioje šalių teises ir pareigas, nėra nurodyta, kokia tvarka ieškovė ir atsakovė E. B. tarpusavyje bendrauja, vykdydamos Tarpininkavimo sutartį. Šiuo atveju byloje nekilo jokio ginčo dėl artimo ir glaudaus ieškovės V. V. ir atsakovės E. B. tarpusavio bendravimo ir nuolatinių ryšių palaikymo. Atsižvelgiant į artimus tarpusavio santykius, pakako žodinio tarpusavio nuolatinio bendravimo. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad iki ginčijamos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės E. B. vyko kitos formos (pvz., rašytinis) bendravimas. Tarpininkavimo sutarties tikslas buvo surasti parduodamam Turtui klientą ir Turtą parduoti, kas ir buvo įvykdyta.
18.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ir po šios sutarties sudarymo tarp šalių būtų vykęs bendravimas raštu. Sudarius minėtą pirkimo – pardavimo sutartį, suderinus su ieškove sutarties sąlygas, ieškovė jokia forma nereiškė pretenzijų dėl Turto pardavimo ir atsiskaitymo.
18.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinę bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė buvo supažindinta su Turto pardavimo sąlygomis ir tvarka. Jai puikiai buvo žinoma parduodamo Turto kaina. Pirmiausia, skelbimas apie Turto pardavimo kainą buvo viešas ir beveiki du metus pardavinėjamas per ankščiau minėtus internetinių skelbimų portalus. Būtent pateikta UAB „Landsale“ 2017 m. birželio 29 d. konsultacine išvada, kurioje, atlikus individualų Turto vertinimą, įvertinus turto būklę nurodyta, jog 2016-11-08 kaina galėjo būti nuo 40 000 Eur iki 46 000 Eur.
18.4. Ieškovė įgaliojimu įgaliodama atsakovę E. B. parduoti Turtą, už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti visas pažymas, pažymėjimus, reikalingus šio nekilnojamojo Turto pardavimui, gauti avansą už parduodamą Turtą, pasirašyti avansines sutartis dėl Turto pardavimo, gautus pinigus už parduotą Turtą pervesti taip : 4258 Eur pervesti į V. V. sąskaitą, apmokėjimą Įgaliotiniui pagal 2015-01 -25 Tarpininkavimo sutartį bei jo turėtas išlaidas su šiuo Turto pardavimu pervesti į Įgaliotinio sąskaitą, ir visą likusią pardavimo kainą į ieškovės asmeninę sąskaitą, sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį bei perdavimo - priėmimo aktą, išduoti liudijimą ar pakvitavimą apie piniginės prievolės įvykdymą.
18.5. Nėra ginčo, kad viena iš esminių nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų yra kaina. Šiuo atveju ginčijamoje pirkimo - pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta Turto kaina ir jos sumokėjimo tvarka. Be to, kaip ir minėta ne kartą, Turto kaina ir jos sumokėjimo sąlygos derintos su ieškove, o ieškovė išduotame įgaliojime atsakovei E. B. aiškiai numatyta, jog įgalioja atsakovę E. B. parduoti Turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti visas pažymas, pažymėjimus, reikalingus šio nekilnojamojo Turto pardavimui, gauti avansą už parduodamą Turtą, pasirašyti avansines sutartis dėl 13.6. Turto pardavimo, gautus pinigus už parduotą Turtą.
18.6. Atsakovė D. Č. sutikus pirkti Turtą, pardavimo kainą ir atsiskaitymo sąlygos su ieškove buvo suderintos bendraujant telefonu, ir tik ieškovei tokioms Turto pardavimo sutarties sąlygoms pritarus, buvo informuota D. Č., ir tik po aiškios ieškovės valios išreiškimo parduoto Turtą už nurodytą kainą ir sąlygas kreiptasi į notarą ir sudaryta ginčijama - pirkimo pardavimo sutartis. Pinigus atsakovė D. Č. pervedė vykdydama minėtas ginčijamos pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas.
18.7. Kaip ir nurodyta išnagrinėtoje byloje nėra duomenų, jog Tarpininkavimo sutartis ar Įgaliojimas būtų pripažinti negaliojančias, ar jų galiojimas būtų pasibaigęs kitu būdu. Sudarant ginčijamą pirkimo - pardavimo sutartį nekilo jokių abejonių, kad atsakovė E. B. negali parduoti šio Turto. Įgaliojimas atsakovei E. B. buvo patvirtintas notaro ir nenuginčytas, jame aiškiai numatyta, kad atsakovės E. B. teisė savo nuožiūra parduoti ginčo nekilnojamą turtą, įgaliojimo galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. A. E. B. T. pardavimo sąlygas buvo suderinusi su ieškove.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. Č. prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodė, kad išnagrinėtoje byloje nėra duomenų, jog Tarpininkavimo sutartis ar Įgaliojimas būtų pripažinti negaliojančias, ar jų galiojimas būtų pasibaigęs kitu būdu. Sudarant ginčijamą pirkimo - pardavimo sutartį atsakovei D. Č. nekilo jokių abejonių, kad atsakovė E. B. negali parduoti šio Turto. Įgaliojimas atsakovei E. B. buvo patvirtintas notaro ir nenuginčytas, jame aiškiai numatyta, kad atsakovės E. B. teisė savo nuožiūra parduoti ginčo nekilnojamą turtą, įgaliojimo galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. A. E. B. T. pardavimo sąlygas buvo suderinusi su ieškove.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovei žinoma, kad parduota namo dalis yra sena, praktiškai negyvenama, reikia atlikti rimtą remontą. Ieškovė kartą sakė, kad reikia greičiau parduoti, nes visai baigia sugriūti, bet niekaip neatsirasdavo pirkėjas.
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės V. V. ir atsakovės E. B. 2015 m. sausio 25 d. buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis, pagal kurią atsakovė E. B. įsipareigojo tarpininkauti, parduodant ieškovei V. V. priklausančius 177,19 kv. m ploto gyvenamojo namo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypo dalį, apie 2,7 arų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (Tarpininkavimo sutarties 1.1. p.).
Tarpininkavimo sutarties 2 dalyje numatytos Tarpininko ir Kliento teisės ir pareigos, tarp kurių numatyta, kad Tarpininkas E. B. įsipareigoja: pranešti Klientui apie trečiojo asmens sutikimą sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (Tarpininkavimo sutarties 2.1.5. p.); Tarpininkas, suradęs pirkėją, parengia preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (Tarpininkavimo sutarties 2.1.6. p.); atsiradus pirkėjui, kuris pageidauja įsigyti Klientui nuosavybės teise priklausantį pastatą, gyvenamojo namo dalis parduodama kartu su pastatu (Tarpininkavimo sutarties 2.1.7. p.).
Tarpininkavimo sutarties 2 dalyje numatytos Tarpininko ir Kliento teisės ir pareigos, tarp kurių numatyta, kad K. V. V. įsipareigoja: nedelsiant pranešti Tarpininkui apie sutikimą ar nesutikimą sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (Tarpininkavimo sutarties 2.2.4. p.); sumokėti Tarpininkui atlyginimą už tarpininkavimą, kurį sudaro 3 (trys) proc. sutarties kainos, kuria yra parduodamas Klientui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, tuo atveju, kai pirkėjas yra asmuo sutikęs su Tarpininko pateiktu pasiūlymu (Tarpininkavimo sutarties 2.2.5. p.); sumokėti atlyginimą už tarpininkavimą, kurį sudaro 2 (du) proc. sutarties kainos, kuria yra parduodamas Klientui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, tuo atveju, kai pirkėjas nėra asmuo sutikęs su Tarpininko pateiktu pasiūlymu. Tačiau šiame punkte nurodytu atveju atlyginimas negali būti mažesnis kaip 1000 Eur (Tarpininkavimo sutarties 2.2.6. p.); sumokėti Tarpininkui 3000 Eur atlyginimą už tarpininkavimą, jei potencialiam pirkėjui sutikus pirkti nekilnojamąjį turtą, Klientas atsisako sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį (Tarpininkavimo sutarties 2.2.7. p.); sumokėti 60 (šešiasdešimt) proc. nuo turto pardavimo kainos, kuri viršija 69000 Eur (Tarpininkavimo sutarties 2.2.9. p.).
Tarpininkavimo sutarties 3 dalyje sutarties šalys susitarė, kad: nekilnojamas turtas bus parduodamas pirkėjui pasiūliusiam didžiausią kainą (Tarpininkavimo sutarties 3.1. p.); visi šioje sutartyje numatyti mokėjimai atliekami ne vėliau kaip per 1 (vieną) dieną nuo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar nuo atsisakymo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį arba rašytinio pranešimo apie šios sutarties nutraukimą įteikimo Tarpininkui dienos (Tarpininkavimo sutarties 3.2. p.).
Ieškovė V. V. 2015 m. birželio 19 d. Įgaliojimu įgaliojo atsakovę E. B. : parduoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 465/1394 dalis 0,1394 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)(toliau - Turtas), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti visas pažymas, pažymėjimus, reikalingus šio nekilnojamojo Turto pardavimui, gauti avansą už parduodamą Turtą, pasirašyti avansines sutartis dėl Turto pardavimo, gautus pinigus už parduotą Turtą pervesti taip : 4258 Eur pervesti į V. V. sąskaitą, apmokėjimą Įgaliotiniui pagal 2015-01-25 Tarpininkavimo sutartį bei jo turėtas išlaidas su šiuo Turto pardavimu pervesti į Įgaliotinio sąskaitą, ir visą likusią pardavimo kainą į ieškovės asmeninę sąskaitą, sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį bei perdavimo - priėmimo aktą, išduoti liudijimą ar pakvitavimą apie piniginės prievolės įvykdymą; aukščiau nurodytiems tikslams atstovauti ieškovę VĮ Registrų centre, notarų biuruose bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat santykiuose su bet kuriais kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, vykdant aukščiau nurodytus pavedimus ieškovės vardu gauti pateikti visus reikiamus dokumentus (jų dublikatus), ieškovės vardu sumokėti ir gauti pinigus, daryti ieškovės vardu pareiškimus, pasirašyti ieškovės vardu prašymus, paraiškas bei visus kitus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas yra patvirtintas notaro, kaip to reikalauja CK 2.137 str., 2.138 str. 1 d. 1 p. nuostatos, jis yra išduotas penkeriems metams.
2016 m. lapkričio 8 d. tarp ieškovės V. V., atstovaujamos atsakovės E. B., veikiančios pagal 2015 m. birželio 19 d. Įgaliojimą, ir atsakovės D. Č. buvo sudaryta ginčo pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė V. V. pardavė, o atsakovė D. Č. nusipirko minėtos sutarties II dalyje nurodytą nekilnojamąjį turtą (Daiktus) už bendrą 39500 Eur kainą (Sutarties 3.1. p.). Sutarties 3.3. p. nustatyta, kad daiktų kainą Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Pardavėjui tokia tvarka : 1000 Eur Pirkėjas įsipareigoja per 1 (vieną) darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo momento pervesti į V. V. sąskaitą, 3258 Eur Pirkėjas įsipareigoja per 30 (trisdešimt kalendorinių dienų) nuo šios sutarties pasirašymo momento pervesti į V. V. sąskaitą (Sutarties 3.3.1. p.). Pardavėjo įgaliotinio išlaidas, apskaičiuotas pagal 2015 m. sausio 25 d. Tarpininkavimo sutartį, susijusias su šiuo Turto pardavimu, t. y. 1370,48 Eur, Pirkėjas įsipareigoja pervesti į Įgaliotinio sąskaitą per 40 (keturiasdešimt mėnesių) nuo šios sutarties pasirašymo momento (Sutarties 3.3.2. p.). Likusią pinigų sumą, t. y. 33871,52 Eur, Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Pardavėjui pavedimu į Pardavėjo sąskaitą per 40 (keturiasdešimt mėnesių) nuo šios sutarties pasirašymo momento. Nurodyta, kad mokėjimas laikomas įvykdytu nuo lėšų Pardavėjo sąskaitoje įskaitymo momento (Sutarties 3.3.3. p.).
Sutarties 3.4 p. šalys susitarė, kad Pirkėjas iki visiško atsiskaitymo su Pardavėju neturi teisės aukščiau minėtų Daiktų parduoti, dovanoti, įkeisti, mainyti, išnuomoti arba suteikti panaudos teisės ar atlikti kitus veiksmus be raštiško Pardavėjo ar jo Įgalioto asmens sutikimo. Sutarties 3.5. p. nustatyta, kad Pardavėjas, Pirkėjui šioje sutartyje nustatyta tvarka sumokėjus visą parduodamų Daiktų kainą, per 5 (penkias) darbo dienas notaro biure privalo raštu patvirtinti pinigų gavimo faktą. Sutarties 3.6.p. nustatyta, kad galutinis atsiskaitymas yra patvirtinamas notaro liudijimu, kuris išduodamas pagal patvirtintą Pardavėjo pareiškimą, kad šios sutarties 3.3. p. numatytas įsipareigojimas yra įvykdytas. Šio liudijimo pagrindu, Pirkėjui jį pateikus VĮ Registrų centrui, bus išregistruotos nekilnojamojo turto registro žymos, susijusios su Daiktais: įsiskolinimas už įsigytą turtą ir sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Sutarties 3.8. p. nustatyta, kad jeigu Pirkėjas nesumokės 3.3. p. nurodytos Daiktų kainos nustatytu terminu, Šalys įsipareigoja abipusiu susitarimu nutraukti šią Sutartį ir grąžinti viena kitai tai, ką buvo gavusios pagal šią Sutartį, o Pirkėjas įsipareigoja atlyginti visus Pardavėjo patirtus nuostolius dėl šios Sutarties nevykdymo.
Atsakovė D. Č. yra įvykdžiusi Sutarties 3.3.1. p., 3.3.2. p. sąlygas, t. y. dar iki bylos iškėlimo teisme dienos yra pervedusi į atsakovės E. B. sąskaitą 1370,48 Eur sumą (Sutarties 3.3.2. p.), taip pat į trečiojo asmens V. V. sąskaitą yra pervedusi 4258 Eur sumą (3.3.1. p.). Atsakovė D. Č. yra likusi skolinga tik ieškovei V. V. 33871,52 Eur sumą. Terminas minėtai pinigų sumai sumokėti dar nėra pasibaigęs (Sutarties 3.3.3.p.).
Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo paskirstymo tarp šalių
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai parskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepaaiškino, kodėl skirtingai traktuoja E. B. ir V. V. parodymus, E. B. suteikiant pranašumą. Teismas nesivadovavo nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2010">3K-3-206/2010</a>). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-171/2008).
Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.
Kaip jau minėta, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui įvertinus atsakovių pateiktus įrodymus ir nusprendus, kad šie įrodymai patvirtina atsakovių nurodytas aplinkybes, ieškovė turėjo teisę pateikti įrodymus apie šių aplinkybių klaidingumą. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių.
Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti, pirmosios instancijos, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
CK 2.133 str. 9 d. įtvirtinta, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Pagal CK 2.133 str. 2 d. nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 str. 6 d. numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 str. 9 d. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147/2007">3K-3-147/2007</a>; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-172/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-172/2011">3K-3-172/2011</a>).
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvadą, jog tarpininkavimo sutartyje nenumatyta, kad pranešimai turi būti rašytinės formos ir sutartyje nėra nurodyta, kad prieš sudarant pagrindinę sutartį, turi būti privalomai sudaryta preliminarioji sutartis, todėl pagrįsti atsakovės E. B. argumentai, kad ji su ieškove bendraudavo telefonu ir jai buvo pranešta ir žinoma ne tik apie sulygtą Turto pardavimo kainą, bet ir atsiskaitymo tvarką, paneigia Tarpininkavimo sutarties 2.1.6. punkto nuostata: „Tarpininkas, suradęs pirkėją, parengia preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“.
CK 6.193 straipsnyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 1, 2, 5 d.).
Atsižvelgiant į minėtas CK 6.193 straipsnio nuostatas, į tai, kad 2015 birželio 19 d. įgaliojimu ieškovė įgaliojo atsakovę E. B. parduoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2015 m. sausio 25 d. Tarpininkavimo sutartyje nėra nurodyta, kad prieš sudarant pagrindinę sutartį, turi būti privalomai sudaryta preliminarioji sutartis.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo UAB „Landsale“ konsultacinę išvadą dėl parduodamo turto vertės ir konsultacinė išvada negali būti vertinama svarbesniu įrodymu nei VĮ Registrų centro pažymėjimas.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės pateiktos UAB „Landsale“ 2017 m. birželio 29 d. konsultacinės išvados matyti, kad ją rengiant, buvo atsižvelgta į konkrečiai kiekvieną ieškovei priklausiusį ir ginčo Sutartimi atsakovei D. Č. parduotą Turtą. T. y. rengiant konsultacinę išvadą buvo vertinama tai, kad pagal 2011-06-10 žemės valdos paskirstymo planą, žemės sklypas, ant kurio yra gyvenamasis namas ir parduotuvė, turi bendrasavininką - E. B., kuri turi teisę naudotis įrengtais pėsčiųjų takais, kurie yra įrengti iš visų trijų, atsakovei D. Č. ginčo Sutartimi parduoto namo, pusių, to pasėkoje žemės sklypo dalis, kuria gali vienasmeniškai naudotis D. Č., sudaro tik 0,0330 ha, pastatas - parduotuvė atskiro privažiavimo neturi, nes įvažiavimu dalinasi abu gyvenamojo namo bendrasavininkai. Gyvenamojo namo dalis parduota D. Č. yra statyta 1957 m., per 60 metų buvo darytas tik einamasis remontas, maždaug prieš 20 metų mediniai langai buvo pakeisti plastikiniais (langų būklė bloga), namo išorinės sienos yra nešiltintos, tinkas sutrūkinėjęs, vietomis nukritęs. Pastatas - parduotuvė yra statytas 1975 m., per 42 metus buvo darytas tik einamasis remontas, langų vietoje yra įrengtos stiklo blokelių sienos, maždaug prieš 20 metų buvo įstatytas plastikinis langas (lango būklė bloga), sienų būklė bloga, rūsio grindų danga - medienos plokštė yra įrengta tiesiai ant juodžemio, yra sutrūnijusi, pastate šildymo sistemos nėra, miesto vandentiekio ir nuotekų kanalizacijos tinklai yra susidėvėję, neveikiantys, elektros instaliacija yra susidėvėjusi, neveikianti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė neprašė skirti Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog VĮ Registrų centro nurodyta Turto vidutinė rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, ji šiuo konkrečiu atveju neatitinka realios Turto vidutinės rinkos vertės, todėl ieškovė neįrodė, jog ginčo Sutartimi parduoto Turto kaina yra ženkliai mažesnė, nei yra jo vidutinė rinkos vertė. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp ieškovės V. V. ir atsakovės E. B. nebuvo susitarimo dėl konkrečios parduoto Turto pardavimo kainos.
Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir plačiau nepasisakė apie išsakytus argumentus dėl E. B. veikimo priešingai V. V. interesams, t.y. teismas neatsižvelgė, jog E. B. yra ieškovės anūkė, kuria ieškovė besąlygiškai pasitikėjo, kad ji ne tik, kad atlygintinai teikė močiutei paslaugas, tačiau ir pirmoji gavo pinigines lėšas už sandorio sudarymą, taip pat nevykdė tarpininkavimo sutarties nuostatų.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog aplinkybė, kad kainos už Turto sumokėjimas buvo atidėtas, nėra pagrindas daryti išvadai, kad atsakovė E. B. viršijo savo įgaliojimus, o atsakovė D. Č. buvo nesąžininga (CPK 185 str.). Byloje nėra įrodymų, kad butų atsiradęs koks kitas pirkėjas, ketinęs įsigyti Turtą ir sumokėti jo kainą iš karto, ar ketinęs įsigyti Turtą už didesnę kainą. Atsakovė D. Č. nurodė, kad buvo sutarta kainos sumokėjimą atidėti, nes jai reikėjo laiko parduoti mamos sodybą, nes kitaip ji tiek pinigų neturėjo, o jeigu pardavėjas butų nesutikęs su kainos sumokėjimo atidėjimu, ji Turto būtų tiesiog nepirkusi. Atsakovė E. B. patvirtino šiuos argumentus, o ieškovė jų nepaneigė (CPK 178 str., 185 str.). Ginčo Sutartimi 40 (keturiasdešimties) mėnesių laikotarpiui buvo atidėtas ne tik pinigų sumos sumokėjimas Turto savininkei V. V., bei ir įgaliotinei E. B., todėl teigti, kad tokiu būdu pažeidžiami ieškovės interesai, nėra pagrindo.
Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad piniginės lėšos už parduotą turtą V. V. nebuvo perverstos. Byloje nustatyta, kad atsakovė D. Č. yra įvykdžiusi Sutarties 3.3.1. p., 3.3.2. p. sąlygas, t. y. dar iki bylos iškėlimo teisme dienos yra pervedusi į atsakovės E. B. sąskaitą 1370,48 Eur sumą (Sutarties 3.3.2. p.), taip pat į trečiojo asmens V. V. sąskaitą yra pervedusi 4258 Eur sumą (3.3.1. p.). Atsakovė D. Č. yra likusi skolinga tik ieškovei V. V. 33871,52 Eur sumą, tačiau terminas minėtai pinigų sumai sumokėti dar nėra pasibaigęs (Sutarties 3.3.3.p.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad Turtas buvo parduotas už per mažą kainą ir nepalankiomis ieškovei atsiskaitymo sąlygomis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Tarpininkavimo sutarties 2.2.5. p. buvo sutarta, jog ieškovė sumoka Tarpininkui atlyginimą už tarpininkavimą, kurį sudaro 3 (trys) proc. sutarties kainos, kuria yra parduodamas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, tuo atveju, kai pirkėjas yra asmuo sutikęs su Tarpininko pateiktu pasiūlymu. Ši nustatyta aplinkybė yra pagrindas išvadai, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovė E. B. buvo suinteresuota turtą parduoti už kuo aukštesnę kainą. Turto pirkėjo buvo ieškoma daugiau nei metus laiko, byloje nėra duomenų, kad per tą laikotarpį būtų atsiradęs Turto pirkėjas, kuris būtų sutikęs Turtą įsigyti už didesnę kainą.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog atsakovė E. B. būtų viršijusi savo, kaip Įgaliotinės, teises. Sudarant ginčo sandorį, atsakovė D. Č. turėjo rimtą pagrindą manyti ir manė, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčia atstove. Atsakovė D. Č. nuo pat pirmo susikimo su atsakove E. B. žinojo, kad parduodamas Turtas priklauso ne jai, apie tai buvo nurodyta ir ginčo Sutartyje, patvirtintoje notarine tvarka. Todėl ieškovei sandoris yra privalomas ir jo pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė E. B. apeliacinėje instancijoje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės atsakovei E. B. priteistinos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė D. Č. ir trečiasis asmuo V. V. S. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, pastirtas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai
Rasa Bartašienė
Egidijus Mockevičius
Irena Stasiūnienė
