Civilinė byla Nr. 2A-245-569/2018
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01743-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2018 m. kovo 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui M. A., trečiasis asmuo V. A., dėl paramos pilnametei dukrai priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė I. A. pateikė teisme ieškinį atsakovui M. A., kuriuo prašė iš atsakovo M. A. priteisti materialinę paramą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 170,00 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teisės į materialinę paramą atsiradimo dienos – (duomenys neskelbtini) - iki mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai sukako 18 metų. Nuo tada tėvas jai neteikė jokios paramos. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 4 (12) klasėje, ketina studijuoti mediciną. Ji turi papildomai ruoštis studijoms, todėl du kartus per savaitę papildomai mokosi. Vienai mamai sunku ją išlaikyti. Nori, kad ir tėvas prisidėtų prie jos išlaikymo. Teigė, kad rado skelbimą, kuris patvirtina, jog tėvas ieško papildomo darbo. Gaudamas papildomas pajamas, jis turi skirti lėšų ir ieškovei.
3. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš M. A. materialinę paramą pilnametei dukrai I. A. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100,00 Eur išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teisės į paramą atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Priteisė iš M. A. valstybei 107,05 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 36,00 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nes ji neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kitų pajamų negauna, todėl ieškovė turi būti remiama savo tėvų pagal jų turtines galimybes iki įgis vidurinį išsilavinimą.
5. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad materialinės paramos priteisimas pilnametei dukrai sukels atsakovui esminę žalą, nes jam neliks lėšų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Dėl šių priežasčių prašomą priteisti materialinę paramą teismas sumažino.
6. Teismas sprendė, jog pati ieškovė, nors mokosi, tačiau turi dėti pastangas, kad prisidėtų prie savo būtiniausių poreikių tenkinimo, neperkeldama visos savo mokymosi, studijų bei pragyvenimo naštos tėvams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniu skundu ieškovė I. A. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą, padidinant iš Atsakovo M. A. priteistos materialinės paramos pilnametei dukrai I. A. periodinėmis išmokomis dydį nuo teisės į paramą atsiradimo dienos - (duomenys neskelbtini) - iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai įvertino ieškovės kaip pilnametės, tačiau besimokančios bendrojo lavinimo mokyklos baigiamojoje klasėje, galimybes gauti pajamų būtiniausiems poreikiams patenkinti, bei pernelyg sureikšmino atsakovo sunkią materialinę padėtį, neatsižvelgdamas į jo pastangas siekiant gauti geriau apmokamą darbą. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas neišnaudojo savo galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų prisidėti prie materialinio išlaikymo tiek nepilnametėms dukroms, tiek galėtų paremti pilnametę besimokančią dukrą.
7.2. Galimybės dirbti ieškovė tikrai neturi. Tokių darbų, kad ieškovė galėtų dirbti ne visą savaitę, ar dieną, ir tai būtų galima suderinti su mokslu vidurinėje mokykloje, tiesiog nėra. Savo pareigą pažangiai mokytis ieškovė vykdo sąžiningai. Ketina studijuoti mediciną. Mokymuisi ir papildomam ruošimuisi egzaminams ieškovė skiria visą savo laiką.
7.3. Teismo priteista 100,00 Eur dydžio materialinė parama, yra mažesnė, nei materialinis išlaikymas ieškovei buvo priteistas iki pilnametystės (115,00 Eur), neatsižvelgiant į tai, kad ieškovės poreikiai, ypatingai šiais metais, yra išaugę. Teismas ieškovei turėjo priteisti ne mažesnę paramą, kokio dydžio materialinis išlaikymas jai buvo priteistas iki pilnametystės.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. A. prašo tenkinti I. A. skundą ir priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovo 100,00 Eur dydžio materialinę paramą, nepakankamai atsižvelgė į padidėjusius ieškovės poreikius, į tai, kad ji besimokydama vidurinėje mokykloje neturi galimybės užsidirbti savo pragyvenimui, kad ji tikrai sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis, kad galėtų studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje norimą specialybę. Atsakovas nėra skatinamas ieškoti geriau apmokamo darbo, nors turi tikrai paklausią specialybę, ir gauna papildomų pajamų. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto.
8.2. Kadangi paskutiniu metu atsakovas išlaikymo ieškovei neteikė, trečiojo asmens gaunamų pajamų visų dukrų būtiniems poreikiams patenkinti, sumokėti mokesčius, ne visada pakanka, pagalbos neretai tenka kreiptis į savo tėvus. Visų dukrų, įskaitant ir pilnametę I., kasdienė išlaikymo našta paskutiniu metu tenka vien trečiajam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje
11. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – antstolės E. R. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, ginčas byloje kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl priima apeliantės teikiamą įrodymą. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę susipažinti su minėtu įrodymu ir pareikšti savo nuomonę dėl jo.
Dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygų
12. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, anksčiau buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
13. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).
14. Teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2007">3K-3-188/2007</a>).
15. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2007">3K-3-189/2007</a>; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar paramos prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui ji yra būtina; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194-219/2015">3K-3-194-219/2015</a>; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytos kasacinio teismo praktikos laikėsi, įvertino abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4 klasėje, nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturi, jokių pajamų negauna. Ieškovė teigia, kad planuoja studijuoti mediciną.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jai iki pilnametystės buvo priteista didesnė – 115,00 Eur išlaikymo suma ir šiuo metu jos poreikiai yra padidėję bei priteisti ne mažesnę paramą. Kaip jau anksčiau minėta, paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Dėl to vien ta aplinkybė, jog apeliantei iki pilnametystės buvo priteista didesnė suma, negali būti pagrindas šiuo metu priteisti išlaikymui tokią pat sumą.
18. Sutiktina su apeliante, jog bylos duomenys patvirtina, kad ji yra pažangi mokinė ir sąžiningai vykdo pareigą mokytis. Taip pat sutiktina su tuo, kad ji, būdama gimnazijos 4 klasės mokinė, neturi galimybės susirasti darbą ir prisidėti prie savo būtiniausių poreikių tenkinimo. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei tėvų išlaikymas (parama) yra būtinas.
19. Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ir jos dydžio pilnametei I. A., kuri pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo priėmimo dieną mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4 klasėje. Teismas apie paramos būtinumą sprendė, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie I. A. poreikius (išlaidos maistui, aprangai įsigyti, išlaidos mokslui ir kultūrinei veiklai), kad ieškovei išlaikymas (parama) yra būtina, apie tai, kad atsakovas iki ieškovės pilnametystės vykdė pareigą teikti paramą nepilnametei dukrai, teikdamas jai išlaikymą po 115,00 Eur, taip pat tėvų turtinę padėtį ir jų gaunamas pajamas, aplinkybes, kad atsakovas šiuo metu teikia išlaikymą dar dviem nepilnamečiams vaikams – po 115,00 Eur kas mėnesį, įvertino aplinkybę, kad atsakovo gaunamų pajamų dydis nėra didelis, bei tai, jog nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodymai – skelbimas, kad M. A. ieško papildomo darbo, rodo jo norą dirbti. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl atsakovo siekio išnaudoti galimybes susirasti geriau apmokamą darbą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas dirba kokį nors papildomą darbą ir gauna dar papildomų pajamų. Apeliantės teiginiai, jog atsakovas galimai sąmoningai įsidarbino įmonėje, kur mokamas tik minimalus darbo užmokestis, ir galimai gauna pajamų uždarbiaudamas pagal skelbimus, vertintini nepagrįstais.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi aktualios kasacinio teismo praktikos, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl paramos ieškovei būtinumo ir atsakovo galimybės ją teikti, taip pat nustatė tinkamą paramos dydį.
21. Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; kt.).
23. Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja
Lina Muchtarovienė