Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles

Civilinė byla Nr. 3K-3-260-695/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00131-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kotesa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Telekonta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Taem projektų valdymas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles.

Ieškovė UAB „Kotesa“ (toliau – ir rangovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „IREC Baltic“ (toliau – ir užsakovė) 44 915,04 Eur skolą už atliktus darbus, 8077,50 Eur delspinigių, 8,75 proc. procesines palūkanas bei pripažinti negaliojančiu atsakovės 2014 m. spalio 27 d. pranešimu atliktą statybos darbų rangos sutarties Nr. 12/07-03 nutraukimą.

Ieškovė nurodė, kad pagal 2012 m. liepos 3 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 12/07-03 (toliau – Sutartis, rangos sutartis) įsipareigojo atlikti apsaugos signalizacijos ir praėjimo kontrolės diegimo (įrengimo) darbus smulkiojo ir vidutinio verslo parko „Gariūnai“ prekybos paviljono B korpuse Vilniuje, Gariūnų g. 70. Atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir sumokėti sutartą kainą, iš viso 101 367 Eur be PVM. Darbai turėjo prasidėti 2012 m. liepos 9 d., o baigtis 2012 m. rugsėjo 1 d.; atsakovei tinkamai nevykdant sutarties sąlygų dėl darbų fronto perdavimo, ieškovė taip pat vėlavo atlikti sutartus darbus ir juos užbaigė iš dalies 2013 m. vasario 28 d. perdavimo–priėmimo aktu, 2013 m. balandžio 15, 17 d. aktais (nė vieno iš aktų atsakovė nepasirašė).

2013 m. balandžio 24 d. ieškovė gavo atsakovės techninės prižiūrėtojos UAB „Taem urbanistai“ pretenziją Nr. 13 „Dėl nekokybiškai atliktų darbų bei sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo“. Ieškovės teigimu, nurodyti trūkumai buvo neesminiai, tuoj pat pašalinti (trūkumų pašalinimas įformintas 2013 m. gegužės 13 d. aktu). Pagal Sutarties 9.4 punktą, nors dėl dalies darbų atsakovė turėjo pretenzijų, darbų priėmimo aktus privalėjo pasirašyti ir už darbus sumokėti. Darbo rezultatu atsakovė naudojasi, tačiau liko už darbus nesumokėjusi 44 915,04 Eur. Rangos sutarties 12.5 punkte šalys susitarė, kad už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną atsakovė moka 0,1 proc. delspinigius, todėl pagal neapmokėtas sąskaitas priskaičiuoti delspinigiai ieškinio padavimo dieną sudaro 8077,50 Eur. Papildomai ieškovė paaiškino, kad jokių sutarčių su atsakove dėl darbų atlikimo A korpuse ir abiejų korpusų apsaugos sistemų sujungimo į vieną nebuvo sudaryta, rangovė neatliko jokių veiksmų, dėl kurių užsakovė turėtų teisę nutraukti Sutartį.

Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama iš ieškovės priteisti 58 151,42 Eur nuostolių atlyginimą bei 6 proc. procesines palūkanas. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė darbus atliko vėluodama ir su esminiais trūkumais, šių neištaisė. Sutarties 4.1.2 punkte ieškovė patvirtino išsamiai išanalizavusi techninį projektą, įvertinusi visus reikiamus atlikti darbus, o darbo projektas laikytinas 2010 m. techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Techninis ir darbo projektai yra parengti bendrai visam „Gariūnų“ kompleksui, kurį sudaro A ir B prekybos paviljonai, t. y. A ir B prekybos paviljonai techniškai sudaro vientisą kompleksą – pastatą, kuriame naudojamos bendros inžinerinės sistemos, komunikacijos ir kuriame turėjo būti įrengta vientisa signalizacijos ir praėjimo kontrolės sistema. Ieškovei buvo žinoma aplinkybė dėl bendros apsaugos sistemos įrengimo A ir B korpusams, nes ji, kaip UAB „Sareme sistemos“ subrangovė, A korpuse atliko signalizacijos ir praėjimo sistemos įrengimo darbus anksčiau nei B korpuse. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė turėjo įrengti B korpuso signalizaciją ir praėjimo kontrolę taip, kad vėliau įrengto B korpuso sistema būtų suderinta ir veiktų su anksčiau įrengta A korpuso sistema, tačiau to neatliko, todėl viso komplekso (A ir B korpusų) sistema neveikia taip, kaip turėtų veikti, ir tai laikytina esminiu darbų trūkumu. Ieškovė savo darbo trūkumų nepašalino, todėl atsakovė kreipėsi į UAB „Fungerta“ dėl lokalinės darbų sąmatos parengimo, pagal šią sąmatą pašalinti defektus kainuos 36 969,51 Eur plius PVM, ir šiuos nuostolius turi atlyginti ieškovė.

2014 m. spalio 27 d. raštu atsakovė informavo ieškovę dėl darbų rangos sutarties nutraukimo. Nutraukus Sutartį ieškovė turi sumokėti Sutarties 12.6 punkte nustatyto dydžio baudą, t. y. 6302,99 Eur, o pagal Sutarties 12.1 punktą rangovė už darbų vėlavimą už kiekvieną sutarties 2 priede nustatytą tarpinį ir galutinį terminą moka užsakovei 10 000 Lt (2896,20 Eur) baudą ir už kiekvieną pavėluotą dieną 0,1 proc. delspinigius. Ieškovė taip pat turi sumokėti 4906,16 Eur už komunalinius mokesčius (Sutarties 4.1.21 punktas); 2896,20 Eur baudą pagal 2012 m. spalio 9 d. pretenziją; 5202,59 Eur delspinigių už laikotarpius nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 28 d. bei nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. birželio 30 d.; 1288,42 Eur išlaidų už suteiktas techninės priežiūros paslaugas (Sutarties 12.1 punktas); 61,40 Eur išlaidų už kito rangovo, dirbusio objekte, darbų sugadinimą; 550,65 Eur išlaidų už praėjimo kontrolės mygtukų sumontavimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino atsakovės 2014 m. spalio 27 d. pranešimu vienašališką rangos sutarties Nr. 12/07-03 nutraukimą negaliojančiu; priteisė ieškovei iš atsakovės 44 915,04 Eur skolą, 8077,50 Eur delspinigius ir 7,51 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat iš dalies tenkino priešieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 1226,54 Eur komunalinių paslaugų atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas nuo 2014 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Teismas nurodė, kad Sutartimi šalys sulygo dėl statybos darbų B korpuse. Sutartyje nėra aptarta, kad rangovė įsipareigoja darbus atlikti taip, kad A ir B korpusų sistemos būtų sujungtos į vieną sistemą. Aplinkybė, kad pasirašydama rangos sutartį ieškovė sutarties 4.1.2 punkte patvirtino, jog statybos darbus privalo vykdyti pagal techninio projekto dokumentus, nepatvirtina ieškovės pareigos sujungti korpuso A ir B korpusų signalizacijos ir praėjimo kontrolės sistemas. Ieškovė darbams atlikti parengė savarankišką darbo projektą, šį projektą suderino su užsakovės technine prižiūrėtoja bei juo vadovaudamasi atliko darbus, juos perdavė. Vien tai, kad gamybinių pasitarimų metu atsakovė pareiškė pageidavimą sujungti A ir B korpusų apsaugos ir praėjimo kontrolės sistemas į vieną monitorių, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad šalys, sudarydamos Sutartį, buvo sutarusios dėl tokių darbų. Be to, aplinkybė, kad dalis ieškovės darbuotojų dirbo bendrovėje UAB „Sareme sistemos“, kai pastaroji atliko A korpuso apsaugos ir praėjimo kontrolės įrengimo darbus, niekaip nelėmė ieškovės ir atsakovės susitarimų. Teismo vertinimu, atsakovės ir techninės prižiūrėtojos pastabos, kad atliktų darbų kokybė neatitinka susitarimo, nes ieškovė nesujungė A ir B korpusų sistemų į vieną, nepagrįstos. Tai, teismo įsitikinimu, patvirtina ir ekspertizės išvada.

Papildoma eksperto išvada, kad, įvertinus sąmatos pakeitimą, ieškovė turėjo sistemą įrengti taip, jog patalpų nuomininkai galėtų įjungti ar išjungti signalizaciją iš bet kurio taško, teismo įsitikinimu, neįrodė, kad šalys sudarė papildomą susitarimą dėl tokių darbų atlikimo, nes susitarimas dėl Sutarties pakeitimo nebuvo pasiektas. Kadangi dėl atsakovės nurodomų darbų susitarta nebuvo, o faktiškai atsakovė pagal sutartį atliktus darbus priėmė ir jais naudojasi (ekspertizės išvadoje patvirtinta, kad sistema veikia ir yra naudojama), teismas priėjo išvadą, kad atsakovė už atliktus darbus privalo sumokėti 44 915,04 Eur skolą. Teismas akcentavo, kad atsakovė rangos sutartį nutraukė jau nagrinėjant ginčą dėl darbų apmokėjimo, o nustatęs, jog Sutartimi nebuvo susitarta dėl darbų, kuriuos atsakovė reikalauja atlikti, rangos sutarties po sutartų darbų atlikimo nutraukimą pripažino nepagrįstu ir negaliojančiu.

Neįrodžius, kad ieškovė privalėjo atlikti A ir B korpusų sistemų sujungimo darbus ir įrengti sistemą taip, kad B korpuse patalpų nuomininkai galėtų įjungti ar išjungti signalizaciją iš bet kurio taško, priešieškinio dalis dėl 36 969,51 Eur priteisimo iš ieškovės atmesta. Pripažinus, kad ieškovė pagal Sutartį sutartus darbus atliko ir atsakovė Sutartį nutraukė nepagrįstai, atsakovės reikalavimas dėl 6302,99 Eur baudos už Sutarties nutraukimą esant rangovės kaltei yra nepagrįstas.

2013 m. kovo 5 d. pasitarimo protokole fiksuota aplinkybė, kad, be užsakovės, objekte dar dirbo 22 rangovai (taip pat ir ieškovė) ir daugumos rangovų darbai nebuvo baigti (bendri statybos darbai) patvirtina, jog, sudarydama Sutartį dėl statybos darbų rangos, užsakovė neįvertino darbų apimties ir rangovų gausos ir aplinkybės, kad apsaugos sistemos darbai gali būti užbaigti ir suderinti tik tuomet, kai yra užbaigti kiti statybos darbai. Kadangi neužbaigus kitų statybos darbų užsakovė negalėjo pastato naudoti pagal paskirtį, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, vėluodama atlikti darbus, padarė užsakovei nuostolių. Vien formalus Sutarties sąlygos taikymas, kad ieškovė turėjo baigti darbus iki 2012 m. rugsėjo 1 d., kai kitų rangovų darbai dar 2013 m. kovo 5 d. nebuvo užbaigti, yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo iš ieškovės atsakovei priteisti baudą ir delspinigius už rangos sutartyje nurodytų darbų vėlavimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad baudą ieškovei atsakovė skyrė 2012 m. spalio 9 d., delspinigius apskaičiavo už laikotarpius nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 28 d. ir nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. birželio 30 d., o reikalavimą dėl šių sumų priteisimo pareiškė 2014 m. spalio 28 d., t. y. praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

Teismas nurodė, kad darbai užsitęsė dėl to, jog kiti rangovai darbų neatliko laiku, todėl konstatuoti, kad užsakovė nuostolių dėl techninės prižiūrėtojos darbo laikotarpiu po 2012 m. rugsėjo 1 d. iki darbų užbaigimo patyrė dėl ieškovės kaltės, nėra pagrįsta. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad techninė prižiūrėtoja po 2012 m. rugsėjo 1 d. atliko tik ieškovės atliekamų darbų priežiūrą.

Teismas sprendė, kad reikalavimas atlyginti kitam rangovui, dirbusiam objekte, subrangovo padarytus nuostolius – 121 Eur – atmestinas, nes atsakovė nepateikė įrodymų, jog sumokėjo kitam rangovui šią sumą kaip nuostolių atlyginimą, o ieškovė nurodė, kad šiuos nuostolius tiesiogiai rangovui atlygino UAB „Telekonta“. Savo ruožtu 550,65 Eur išlaidų, patirtų praėjimo kontrolės mygtukams sumontuoti, suma ieškovė sumažino ieškinį, todėl faktiškai yra atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas ir atsakovei iš ieškovės ši suma nebepriteisiama.

Sutarties 4.1.21 punktu šalys sulygo, kad rangovė turi padengti visas išlaidas už komunalines paslaugas, reikalingas statybos darbams vykdyti. Užsakovė 2012 m. rugsėjo 7 d. išrašė ieškovei 4235 Lt (1226,54 Eur) sąskaitą, šią ieškovė priėmė, tačiau nepateikė įrodymų, kad dėl jos teisingumo prieštaravo ar ją apmokėjo, todėl iš ieškovės atsakovei teismas priteisė 1226,54 Eur už komunalines paslaugas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeitė ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės atsakovei 1777,19 Eur ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto priešieškinio priėmimo teisme dienos (2014 m. spalio 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iš ieškovės atsakovei 32,69 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 169,57 Eur advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų. Priteisti iš atsakovės ieškovei 1391,33 Eur žyminio mokesčio atlyginimo, 289,62 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo ir 1079,24 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Išmokėti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos 990,79 Eur ekspertui S. M. atlyginimą už ekspertizės atlikimą. Priteisti iš atsakovės UAB „Telekonta“ 289,62 Eur ekspertizės išlaidų atlyginimo. Priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą 61,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.“ Kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Teisėjų kolegija pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė neįsipareigojo atlikti darbų taip, jog būtų užtikrintos atsakovės nurodomos funkcijos (žr. šios nutarties 5 punktą), todėl, atsižvelgdama į tai, jog techninė prižiūrėtoja žyma „taip pastatyta“ pripažino, kad ieškovė atliko darbus pagal darbo projekte nurodytus reikalavimus, teismo ekspertas taip pat nurodė, kad visi ieškovės atliktų darbų aktuose (kurie buvo pateikti atsakovei ir pastarosios nepasirašyti) nurodyti darbai yra realiai atlikti, B korpuso apsaugos signalizacija ir praėjimo kontrolės sistema funkcionuoja ir ją galima naudoti, ir ji faktiškai naudojama pagal tiesioginę paskirtį, naudojimosi gautu rezultatu (B korpuse veikiančia apsaugos sistema) fakto neginčija ir pati atsakovė, kolegija konstavo, kad atsakovė privalo visiškai atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, t. y. sumokėti ieškovei likusią 44 915,04 Eur skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.664 straipsnio 6 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis).

Pasisakydama dėl priešieškinio klausimo neteisingo išsprendimo, kolegija iš esmės palaikė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, išskyrus dalį dėl atsakovės lėšomis atlikto praėjimo kontrolės mygtukų sumontavimo (550,65 Eur sumos), ir atsakovės naudai padidino priteistų išlaidų atlyginimą iki 1777,19 Eur.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės apeliacinis skundas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisiant iš ieškovės atsakovės naudai 36 969,51 Eur nuostolių, kurie yra neišvengiami taisant rangovės padarytus defektus, šiai neįvykdžius rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atlyginimą, 6302,99 Eur baudą dėl Sutarties nutraukimo esant užsakovės kaltei, 2896,20 Eur baudą už darbų vėlavimą ir 5202,59 Eur delspinigių, 1288,42 Eur išlaidų už techninės priežiūros paslaugas, 35 Eur išlaidų dėl kitam rangovui padarytų nuostolių atlyginimą, 550,65 Eur išlaidų už praėjimo kontrolės mygtukų sumontavimą ir 4906,16 Eur išlaidų už komunalines paslaugas atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007):

18.1.1. Teismas pasirinko išimtinai lingvistinį rangos sutarties aiškinimo būdą, neanalizavo tikrųjų rangos sutarties dalyvių ketinimų. Remdamasis išimtinai pažodiniu rangos sutarties turinio aiškinimu, netinkamai įvertino faktą, kad rangovė yra savo srities profesionalė ir turėjo įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus veiksnius, reikšmingus tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. jai pakako kompetencijos iš techninio projekto ir UAB „Sareme sistemos“ parengto A korpuso darbo projekto suprasti, kokia yra rangos sutarties specifika ir kad vienas pagrindinių užsakovės lūkesčių yra sujungti paviljonų apsaugos signalizaciją. Taigi teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias tiek sutarties galią, tiek rangos teisinius santykius – CK 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.681 straipsnio, 6.663 straipsnio 1 dalies normas.

18.1.2. Ieškovė, neturėdama savo parengto darbo projekto, negalėjo atlikti rangos sutartyje nustatytų darbų – darbo projektas užsakovei buvo pateiktas tik 2013 m. balandžio 17 d., t. y. jau atlikus darbus. Techninės prižiūrėtojo pritarimas darbo projektui darbus jau atlikus yra niekinis ir negaliojantis ir neturi jokios įrodomosios galios nustatant, kokie rangos darbai atliktini Sutarties sąlygoms.

18.1.3. Ieškovė, vykdydama darbus, turėjo vadovautis UAB „Sareme sistemos“, kuri tuo metu montavo apsaugos signalizaciją A korpuse, 2010 m. parengtu darbo projektu bendrai visam Gariūnų kompleksui, kurį sudaro A ir B prekybos paviljonai (A ir B prekybos paviljonai techniškai sudaro vientisą kompleksą – pastatą, kuriame naudojamos bendros inžinerinės sistemos, komunikacijos ir t. t. ir kuriame turėjo būti įrengta viena signalizacijos ir praėjimo kontrolės sistema).

18.1.4. Viena iš aplinkybių, kad šalys buvo susitarusios dėl signalizacijos sistemų sujungimo A ir B paviljonuose, yra ta, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo pakeista rangos sutarties sąmata, nurodant, kad bus įdiegta minėtiems korpusams sujungti reikalinga programinė įranga Insight Professional. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sąmatos pakeitimas nereiškia susitarimo pasiekimo. Sutarties priedų pakeitimas reiškia ir pačios Sutarties pakeitimą (Sutarties 17.1 punktas).

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismas pagrįstai nustatė rangos sutarties aiškinimo eiliškumą, iš pradžių aptardamas šalių prisiimtus rašytinius įsipareigojimus, o vėliau byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu aptardamas tikruosius šalių ketinimus sudarant Sutartį, kas rodo, kad rangos sutartis buvo aiškinama visapusiškai ir nesuteikiant pirmenybės vienam sutarties aiškinimo būdui.

19.1.1. Rangos sutarties 1.1, 2.1 punktuose nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja atlikti apsaugos signalizacijos ir praėjimo kontrolės diegimo / įrengimo darbus smulkiojo ir vidutinio verslo parko „Gariūnai“ prekybos paviljono B korpuse, Vilniuje, Gariūnų g. 70. Jokių įsipareigojimų darbus atlikti objekto A korpuse ar B korpuse atliktus darbus sinchronizuoti su A korpuso darbų rezultatu (konkrečiai – B korpuso apsaugos sistemos sujungimo su A korpuso apsaugos sistema) ieškovė neprisiėmė, todėl atsakovė nepagrįstai vienašališkai bando išplėsti ieškovės atliktų darbų apimtį. Net jei pagal kitus, su ieškove nederintus statybų dokumentus A ir B korpusų sistemos ir turėjo būti sujungtos, tai nebūtinai turėjo atlikti ieškovė, ypač šalims dėl to nesitarus. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tokių įsipareigojimų nebuvo prisiimta ir ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Telekonta“ pasirašytoje subrangos sutartyje. Tokią išvadą patvirtina ir byloje atliktų teismo ekspertizių išvados. Rangos sutartyje nenurodyta, kad darbus ieškovė atlieka pagal užsakovės pateiktą darbo projektą.

19.1.2. Aplinkybė, kad atsakovės paskirta techninė prižiūrėtoja suderino darbo projektą B korpusui, akivaizdžiai rodo, kad atsakovę tenkino tokia darbų apimtis. Atsakovė nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, kad toks darbo projektas buvo suderintas vėliau, nei buvo atliekami darbai, – projekto suderinimo laikas nepaneigia fakto, kad darbai pagal jį buvo atliekami. Teiginys, kad toks projektas yra niekinis ir negaliojantis, yra nemotyvuotas.

19.1.3. Aplinkybė, kad kai kurie ieškovės darbuotojai davikliams montuoti darbuotojų nuomos pagrindais buvo išnuomoti UAB „Sareme sistemos“, savaime neleidžia daryti išvados, jog šie darbuotojai buvo supažindinti su A korpuso darbo projektu ir, atlikdami darbus B korpuse, turėjo vadovautis tokio projekto sprendiniais. Priešingai, UAB „Sareme sistemos“ 2015 m. rugsėjo 24 d. raštu patvirtino, kad A korpuso darbo projektas nebuvo teikiamas UAB „Kotesa“ darbuotojams, nes tam nebuvo poreikio, o A korpuse nustatytus programavimo darbus atliko UAB „Sareme sistemos“ darbuotojai.

19.1.4. Programinės įrangos Insight Express pakeitimas į Insight Professional, t. y. į brangesnę ir funkcionalesnę programinę įrangą B korpuse, nereiškė šalių susitarimo sujungti A ir B korpusų apsaugos sistemas ir kad būtent to buvo siekiama keičiant sąmatą. Įrangos skirtumas yra tik tas, kad pirmiau minėtoji Insight Professional turi platesnes panaudojimo galimybes. Programinės įrangos pakeitimo iniciatorė buvo pati atsakovė. Byloje dvi ekspertizes atlikęs ekspertas S. Mitkus, tirdamas šios įrangos pakeitimo faktą, nenustatė, kad jos pakeitimas būtų susietas su šalių susitarimu sujungti abiejų korpusų apsaugos ir praėjimo kontrolės sistemas į vieną.

Pripažinęs, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja modernizuoti darbų rezultatą ir reikalauja tokių darbų rezultato funkcijų, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ir priešieškinio reikalavimus dėl tariamų būsimų atsakovės nuostolių atlyginimo. Nors atsakovė prašo atmesti visą ieškinį, tačiau kasaciniu skundu neginčija teismo motyvų, kuriais rangos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu. Kadangi atsakovė nepagrįstai nutraukė rangos sutartį, kasaciniame teisme neginčija tokio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu teisėtumo, tai ir reikalavimas priteisti netesybas pagal Sutarties 12.6 punktą yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstai reikalaujama priteisti baudą, delspinigius už pavėlavimą atlikti darbus (šiems reikalavimams praleistas ieškinio senaties terminas) ir išlaidų už komunalinius mokesčius atlyginimą.

Trečiasis asmuo UAB „Telekonta“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nesutiktina su atsakovės kasacinio skundo argumentais, nurodytais šios nutarties 18.1.1 punkte, nes siūlomas atsakovės CK 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.681 straipsnio, 6.663 straipsnio 1 dalies normų aiškinimas iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir iš principo suponuoja išvadą, kad užsakovė, kuri, kaip ir ieškovė, yra tos pačios srities profesionalė, neturi visiškai jokių pareigų, susijusių su savo pageidavimų ir lūkesčių suformulavimu:

20.1.1. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį užduotį turi suformuluoti užsakovė. Atsakovė suformulavo rangovei užduotį taip, kad ją įvykdžius atsakovė gautų siekiamą darbų rezultatą (atsakovės rengtoje rangos sutartyje ir jos prieduose nebuvo nurodytas A ir B korpusų signalizacijos sujungimas). Tai, kad atsakovė vėliau, kai kilo klausimas dėl atsiskaitymo už darbus, pradėjo reikšti reikalavimus dėl darbų, kurių niekada neužsakė ir dėl kurių niekada nesitarė, motyvuodama tuo, kad neva jų visada norėjo, nereiškia, jog rangovė juos turi atlikti. Užsakovė privalėjo suformuluoti darbų užduotį ieškovei ir ją suformulavo, o jei vėliau nusprendė, kad ši užduotis suformuluota neišsamiai ir neapima darbų, kurių atlikimo ji norėtų, tai jos, o ne rangovės, rizika.

20.1.2. Atsakovės techninė prižiūrėtoja ieškovės parengtam darbo projektui ne tik pritarė pasirašydama ir pažymėdama „pritariu statyti“, bet ir patvirtino („taip pastatyta“), kad pastatyta pagal projektą. Teismo išvada, kad atsakovės techninei prižiūrėtojai pritarus ieškovės parengtam darbo projektui visi darbai turėjo būti atliekami pagal tokį darbo projektą, o ne ankstesnius techninius dokumentus, yra pagrįsta ir atitinka statybų teisinių santykių reglamentavimą. Net jei teoriškai ir būtų galima konstatuoti, kad darbo projektas techninės prižiūrėtojos buvo patvirtintas jau atlikus darbus ar dalį jų, tai nereiškia, kad darbai neatliekami pagal darbo projektą..

20.1.3. Atsakovė nebuvo perdavusi ieškovei UAB „Sareme sistemos“ 2010 m. parengto darbo projekto, trečiasis asmuo šio projekto taip pat nėra gavęs. Jei darbai B korpuse turėjo būti atliekami pagal minėtą darbo projektą, tai atsakovė nebūtų reikalavusi rangos sutartimi, kad ieškovė parengtų atskirą darbo projektą B korpuso apsaugos sistemai, nebūtų jo tvirtinusi ir nevertintų pagal jį atliktų darbų. Jokiuose rangos sutarties dokumentuose nėra net užsimenama ar teikiama nuorodos į UAB „Sareme sistemos“ parengtą darbo projektą.

20.1.4. Rangos sutarties sąmata atsakovės pageidavimu buvo keičiama dėl kitos įrangos, kuri buvo brangesnė nei įranga, nurodyta rangos sutarties pradinėje sąmatoje. Toks sąmatos pakeitimas nelaikytinas šalių susitarimu dėl įrengiamos sistemos funkcijų praplėtimo ar A ir B korpusų apsaugos sistemų sujungimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo ginčo šalių susitarimui ir ieškovės prisiimtiems įsipareigojimams

CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016 26 punktą; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008 ir jose nurodytą praktiką).

Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015 ir joje nurodytą praktiką).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl tikrųjų šalių ketinimų, kurie nustatomi ir pagal šalių veiksmus, turi reikšmės šalių susirašinėjimas, vienų pasiūlymai kitiems, pasiekti susitarimai, arba tai, kad dėl pasiūlymų nebuvo atsakymų ir nepasiekta susitarimo. Taip pat turi būti įvertinti kiekvienos šalies atstovų, specialistų, techninės priežiūros ekspertų ar kitų jos naudai dirbančių asmenų atlikti veiksmai.

Bylos duomenimis, nustatyta, kad šalių 2012 m. liepos 3 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 12/07-03 (žr. šios nutarties 3 punktą) 1.1 punkte aptartos sąvokos: „objektas“ – smulkiojo ir vidutinio verslo parko „Gariūnai“ prekybos paviljono B korpuso statybos darbai, vykdomi Vilniuje, Gariūnų g. 70; „statybos darbai“ – rangovės (ieškovės) vykdomi apsaugos signalizacijos ir praėjimo kontrolės diegimo / įrengimo Objekte darbai. Sutarties 4.1.1 punkte nurodyta, kad statybos darbus rangovė privalo vykdyti pagal techninio projekto „Prekybos paviljonai, Gariūnų g. 70 (kad Nr. 0101/0067:224), Vilniuje“ Nr. 7950 projektinę dokumentaciją, laikydamasi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, projektavimo ir statybos sąlygų, specialių valstybinės priežiūros institucijų reikalavimų, autorinės priežiūros atlikėjų, užsakovės paskirto techninio prižiūrėtojo bei kitų užsakovės įgaliotų atstovų nurodymų, profesinės etikos reikalavimų bei šios Sutarties nuostatų. Sutarties 4.1.2 punkte nurodyta, kad rangovė pareiškia, jog prieš pasirašant Sutartį ji, būdama savo srities profesionalė, išsamiai išanalizavo techninį projektą, patikrino techninėje specifikacijoje nurodytus medžiagų ir darbų kiekius bei apimtis, juos sulygino su techniniu projektu, įvertino visus pagrindinius, tarpinius ir papildomus darbus, reikalingus pagal Sutartį numatytiems darbams atlikti, turėjo galimybę raštu pateikti visas pastabas užsakovei. 2010 m. UAB „Sareme sistemos“ darbo projekto (kompleksas: prekybos paviljonai Gariūnų g. 70, Vilniuje) dalyje „Įeigos kontrolės sistema“ nurodyta, kad visa sistema yra centralizuota ir veikia kaip viena visuma; esant poreikiui, sistemą galima plėsti ir pritaikyti pagal naujai iškilusius reikalavimus. Šiame darbo projekte nurodyti paviljonų statybos etapai: A prekybos paviljonas (I statybos etapas), B prekybos paviljonas (II statybos etapas).

Įvertinusi nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės negalėtų paneigti apeliacinės instancijos teismo išvados dėl rangos sutarties turinio aiškinimo ir tikrųjų jos dalyvių ketinimų.

Pirma, byloje nenustatyta, kad pačioje statybos darbų rangos sutartyje ar jos prieduose įtvirtinti reikalavimai ieškovei sujungti A ir B korpusų apsaugos sistemas ir (ar) sudaryti galimybes išjungti (įjungti) signalizaciją iš bet kokios bazės, esančios B korpuse. Tokių reikalavimų nėra ir ieškovės (rangovės) su trečiuoju asmeniu UAB „Telekonta“ (subrangove) 2012 m. liepos 5 d. pasirašytoje statybos darbų rangos sutartyje. Rangos sutartyje nenurodyta, kad darbus ieškovė atlieka pagal užsakovės pateiktą darbo projektą.

Antra, jeigu būtų šalių susitarimas dėl ieškovės įsipareigojimo atlikti dviejų korpusų apsaugos sistemų sujungimą, taip pat užtikrinti, kad B korpuse esančių prekybinių patalpų nuomininkai savo nuomojamų prekybinių patalpų apsaugos sistemą galėtų įjungti ir išjungti iš bet kurios signalizacijos išjungimo (įjungimo) bazės, tai techninė prižiūrėtoja nebūtų patvirtinusiu UAB „Kotesa“ parengto atskiro darbo projekto Nr. 12/07/16-DP-AS, kuriame tokias funkcijas užtikrinančių darbų atlikimas nėra nurodytas. Taigi šis atsakovės techninės prižiūrėtojos veiksmas patvirtina, kad atsakovę tenkino tokia darbų apimtis.

Trečia, ta aplinkybė, ar ieškovės darbuotojai žinojo UAB „Sareme sistemos“ įsipareigojimų atsakovei apimtį, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti, nes darbuotojų žinojimas apie kitos įmonės prisiimtus įsipareigojimus niekaip nelemia ieškovės ir atsakovės susitarimų ir nepagrindžia, kad tarp bylos šalių buvo pasiektas toks pat susitarimas, kaip tarp UAB „Sareme sistemos“ ir atsakovės.

Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad ieškovė realiai neatliko darbų ar kad B korpuso apsaugos signalizacija ir praėjimo kontrolės sistema nefunkcionuoja ir jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su teismų išvada, kad vien tik programinės įrangos Insight Professional įgijimas pats savaime nepagrindžia, jog šalių buvo susitarta, kad darbus, susijusius su tokios funkcijos įgyvendinimu (A ir B korpusų sistemos sujungimas), atliks būtent ieškovė. Byloje nustatyta, kad 2012 m. ieškovė raštu siūlė atsakovei sudaryti papildomas sąmatas, buvo prašoma atsakyti dėl visų centralių prijungimo prie A korpuso į bendrą sistemą. Tačiau atsakymų į šiuos paklausimus negauta, nepateikta aiški atsakovės pozicija. Teismų paneigti atsakovės argumentai, kad būtent tam tikslui (t. y. siekdama įgyvendinti susitarimą dėl A ir B korpusų sistemų apjungimo) ji nupirko licencijas Advanced report licence ir Dynamic user interface licence. Byloje taip pat nustatyta, kad minėtos licencijos nėra skirtos A ir B korpusų apsaugos ir praėjimo kontrolės sistemų sujungimo darbams atlikti. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartu byloje nustatytų aplinkybių teisiniu įvertinimu, konstatuoja, kad tai, jog atsakovė atliko tik šį veiksmą (nupirko licencijas), neatsakė į ieškovės paklausimus nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad buvo šalių susitarimas dėl signalizacijos sistemų sujungimo A ir B paviljonuose.

Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad jeigu atsakovė siekė, jog ieškovė atliktų ne tik sistemos įrengimo B korpuse darbus, bet ir sujungtų dviejų korpusų sistemas, ji tokį savo lūkestį konkrečiai ir nedviprasmiškai galėjo įvardyti Sutartyje ar kituose dokumentuose, todėl atsakovės kasacinio skundo argumentas, jog rangovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo pakankamai kompetencijos iš techninio projekto ir UAB „Sareme sistemos“ parengto A korpuso darbo projekto suprasti, kokia yra rangos sutarties specifika ir kad vienas pagrindinių užsakovės lūkesčių yra sujungti paviljonų apsaugos signalizaciją, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Kasacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 7,21 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) valstybės naudai 7,21 Eur (septynis Eur 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Andžej Maciejevski

Algis Norkūnas