Dėl Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) Raudonosios knygos sąlygų taikymo sprendžiant iš viešojo pirkimo sutarties kilusį ginčą

Civilinė byla Nr. e3K-3-257-469/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00414-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl skolos, palūkanų ir papildomų nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) Raudonosios knygos sąlygų taikymo sprendžiant iš viešojo pirkimo sutarties kilusį ginčą.

Ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ kreipėsi į teismą prašydamos priteisti iš atsakovės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 820 308,94 Eur skolos, 170 039,82 Eur palūkanų, 41 725,74 Eur papildomų nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovės, grįsdamos pareikštą reikalavimą, nurodė, kad siekia, jog joms būtų kompensuotas atsakovės interesais atsakovei sumokėtas atliekų, priklausančių atsakovei ir pervežtų iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, priėmimo mokestis bei padengti nuostoliai atsakovei laiku nekompensavus ieškovių patirtų išlaidų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“. Pirkimas buvo vykdomas siekiant uždaryti Kiškėnų sąvartyną. Pirkimo objektą sudarė Kiškėnų sąvartyno uždarymo darbai, suformuojant esančių šiukšlių kaupą, jį sutvarkant, o atliekų dalį, kuri nebetelpa kaupe, išvežant į Dumpių sąvartyną. Ieškovės, veikdamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, dalyvavo atsakovės organizuotame konkurse. Pagal pirkimo sąlygas tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turėjo pateikti darbų kainą, kuri apimtų visus pirkimo objekto darbus (supaprastinto atviro konkurso (statybos darbų) sąlygų 1 skirsnio 13 punktas). Pirkimo objekto darbų kainos turėjo būti pateiktos pagal darbų kiekių žiniaraščius. Darbų kiekių žiniaraštyje Nr. 2 buvo nurodyta, kad vykdant darbus Kiškėnų sąvartyne sukauptas perteklinių atliekų kiekis (55 000 kub. m), kurio nepadengs suformuotas kaupas, turi būti iškastas ir pervežtas į veikiantį Dumpių sąvartyną. Tiekėjams iškilus klausimų dėl šių darbų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų, 2009 m. birželio 25 d. įvyko aiškinamasis susirinkimas, jame, dalyvaujant ir ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ atstovui, buvo patikslinta perteklinių atliekų (55 000 kub. m) perdavimo į Dumpių sąvartyną kaina, nurodant, jog vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimo tarifas iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno į Dumpių sąvartyną yra 46,80 Lt (13,55 Eur) (be PVM). Susirinkimo metu taip pat buvo nurodyta, kad įvertinti perteklinį atliekų kiekį tonomis teks konkurso dalyviui.

Įvertinusios pirkimo sąlygas kartu su aiškinamojo susirinkimo protokolu, ieškovės, veikdamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikė pirkimo pasiūlymą. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijai išnagrinėjus konkurso dalyvių pasiūlymus bei įvertinus tiekėjų kvalifikaciją, buvo sudaryta preliminari pasiūlymų eilė, pagal kurią ieškovių pasiūlymas atlikti visus darbus už 2 296 520,07 Lt (665 118,18 Eur) (be PVM) sumą buvo pripažintas laimėjusiu. 2009 m. gruodžio 28 d. tarp atsakovės ir ieškovių buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 09-153 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ (toliau – ir rangos sutartis). Šalys 2010 m. balandžio 12 d. sudarė atliekų tvarkymo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo priimti atliekas į Dumpių sąvartyną iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno, o ieškovė UAB „Žematijos keliai“ įsipareigojo sumokėti už šias paslaugas.

Yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais atmestas ieškovės UAB „Žematijos keliai“ reikalavimas pripažinti atliekų tvarkymo sutartį sudarytą dėl suklydimo, patenkintas atsakovės reikalavimas priteisti skolą iš ieškovės pagal atliekų tvarkymo sutartį bei atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą atnaujinti procesą, motyvuotą argumentu, jog teismų procesiniais sprendimais buvo nustatytos teisės ir pareigos į procesą neįtrauktai UAB „Šiaulių plentas“.

Kilus šalių nesutarimui dėl 2 832 387,03 Lt (820 315,98 Eur) išlaidų dėl atliekų pervežimo iš Kiškėnų į Dumpių sąvartyną kompensavimo, UAB „Žemaitijos keliai“ sutartyje nustatyta tvarka pateikė pretenziją FIDIC inžinieriui, šis 2011 m. gegužės 27 d. raštu Nr. VI-1422 pretenziją atmetė. Ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir GNK) 2012 m. vasario 1 d. sprendimu panaikino FIDIC inžinieriaus sprendimą ir konstatavo, kad, vadovaujantis sutarties sąlygomis bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalimi, 50 017 tonų buitinių atliekų, pervežtų iš Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno į Dumpių buitinių atliekų sąvartyną, 46,80 Lt (13,55 Eur) už toną priėmimo mokestis nėra nurodytas rangos sutartyje. Šalys 2015 m. liepos 9 d. sudarė susitarimą dėl ginčų sprendimo, kuriuo susitarė atsisakyti rangos sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos ir nustatyti Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti ginčus tarp šalių.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo perteklinių atliekų išvežimas iš statybvietės buvo nustatytas ir šalių aptartas dar iki pasirašant rangos sutartį. Ieškovės savo reikalavimą grindžia pateiktu FIDIC Statybos sutarties sąlygų Raudonosios knygos bendrųjų sąlygų (toliau – ir Bendrosios sąlygos) 7.8 punktu „Mokesčiai už gamtos išteklius“, kuriame nustatyta, kad rangovas, jei specifikacijoje nėra nurodyta kitaip, moka visus mokesčius už gamtos išteklius, nuomą bei kitokius mokėjimus už: a) gamtines medžiagas, gautas už statybvietės ribų, ir b) medžiagų pašalinimą po griovimo ir kasimo darbų ir už kitas perteklines medžiagas (gamtines ar pagamintas), išskyrus kai jų šalinimo vietos, esančios statybvietėje, yra nustatytos sutartyje.

Teismas sprendė, kad Techninės specifikacijos 2.7.4 punktai aiškiai nustatė tiekėjui pareigą perduoti iškastas atliekas priimančiam sąvartynui, todėl šios nuostatos paneigia ieškovių teiginius, jog Pirkimo sąlygose nustatytas tik atliekų iš uždaromo sąvartyno iškasimas ir transportavimas į kitą sąvartyną, bet ne perdavimo darbai. Kartu aiškindamas Techninės specifikacijos 2.3.6 punktą „Atliekų srautai statybos darbų metu“ ir 2009 m. birželio 25 d. vykusiame aiškinamajame susirinkime išdėstytus paaiškinimus, kad prieš priimant sprendimą teikti pasiūlymą būtina įvertinti aplinkybę, jog perteklines atliekas, liekančias formuojant uždaromo Kiškėnų sąvartyno kaupą – 55 000 kub. m, reikės išvežti į veikiantį Dumpių sąvartyną, šių atliekų priėmimo tarifas yra 46,80 Lt (13,55 Eur) už vieną toną atliekų (plius PVM), teismas konstatavo, jog atliekos turėjo būti išgabentos ir perduotos atliekų priėmimo įmonei ieškovių sąskaita.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlymą pateikė visiškai išnagrinėjusios ir įvertinusios supaprastinto atviro konkurso sąlygas bei visus pirkimą sudarančius dokumentus, ir kad jos suprato, jog darbų kainų žiniaraštyje pateikta atliekų kasimo ir išvežimo kaina apėmė ir atliekų perdavimo į sąvartyną kainą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino FIDIC Raudonosios knygos 7.8 punkto nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės šias nuostatas nepagrįstai atsieja nuo šalių sudarytos rangos sutarties nuostatų. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 (2003 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija), 14 punkte nurodyta, kad FIDIC standartinių sutarčių sąlygos taikomos įvertinus Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos įstatymų bei statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Rangos sutarties 2 punkte šalys sulygo, kad privalo būti laikoma, jog išvardyti dokumentai sudaro rangos sutartį ir yra suprantami bei aiškintini kaip sutarties sudedamosios dalys (svarbos tvarka): rangos sutartis, aiškinamojo susirinkimo protokolas, pasiūlymo raštas, konkrečios sutarties sąlygos, bendrosios sutarties sąlygos, pirkimo dokumentų paaiškinimai, techninės specifikacijos, brėžiniai, įkainotų darbų kiekių žiniaraščiai, kiti dokumentai. Analogiškas dokumentų svarbos eiliškumas nurodytas ir rangos sutarties sąlygų 3 skirsnio 1.5 punkte. Sutartį sudariusių šalių teisės ir pareigos apibrėžiamos sutarties sąlygose, kurias sudaro bendrosios sutarties sąlygos ir konkrečios sutarties sąlygos (sutarties sąlygų 2 skirsnio 1 punktas). Bendrosios sutarties sąlygos – tai FIDIC Raudonoji knyga, kurios 7.8 punktu remiasi ieškovės. Taigi iš dokumentų svarbos eiliškumo matyti, kad FIDIC Raudonoji knyga yra penktas dokumentas pagal šalių nustatytą svarbą, o patys svarbiausi dokumentai yra rangos sutartis ir aiškinamojo susirinkimo protokolas.

Ginčo nagrinėjimo komisijos 2012 m. vasario 1 d. sprendime pateiktas aiškinimas, kad rangos sutartyje nėra nustatytas buitinių atliekų, pervežtų iš Kiškėnų sąvartyno į Dumpių sąvartyną, priėmimo mokestis (46,80 Lt (13,55 Eur) už toną), prieštarauja rangos sutarties 2 punktui, kuriame nurodyta, kad aiškinamojo susirinkimo protokolas yra neatsiejama rangos sutarties sudėtinė dalis, be to, jis antras pagal šalių sutartą svarbos eiliškumą. Iš esmės priešinga pozicija išdėstyta FIDIC inžinierės UAB „Sweco Lietuva“ 2011 m. gegužės 27 d. rašte Nr. V1-1422 dėl mokėjimo už atliekų pridavimą į Dumpių regioninį sąvartyną, šiame rašte nurodyta, kad aiškinamojo susirinkimo protokolas turi viršenybę prieš kitus rangos sutartį sudarančius dokumentus. Nors FIDIC inžinierės išvada kaip sau nepalankia ieškovės nesiremia, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ši išvada laikytina pagrįsta ir atitinkančia tiek rangos sutarties 2 punktą, tiek sutarties sąlygų 3 skirsnio 1.5 punktą.

Konkurso sąlygų 1 skirsnio 9.4 punkte nurodyta, kad konkurso dalyvis yra atsakingas už rūpestingą viso pirkimo dokumentų rinkinio išnagrinėjimą, gali raštu prašyti perkančiosios organizacijos paaiškinti pirkimo dokumentus (10.1 punktas). Elgdamasis neatidžiai ir nerūpestingai, konkurso dalyvis veikia savo rizika, nes konkurso laimėtojo reikalavimas pakeisti pasiūlymo kainą, grindžiamas esamos situacijos nežinojimu, klaidomis ar praleidimais dalyvio pasiūlyme ir įsipareigojimuose, nepriimamas (9.4 punktas). Jeigu sutartyje nurodyta fiksuota kaina (bendra suma), rangovas turi įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio (sutarties sąlygų 3 skirsnio 14.1 punktas). Taigi ieškovės, prieš pateikdamos pasiūlymą, privalėjo išnagrinėti ir įvertinti visas konkurso sąlygas bei visus pirkimą sudarančius dokumentus. Pasiūlymo pateikimas suponuoja išvadą, kad toks sprendimas yra pagrįstas žinojimu, visų svarbių aplinkybių įvertinimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės ir atsakovė ginčo rangos sutartį sudarė viešojo pirkimo būdu, todėl ieškovių reikalavimų patenkinimas – skolos ir nuostolių pagal rangos sutartį atlyginimo priteisimas – šioje byloje iš esmės reikštų laimėjusio tiekėjo (šiuo atveju ieškovių) pasiūlymo kainos keitimą (sumažinimą), kas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 18 straipsnio 3 dalį yra imperatyviai draudžiama.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovėms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2012 m. vasario 1 d. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu yra nustatyta, kad medžiagų priėmimo į Dumpių sąvartyną mokestis nėra nurodytas rangos sutartyje. Pagal šalių susitartos taikyti FIDIC Raudonosios knygos 20 skyriaus nuostatas, jeigu kuri nors šalis nesutinka su GNK priimtu sprendimu, tai ji turi teisę per 28 dienas informuoti kitą šalį apie nesutikimą pateikdama nepasitenkinimo raštą; jeigu nepasitenkinimo rašto nėra pateikta, tačiau šalis GNK sprendimo nevykdo, kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražą dėl priverstinio GNK sprendimo vykdymo. Taigi GNK sprendimas yra privalomas. Šis sprendimas nebuvo apskųstas, todėl nebegali būti peržiūrimas. Teismai, pažeisdami CK 6.189 straipsnyje įtvirtintą sutarčių privalomumo principą, netaikė FIDIC nuostatų (Bendrųjų sąlygų 20.4 ir 20.7 punktų), įtvirtinančių GNK sprendimų privalomumo taisykles, bet pakartotinai nagrinėjo ginčą. Teismai neturėjo teisės peržiūrėti GNK sprendimo, nes ne atsakovė reiškė ieškinį, skųsdama GNK sprendimą, bet ieškovės, siekdamos jo priverstinio įvykdymo.

Bendrųjų sąlygų 3.1 punkte yra įtvirtinta, kad inžinierius yra užsakovo skiriamas subjektas, vykdantis funkcijas užsakovo naudai ir „užsakovo pusėje“. Bendrųjų sąlygų 3.5 punkte nustatyta, kad inžinieriaus priimti sprendimai yra privalomi šalims tol, kol bus peržiūrėti pagal Bendrųjų sąlygų 20 skyrių, skiriant GNK. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė remtis ne GNK sprendimu, kuris šalims yra privalomas, o UAB „Sweco Lietuva“, t. y. atsakovės pusėje veikiančio subjekto, sprendimu, kuris GNK sprendimu buvo panaikintas.

Rangos sutartį plačiąja ir tikrąja prasme sudaro dokumentų ir susitarimų komplektas. Dokumentų nurodymas svarbos tvarka yra šalių susitarimas dėl kolizijos sprendimo, jeigu paaiškėtų, kad rangos sutartį sudarantys dokumentai yra prieštaringi. Ieškovių nuomone, būtinoji sąlyga suteikti pirmenybę vienam dokumentui prieš kitą yra konstatavimas, kad tam tikri dokumentai reguliuoja tą patį klausimą skirtingai. Šiuo atveju kolizija nesusidarė, nes vienintelis dokumentas, reglamentuojantis išlaidų kompensavimą, yra Bendrosios sąlygos ir jų 7.8 punktas. Šiame punkte nurodyta, kad „Rangovas, jei Specifikacijoje nėra nustatyta kitaip, moka visus mokesčius už gamtos išteklius, nuomą bei kitokius mokėjimus už: (a) gamtines Medžiagas, gautas už Statybvietės ribų, ir (b) medžiagų pašalinimą po griovimo ir kasimo darbų ir už kitas perteklines medžiagas (gamtines ar pagamintas), išskyrus atvejus, kai jų šalinimo vietos yra statybvietėje, ir jų šalinimo vietos yra nurodytos rangos sutartyje“. Sutarties aiškinimo rezultatas neturi reikšti nesąžiningumo vienos iš jų atžvilgiu. Atsisakius taikyti Bendrųjų sąlygų 7.8 punktą, ieškovės darbus pagal rangos sutartį (kuri savo esme yra atlygintinė) turi atlikti neatlygintinai ir dar primokėti atsakovei, nes rangos sutarties kaina buvo 2 296 520,07 Lt (665 118,18 Eur), o atliekų tvarkymo sutarties kaina – 2 832 387,03 Lt (820 315,98 Eur), taigi neigiamas skirtumas vien tik sumokant už teisę pervežti atsakovės atliekas – 535 866,96 Lt (155 197,80 Eur). Be to, ieškovės dar turėjo atlikti realius sutarties vykdymo rangos darbus. Šio ginčo nagrinėjimas negali būti tapatinamas su ginču dėl draudimo didinti viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties kainą, nes ieškovės prašo ne padidinti kainą, o pritaikyti sutarties nuostatą dėl tam tikros rūšies išlaidų kompensavimo.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Dėl ieškovių pareigos sumokėti atsakovei pagal atliekų priėmimo sutartį tarp šalių vyko teisminiai ginčai, jie yra galutinai išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ieškinio reikalavimas priteisti atliekų pristatymo į Dumpių sąvartyną išlaidų atlyginimą iš atsakovės atmestas remiantis tuo, kad kitoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos teisinę reikšmę šioje byloje turinčios faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) – atliekų tvarkymo sutarties sudarymas ir susitarimas dėl mokėjimo už atliekų pristatymą į Dumpių sąvartyną. Ieškovės negali dar kartą iškelti teisme klausimo, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl FIDIC nuostatų reikšmės sprendžiant ginčą dėl viešųjų pirkimų sutarties sąlygų

Byloje nustatyta, kad ginčo rangos sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu – ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą supaprastintą atvirą konkursą,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“. Dėl to, ieškovei keliant ginčą dėl rangos sutarties sąlygų aiškinimo, aktualios VPĮ nuostatos ir teismų praktika dėl viešojo pirkimo sąlygų nustatymo bei jų turinio aiškinimo.

Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų, be kitų – ir pirkimo sutarties sąlygų, turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661/2015).

Viešųjų pirkimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras; perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis; pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (to paties straipsnio 9 dalis).

Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nustato ir perkančiųjų organizacijų pareigą pateikti tiekėjams paaiškinimus dėl neaiškių pirkimo dokumentų ir tokių paaiškinimų pateikimo tvarką. VPĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad tiekėjo prašymu papildomi pirkimo dokumentai (patikslinimai, paaiškinimai, pataisymai) turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei jų paprašyta laiku (2 dalis); perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo prašymą, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą teikti paaiškinimą (3 dalis); nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus (4 dalis); tuo atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus (5 dalis); jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio susitikimo protokolą, protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos, protokolas išsiunčiamas visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams (6 dalis).

Išimtiniais atvejais pirkimo sąlygų turinys gali būti aiškinamas teismo, teismas viešojo pirkimo sąlygas turi aiškinti, visus pirkimo dokumentus vertindamas sistemiškai, jų tarpusavio turinio kontekste, teismo pateikiamas pirkimo sąlygų interpretavimas bet kokiu atveju negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

Bylą nagrinėję teismai nustatė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties 29–31 punktai), kad ieškovės ginčijama rangos sutarties sąlyga buvo išaiškinta viešojo pirkimo procedūrų metu iki pasiūlymų pateikimo, perkančiajai organizacijai papildomai paaiškinus pirkimo sąlygas tiekėjams aiškinamojo susirinkimo metu. Įvertinę pirkimo dokumentų visumą teismai padarė išvadą, kad į viešojo pirkimo objektą įėjo ir atliekų pridavimo į Dumpių sąvartyną darbai, o šių darbų kaina įėjo į bendrą pasiūlymo kainą; kad įvykdytų šią viešojo pirkimo sąlygą ieškovė ir atsakovė sudarė 2010 m. balandžio 12 d. Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimtų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutartį Nr. 10-26.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl ginčijamos rangos sutarties sąlygos turinio išaiškinimo viešojo pirkimo procedūrų metu kasacinio skundo argumentais nepaneigta, ieškovė teismo nustatytų aplinkybių dėl savo pačios dalyvavimo aiškinamajame susirinkime, pasiūlymo pateikimo ir sutarties dėl atliekų priėmimo sudarymo neginčija ir nepaaiškina prieštaravimo tarp savo pačios pozicijos viešojo pirkimo procedūrų ir šio ginčo nagrinėjimo metu. Jos argumentai dėl FIDIC Raudonosios knygos 7.8 punkto prioritetinės reikšmės teisiškai nepagrįsti. Kaip minėta, viešojo pirkimo dokumentai turi būti vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į jų turinio visumą. Taigi, esant konkrečiam perkančiosios organizacijos paaiškinimui dėl pirkimo sąlygos turinio, šio paaiškinimo vėlesnis nuginčijimas remiantis atsieta vieno iš pirkimo dokumentų nuostata negalimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms kyla ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, teismas visų pirma turi atsižvelgti į viešojo pirkimo dokumentų turinį ir VPĮ nustatyta tvarka perkančiosios organizacijos pateiktus pirkimo sąlygų paaiškinimus; Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) sąlygų nuostatos neturi prioriteto kitų pirkimo dokumentų atžvilgiu, todėl VPĮ įtvirtinta tvarka nustatyto pirkimo sąlygos turinio negalima paneigti remiantis atsietu nuo kitų pirkimo dokumentų jų aiškinimu ir taikymu.

Dėl FIDIC Raudonosios knygos bendrųjų sąlygų 20 skyriuje numatytos ginčų sprendimo tvarkos netaikymo ginčą dėl rangos sutarties sprendžiant teisme

Ieškovė teigia, kad teismas privalėjo ginčą dėl rangos sutarties turinio spręsti pagal FIDIC Ginčų nagrinėjimo komisijos išvadą, kuri teismui yra privaloma. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma sprendimo ne teisme tvarka.

FIDIC Raudonosios knygos bendrųjų sąlygų 20 skyriuje, kurio nuostatomis ieškovė grindžia savo poziciją, nustatyta, kad kilus ginčui dėl papildomo apmokėjimo rangovas turi teisę pateikti pretenziją inžinieriui (39.1 punktas); bet kuriai šaliai nesutinkant su inžinieriaus sprendimu, ši šalis turi teisę kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją (GNK) (39.4 punktas); jeigu kuri nors šalis nesutinka su GNK sprendimu, ji turi pateikti nepasitenkinimo raštą kitai šaliai, po to ginčą bandoma spręsti taikiai (39.6, 39.7 punktai); nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ginčas perduodamas arbitražui (39.8 punktas); jei nepasitenkinimo rašto nepateikta, tačiau šalis GNK sprendimo nevykdo, kita šalis turi teisę kreiptis tiesiai į arbitražą dėl priverstinio GNK sprendimo vykdymo (39. 9 punktas).

Įvertinusi aptartas FIDIC Raudonosios knygos nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad jose nustatyta ginčų sprendimo tvarka savo turiniu yra arbitražinė išlyga. Pagal ją sutarties šalys susitaria atsisakyti teisminės gynybos ir kilusius vykdant rangos sutartį ginčus spręsti trečiųjų teisme: pirmiausia spręsti ikiarbitražine tvarka, o vienai šalių nevykdant ginčų komisijos sprendimo – kreiptis į arbitražą. Ši tvarka nagrinėjamoje byloje netaikytina dėl kelių priežasčių.

Pirma, teisėjų kolegija išaiškina, kad FIDIC Raudonosios knygos bendrųjų sąlygų 20 skyriuje yra nustatyta išankstinė ginčų sprendimo arbitraže tvarka, todėl jos nuostatos netaikytinos ginčą dėl rangos sutartis nagrinėjant teisme.

Antra, 2015 m. liepos 9 d. susitarimu ginčo šalys atsisakė arbitražinės išlygos ir išreiškė valią, kad visi iš rangos sutarties kylantys ginčai būtų sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, ir pačios dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, todėl nekyla abejonių dėl teismo jurisdikcijos.

Trečia, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, jeigu ginčo dėl viešųjų pirkimų sutarties vykdymo santykiams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, tokie ginčai negali būti nagrinėjami arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl rangos sutarties sąlygų aiškinimo iš esmės yra reikalavimas dėl viešųjų pirkimų sutarties keitimo – jos kainos sumažinimo. Viešųjų pirkimų sutarties keitimui taikomos VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurias pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Taigi, ginčai dėl viešųjų pirkimų sutarties sąlygų keitimo nearbitruotini.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė