Dėl suinteresuoto asmens E. M. pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse, kiti suinteresuoti asmenys - I. U., D. J.

Civilinė byla Nr. e2A-470-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01647-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 2.2.1.5; 3.4.5.5; 3.4.5.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-47-1105/2023 pagal pareiškėjos Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, patikslintą pareiškimą dėl suinteresuoto asmens E. M. pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse, kiti suinteresuoti asmenys – I. U., D. J., išvadą teikianti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėja), patikslintu pareiškimu teismo prašė pripažinti E. M.:

1.1. neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; teisė dalyvauti rinkimuose; atstovavimo teisiniai santykiai (suteikti įgaliojimą kitam asmeniui atstovauti įgaliotojui veikti jo vardu savo nuožiūra nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.); teisinių santykių su teisėsaugos institucijomis (policija, teismas, advokatūra, antstoliai, prokuratūra ir pan.) srityje;

1.2. ribotai veiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); darbo santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos, slaugos kompensacijų, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, teikiamų paslaugų poreikio vertinimas ir kt.); asmens dokumentų gavimo srityje.

2. Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gautas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro tarnybinis pranešimas su prašymu įvertinti poreikį kreiptis civilinio proceso tvarka dėl E. M. veiksnumo ribojimo. Pateikti duomenys, kad E. M. sistemingai ir intensyviai teikia pareiškimus, kuriuose nesuformuluoti prokuratūros kompetencijai priskirtini reikalavimai, pareiškimai yra užgaulaus turinio. Sprendimas kreiptis į teismą grindžiamas E. M. interesų apsaugos tikslu, nes nustatyta, jog šis serga psichikos sveikatos sutrikimu. Iš E. M. teismų sprendimais yra priteista skolų už maždaug 6 000 Eur sumą, skolos yra įvairioms kredito įstaigoms, pastarasis taip pat yra įsteigęs net kelis juridinius asmenis, darbuotojų neturi, veiklos nevykdo, yra sudaręs sau labai nepalankų sandorį ir išsinuomojęs patalpas, kurios jam nėra reikalingos, jis jomis nesinaudoja, veiklos nevykdo, nuomos nemoka. E. M. yra reikalinga ir akivaizdžiai būtina kito asmens pagalba, nes jis negeba savimi pasirūpinti ir tinkamai orientuotis socialiniuose santykiuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai – pripažino E. M.:

3.1. neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

3.2. ribotai veiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); darbo santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos, slaugos kompensacijų, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, teikiamų paslaugų poreikio vertinimas ir kt.); asmens dokumentų gavimo srityje; nusprendė inicijuoti bylos dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo E. M. iškėlimą.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, jog prašomas pripažinti neveiksniu E. M. sistemingai, intensyviai, kartais net po kelis kartus į dieną, teikia pareiškimus, kuriuose nesuformuluoti prokuratūros kompetencijai priskirtini reikalavimai. Pareiškimai yra nesuprantamo turinio, juose vartojami įžeidžiančio, užgaulaus pobūdžio apibūdinimai. Prokuratūros IBPS sistemos duomenimis, nuo 2016 m. buvo priimta 14 nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. M. prašymus. E. M. serga psichine liga, jam diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija.

5. Iš byloje pateiktos socialinio darbuotojo 2022 m. spalio 6 d. išvados Nr. NI.252 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ teismas nustatė, kad E. M. iš dalies geba įsigyti maisto produktų, susimokėti komunalinius mokesčius, žino kokia dabar šalyje valiuta, iš dalies gali pasakyti, iš kokių pajamų gyvena. Iš išvados nurodytų duomenų teismas taip pat nustatė, kad E. M. negeba atstovauti savęs ir rašyti prašymus įvairiose institucijose (nesupranta pasekmių, kalba abstrakčiai), negeba kreiptis dėl išmokų, negeba sudaryti sutarčių, susijusių su lizingu, paskolomis, nežino kokį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą turi, negeba sudaryti pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutarčių. Žino pagrindinius duomenis apie save, gali pasakyti kur gyvena, orientuotas aplinkoje ir laike. Jam nustatytas 25 procentų darbingumas.

6. Iš 2023 m. sausio 18 – vasario 2 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-2/2023 teismas nustatė, kad E. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. E. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti nurodytose srityse: turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; teisė dalyvauti rinkimuose; atstovavimo teisiniai santykiai (suteikti įgaliojimą kitam asmeniui atstovauti įgaliotojui veikti jo vardu savo nuožiūra nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis); teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.); teisinių santykių su teisėsaugos institucijomis (policija, teismas, advokatūra, antstoliai, prokuratūra ir pan.) srityje. E. M. ribotai, su kito asmens pagalba, gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); darbo santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos, slaugos kompensacijų, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, teikiamų paslaugų poreikio vertinimas ir kt.); asmens dokumentų gavimo srityje. Tyrimo metu nenustatytos kitos, turinčios reikšmės aplinkybės, gyvenimo sritys, dėl kurių klausimai nebuvo pateikti.

7. Teismas nurodė, jog civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, jog E. M. įvykdė nusikaltimą, buvo nuteistas. Pasikeitė apie 2003 m., grįžęs iš kalėjimo. Tapo konfliktiškas, dažnai keitė darbovietes. Nuo 2006 m. klinikoje išryškėjo santykio, poveikio, nuodijimo kliedesiai motinos atžvilgiu, neadekvatus, agresyvus elgesys. Du kartus gydytas viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuotas šizotopinis sutrikimas. Atliktas psichologinis mąstymo tyrimas, konstatuoti pakitimai, būdingi šizofrenijai, asmenybės šizoidiškumas, impulsų, emocijų kontrolės stoka. 2007 m. Panevėžio apskrities ligoninės Psichiatrijos skyriuje E. M. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. 2012 m. ikiteisminio tyrimo byloje atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu jam diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Gydytas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, 2012-2014 m. aprašyta įtampa, įtarumas, nerimastingumas, persekiojimo kliedesiai institucijų atžvilgiu. Nuo 2016 m. dėl kritikos savo būsenai pas psichiatrą nesilankė. 2019 m. aprašytas psichikos būsenos pablogėjimas – vyravo įtampa, įtarumas, nenuoseklus mąstymas, kritikos stoka. 2020 m. ikiteisminio tyrimo byloje atlikta ambulatorinė TPPE, kurios metu diagnozuota paranoidinė šizofrenija, ekspertizės atlikimo metu psichikos būsenoje vyravo padrikas mąstymas, neadekvačios emocijos. Paskutinio stacionarinio gydymo metu 2022 m. stebėtas emocinis neadekvatumas, padrikas mąstymas, santykio, poveikio, didybės kliedesiai, neadekvatus elgesys, asmenybės defektas. Nustatytas 25 procentų darbingumo lygis. Pagal ekspertizės akto išvadą konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija.

8. Objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, institucijos, teikiančios išvadą byloje išvadą, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Suinteresuotas asmuo E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.

10. Nurodo, kad rašyti prašymus ir pareiškimus prokuratūrai yra jo konstitucinė teisė ir naudojimasis šia teise negali būti priežastis prokurorui kreiptis dėl jo pripažinimo neveiksniu. Sutinka su tuo, kad serga lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau mano, kad tai netrukdo jam dalyvauti socialiniame ekonominiame gyvenime.

11. Pažymi, kad nespėjo teisme atstovavusiam advokatui perduoti visus dokumentus, kurie patvirtina, kad jis gali valdyti save visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, gali savo susirgimą kontroliuoti, todėl juos teikia su apeliaciniu skundu.

12. Mano, kad teismas sprendimą priėmė neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Teismas neįvertino arba vertino formaliai socialinio darbuotojo 2022 m. spalio 6 d. išvados Nr. NI. 252 duomenis. Priimdamas skundžiamą sprendimą bei nustatydamas konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose jį pripažino neveiksniu, teismas iš esmės rėmėsi tik teismo psichiatrijos ekspertizės aktu bei pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, kadangi daugiau į bylą nebuvo pateiktų jokių duomenų apie jo (ne)gebėjimą pasirūpinti savimi bei priimti sprendimus konkrečiose srityse. Teismas iš esmės nebuvo šioje byloje aktyvus, nerinko jokių įrodymų, neapklausė asmenų, kurie galėtų suteikti informaciją apie tai, kaip turima psichikos liga įtakoja jo socialinį gyvenimą (t. y. juridinį neveiksnumo nustatymo kriterijų). Teismas, pripažindamas jį neveiksniu, rėmėsi vien tik medicininiu kriterijumi, nerinkdamas jokių duomenų ir nevertindamas juridinio kriterijaus, netirdamas realaus poreikio bei sričių, kuriose iš tikrųjų būtina (ir kiek) riboti jo veiksnumą.

13. Pažymi ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškimą, turėjo pripažinti jį neveiksniu ne visose nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o įvardijant tik aktualias sritis.

14. Pareiškėja Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo suinteresuoto asmens E. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą ir jį motyvuodamas, pateikė teisinį asmens veiksnumo įvertinimą. Remdamasis gydytojo psichiatro – eksperto išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (tame tarpe ir paaiškinimus teisme), pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja ir juridinis asmens neveiksnumo / riboto veiksnumo pripažinimo kriterijus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens E. M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

17. Šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo suinteresuotas asmuo E. M. pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu atitinkamose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Suinteresuotas asmuo E. M. su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2021 m. spalio 27 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais žinių tikrinimo pažymėjimą Nr. 15721, patvirtinantį, kad E. M. išlaikė darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais žinių tikrinimo testą pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens švietimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą; 2021 m. vasario 26 d. Mažosios bendrijos nario teisių pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad E. M. nusipirko mažąją bendriją (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 30 d. Juridinių asmenų registro išrašą, patvirtinantį, kad E. M. yra VšĮ (duomenys neskelbtini), įsteigtos 2021 m. birželio 21 d., vadovas; nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 861712, kurioje nurodoma, kad E. M. nuo 2018 m. liepos 11 d. vykdo mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse, taip pat ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

21. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl suinteresuoto asmens E. M. apeliacinio skundo ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, be to, bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar robotai veiksniu teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 8 dalis straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungiami prie bylos ir vertinami kartu su kitais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Suinteresuotas asmuo E. M. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nebuvo aktyvus, nerinko jokių įrodymų, neapklausė asmenų, kurie galėtų suteikti informaciją apie tai, kaip turima psichikos liga įtakoja jo socialinį gyvenimą. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priėmė sprendimą bei nustatė konkrečias turtinių ir neturtinių santykių sritis, kuriose jį pripažino neveiksniu, neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, iš esmės remdamasis tik teismo psichiatrijos ekspertizės aktu (medicininiu kriterijumi) bei pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, kadangi daugiau į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie jo (ne)gebėjimą pasirūpinti savimi bei priimti sprendimus konkrečiose srityse, nerinkdamas jokių duomenų ir nevertindamas juridinio kriterijaus, taip pat tinkamai neįvertinęs socialinio darbuotojo 2022 m. spalio 6 d. išvados Nr. NI. 252 duomenų.

23. CPK 442 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Jas nagrinėdamas teismas, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 28 punktas). Nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Kita vertus, CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).

24. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis), neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis bei gali būti įrodinėjamas kitomis CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus). Dėl to įrodymų pakankamumo klausimas šios kategorijos bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad teisiškai reikšmingų kriterijų nustatymo tikslu teismas privalo aiškintis ir analizuoti aplinkybes, pareiškime išdėstytas kaip rodančias tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis (iš dalies) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, vertinti byloje esančius įrodymus (teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, medicininius dokumentus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus) apie asmens psichinės sveikatos būklę, prireikus tiesiogiai teismo posėdyje (CPK 217 straipsnio 2 dalis) įsitikinti, kaip ir kokiais profesiniais kriterijais remdamiesi medikai psichiatrai suvokia asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, vertinti, ar asmens liga yra tokia sunki, kad jos nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra tokio pobūdžio, jog jam reikalinga globa, ir tai sudaro pagrindą pripažinti jį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 46 punktas). Sprendžiant dėl asmens (ne)pripažinimo ribotai veiksniu, mutatis mutandis taikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl asmens pripažinimo neveiksniu CK 2.10 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-701/2022).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi pirmiau išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsiaiškinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu E. M. ir jo asmeninėmis aplinkybėmis, analizuojant suinteresuoto asmens E. M. psichikos sveikatos sutrikimo pasekmes jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jo paties ir aplinkinių saugumui, vertinant suinteresuoto asmens E. M. gebėjimus socialinio gyvenimo srityse, kuriose nustatytas jo neveiksnumas ar ribotas veiksnumas (t. y. juridinius neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo kriterijus).

27. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė iš esmės 2023 m. sausio 18 – vasario 2 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-2/2023 (medicininiu kriterijumi) bei pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais. Kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus – paties suinteresuoto asmens E. M. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, pareiškėjos pateiktas medicinines pažymas, ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašus, nedarbingumo nustatymo dokumentus, duomenis apie teismo sprendimu taikytas priverčiamąsias gydymo priemones, institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą bei socialinio darbuotojo 2022 m. spalio 6 d. išvadą Nr. NI.252 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, psichiatro – eksperto V. R. paaiškinimus teisme. Byloje buvo pateikta ir surinkta pakankamai duomenų juridiniams neveiksnumo ar riboto veiksnumo kriterijams nustatyti, net ir nesant byloje liudytojų parodymų.

28. Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino socialinio darbuotojo 2022 m. spalio 6 d. išvados Nr. NI.252 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ duomenis. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šioje išvadoje nurodoma, jog E. M. geba savarankiškai, naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Joje pateikiama išvada, kad E. M. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (turtinių santykių), ir savitvarkos įgūdžių (asmeninių neturtinių santykių) srityse geba iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Taip pat priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, minėtoje socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad pastaroji išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad E. M. iš dalies geba įsigyti maisto produktų (reikalinga pagalba planuojant pirkinius), iš dalies geba susimokėti komunalinius mokesčius, iš dalies gali pasakyti, iš kokių pajamų gyvena, iš dalies geba pasirūpinti būsto priežiūra. Nors išvadoje nurodoma, kad E. M. žino, kokia dabar šalyje yra naudojama valiuta, žino pagrindinius duomenis apie save, gali pasakyti savo gyvenamosios vietos adresą, įvardinti tai, kokius turi asmens dokumentus, yra orientuotas aplinkoje ir laike, tačiau tokie išvados duomenys savaime negali būti vertinami, kaip patvirtinantys apelianto gebėjimą visiškai savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus socialinio darbuotojo išvadoje nurodytose teisinių santykių srityse. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino visumoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas apelianto psichikos sveikatos būklei nustatyti skyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, išreikalavo apelianto asmens sveikatos istorijas, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis, taip pat Gyventojų registro duomenis apie apelianto šeimos sudėtį, apelianto seseriai I. U., pareiškėjos iniciatyva įtrauktai suinteresuotu asmeniu byloje, išsiuntė procesinius dokumentus, teismo šaukimą, įpareigojo pateikti atsiliepimą į pareiškimą, savo iniciatyva įtraukė apelianto motiną D. J. suinteresuotu asmeniu byloje, ėmėsi papildomų veiksmų jai įteikti procesinius dokumentus (tarp jų ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo) ir teismo šaukimą, pareikalavo išvadą teikiančios institucijos išvados dėl pareiškimo, tiesiogiai teismo posėdyje apklausė apeliantą, išklausė psichiatro – eksperto S. R. parodymus dėl teismo psichiatrijos ekspertizės išvados, sudarydamas galimybę apeliantui užduoti jam klausimus, socialinio darbuotojo paaiškinimus. Tačiau suinteresuotais asmenimis byloje įtrauktos apelianto sesuo I. U. ir motina D. J. nepateikė atsiliepimų į pareiškimą, taip pat neatvyko į teismo posėdžius. I. U. teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, o byloje esančio 2022 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, susisiekus telefonu su D. J., ji informavo, kad teismo šaukimo ir procesinių dokumentų nepriims, nepasirašys apie jų gavimą bei su civiline byla nenori turėti nieko bendro. Pats apeliantas 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje patvirtino, kad motina prieš jį neliudys. Kita vertus, apeliantas ir jo atstovas neprašė teismo liudytojais apklausti kitų asmenų, kurie būtų galėję suteikti informacijos apie apelianto gebėjimą visiškai savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus pareiškime nurodytose teisinių santykių srityse, nors, akivaizdu, kad būtent apeliantui geriausiai yra žinoma apie tokius asmenis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nebuvo aktyvus, nerinko jokių įrodymų ir byloje liko neapklausti asmenys, galėję suteikti informacijos apie tai, kaip turima psichikos liga įtakoja apelianto socialinį gyvenimą.

30. Taip pat vertintini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais tvirtinama, kad teismas, priimdamas sprendimą tenkinti pareiškimą, apeliantą turėjo pripažinti neveiksniu tik jam aktualiose srityse. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad rašyti prašymus ir pareiškimus prokuratūrai yra apelianto konstitucinė teisė ir naudojimasis šia teise negali būti priežastis prokurorui kreiptis dėl apelianto pripažinimo neveiksniu. Apeliantas sutinka su tuo, kad serga lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau, apelianto manymu, tai netrukdo jam dalyvauti socialiniame ekonominiame gyvenime. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad jis gali valdyti save visuose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, gali savo susirgimą kontroliuoti.

32. Vadovaujantis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 6 ir 22 straipsnių, Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualia jurisprudencija (žr. pvz. 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05), nacionaliniu teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, CK 2.6 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 ir 2.11 straipsniai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018), fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra ultima ratio (liet. kraštutinė) priemonė, taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos, taikant kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančias priemones. Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu, turi būti nustatytas ne tik asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau ir tai, kad, neapribojus asmens veiksnumo, jo ar kitų asmenų interesams kils grėsmė.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad jis pilnai gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, joks teisių ribojimas nereikalingas, yra nepagrįsti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, paties apelianto, psichiatro – eksperto V. R. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina apelianto negebėjimą įvertinti diagnozuoto psichikos sveikatos sutrikimo poveikio jo gyvenimui ir elgsenai, būtinų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ligos kontrolei, taip pat apelianto realų negalėjimą suprasti ar iš dalies suprasti savo veiksmų esmės ir (ar) juos valdyti atitinkamose teisinių santykių srityse.

34. Be kita ko, pareiškėjos pateiktoje 2019 m. gegužės 13 d. epikrizėje fiksuota, kad, E. M. aiškinimu, jis pateko į stacionarą dėl sugyventinės nusiteikimo prieš jį, ketinimo su juo susidoroti. Pareiškėjos pateiktame 2021 m. birželio 11 d. medicinos dokumentų išraše fiksuoti E. M. nusiskundimai, kad su juo norima susidoroti, prieš jį susimokę medikai, teisėsauga, yra „sufabrikuota“ byla, kad ji „uždarytų“, todėl jis neketinantis laikytis priverstinio ambulatorinio gydymo; iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės išleistas 2020 m. gruodžio 23 d., E. M. 2021 m. birželio 8 d. turėjo atvykti privalomam būsenos įvertinimui į miesto Psichikos sveikatos centrą, tačiau neatvyko. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66-491/2021, nustatytos faktinės aplinkybės, kad E. M. savarankiškai nesigydo, nevartoja vaistų, siūloma spręsti dėl E. M. priverstinio gydymo reikalingumo.

35. 2020 m. rugsėjo 9-23 d. Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-96/2020 konstatuojama, kad E. M. nesupranta, kad serga psichikos sutrikimu ir kad jam reikalingas gydymas, nuo 2016 m. birželio 13 d. jis pas gydytoją psichiatrą nesilanko, jokių vaistų nevartoja; įvertinus liudytojų parodymus, E. M. rašytus raštus, sprendžiama, kad stebėtas paranoidinės šizofrenijos paūmėjimas, pasireiškiantis kliedesine aplink vykstančių įvykių interpretacija (jam atrodo, kad vyksta teisėsaugos institucijų sąmokslas, kad „sufabrikuota“ byla, kad visi aplinkiniai prieš jį priešiškai nusiteikę.

36. 2023 m. sausio 18 d. – vasario 2 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-2/2023, ekspertizės metu apibendrinus pateiktą bylos medžiagą, įvertinus psichikos būseną, ekspertų nurodoma, kad šiuo metu atliktame psichologiniame vertinime konstatuoti ryškūs mąstymo proceso pakitimai (psichologinio įvertinimo metu išryškėjo E. M. nenuoseklus, sumažėjusio produktyvumo ir kryptingumo mąstymas, stebėti mąstymo motyvacinio komponento, operacinės mąstymo pusės sutrikimai, apsunkinta asmenybės integracija ir adaptacija, ryškus paranojiškumas, tendencija klaidingai interpretuoti aplinkinių elgesį, kaip priešišką jam), sprendžiama, kad sutrikęs tiriamojo gebėjimas realistiškai suvokti bei adekvačiai vertinti save ir aplinką gali apriboti jo galimybes savarankiškai priimti motyvuotus, adekvačius sprendimus bei juos realizuoti; taip pat nurodoma, kad klinikiniame vaizde stebėta procesiniam susirgimui būdinga simptomatika, be kita ko, afekto ir emocinių reakcijų skurdumas, neadekvatumas, mąstymo nenuoseklumas, ambivalentiškumas, santykio, poveikio kliedesiai įvairių institucijų darbuotojų atžvilgiu, kritikos situacijai, savo būklei stoka, asmenybės defekto požymiai, pasireiškiantys interesų ribotumu, realių ateities planų stoka, kritikos stoka savo galimybių, situacijos, būsenos vertinime, valios patologija ir daroma išvada, kad tai visiškai ar iš dalies apriboja E. M. galimybę veikti savarankiškai, priimti sprendimus, įgyvendinti savo teises bei atlikti pareigas, t. y. suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ekspertizės akte nurodytose teisinių santykių srityse.

37. Psichiatras – ekspertas S. R., duodamas paaiškinimus byloje, nurodė, kad E. M. diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija yra lėtinio pobūdžio progresuojanti liga; dėl kritikos stokos savo ligos atžvilgiu E. M. nei karto nesigydė savanoriškai; dėl psichikos sveikatos sutrikimo E. M. praranda sąryšį / sąlytį su realybe, klaidingai vertina daug su juo susijusių įvykių, įskaitant jo psichikos sveikatą, buitinį, socialinį gyvenimą, darbinius ar komercinius santykius, dėl to E. M. gali priimti tikrai neapgalvotus ir save žalojančius, nepalankius sprendimus; sutrikus E. M. ryšiui su realybe, visos kliedesinės idėjos užvaldo ir įtakoja E. M. elgesį; net ir nesant išreikštam šios ligos paūmėjimui, vis tik išlieka tam tikro laipsnio kliedesinės idėjos, kliedesinė įvykio interpretacija, kuri pastoviai sutrikdo E. M. gebėjimą tinkamai sąveikauti su realybe, aplinka, iškreipia šią sąveiką.

38. Pats apeliantas, teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į užduodamus klausimus, tvirtino, kad psichikos sveikatos problemų jis neturi; psichikos sveikatos sutrikimu jis nesirgo nei 2006 m., nei dabar; visą laiką buvo gydomas priverstinai dėl jam jaučiamo pykčio, nors yra sveikas ir jokio gydymo jam nereikia; dėl jam diagnozuoto psichikos sveikatos sutrikimo kaltina motiną ir gydytojus, kurie, apelianto įsitikinimu, yra nekompetentingi, sakydami, kad jam reikia gydytis.

39. Iš apelianto teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad apelianto turimos įmonės nėra vykdžiusios jokios veiklos, darbuotojų įmonėse niekada nebuvo, jos tik įregistruotos Juridinių asmenų registre. Kaip teismo posėdyje paaiškino apeliantas, VšĮ (duomenys neskelbtini) turėjo vykdyti su slauga susijusios medicinos įrangos prekybą, MB (duomenys neskelbtini) turėjo vykdyti sporto, rekreacinę veiklą, VšĮ (duomenys neskelbtini) turi paramos gavėjo statusą, todėl apeliantas eina kalbėtis su žmonėmis dėl paramos, renka aukas iš galinčių aukoti asmenų ir tokią veiklą įvardina „darbiniais santykiais“. Apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino turintis skolų, tačiau tai laiko normaliu dalyku ir nemato problemų jas sumokėti, nors gyvena iš neįgalumo išmokos ir yra praktiškai išlaikomas sugyventinės. Dėl nesėkmingos įmonių veiklos apeliantas kaltina pareigūnus, dėl praeityje buvusių ir nutrūkusių darbinių santykių kaltina bendradarbius. Apeliantas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad iš PAR ir Prancūzijos yra gavęs du dokumentus, kuriuose tvirtinama, jog jis yra paveldėjęs turtą, tik reikalinga susimokėti 240 Eur teismo išlaidas. Šią sumą jis sumokėjo, bandė bendrauti su ambasadoriais, tačiau daugiau jis nieko neketina daryti, nors, apelianto teigimu, visa tai yra realu.

40. Teisėjų kolegijos manymu, nurodytos aplinkybės kartu su socialinio darbuotojo 2022 m. spalio 6 d. išvada Nr. NI.252 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas dėl apelianto sutrikusio gebėjimo suvokti realią situaciją, adekvačiai vertinti savo gebėjimą savarankiškai priimti pačiam naudingus sprendimus, tame tarpe ir dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, sveikatos priežiūros srityje.

41. Tačiau nors pareiškėjos byloje pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. prokuratūroje buvo užregistruota 60, 2022 m. – 16 apelianto prašymų, pareiškimų, skundų, Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje 2021 m. – 2022 m. gauti 25 apelianto prašymai, pareiškimai, skundai, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – 3 skundai, kurių didžioji dalis yra neaiškaus, nesuprantamo turinio dėl juose nerišliai dėstomų minčių, juose vartojami įžeidžiančio, užgaulaus pobūdžio apibūdinimai, todėl apelianto beveik visi pareiškimai buvo palikti nenagrinėti, taip pat priimta 16 atsisakymų pradėti ikiteisminius tyrimus pagal apelianto pareiškimus. Nurodytos aplinkybės iš tiesų leidžia teigti, kad apeliantas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės akte aprašytų psichikos sveikatos sutrikimo nulemtų mąstymo ir suvokimo proceso pakitimų, savarankiškai nėra pajėgus realizuoti savo teises teikiant prašymus, pareiškimus ir skundus viešojo administravimo subjektams bei teisėsaugos institucijoms. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima padaryti vienareikšmės neabejotinos išvados, jog mažiau apelianto teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo ir (ar) kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t. y. kad šiuo atveju teisingiausias sprendimas yra pripažinti apeliantą neveiksniu teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais, taip pat teisinių santykių su teisėsaugos institucijomis srityse. Teisėjų kolegijos manymu, apelianto ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai bus visiškai apsaugoti pripažįstant apeliantą ribotai veiksniu šiame nutarties punkte aptariamose teisinių santykių srityse ir nustačius apeliantui rūpybą. Nustatyti apribojimai apelianto teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos jo, kaip žmogaus, teisės, ir, priešingai, užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota apelianto psichine sveikatos būkle. Priešingos teismo išvados, teisėjų kolegijos įsitikinimu, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei apelianto interesams.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nustatyti visišką E. M. neveiksnumą teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais, taip pat teisinių santykių su teisėsaugos institucijomis srityse, tinkamai neįvertino tokio veiksnumo ribojimo būtinybės, neįsitikino, ar šiuo konkrečiu atveju jo teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuoto asmens E. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas – E. M. pripažįstamas ribotai veiksniu tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse: teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), teisinių santykių su teisėsaugos institucijomis (policija, teismas, advokatūra, antstoliai, prokuratūra ir pan.) srityje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjos Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipiamasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią, įvaikinti);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- teisė dalyvauti rinkimuose;

- atstovavimo teisiniai santykiai (suteikti įgaliojimą kitam asmeniui atstovauti įgaliotojui veikti jo vardu savo nuožiūra nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis);

Pripažinti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;

- savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra);

- darbo santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos, slaugos kompensacijų, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, teikiamų paslaugų poreikio vertinimas ir kt.);

- asmens dokumentų gavimo srityje;

- teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipimasis su skundais, pareiškimais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikių įvertinimas ir pan.);

- teisinių santykių su teisėsaugos institucijomis (policija, teismas, advokatūra, antstoliai, prokuratūra ir pan.) srityje.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas