Baudžiamoji byla Nr. 1-149-517/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21522-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025m. kovo 21d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,
sekretoriaujant Vaida Gleiznienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,
kaltinamajam K. G.,
gynėjai Virginijai Bradulskienei,
nukentėjusiajam A. M.,
nukentėjusiojo A. M. atstovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei Virginijai Budrevičienei,
viešame mišriame(žodiniu būdu ir nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą) pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, niekur nedirbantis ir, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1991m. rugsėjo 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2d.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais)-3m l/a, LR BK 47¹ str.(pagal iki 1995m. sausio 01d. galiojusį LR BK su pakeitimais ir papildymais) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 2) 1996m. rugpjūčio 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 112 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-1m. ir 6 mėn. l/a; 3) 1999m. liepos 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK LR BK 272 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 43 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-4m. ir 2 mėn. l/a su 1/5 dalies turto konfiskavimu, LR 2000m. balandžio 11d. įstatymo „ Dėl amnestijos akto “ 3str. 2d. 2p. pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/5 dalimi, t.y. 10 mėnesių, ir galutinė bausmė nustatyta-3m. ir 4 mėn. l/a; 4) 2011m. vasario 25d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 149 str. 1d., 253 str. 1d.-4m. ir 3 mėn. l/a, 2011m. lapkričio 16d. Vilniaus apygardos nuosprendžiu buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir nustatyta nauja galutinė bausmė-3m l/a; 5) 2017m. liepos 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., 165 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, 2018m. kovo 28d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, pasibaigus bausmės priežiūros vykdymo terminui, visi teistumai išnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis K. G., pavartodamas fizinį smurtą(mušdamas), nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2024m. birželio 06d., apie 1130 val., dienos metu kaltinamasis K. G. namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, kieme, kilus tarpusavio konfliktui su į kiemą atėjusiu pil. A. M. dėl galimai pavogtų jo(kaltinamojo K. G.) motinai-pil. E. G. priklausančių pinigų, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą su kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo A. M. asmenį pasekoje pastarajam buvo padarytas apatinio žandikaulio pakrumplio srities lūžis kairėje, kas nukentėjusiajam A. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulo lūžio sveikata nukentėjusiajam A. M. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis K. G., ikiteisminio tyrimo metu duodamas prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino iš dalies ir teisme parodė, kad pil. A. M. jis pažįsta, kuris gyvena jo kaimynystėje adresu: (duomenys neskelbtini). Tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2024m. birželio 06d. jis kelis kartus skambino A. M., kad šis ateitų pas jo motiną pakalbėti dėl pinigų, kuriuos buvo iš jos pavogęs, grąžinimo. Jis su A. M. buvo sutarę dėl pinigų grąžinimo termino, tačiau pastarasis pinigų taip ir negrąžino. Kai A. M. su savo broliu M. K. atėjo į namų valdos kiemą, jis tuo metu buvo garaže. Matė, jog A. M. bendravo su kieme buvusia savo motina ir kaimyne R. G., buvo ir R. G. vaikai. Matėsi, jog A. M. buvo neblaivus, o jis pats buvo blaivas. Priėjęs, jis A. M. dar kartą pasakė, jog šis nueitų pas jo neįgalią motiną, kurią buvo išvedęs į lauką, pakalbėti. A. M. iš pradžių sutiko, sakydamas, jog pradžioje jis atsigers kavos, o po to pasakė: „ atstok “. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie stovėjo nedideliu atstumu vienas nuo kito. A. M. veidas buvo agresyvus, kuris jam pradėjo sakyti, jog „ tau bus blogai “. Matė, jog A. M. ranką užsikišo už nugaros, kurio „ maikė “ buvo uždengta, ir kažką traukėsi, po ko pastarojo rankoje pamatęs peilį, jis, nieko nelaukdamas, su dešine ranka trenkė A. M. į veidą, kuris nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žemės. Prieš jam suduodant smūgį, A. M. rankose buvęs peilis prieš jį atstatytas nebuvo. Viskas įvyko labai greitai, todėl dabar sunku susigaudyti, ar jis iš karto A. M. rankose pamatė peilį, nes tuo metu buvo susijaudinęs. Kadangi jis A. M. rankose matė peilį ir žino, kaip reikia gintis, nes jam, dar gyvenant Norvegijoje, buvo patyręs pilvo sužalojimą, kuris buvo perpjautas, čia pasireiškė savisaugos instinktas, dėl ko A. M. ir buvo suduotas kontrolinis smūgis, kad šis „ išsijungtų “. Nuo smūgio A. M. pargriuvus ant žemės, peilis tebebuvo pastarojo rankoje, todėl jis gulinčiam A. M. su viena koja primynė ranką, o su kita koja iš rankos išspyrė peilį. Peilį nuo žemės pakėlė pribėgusi A. M. motina, kuri, nuvaliusi peilį, jį numetė už tvoros, į kito kaimyno kiemą. Jo namų kieme įvykusio konflikto metu jis A. M. sudavė tik vieną smūgį į veidą. Tą dieną jis pas A. M. atėjęs nebuvo. Savo veiksmus jis vertina tik kaip būtinąją gintį, nes fizinį smurtą prieš A. M. panaudojo, tik gindamasis nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo pastarojo kėsinimosi į jo(K. G.) asmenį, nes konflikto metu nukentėjusiojo A. M. rankose matė peilį.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K. G. tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo A. M. ir liudytojų M. K., I. M. ir R. G. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 119-123, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2024m. birželio 06d. tarnybiniais pranešimais dėl informacijos(b.l. 34, 39, t. 1), 2024m. birželio 06d. įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 11-13, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 14-20, t. 1), 2024m. birželio 06d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 21-24, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 25-27, t. 1), 2024m. liepos 30d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 28-30, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 31-32, t. 1), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2024m. spalio 31d. pranešimu dėl informacijos pateikimo(b.l. 131-132, t. 1), 2024m. spalio 31d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 134-138, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotais telefoninių pranešimų garso įrašais(b.l. 133, t. 1), 2024m. liepos 04d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 115-117, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su pagal pranešimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failu(b.l. 118, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukomis(b.l. 37-38, t. 1), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 100/a) kopija(b.l. 35-36, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 94-100, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusysis A. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), o pil. K. G., su kuriuo jie yra kaimynai, gyvena šalimais adresu: (duomenys neskelbtini), pas kurį name butą nuomojasi jo motina I. M. ir brolis M. K.. K. G. ant jo buvo supykęs dėl pinigų, kuriuos jis buvo pavogęs iš jo(K. G.) motinos. Buvo sutarę, jog pavogtus pinigus jis grąžins dalimis, tačiau, neturėdamas pastovių pajamų, sutartu pinigų taip ir negrąžino, nes iš pradžių atlikinėjo arešto bausmę, o grįžęs iš įkalinimo vietos, niekur nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, o susiradus darbą, dėl nemokamo atlyginimo ilgai neišdirbo. Tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2024m. birželio 06d. jis buvo savo namuose. Tą dieną pas jį svečiavosi brolis-pil. M. K. ir patėvis-pil. A. G., su kuriais nuo pat ryto namo prieangyje, t.y. „gonkelyje “, gėrė alų. Iš viso buvo išgerti gal kokie 5 l alaus. Jis jautėsi gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Išgertuvių metu patėviui A. G. skambino K. G., bet patėvis telefono nekėlė, todėl K. G. buvo atėjęs į neaptvertą jo namų kiemą pasikalbėti su patėviu A. G.. Namo prieangyje tarp K. G. ir A. G. kilo konfliktas, kurie tarpusavyje pradėjo „kipišuoti “. Jam įsikišus į konfliktą, tada K. G. ir jam pradėjo reikšti pretenzijas dėl pinigų, po ko su kumščiu vieną kartą trenkė į kairį žandą. Tuo metu jis sėdėjo „ gonkelyje “, ant fotelio, o K. G. stovėjo priešais jį. Visą tai turėjo matyti brolis ir patėvis. Po suduoto smūgio jam skaudėjo, tačiau kraujo nebuvo ir jis nieko nejautė, todėl greitosios medicinos pagalbos ir nekvietė, nes negalvojo, jog dėl suduoto smūgio galėjo kas nors atsitikti. Išvijus K. G. iš savo namų kiemo, išgertuvės dar tęsėsi. Po išgertuvių jis kartu su savo broliu M. K. ėjo pas pastarąjį į kaimynystėje nuomojamą butą, nes norėjo atsigerti kavos. Eidamas, su savimi dėvimų kelnių kišenėje turėjo pasiėmęs paprastą nedidelį virtuvinį peilį, nes senyvo amžiaus kaimynui buvo prižadėjęs į šalia esantį mišką nueiti pripjaustyti lazdyno pagaliukų agurkų/pomidorų daigams paremti, ką ketino daryti po kavos atsigėrimo. Jiems atėjus į K. G. namų kiemą, brolis nuėjo į kambarį padaryti kavos, o jis liko laukti lauke, kur kalbėjosi su kieme tuo metu buvusiomis savo motina-pil. I. M. ir kaimyne-pil. R. G., kurios abi nuomojasi kambarius K. G. name. Girdėjo, jog kažką rėkavo ir kieme buvęs K. G., kuris, jį pamatęs, netrukus irgi prie jų priėjo. Tarp jų kilus žodiniam konfliktui, K. G. vėl su kumščiu trenkė jam į tą pačią kairę veido pusę. Nuo suduoto smūgio jis pargriuvo ant nugaros, ant žolės. Tuo metu jis K. G. negrasino, su savimi kelnių kišenėje turėto virtuvinio peilio išsitraukęs nebuvo, kuris galėjo iškristi iš kelnių kišenės po to, kai po suduoto smūgio į veidą jis buvo pargriuvęs ant žemės. Peilio pasigedo, tik grįžęs į namus. Po suduoto smūgio jam pradėjo tinti ir „ pūstis guzas “ant kairio žando, aptirpo kairės pusės žandikaulis, todėl jis į mišką nebėjo, o parėjęs į namus, paskambino į policiją ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Kadangi būnant K. G. namų kieme nuo suduoto smūgio į veidą jis buvo trumpam „ atsijungęs “, todėl galimai kai kurių aplinkybių, t.y. jam galimai daugiau suduotų smūgių ir jo kažkokių veiksmų su peiliu, nelabai ir atsimena.
Byloje aiškinamas įvykio dieną prieš jo(nukentėjusiojo A. M.) asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkybes, t.y. dviejų smūgių sudavimo į veidą, kuriuos jis atsimena, aplinkybes nukentėjusysis A. M. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju K. G. metu(b.l. 141-145, t. 1).
Liudytojas M. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kur pas K. G. nuomojasi kambarį. Jo brolis-pil. A. M. gyvena kaimynystėje adresu: (duomenys neskelbtini). Tikslios datos dabar neatsimena, galima 2024m. birželio 06d. jis buvo pas brolį A. svečiuose, kur nuo ryto girtavo, t.y. gėrė alų ir degtinę. Išgertuvės vyko brolio namo prieangyje, t.y. „ gonkelyje “, o su jais kompanijoje buvo ir motinos sugyventinis A. G.. Jiems begeriant buvo atėjęs K. G.. Dėl ko atėjo K. G., jis negali pasakyti, tačiau atsimena, jog brolis A. ir K. G. dėl kažko susiginčijo. Matė, kaip konflikto metu K. G. broliui A. su kumščiu trenkė į veidą. Į kurią veido pusę buvo suduotas smūgis, jis negali pasakyti, tačiau atsimena, jog tuo metu brolis A. sėdėjo ant fotelio. Dar atsimena, kad po išgertuvių jis broliu ėjo pas save, nes brolis norėjo, kad jis jam(A. M.) padarytų kavos. Nuo brolio namų iki K. G. gyvenamojo namo, kur jis nuomojasi kambarį, yra apie 30 m atstumas, tereikia pereiti per kiemą. K. G., juos pamatęs, pradėjo rėkauti, priekaištaudamas, kodėl jie vaikšto po jo namų valdos kiemą. Kai jis buvo kambaryje, kur gamino kavą, žiūrėdamas per langą, pamatė, kaip K. G., užsipuolęs jo brolį, pastarajam vėl kelis kartus trenkė į veidą. Ką K. G. tuo metu sakė ir kodėl taip pasielgė, jis negirdėjo. Jau būdamas lauke, pamatė, kad brolis guli ant žemės. Jis nematė, kad brolis būtų peilį išsitraukęs, kurį pastarojo rankose pamatė tik po to, kai šis po suduotų smūgių jau buvo pargriuvęs ant žemės. Kam brolis iš namų buvo pasiėmęs peilį, jis negali pasakyti, nes nežino, nes to peilio prieš tai jis nematė. A. pačiam atsistojus nuo žemės, jie abu parėjo iki brolio namų. Brolis sakė, jog jam skauda, kuris su ranka laikėsi už kairės pusės žandikaulio, matė, kaip žandikaulis pradėjo tinti. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.
Byloje aiškinamas matytas įvykio dieną prieš nukentėjusiojo A. M. asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkybes liudytojas M. K. buvo patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju K. G. metu(b.l. 162-166, t. 1).
Liudytoja I. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad pil. A. M. yra jos sūnus, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), o pil. K. G. yra jos kaimynas, pas kurį ji nuomuojasi butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2024m. birželio 06d. ji su kaimyne R. G. buvo kieme ir kalbėjosi, kai pamatė ateinančius savo sūnus, t.y. pil. M. K. ir A. M., kurie abu buvo neblaivūs, eidami svirduliavo. M. jai pasakė, jog atėjo pas jį atsigerti kavos. Sūnus pamatęs K. G. pradėjo rėkauti, priekaištaudamas, kodėl jie vaikšto po jo namų valdos kiemą. Sūnui A. pasakius: „ ką, aš pas mamą negaliu užeiti? “, tada ir prasidėjo konfliktas. Kilo muštynės, kurias pirmas pradėjo K. G.. Sūnus A. ir K. G. stovėjo vienas priešais kitą, o ji pati, stovėdama šalimais, K. G. matė stovintį į ją priekiu. Matė, kaip K. G. du kartus trenkė jos sūnui A. į veidą, kuris nuo suduotų smūgių buvo pargriuvęs ant žemės. Po pirmo sūnui suduoto smūgio, ji pastarojo rankose jokio peilio nematė, kurį pamatė tik po to, kai sūnus po antro smūgio kėlėsi nuo žemės. Kaip sūnus išsitraukė peilį, ji nematė. Ji labai išsigando, pamačiusi tą peilį gulinčio sūnaus rankoje, todėl, pribėgusi, peilį iš rankos ištraukė, nes bijojo, kad su tuo peiliu nekliūtų nei jai pačiai, nei K. G.. Su megztiniu nuvaliusi peilį, jį numetė prie kieme esančios elektros skydinės. Jos sūnus A. tą dieną tikrai buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl mano, kad šis dėl buvusio girtumo tiksliai visų įvykio aplinkybių gali ir neprisiminti. Kai atvažiavę policijos pareigūnai jos paklausė, kur yra peilis, ji pastariesiems pasakė, kur peilį numetė.
Byloje aiškinamas matytas įvykio dieną prieš nukentėjusiojo A. M. asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkybes liudytoja I. M. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju K. G. metu(b.l. 155-159, t. 1).
Liudytoja R. G., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), kur pas K. G. nuomojasi butą. Tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2024m. birželio 06d., jau buvo apie pietus, kai pamatė į jos namų kiemą ateinančius A. M. su broliu M. K.. Matėsi, jog vyrai yra gerokai išgėrę, nes, eidami, svirduliavo. Tuo metu ji su kaimyne I. M. buvo lauke ir kalbėjosi. A. M. ir M. K. priėjo prie jų. Tokios kalbos, jog A. M. ateiti pasikvietė K. G., nebuvo. Tuo metu atėjusius brolius pamatė prie garažo buvęs K. G., kuris šūktelėjo A. M.: „ eik tu pas mano mamą, laikas tau baigėsi “, o po to, priėjęs prie jų, pakartodamas, liepė A. M. eiti kalbėtis pas jo motiną dėl pavogtų pinigų. A. M. niekur nėjo, kuris, atsakydamas K. G., pastarąjį „ pasiuntė ant kelių raidžių “. Tada, kilus konfliktui, K. G. trenkė A. M. į veidą, kuris nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žemės. A. M. iš karto bandė keltis, tačiau nepavykus, pats dar kartą nugriuvo. Po to, kai A. M. šiaip ne taip atsikėlė nuo žemės, šiam teko dar vienas smūgis į veidą, nuo kurio pastarasis vėl pargriuvo ant žemės. Ar abu smūgiai buvo suduoti su delnu ar su kumščiu, ji negali pasakyti, nes nematė, juolab, kad konflikto metu šalimais buvęs K. G. į ją stovėjo nugara. Ji taip pat negali pasakyti, ar smūgiai buvo suduoti į tą pačią veido pusę. Ir tik po suduoto antro smūgio ji A. M. rankoje pamatė nedidelį peilį, su kuriuo jis, svirduliuodamas į šonus, pakėlęs ranką, pradėjo mosikuotis ore. Matė, kaip peilį iš ant žemės pargriuvusio A. M. rankų ištraukė šalimais buvusi pastarojo motina I. M., kuri peilį išmetė per tvorą, į kitą namų valdos kiemą. Tuo metu ant A. M. veido tynimo žymių nesimatė. Kai į jos namų kiemą atvyko policijos pareigūnai, ji to nematė, nes jos kieme jau nebebuvo.
Byloje aiškinamas matytas įvykio dieną prieš nukentėjusiojo A. M. asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkybes liudytoja R. G. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju K. G. metu(b.l. 148-152, t. 1).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2024m. birželio 06d., 1223 val., buvo užregistruotas Greitosios medicinos pagalbos tarnybos brigados(GMP) darbuotojos-pil. K. B. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, jog pas sužalotą asmenį adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusi GMP brigada išsiaiškino, kad prieš valandą laiko pažįstamas asmuo sumušė pil. A. M.. Praneša GMP brigada laukia vietoje(b.l. 119-123, t. 1).
Iš byloje esančių Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2024m. birželio 06d. rašytų tarnybinių pranešimų dėl informacijos matyti, kad minėtą dieną pirmame savo rašytame tarnybiniame pranešime vyr. patrulis A. Kuosa nurodė, jog 2024m. birželio 06d., apie 1230 val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini) pas sužalotą asmenį atvykusi GMP brigada išsiaiškino, jog prieš 1(vieną) val. pažįstamas asmuo sumušė-pil. A. M.. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo rastas pil. A. M., kuriam buvo nustatytas 2,66 promilės girtumas, šiam nurodžius, kad, atėjęs kaimynas-pil. K. G., skirtinguose vietose(namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemuose) jam du kartus su rankos kumščiu smūgiavo į kairės pusės žandikaulį, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą. Atvykusi GMP 0816 brigada A. M. konstatavo žandikaulio lūžį, po ko nukentėjęs asmuo buvo išvežtas į Vilniaus Žalgirio klinikas. Aiškinantis aplinkybes, namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme rastas blaivus pil. K. G. prisipažino, jog A. M. sudavė du smūgius į veidos sritį, nes šis vaikšto per privatų kiemą, kuris apvogė jo(K. G.) motiną. Įvykio vietoje A. M. buvo kartu su pil. M. K., kuris paaiškino, jog viską matė, patvirtindamas tas pačias prieš tai minėtas įvykio aplinkybes. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas(b.l. 34, t. 1). Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėtos tiek alkotesteriu konflikto dalyviams atliktų blaivumo testų su gautais rezultatais(rodmenimis) fotonuotraukos, tiek ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 100/a) kopija.
Iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukų matyti, kad vienas iš konflikto dalyvių-nukentėjusysis A. M. buvęs neblaivus, kuriam buvo nustatytas 2,66 promilės girtumas, o kitas-kaltinamasis K. G. buvo blaivus, kuriam buvo nustatytas 0,00 promilės girtumas(b.l. 37-38, t. 1).
Iš byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 100/a) kopijos matyti, kad 2024m. birželio 06d., 1218 val., pagal iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada(GMP), atlikusi nukentėjusiojo A. M., pasak kurio, prieš valandą laiko buvo sumuštas pažįstamo asmens, kuris jam su kumščiu trenkė į veidą, kairės pusės apatinio žandikaulio sritį, medicininę apžiūrą, nustatė, jog asmuo yra vartojęs alkoholio, negali išsižioti, kalba ribotai, stebimas nedidelis nubrozdinimas galvos srityje. Apžiūros metu įtarus galimą apatinio žandikaulio lūžį, buvo nuspręsta sužalotą asmenį detalesnei apžiūrai transportuoti į specializuotą ligoninę(pastaba: bylos duomenimis nukentėjusysis A. M. iš įvykio vietos buvo išgabentas į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninė-Žalgirio klinika “)(b.l. 35-36, t. 1).
Kitame tą pačią dieną savo rašytame tarnybiniame pranešime vyr. patrulis A. Kuosa papildomai nurodė, jog 2024m. birželio 06d., apie 1430 val., vėl nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini) tam, kad pil. K. G. įteikti šaukimą, šis pradėjo aiškinti visai kitas įvykio aplinkybes. K. G., atvykus į įvykio vietą pirmą kartą, aiškino, kad konfliktas įvyko todėl, jog jam baigėsi kantrybė, nes A. M. vaikšto po jo privatų kiemą, kuris buvo apvogęs jo motiną. Tuo tarpu jau atvykus įteikti šaukimą, K. G. pradėjo aiškinti, jog A. M. vaikščiojo, mosikavosi peiliu, todėl jis(K. G.), gindamasis sudavė A. M., o po to peilį numetė šalia elektros skydinės, esančios prie namo adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą atvykus įvykio vietą ir aiškinantis aplinkybes, niekas apie jokį peilį neužsiminė. K. G. aiškino, jog tuo metu kieme buvo moteris, kuri matė A. M. su peiliu. Pabendravus su K. G. ir įteikus jam šaukimą, buvo nueita pabendrauti ir su kieme buvusia moterimi-pil. R. G., kur paaiškino, kad matė konfliktuojančius vyrus, nurodydama, jog konflikto metu A. M. preiš K. G. stovėjo su peiliu, o vėliau peilį numetė šalia elektros skydinės. Nuėjus prie minėtos elektros skydinės, žolėje buvo rastas gulintis virtuvinis peilis(b.l. 34, 39, t. 1).
Iš byloje esančio 2024m. birželio 06d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini) esantis medinis gyvenamasis namas. Įėjus į namo vidinį kiemą, yra matomos įėjimo į namą durys. Įėjus pro duris, yra matomas namo prieangis, kurio dešinėje pusėje stovi fotelis, o kairėje pusėje-sofa. Namo prieangyje kraujo, grumtynių ar kitokių pėdsakų nėra. Einant palei minėtą namą, nuo gatvės pusės, žolėje yra matomas išmintas keliukas, vedantis link kito gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Priėjus prie medinio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra matomi žali metaliniai varteliai, pro kurios patenkame į namo kiemą. Užėjus į kiemą, yra matomas išmintas takas kieme, vedantis tolyn link trečio buto. Apžiūrėjus namo kiemą, kraujo, grumtynių ar kitokių pėdsakų nerasta ir neužfiksuota. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra(b.l. 11-20, t. 1).
Iš byloje esančio 2024m. birželio 06d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, minėtą dieną dar kartą atvykus prie medinio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atlikta papildoma aplink minėtą namą esančios teritorijos apžiūra. Nuo gatvės pusės, priešais namą yra matoma elektros skydinė, nuo kurios apie dviejų metrų atstumu, kairėje pusėje esančioje didelėje žolėje yra matomas numestas peiliukas „ Ikea “ su plastmasine rankena, kuris buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr.1 prie ikiteisminio tyrimo medžiagos(b.l. 21-27, t. 1). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 28-32, t. 1).
Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2024m. spalio 31d. pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2024m. birželio 06d. Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruoti du skambučiai iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbiui nutrūkus, pranešėjui buvo perskambinta. Skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos buvo išsiųstos elektroninio pašto adresu: erika.bartkevič[email protected]. Garso įrašų rinkmenų pavadinimai buvo sudaryti pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį(b.l. 131-132, t. 1).
Iš byloje esančio 2024m. spalio 31d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 0954-1040 val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, programos „Medios leistuvas “ pagalba buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoti telefoniniai pranešimai apie 2024m. birželio 06d. įvykį. Garso įrašų perklausos metu nustatyta, jog kelis kartus iš savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), į Bendrąjį pagalbos centrą skambinęs nukentėjusysis A. M., bendraudamas su operatore, nurodė, kad maždaug prieš valandą laiko buvo sumuštas, pasak nukentėjusiojo, jam nepažįstamo žmogaus, kuris davė jam į žandikaulį ir pabėgo. Nukentėjusiojo A. M., kaip pranešėjo, teigimu, ant žando jam iššoko guzas, todėl nežino, gal yra sulaužytas žandikaulis. Prašo policijos pagalbos(b.l. 134-138, t. 1). Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotų telefoninių pranešimų garso įrašai buvo įrašyti į DVD-R kompaktinį diską(laikmeną), kuris, kaip daiktinis įrodymas, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 133, t. 1).
Iš byloje esančio 2024m. liepos 04d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 1440-1621 val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį „ HP “, programos „ Media player “ pagalba buvo peržiūrėtas 2024m. birželio 06d. pagal pranešimą į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failas pavadinimu „ 2024-06-06 PSS-20240606- 124631UTC+0300 “. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvyki vietą. Įvykio vietoje yra matomas atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnas greitosios medicinos pagalbos darbuotojos klausia: „ kas nutiko? “, į ką pastaroji, atsakydama, paaiškina, kad „ gavo veidan“, nurodo, kad „ veš į Žalgirio kliniką “, nes įtaria žandikaulio lūžį. Matyti, kaip vienas vyras klausia policijos pareigūno, ar šis pažįstą pil. K. G., o policijos pareigūnas atsako, kad „ ne“. Matoma, jog kitas vyras yra susiėmęs už žando. Policijos pareigūnas, klausdamas, pakartoja: „ K. G.? “, po ko vyro,susiėmusio už žando, paklausia jo vardo ir pavardės, į ką pastarasis atsako, kad yra pil. A. M.. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnas klausia to asmens, ar šis turės pretenzijų jam(pastaba: kalbama apie kaltinamąjį K. G.), į ką A. M. linkteli galvą. Toliau matyti, kad policijos pareigūnas dar klausia, kurioje vietoje trinktelėjo, į ką abu vyrai rodo ranka link namo. Policijos pareigūnas, klausdamas, pasitikslina: „ prie durų, ane? “. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnui vėl paklausus: „ iš ko sudavė, iš kuloko? “, A. M. linkteli galvą, o kitas vyras aiškina, kad iš „ kuloko “. Tada policijos pareigūnas, vėl klausdamas, pasitikslina: „ iš kuloko į kairį žandikaulį? “, į ką A. M. vėl linkteli galvą. Matyti, jog kitas vyras aiškina, kad „ atėjo pas jį atsigerti kavos ir dar kartą davė “. Toliau stebima, kaip kitas vyras dar aiškina, kad „ jie baliavojo, jis atėjo ir vieną kartą iš kuloko davė “(pastaba: kalbama apie kaltinamąjį K. G.). Po to kitas vyras dar nurodė, kad „ jie išėjo pas mamą abu “, ir kad „ jis gyvena su mama, kavos atsigerti “. Toliau matyti, kaip tas vyras dar aiškina, kad „ tas pamatė ir dar kartą davė “(pastaba: kalbama apie kaltinamąjį K. G.). Matyti, kaip policijos pareigūnas klausia: „ kurioje vietoje? “, į ką atsakydamas, kitas vyras nurodo, kad „ prie tvoros “. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnas, klausdamas, pasitikslina: „ vieną kartą prie (duomenys neskelbtini), o kitą kartą pas mamą? “. Matyti, kaip kitas vyras aiškina, kad „ jis net nugriuvo, prie (duomenys neskelbtini) atsilaikė, o ten net nugriuvo “(pastaba: kalbama apie nukentėjusįjį A. M.). Toliau matoma, kaip A. M. aiškina, kad „ pirmą kartą kai davė, išmušė dantį “. Tada policijos pareigūnas klausia kito vyro, ar šis matė kaip trenkė, į ką pastarasis atsako, kad „ matė “. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnas paklausia: „kas toks tiksliai trenkė? “, į ką kitas vyras atsako: „ K. G. “. Tada policijos pareigūnas klausia: „ kur dabar yra G.? “, į ką kitas vyras atsako, kad „ namuose “. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnas klausia: „ kur jis gyvena? “(pastaba: kalbama apie kaltinamąjį K. G.), į ką kitas vyras atsako, kad „ (duomenys neskelbtini)“. Stebima, kaip Greitosios medicinos pagalbos automobilis A. M. išsiveža. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnas, vėl klausdamas, pasitikslina, ar tas vyras matė kaip trenkė, į ką pastarasis atsako, kad „ taip “. Toliau matoma, kaip kitas vyras prieina prie namo, kur prie įėjimo koridoriuje rodo vietą, kur jie sėdėjo, o po to po kaire puse parodo vietą, kur sėdėjo A. M.. Toliau kitas vyras paaiškina, kad „ įėjo per duris jis“(pastaba: kalbama apie kaltinamąjį K. G.). Toliau stebima, kaip policijos pareigūnas paprašo parodyti vietą, kur antrą kartą trenkė A. M.. Matyti, kaip kitas vyras veda policijos pareigūną į vietą, kur buvo suduotas antras smūgis ir parodo vietą (duomenys neskelbtini), prie tvoros. Matyti, jog toliau vaikšto vyras, o kitas vyras, kuris policijos pareigūnui parodė vietą, kur buvo suduotas smūgis, pasako: „ va jis ir yra “. Matoma, kaip policijos pareigūnas pasikviečia vyrą, kuris vaikščiojo toliau. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnas paprašo papasakoti, kas įvyko, pasako, kad sumušė kaimyną. Atėjęs vyras, kaip žinoma K. G., pasako, kad „ čia negalima vaikščioti, čia yra nuosavybė, jam buvo pasakyta, privati nuosavybė “. Matyti, kaip policijos pareigūnas pasako, kad „ vieną smūgį sudavėt tenai “. Toliau matyti, kaip K. G. aiškina, kad „apvogė motiną “, ir kad „ neateina pakalbėti su motina “. Tada K. G. aiškina, kad „ jis yra apsivogęs, įėjęs į svetimus namus, apvogęs senutę pagyvenusią, jis dar kentėjo nerašė pareiškimo, sakė, kad atsiskaitys su motina “(pastaba: kalbama apie nukentėjusįjį A. M.). Toliau matyti, kaip K. G. aiškina, kad „ buvo pasakyta, jog čia nevaikščioti, va šitas pijokas “, po ko rodo į tą vyrą, kuris matė įvykį. Matyti, kaip policijos pareigūnas apsižiūri įvykio vietą, fotografuoja. Toliau stebima, kaip K. G. atneša asmens dokumentą, aiškina policijos pareigūnui, kad „ jie geria, gąsdina vaikus, rėkauja, neklauso, tai ką su jais daryti “(pastaba: kalbama apie nukentėjusįjį A. M. ir liudytoją M. K.). Stebima, kaip policijos pareigūnai alkotesteriu patikrina K. G. blaivumą. Matyti, kaip K. G. aiškina, kad „ jiems žodžiais nedaeina, ar jiems aiškini ar ne, jie nesupranta “. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota(b.l. 115-117, t. 1). Pagal pranešimą į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failas buvo įrašytas į DVD-R kompaktinį diską(laikmeną), kuris, kaip daiktinis įrodymas, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 118, t. 1).
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertui savo darbo vietoje Vilniaus skyriuje adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m. 2024m. rugpjūčio 05-19d.d. susipažinus su pateikto įvykio aplinkybių aprašymu ir atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo A. M. asmens apžiūrą tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam A. M. konstatuotas sužalojimas, t.y. apatinio žandikaulio pakrumplio srities lūžis kairėje, galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t.y. suduodant smūgį kietu buku daiktu į veido sritį 2024m. birželio 06d. A. M. nustatytas apatinio žandikaulio pakrumplio srities lūžis kairėje yra kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t.y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 94-100, t. 1).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024m. birželio 06d., ryte, pas nukentėjusįjį A. M., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), svečiavosi brolis M. K. ir patėvis A. G., kurie, kaip liudytojai, duodami parodymus, buvo apklausti byloje. Namuose vyko išgertuvės, kurių metu namo prieangyje buvo vartojamas alkoholis, t.y. kompanija gėrė degtinę ir alų. Po išgertuvių nukentėjusiojo prašymu šis kartu su savo broliu M. K. ėjo pas pastarąjį į namus adresu: (duomenys neskelbtini), kur brolis kaimynystėje pas kaltinamąjį G. G. nuomojasi gyvenamąjį būstą, t.y. kambarį, atsigerti kavos. Eidamas, nukentėjusysis A. M. su savimi dėvimų kelnių kišenėje turėjo pasiėmęs paprastą nedidelį virtuvinį peilį, nes senyvo amžiaus kaimyno prašymu šiam buvo prižadėjęs į šalia esantį mišką nueiti pripjaustyti lazdyno pagaliukų agurkų/pomidorų daigams paremti, ką ketino daryti po kavos atsigėrimo. Kaltinamasis K. G., pamatęs į jo namų valdos kiemą atėjusius neblaivius nukentėjusįjį A. M. su broliu M. K., pastariesiems pradėjo priekaištauti, kodėl šie vaikšto po jo namų valdos kiemą, kartu reikalaudamas, kad nukentėjusysis A. M., pasak kaltinamojo K. G., ne vieną kartą jau buvęs prašytas, nueitų pas jo neįgalią motiną kalbėtis dėl iš jos pavogtų pinigų grąžinimo(pastaba: „ LITEKO “ duomenimis 2025m. sausio 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05MS01MTcvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-91-517/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-91-517/2025">1-91-517/2025</a> buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis nukentėjusiojo A. M., kaip nuteistojo, atžvilgiu dėl 2023m. rugsėjo 08d. įvykdytos kaltinamojo K. G. neveiksniai motinai-pil. E. G. priklausančių pinigų 13.000,- Eur. sumoje vagystės, kuriuos nukentėjusysis pagal rašytinį pasižadėjimą buvo įsipareigojęs gražinti iki 2024m. gegužės 08d., tačiau pinigai grąžinti nebuvo). Tarp kaltinamojo K. G. ir nukentėjusiojo A. M. kilus žodiniam konfliktui, kurį matė ir tuo metu kieme buvusios parodymus byloje davusios liudytojos I. M.(nukentėjusiojo A. M. motina) ir R. G., pas kaltinamąjį K. G. nuomojančios gyvenamąjį būstą, prieš nukentėjusiojo asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, kuriam buvo smogta į kairės veido pusės sritį, ko pasekoje nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas apatinio žandikaulio pakrumplio srities lūžis kairėje. Nežiūrint į tai, jog pats kaltinamasis K. G. ir pripažino kilusio žodinio konflikto su neblaiviu nukentėjusiuoju A. M. metu patį smūgio sudavimo nukentėjusiajam į veidą faktą, tačiau kartu nurodė, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M. panaudojo, tik gindamasis nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo pastarojo kėsinimosi į jo(kaltinamojo) asmenį, nes konflikto metu nukentėjusiojo A. M. rankose matė peilį.
BK 28 straipsnio 2 dalies pagrindu asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti, neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Būtinoji gintis konstatuojama tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei padarant veiką neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.
Tuo tarpu būtinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija. Nustatant būtinosios ginties situaciją, orientuojamasi į tai, jog itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Be to, teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas(pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-393-489/2017, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-689/2018">2K-36-689/2018</a> ir kt.).
Šiuo konkrečiu atveju, visų pirma, tiek iš pačių konflikto dalyvių(kaltinamojo K. G. ir nukentėjusiojo A. M.), tiek ir iš kitų tos dienos įvykius aiškinusių asmenų, kaip liudytojų, duotų parodymų matyti, kad visi byloje apklausti asmenys labai skirtingai aiškina įvykio dieną nukentėjusiajam A. M. suduotų smūgių į veidą skaičių ir smurtavimo vietą, t.y. jeigu pats kaltinamasis K. G. pripažįsta tik vieno smūgio 2024m. birželio 06d. jo namų valdos kieme įvykusio tarpusavio konflikto metu nukentėjusiajam A. M. sudavimą, tai nukentėjusiajam A. M., jo aiškinimu, kiek jis atsimena, įvykio dieną su kumščiu buvo suduoti du smūgiai į kairės veido pusės sritį, vienas iš kurių, nukentėjusiojo žodžiais, buvo suduotas dar jo namo prieangyje vykusių išgertuvių metu, ką patvirtino ir parodymus byloje davęs vienas iš liudytojų M. K., o kitas-jau kaltinamojo K. G. namų valdos kieme, šioje vietoje smurtavimo faktą, tačiau ne vieno, o dviejų smūgių nukentėjusiajam A. M. sudavimą aiškino matę tiek jau minėtas liudytojas M. K., tiek ir konflikto kaltinamojo K. G. namų valdos kieme buvusios parodymus byloje davusios liudytojos I. M. ir R. G.. Nežiūrint į tai, kad nukentėjusysis A. M. fizinio smurto prieš jo asmenį panaudojimą nurodo jau buvus įvykio dieną, ryte, dar jo namo prieangyje vykusių išgertuvių metu, kada, nukentėjusiojo aiškinimu, atėjęs kaltinamasis K. G. jam su kumščiu vieną kartą smogė į kairę veido pusę, tačiau teismas minėto smūgio, kaip smurtinio veiksmo, galėjusio sukelti pasekmes, t.y. žandikaulio lūžį, nevertina, nes bylos duomenimis pagal paties nukentėjusiojo aiškinamas aplinkybes po pirmo smūgio jis nieko nejautė ir toliau su kompanija girtavo savo namo prieangyje, o policija ir greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama jau po to, kai, jam būnant kaltinamojo K. G. namų valdos kieme, kur įvyko tarpusavio konfliktas, jis su kumščiu gavo antrą smūgį į tą pačią vietą, t.y. kairę veido pusę, po ko, nukentėjusiojo A. M. teigimu, jam pradėjo tinti ir „ pūstis guzas “ ant kairio žando, aptirpo kairės pusės žandikaulis. Tuo tarpu aiškindamas įvykusio konflikto su kaltinamuoju K. G. pastarojo namų valdos kieme aplinkybes, nukentėjusysis A. M. nurodė, jog konflikto metu su savimi kelnių kišenėje turėto nedidelio virtuvinio peilio išsitraukęs nebuvo, kuris galėjo iškristi iš kelnių kišenės po to, kai po jam suduoto smūgio į veidą jis pargriuvo ant žemės, juolab, kad nuo smūgio jis buvo trumpam „ atsijungęs “, todėl galimai kai kurių aplinkybių, t.y. jam galimai daugiau suduotų smūgių ir jo kažkokių veiksmų su peiliu, nelabai ir atsimena. Jeigu nukentėjusiojo A. M. visų įvykio aplinkybių negalėjimą atsiminti galima būtų pateisinti pastarojo neblaivumu, nes įvykio dieną pagal pranešimą į konflikto vietą atvykę policijos pareigūnai nukentėjusiajam A. M. buvo nustatę 2,66 promilių girtumą(b.l. 34, 37, t. 1), tai įvykio vietoje, t.y. kaltinamojo K. G. namų valdos kieme, buvusios ir visą konfliktą mačiusios blaivios liudytojos I. M. ir R. G., kurios, jų duotuose parodymuose nors ir esant tam tikriems prieštaravimams aiškinant vienokias ar kitokias su įvykiu susijusias aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos metu visą laiką aiškiai parodė, jog nukentėjusiajam A. M. buvo suduoti du smūgiai į veidą(b.l. 73-76, 84-87, t. 1), nuo kurių šis buvo pargriuvęs ant žemės, kas paneigia paties kaltinamojo K. G. aiškinamas aplinkybes tik apie vieno smūgio nukentėjusiajam sudavimą, o pasak abiejų minėtų liudytojų konflikto pradžioje iki pirmo smūgio nukentėjusiajam A. M. sudavimo pastarasis rankose peilio neturėjo, kurį nukentėjusiojo rankose pamačiusios tik tada, kai po suduoto smūgio į veidą nukentėjusysis kėlėsi nuo žemės. Savo ruožtu pats kaltinamasis K. G., irgi duodamas labai prieštaringus parodymus byloje, tame tarpe ir aiškindamas aplinkybes apie pas nukentėjusįjį su savimi turėtą peilį, visgi ikiteisminio tyrimo atliekant akistatas tiek su nukentėjusiuoju A. M., tiek ir su visais parodymus byloje davusiais liudytojais R. G., I. M. ir M. K., irgi nurodė tas pačias aplinkybes, t.y. kad peilį nukentėjusiojo A. M. rankose jis pamatęs tik po pastarajam suduoto smūgio į veidą, kai šis, pargriuvęs, kėlėsi nuo žemės, o prieš tai, pasak kaltinamojo, jis pamatęs, jog nukentėjusysis kiša ranką už nugaros, todėl, jausdamas grėsmę ir nežinodamas, ką nukentėjusysis gali išsitraukti, nieko nelaukęs, smogė pastarajam su kumščiu į veidą(b.l. 141-145, 148-152, 155-159, 162-166, t. 1). Tokiu būdu, jeigu ir tikėti paties kaltinamojo K. G. parodymais, pagal byloje išaiškintas aplinkybes visgi matyti, jog pirmo smūgio sudavimo nukentėjusiajam A. M. į veidą momentu iš pastarojo pusės nebuvo jokio akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, tiesiogiai kėlusio grėsmę kaltinamojo K. G. sveikatai ar gyvybei, dėl ko kaltinamasis būtų buvęs priverstas gynybai pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiojo asmenį, juolab, kad nukentėjusysis, eidamas į kaltinamajam K. G. priklausančios namų valdos kiemą, kažkokiam galimam konfliktui net nesiruošė ir apie tai visiškai negalvojo, net nesitikėdamas, jog ten bus kaltinamojo užsipultas, nes ėjo su broliu atsigerti kavos, o su savimi turėtas peilis buvo paimtas visiškai kitu tikslu, t.y. ne tam, kad peilį panaudoti prieš kaltinamąjį K. G.. Čia kartu pažymėtina ir tai, kad konfliktą pradėjo pats kaltinamasis K. G., kuris įvykio dieną buvęs visiškai blaivus, kai tuo tarpu nukentėjusysis A. M. buvo akivaizdžiai neblaivus.
Kadangi teisė į būtinąją gintį nekyla, jeigu žala yra daroma abipusio konflikto metu, šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. G. padaryti nusikalstami veiksmai pagal sukeltas pasekmes, atsižvelgiant į jo duotų parodymų byloje prieštaringumą ir visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, negali būti vertintini nei kaip fizinio smurto panaudojimas kilusio konflikto metu, jam labai susijaudinus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 136 str., nei kaip būtinoji gintis ar tariama būtinoji gintis, nes tokie kaltinamojo veiksmai neatitiktų ir būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Kaltinamojo K. G. padaryti nusikalstami veiksmai negalėtų būti vertintini ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas, nes būtinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija, o šiuo konkrečiu atveju remiantis visų byloje išaiškintų aplinkybių visuma apie fizinio smurto panaudojimą konflikto metu, teismo vertinimu, būtinosios ginties situacijos nebuvo. Tokiu būdu paties kaltinamojo K. G. duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo K. G. duoti parodymai yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.
BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys-tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t.y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė-kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244-942/2015">2K-244-942/2015</a> ir kt.). Kartu pažymėtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jeigu jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244-942/2015">2K-244-942/2015</a> ir kt.).
Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad tyčia gali būti apibrėžta(konkretizuota) ir neapibrėžta(nekonkretizuota). Neapibrėžta(nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t.y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius(kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-689/2018">2K-75-689/2018</a> ir kt.).
Šiuo konkrečiu atveju pagal bylos aplinkybes konstatuotina, jog kaltinamasis K. G. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, nes pastarasis, kilusio konflikto metu su kumščiu smogdamas nukentėjusiajam į veidą, apie kažkokių sunkių pasekmių nukentėjusiajam sukėlimą negalvojo, pasak kurio, jis neva tik gynėsi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo nukentėjusiojo A. M. kėsinimosi į jo(kaltinamojo) asmenį, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamasis K. G., su kumščiu suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veidą, neabejotinai suvokė, kad, taip veikdamas, jis gali sužaloti žmogų. Pažymėtina, jog žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Smurtaudamas kaltininkas paprastai numato platų padarinių spektrą ir nors jis šių padarinių atžvilgiu veikia neapibrėžta tyčia(smūgiuodamas į įvairias kūno vietas padarinių nekonkretizuoja), tačiau jis(kaltininkas) atsako už faktiškai sukeltą žalą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2466/2024(01), kaltinamojo K. G. padaryti veiksmai nukentėjusiajam A. M. sukėlė nesunkų sveiktos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio pakrumplio srities lūžio kairėje, kuris galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje, sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 94-100, t. 1).
Kadangi kaltinamasis K. G., pats pirmas pradėjęs konfliktą su į jo namų valdos kiemą atėjusiu neblaiviu nukentėjusiuoju A. M., pastarąjį užsipuolęs, tyčia su kumščiu smogdamas nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, suprato savo veiksmo pavojingumą, o tarp kaltinamojo suduoto smūgio ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių, t.y. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo tiesioginis priežastinis ryšys, todėl, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei kitų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo K. G. kaltė yra pilnai įrodyta, todėl pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1d., požymius, t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant dėl aiškaus rašymo apsirikimo klaidingai nurodytą nusikaltimo padarymo vietą.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.534,07 Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 07 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 106-108, t. 1).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo K. G. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo A. M. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 109, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).
Be to, juridinis asmuo-Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama valstybės interesus, baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).
Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.
LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo K. G. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo A. M. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, o pastarojo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis K. G., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinų valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiojo A. M. gydymui, atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.
Po baudžiamosios bylos perdavimo teismui civilinį ieškinį byloje yra pareiškęs ir pats nukentėjusysis A. M. dėl nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, prašydamas priteisti 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 125-128, t. 2).
Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).
Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.
Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-429/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-429/2013">2K-429/2013</a> ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTctNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217-690/2018">3K-3-217-690/2018</a> ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2011">2K-244/2011</a>).
Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis A. M. po patirto fizinio smurto prieš jo asmenį 2024m. birželio 06d., dienos metu, įvykusio tarpusavio konflikto su kaltinamuoju K. G. pastarojo namų valdos kieme metu tą pačią dieną, po konflikto pagal pranešimą atvykusiai Greitosios medicinos pagalbos brigadai(GMP 0816) atlikus pirminę nukentėjusiojo asmens medicininę apžiūrą, kurios metu buvo įtartas žandikaulio lūžis, GMP automobiliu buvo išgabentas į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninė-Žalgirio klinika “. Šioje gydymo įstaigoje po papildomos gydytojų apžiūros nukentėjusysis A. M. tolimesniam gydymui buvo hospitalizuotas ir stacionariai gydomas veido ir žandikaulių chirurgijos II skyriuje laikotarpyje nuo 2024m. birželio 06d. iki 2024m. birželio 14d. 2024m. birželio 07d. bendrinėje intubacinėje nazotrachėjinėje nejautroje jam atlikus operaciją, t.y. pjūvį per odą, paodį kairėje pusėje pagal a.ž. šaką, buku būdu atidalinant audinius iki lūžio vietos-kairės pusės pakrumplio srities, po ko išlaisvinus lūžgalius, buvo pašalintas jungiamasis randinis audinys nuo lūžgalių kraštų ir, panaudojus esamus dvižandikaulinius įtvarus, tapžandikauline fiksacija vielos ligatūromis buvo suvestas ir fiksuotas sąkandis. Po to reponuoti lūžgaliai, kurie buvo fiksuoti per dviem 0-0-0-0 plokštelėmis ir keturiais osteosintezės sraigtais. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 35-36, 93-100, t. 1). Pasak nukentėjusiojo A. M., dėl patirto sužalojimo prieš jį pavartoto fizinio smurto metus jam ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, nes buvo lūžęs apatinis žandikaulis kairėje, bet jis patyrė ir stiprų emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą bei nepatogumus, nes po atliktos operacijos pagal gydytojų rekomendacijas privalėjo 2-3 mėnesius vartoti tik skystą ir trintą maistą, nieko negalėjo kramtyti, o tam galėtų pavalgyti, keletą kartų per dieną maistą turėjo trinti blenderiu. Be to, nukentėjusiojo A. M. žodžiais, du mėnesius po operacijos jis negalėjo dirbti jokio fizinio darbo, nes pastovai jautė skausmą veido srityje ir galvos svaigimą, ką kartas nuo karto tebejaučia ir šiuo metu, ypač tada, kai keičiasi oras. Pasak nukentėjusiojo A. M., nors šiuo metu jis ir gali išsižioti, tačiau pilnai kramtyti su kaire puse negali, tebėra išlikęs ir galvos svaigimas, dėl kurio jis negali ilgai dirbti pasilenkus.
Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, į paties žalą padariusios kaltinamojo K. G. kaltės formą-tyčią ir pastarojo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis šiuo metu yra laikinai nedirbantis asmuo, kuris registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo), bet ir į paties kaltinamojo K. G. turtinę padėtį(kaltinamasis, būdamas darbingas asmuo, šiuo metu irgi niekur nedirba, kuris, (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-20, 145-151, t. 2) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nukentėjusysis, baudžiamojoje byloje reikšdamas civilinį ieškinį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nereikalavo) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 138 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, vertindamas visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog nukentėjusiojo A. M. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažintinas ir yra tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotą 3.500,- Eur.(trijų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos. Kadangi žala nukentėjusiojo A. M. sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo K. G. veiksmais, priteistiną neturtinę žalą kaltinamasis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).
Be to, nukentėjusiojo A. M. baudžiamojoje byloje pateiktame civiliniame ieškinyje yra prašoma priteisti valstybės naudai ir patirtas išlaidas advokatės, kuri dalyvavo kaip jo atstovė byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos proceso metu) pagal suteiktą antrinę teisinę pagalbą, paslaugoms apmokėti.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pagal 2024m. liepos 30d. nukentėjusiojo A. M. pateiktą prašymą suteikti jam antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 2024m. rugpjūčio 05d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (8.28Mr)STP-B-2024-10755 nukentėjusiajam A. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatę V. Budrevičienę atstovauti nukentėjusiojo interesus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21522-24 ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kuri, pateikdama advokato orderį, pradėjo atstovauti nukentėjusiojo A. M. interesus byloje nuo 2024m. rugsėjo 30d.(b.l. 48-51, t. 2).
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu 2025m. vasario 14d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl nukentėjusiajam A. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos byloje sudaro 795,83 Eur.(septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 83 eur/ct.)(b.l. 17-20, t. 3).
LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad kaltinamasis K. G. šiuo metu niekur nedirba, pragyvendamas tik iš kartu su juo gyvenančios neįgalios garbaus amžiaus motinos pastarajai valstybės mokamų išmokų, nes kaltinamasis, kaip (duomenys neskelbtini), bet kartu išlaiko ir savo nepilnametį sūnų(b.l. 19-20, 141-151, t. 2), iš kaltinamojo nėra priteistinos nukentėjusiajam A. M. byloje valstybės suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti(LR BPK 106 str. 2d.). Nukentėjusiojo A. M., kuris pagal savo turtinę padėtį 100% yra atleistas nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o taip pat ir nuo proceso išlaidų mokėjimo, interesus baudžiamojoje byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.). Tokiu būdu, nukentėjusiojo A. M. baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje keliamas reikalavimas dėl valstybės patirtų išlaidų, paskirtai gynėjai atstovaujant jo interesus byloje, atlyginimo yra atmestinas.
Spręsdamas kaltinamojo K. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Kaltinamojo K. G. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam K. G. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas penkis kartus, tačiau visi teistumai yra išnykę. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo K. G. atžvilgiu byloje nėra.
Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).
Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.
BK 27 str. prasme kaltinamasis K. G. nėra recidyvistas ir laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesni teistumai už praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamo naujo nusikaltimo padarymo metu jau buvo išnykę.
Nors kaltinamasis K. G. padarė ir tyčinį nusikaltimą, dėl kurio atsiradusios pasekmės iki šio laiko dar nėra pašalintos, t.y. nusikaltimu padaryta tiesioginė žala tiek pačiam nukentėjusiajam, tiek ir netiesioginė žala valstybei dėl patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų, visgi teismas, kartu atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis, kaip teismo paskirtas (duomenys neskelbtini), bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamu laikytinas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu tikslinga kaltinamajam K. G. paskirti sankcijoje už padarytą veiką numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įstatymo numatytus įpareigojimus(draudimus), kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo, kaip nuteistojo, elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263, galiojusiu iki 2025m. vasario 01d., pakeisto BK 48 str. redakcija).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.
n u s p r e n d ė:
K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant šiuos įpareigojimus(draudimus): a) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą; b) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90(devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; c) uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju A. M.; d) uždrausti vartoti alkoholį ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. G. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. G. paskirtas kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo K. G. 3.500,- Eur.(trijų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą neturtinės žalos nukentėjusiojo A. M. naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo K. G. 1.534,07 Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 07 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo A. M. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant nukentėjusiojo A. M. interesus byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu), priteisimo netenkinti.
Daiktinį įrodymą-2024m. birželio 06d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtą vienašmenį buityje naudojamą peilį su juodos spalvos guma padengta rankena, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o daiktinius įrodymus-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo garso įrašu apie įvykį ir DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su pagal pranešimą į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėjas Rinaldas Adamonis
