Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-322-1203/2025

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01517-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 21 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Violetai Kavaliauskienei,

dalyvaujant ieškovei L. L., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,

atsakovui T. L.,

išvadą teikiančios institucijos biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajai atstovei Laurai Morkūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo ieškovės L. L. patikslintą ieškinį atsakovui T. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu ir vėlesniais jo patikslinimais prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus M. L. ir dukters Ž. L. nuolatinę gyvenamąją vietą su jų motina L. L.; 3) priteisti iš atsakovo T. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams sūnui M. L. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur ir Ž. L. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti L. L.; 4) priteisti iš atsakovo T. L. išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą po 250,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. (5 mėn. x 250,00 Eur = 1 250,00 Eur), t. y. 1 250,00 Eur; 5) nustatyti tokią atsakovo T. L. bendravimo su vaikais tvarką: 1. Pokalbiai su vaikais telefonu, per „Messenger“: pirmadieniais–penktadieniais pokalbiai su vaikais telefonu nuo 18 iki 19 val., kadangi tokiu laiku grįžta iš darbo, vaikai grįžta iš darželio, būrelių į namus; savaitgaliais: šeštadienį iš ryto nuo 10 val. iki 12 val., sekmadienį vakare nuo 18 val. iki 19 val.; 2. Susitikimų su vaikais laiką derinti prieš dvi dienas su ieškove L. L.; 3. Pereinamuoju laikotarpiu, t. y. 2 (du) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovas T. L. su vaikais susitiktų parke, žaidimų kambaryje. 4. Praėjus dvejiems mėnesiams atsakovas T. L. bendrautų su vaikais tokia tvarka: prieš dvi dienas informuotų vaikų motiną L. L. apie būsimą bendravimą su sūnumi M. ir dukra Ž. ir susitartų dėl bendravimo tvarkos ir laiko; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti 2 234,72 Eur, kurią sudaro automobilio “CHEVROLET CRUZE”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1 234,72 Eur draudimo išmoka ir 1 000,00 Eur, gauti už automobilio pardavimą; 7) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis “Citroen C4”, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 000,00 Eur, kadangi automobilį ieškovė įsigijo 2013 m. sausio 4 d. iš asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo. Nuo 2023 m. spalio mėnesio automobilis “Citroen C4” išardytas, yra pas atsakovą. Atsakovas ieškovei pažadėjo automobilį suremontuoti ir grąžinti, tačiau iki šiol negrąžino; 8) po santuokos nutraukimo Negyvenamąją patalpą–Garažo boksą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), registro numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 2 500 Eur pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, palikti ieškovės L. L. asmeninėn nuosavybėn atsakovui T. L. nereikalaujant iš ieškovės L. L. piniginės kompensacijos; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Lukšienė; 10) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad 2021 m. atsakovas T. L. pakeitė darbą, įsidarbino elektriku, kadangi turi elektromonterio specialybę. Jo darbas vykdavo iki vėlumos. Iš pradžių ieškovė nereiškė priekaištų, nes nedirbo, buvo su vaikais namuose. Augino vaikus. 2021 m. dukrą Ž. išleido į darželį, todėl nutarė mokytis ir dirbti. Dirbo (duomenys neskelbtini), mokėsi (duomenys neskelbtini) vakarinėje mokykloje, baigė dvylika klasių. Ieškovės darbas buvo nuo 7 val. 15 min., todėl atsakovui T. L. tekdavo rytais nuvesti vaikus į darželį. Atsakovas būdavo piktas, rėkdavo, grįždavo tiktai paryčiais. Kai įsidarbino, atsakovas visai nustojo eiti į darbą. Sakydavo, kad nėra užsakymų, kad kolegos atsisakė su juo dirbti, jis negali rasti jokio darbo. Taip tęsėsi kelis metus. Namuose buvo reikalinga atlikti remontą, jiems pinigų trūko. Ieškovė dirbo ir savaitgaliais, kad vaikus aprūpintų, kas būtina. Ant ieškovės pečių buvo visa buitis, finansai, vaikai. Atsakovas, atsikėlęs, eidavo pas draugus ir grįždavo tiktai permiegoti. Tarp jų nuolat vykdavo konfliktai, kurie darėsi vis aštresni. Atsakovas T. L. alkoholį vartojo labai mažai, bet jausdavo nuo jo sklindantį kažkokį kvapą. Atsakovas T. L. prisipažino, kad vartoja marihuaną, Jis jai aiškino, kad jam marihuana patinka, kad jis jaučiasi gerai, ir kad nėra nieko baisaus. Atsakovas T. L. nepripažino, kad savo tokiu elgesiu kenkia šeimai.

1.2. Pasak ieškovės, atsakovo T. L. elgesys darėsi vis agresyvesnis, jis pradėjo jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą: pradėjo ją stumdyti, gąsdinti, smaugti, trenkė į veidą, vaikai visą laiką gynė ją, verkė, prašė nustoti, bet atsakovas neklausė. Atsakovas T. L. trankė kumščiu į sienas, pastoviai vaikščiodavo nubrozdintais kumščiais. Atsakovo tėvai žinojo, kas vyksta. Kadangi atsakovas T. L. nebesirūpino šeima, todėl materialinę paramą teikė atsakovo tėvai: nupirkdavo malkų, padėdavo sumokėti mokesčius, skirdavo pinigų išleisti sūnų į mokyklą. Ji su savo tėvais nustojo bendrauti, jai buvo gėda.

1.3. Paminėjo, jog atsakovas T. L. naudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą 2024 m. kovo 11 d., apie 9 val., ir 2024 m. balandžio 17 d., 20 val. 47 min. Atsakovui T. L. dėl smurto naudojimo buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis su įpareigojimais.

1.4. Paaiškino, kad 2024 m. balandžio mėn. ji priekaištavo atsakovui, kad jis miega svetainėje, smirdantis dūmais, kur būna vaikai. Atsakovas puolė ją stumdyti, trankyti pagalvėmis, kando į ranką. Ieškovė pradėjo šaukti, kad kviestų policiją, galvojo, kad kaimynai iškvies, bet policiją iškvietė sūnus. Atsakovas išėjo iš namų ir nebegrįžo. Jis atvykdavo tiktai išsiplauti rūbus ir išsidžiovinti, ir išeidavo, sakydavo, kad daug dirba. Bet vaikams išlaikymo neteikdavo. Atsakovas atvažiuodavo pasimatyti su vaikais apie 21 val., kai jie jau gulėdavo lovose, pabendraudavo po 30 minučių. Ieškovė su vaikais gyveno atsakovo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. birželio mėn., t.y. iki sūnus baigs mokyklą, pirmąją klasę. Po to su vaikais išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), arčiau jos tėvų, kurie šiuo metu jai padeda materialiai. Nuo 2024 m. birželio 1 d. L. L. su nepilnamečiais vaikais: Mangirdu ir Žiedūne gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos broliui N. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.

1.5. Pastebėjo, kad atsakovas nelanko vaikų nuo 2024 m. birželio mėn., dukra kartais tėvui paskambina telefonu. Sūnus bijo tėvui skambinti. Atsakovas T. L. neteikia vaikams išlaikymo nuo 2024 m. kovo mėn.

1.6. Paaiškino, kad dėl atsakovo naudojamo jos atžvilgiu fizinio smurto, jo netinkamo gyvenimo būdo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą dėl pagalbos šeimai. Jų šeimai teikiama pagalba (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Jai labai padėjo suteikta psichologo pagalba. Prašė pagalbos visai šeimai tikėdamasi, kad dar su atsakovu galės gyventi kartu, kad jis pakeis gyvenimo būdą. Iš pradžių atsakovas žadėjo lankytis pas psichologą, kursuose, bet vėliau į viską numojo ranka.

1.7. Ieškovės vertinimu, šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir nėra vilčių, kad ateityje galėtų gyventi kartu. Tarp jų nėra bendrų interesų, nėra tarpusavio bendravimo, moralinės paramos, nesitariama šeimos klausimais. Skiriasi jų požiūriai į gyvenimą. Atsakovas naudojo jos atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą.

1.8. Ieškovė pažymėjo, kad kadangi nepilnamečiai vaikai sūnus M. L. ir dukra Ž. L. gyvena su ja, ieškovė juos išlaiko ir rūpinasi, tikslinga nepilnamečių vaikų sūnaus M. L. ir dukters Ž. L. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina L. L..

1.9. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nuo 2024 m. birželio 5 d., kai persikėlė su vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini), nebendravo su vaikais, netgi neskambino, paskambinus jam neatsakinėjo į skambučius. Atsakovas neišreiškė noro bendrauti su vaikais, nors mediacijos metu buvo sutarę, kad vaikai pas tėtį praleis kas antrą savaitgalį. Atsakovas pradėjo su vaikais bendrauti telefonu tik po to, kai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. Kartais atsakovas skambina vaikui per pamokas, jis tada negali atsiliepti, yra skambinęs naktį ir 21 val., kai vaikai rengiasi miegoti.

1.10. Nurodė, jog atsakovas išvykęs į (duomenys neskelbtini). Prieš išvykdamas nepareiškė noro su vaikais bendrauti, nesakė vaikams, kad išvyksta į užsienį. Atsakovas kartais paskambina vaikams telefonu, neseniai pradėjo bendrauti per „Messenger“.

1.11. Pastebėjo, jog vaikai tėvo nematė nuo 2024 m. birželio mėn., reikalingas pereinamasis laikas, kad atsistatytų vaikų su tėvu tarpusavio ryšys.

1.12. Atkreipė dėmesį į tai, kad su atsakovu nėra ginčo dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. ir Ž. Tačiau atsakovas T. L. vartoja marihuaną, alkoholį, dažnai būna apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Todėl atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir jų saugumą, pageidautų, kad būtų nustatyta tokia atsakovo T. L. bendravimo su sūnumi M. ir dukra Ž. tvarka: T. L. įsipareigoja iš anksto, t. y. prieš dvi dienas, informuoti vaikų motiną L. L. apie būsimą bendravimą su sūnumi M. ir dukra Ž. ir susitarti dėl bendravimo tvarkos ir laiko. Atsakovas T. L. įsipareigoja bendrauti su vaikais būdamas neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio.

1.13. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovas T. L. nuo 2024 m. nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, tokiu savo elgesiu atsakovas traumuoja vaikus.

1.14. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalingos 600,00 Eur piniginės lėšos: 180,00 Eur maistui, dienpinigiai 50,00 Eur, drabužiai, avalynė 50,00 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės 80,00 Eur, mokymo priemonės 55,00 Eur, šventės, renginiai, ekskursijos 50,00 Eur, ryšio priemonės, internetas 25 Eur.

1.15. Pažymėjo, kad išlaidos sūnui parengiant į mokyklą rugsėjo 1 d.: mokymo priemonėms 170 Eur, uniformai 50 Eur. Sūnus nuo 2024 m rugsėjo mėn. lankys būrelius, bus papildomos išlaidos Sūnus nuo rugsėjo lankys prailgintą grupę, mokestis 30 Eur.

1.16. Nurodė, kad išlaidos kurui 45 Eur per mėnesį. Poilsis prie jūros 2024 m. rugpjūčio mėnesį: trys paros Šventojoje, poilsio nameliuose, 50 Eur para, viso 150 Eur, maistas, pramogos, kuras, viso 450 Eur.

1.17. Atkreipė dėmesį į tai, kad sūnus M. dažnai serga. Jam diagnozuotas lėtinis serozinis vidurinis otitas, tonzilių hipertrofija su adenoidų hipertrofija. 2024 m. vasario mėn. sirgo gripu su kitais kvėpavimo takų pažeidimais, nustatytas kitas gripo virusas. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 29 d. iki 2024 m. sausio 30 d. gulėjo (duomenys neskelbtini), buvo atlikta operacija – adenoidotonsillectomia, anamnezė: dažnos anginos, stebimas dėl serontito, per 6 mėn. 3 k. sirgo tonsilitu, būgneliuose stebimos retrakcinės kišenės (suprastėjusi klausa dėl skysčio kaupimosi ausų būgneliuose). Pagrindinė diagnozė – tonzilių hipertrofija su adenoidų hipertrofija. Todėl sūnaus išlaikymui reikalinga skirti didesnes pinigines lėšas.

1.18. Paaiškino, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalingos 500,00 Eur piniginės lėšos: 160,00 Eur maistui, drabužiai, avalynė 50,00 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės 45,00 Eur, šventės, renginiai, ekskursijos 50,00 Eur. Dukra nuo rugsėjo 1 d. lankys dailės būrelį – 20 Eur per mėnesį, šokių būrelį – 30 Eur per mėnesį.

1.19. Pažymėjo, kad su nepilnamečiais vaikais nuo 2024 m. birželio 2 d. gyvena ieškovės brolio N. M. bute adresu (duomenys neskelbtini). Moka buto komunalinius mokesčius: elektra 70 Eur, vanduo 30 Eur, dujos 10 Eur, internetas, televizija 30 Eur, šiukšlės 90 Eur per metus, vaikams skirta mokesčių dalis yra 47,66 Eur. Šildymo sezono metu mokestis už dujas apie 200 Eur. Vaikams skirta mokesčių dalis yra 114,33 Eur.

1.20. Pastebėjo, kad brolis neima iš jos nuomos mokesčio už butą. Didelę materialinę paramą teikia jo motina: nuperka maisto, vaikams reikalingų daiktų.

1.21. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad dėl 2024 m. balandžio 23 d. eismo įvykio ERGO Insurance Se Lietuvos filialas jai išmokėjo 1 234,72 Eur patirtus nuostolius, t. y. draudimo išmoką (pagrindas: pranešimas apie draudimą 2024 m. gegužės 9 d.). Automobilį “Chevrolet Cruze,” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė už 1 000 Eur (pagrindas: 2024 m. birželio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis). Automobilis “Chevrolet Cruze” išregistruotas.

1.22. Teigė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis „Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 2 000 Eur, kadangi automobilį įsigijo 2013 m. sausio 4 d. iš asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo. Nuo 2023 m. spalio mėn. automobilis „Citroen“, išardytas, yra pas atsakovą. Atsakovas T. L. ieškovei pažadėjo automobilį suremontuoti ir grąžinti, tačiau iki šiol negrąžino.

1.23. Paminėjo, kad po santuokos nutraukimo ieškovei priklauso 2 234,72 Eur, kurią sudaro: automobilio „Chevrolet Cruze“, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), 1 234,72 Eur draudimo išmoka ir 1 000 Eur, gauti už automobilio pardavimą.

1.24. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad kilnojamąjį turtą, įgytą iš bendrų lėšų, pasidalins gera valia. Gyvendami Anglijoje iš bendrų lėšų įsigijo 2 brangias kepsnines, įrankius elektros, žemės darbams, kurių pavadinimų negali nurodyti.

1.25. Nurodė, kad L. L. ir T. L. bandė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Buvo sutarę, kad po santuokos nutraukimo L. L. asmeninėn nuosavybėn atitenka automobilis „Chevrolet Cruze“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris: (VIN) (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu yra 2 000 Eur, o atsakovui T. L. atitenka garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), registro numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė bendru sutarimu yra 2 000 Eur. Dėl šių priežasčių nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei priklauso 2 234,72 Eur, kurią sudaro automobilio „Chevrolet Cruze“, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), 1 234,72 Eur draudimo išmoka ir 1 000 Eur, gauti už automobilio pardavimą.

1.26. Patikslintame ieškinyje yra pažymėta, kad ieškovė skolų ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, ar turi skolų atsakovas T. L., jai nėra žinoma.

1.27. Paminėjo, kad išlaikymo iš atsakovo T. L. nereikalauja ir ateityje nereikalaus (el. b. t. 1, l. 140–146, el. b. t. 2, l. 69–70, 90–91).

2. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir vėlesnius jo patikslinimus.

3. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba, įvertinusi bylos aplinkybes, šeimos gyvenimo sąlygas ir šiuo metu nusistovėjusią nepilnamečių vaikų gyvenamąją aplinką, teikia išvadą, kad nepilnamečių vaikų Ž. L. ir M. L. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove L. L.. Tarnyba nurodo, kad jei šalių turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnamečių vaikų Ž. L. ir M. L. išlaikymo dydis. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu atsižvelgiant į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5, 3.3 straipsniai). Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neturėdami duomenų pasisakyti negali ir klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Tarnyba vertina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka šiai dienai yra aiški ir suprantama vykdymui ir nepažeis nepilnamečių vaikų Ž. L. ir M. L. teisių ir teisėtų interesų (el. b. t. 2, l. 1–6).

4. Teismo posėdyje ieškovė patikslintą ieškinį ir vėlesnius jo patikslinimus palaikė juose išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas pragyveno 10 metų. Atsakovas paskutiniuosius 3 metus smurtavo prieš ieškovę fiziškai, psichologiškai, finansiškai, grasino. Vaikai traumuoti, lankėsi pas psichologus, yra sutrikę, nežino, ar tikėti, ar netikėti atsakovo pažadais atvažiuoti, duoti pinigų, vaikai nebenori kalbėti su atsakovu. Po pirmojo orderio 2024 m. kovo 11 d. atsakovas išėjo iš namų ir nebegrįžo. Ji su vaikais 2024 m. birželio mėn. išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Apsigyventi (duomenys neskelbtini) padėjo tėvai, brolis. Brolis neima pinigų už nuomą. Ieškovė pasiėmė vaikų daiktus, puodus, 2 sugedusius, neeksploatuojamus automobilius. Paliko buitinę techniką atsakovui. Atsakovas atvažiuodavo tik apkaltinti ir išvažiuodavo. Atsakovas nelankė vaikų 5 mėnesius. Vaikai nematė tėvo nuo 2024 m. birželio mėn., tik prieš porą savaičių kalbėjo video skambučiu. Atsakovas nelanko vaikų nuo 2024 m. birželio mėn., tik nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. per „Messenger“ vaizdo skambučius. Atsakovas yra išvykęs į užsienį tik 1 mėnesį. Atsakovui sudarytos visos sąlygos bendrauti, kada jis nori. Vaikai iki 16 val. yra užsiėmę, 21 val. jau ruošiasi miegoti. Atsakovas paskambino jos tėvams 2 val. nakties, palinkėjo mirties. Kai dukra paskambino atsakovui ir paklausė, ar gali pernakvoti jo namuose, jis pasakė, kad neturi, kur ją paguldyti, be to, užsiėmęs, dirba. Atsakovas skambino 23 val. Ieškovė nedraudžia atsakovui skambinti. Vaiko bendravimas su atsakovu yra komplikuotas, kadangi vaikas yra įbaugintas, sūnus negali pakęsti atsakovo pakelto balso (atsakovas užrėkė ir pasakė, kad daugiau neskambins vaikui, nebesirūpins juo). Sūnus nenori bendrauti su atsakovu telefonu, kadangi nesupranta, kodėl atsakovas neturi jam laiko. Vaikai yra per maži telefoniniam bendravimui. Sūnui reikia 300 Eur / mėn. išlaikymo, kadangi jis lanko būrelius, jį reikia vežti, maitinti, rengti, važiuoja į ekskursijas, dažnai serga. Dėl M. L. sveikatos būklės važinėja į (duomenys neskelbtini) pas ausų gydytoją, važiuos į (duomenys neskelbtini) dėl skydliaukės pakitimų. Šį mėnesį išleido 50 Eur dėl jo ausų ligos (prastos klausos ir skysčių kaupimosi). Dukrai reikia 250 Eur / mėn. darželiui, būreliams, aprangai, maistui. Atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2024 m. kovo mėn. Jeigu atsakovas sutinka, prašo priteisti garažą ieškovei nemokant kompensacijos. Ieškovė dirba nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. ir mokosi. Uždirba 710 Eur / mėn. atskaičius mokesčius. Atsakovas išardytą automobilį “CITROEN C4” paliko lauke. Ieškovė neturi finansinių galimybių (800 Eur) jį surinkti. Ieškovė mokosi, gauna kompensaciją darželiui, veda vaikus į nemokamus būrelius (el. b. t. 2, l. 80, 119).

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė patikslintą ieškinį ir vėlesnius jo patikslinimus palaikė juose išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nieko nereikalauja dėl automobilio “CITROEN C4”. Tai nėra reikalavimas. Garažą prašo palikti atsakovui (el. b. t. 2, l. 80).

6. Teismo posėdyje atsakovas iš dalies sutiko su patikslintu ieškiniu ir vėlesniais jo patikslinimais. Paaiškino, kad atsakovas yra gavęs patikslintą ieškinį. Atsakovas neprieštarauja ieškovės siūlomai patikslintai bendravimo su vaikais tvarkai. Sutinka su rašytinio pareiškimo dėl patikslinto ieškinio dalyko pakeitimo reikalavimu. Jis dirbo individualiai, laisvu grafiku, visą laiką dirbo. Jis su ieškove labai mažai matydavosi. Jų namų teritorija didelė, todėl jis dirbdavo namuose iki 2–3 val. Jis visą laiką buvo namuose. Pyktis kilo ne iš jo vieno, tačiau ir ieškovė jį engdavo. Nevartojo psichiką veikiančių medžiagų. Psichologinis smurtas, apsistumdymas buvo abipusis, vienodas. Jis niekada nesilankė pas psichologą. Neteikia išlaikymo vaikams 6 mėn., kadangi neturi pinigų, jo sąskaitoje yra 19 Eur. Užvakar skambino vaikams. Sudėtinga suderinti laiką. Bando paskambinti vaikui per pietų pertrauką. Atsakovas nežino, koks yra vaikų užimtumo grafikas. Atsakovui gali paskambinti bet kada. Automobilis „Citroen“ buvo pas atsakovą metus. Ieškovė pasiėmė automobilį „Citroen“ ir pardavė. Atsakovas gyvena ir dirba statybų įmonėje (duomenys neskelbtini) 4 mėnesius, neketina grįžti į Lietuvą, kol užsidirbs pinigų. Turi 2 lagaminus, pasą ir 19 Eur. Grįžęs į Lietuvą, neturėtų, kur gyventi. Nelankė vaikų, kadangi ieškovė neleido. Dirbo iki 2024 m. gruodžio mėn. Gavo virš 2 000 Eur atlyginimą. Iš jų susimokėjo nuomos mokestį, kurą. Dirbo nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. vasario 28 d. Išėjęs iš paskutinio darbo, gavo 1 000 Eur atlyginimą už mėnesį. Iš šio atlyginimo jam reikia susimokėti už nuomą, nusipirkti maisto produktus (400 Eur mėnesiui). Gavo 1 000 Eur avansą. Jo automobilis sulūžo, reikėjo vežti „ant tralo“ už 300 Eur, rovė dantį už 300 Eur. Šiuo metu važiuoja į pokalbį dėl trečio darbo. Išvažiavo į užsienį tam, kad pakeistų aplinką, susipykus su ieškove, neturi, su kuo bendrauti (duomenys neskelbtini). Atsakovas sudrausmina sūnų (el. b. t. 2, l. 80, 119).

7. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadą joje išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad geriausius vaikų interesus atitiktų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Turėtų būti nustatytas maksimalus vaikų išlaikymo dydis. Neprieštarauja ieškovės siūlomai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo tvarkai (el. b. t. 2, l. 119).

k o n s t a t u o j a:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad:

8.1. Ieškovė paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas pragyveno 10 metų (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 00 sek.). Ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 11).

8.2. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai (el. b. t. 1, l. 12, 13).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

9. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

10. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo šalims kyla atitinkami padariniai.

11. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 30 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-378/2020">e3K-3-191-378/2020</a>, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgwLTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-480-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-480-378/2017">e3K-3-480-378/2017</a>, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2014">3K-3-505/2014</a>), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 31 punktas).

13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 32 punktas).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 33 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Šalys sutaria, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, tačiau nė viena iš šalių nepripažino savo kaltės dėl santuokos iširimo, laikėsi pozicijos, kad dėl santuokos iširimo išimtinai kaltas kitas sutuoktinis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdyje pateikė savo pozicijas dėl santuokos iširimo ir pasidalijo išgyvenimais, nuoskaudomis.

16. Ieškovė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyta prezumpcija – atsakovo žiauriu elgesiu su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais – motyvuojant atsakovo naudojamu fiziniu ir psichologiniu smurtu prieš ją, jos sūnų, ką patikslintame ieškinyje nurodė kaip pagrindinę (esminę) santuokos iširimo priežastį; taip pat atsakovo nedarbu ir marihuanos vartojimu, kurias nurodė kaip ne pagrindines santuokos iširimo priežastis.

17. Žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526-687/2015">3K-3-526-687/2015</a>, 23 punktas).

18. Pasisakydamas dėl fizinio smurto motyvo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas prieš ją fiziškai smurtavo. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad atsakovas pradėjo jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą: pradėjo ją stumdyti, gąsdinti, smaugti, trenkė į veidą, vaikai visą laiką gynė ją, verkė, prašė nustoti, bet atsakovas neklausė <...> atsakovas T. L. naudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą 2024 m. kovo 11 d., apie 9 val., ir 2024 m. balandžio 17 d., 20 val. 47 min. Atsakovui T. L. dėl smurto naudojimo buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis su įpareigojimais <...> 2024 m. balandžio mėn. ji priekaištavo atsakovui, kad jis miega svetainėje, smirdantis dūmais, kur būna vaikai. Atsakovas puolė ją stumdyti, trankyti pagalvėmis, kando į ranką <...> Atsakovas naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą (el. b. t. 1, l. 140–146). 2024 m. kovo 11 d. atsakovo atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (el. b. t. 1, l. 56). 2024 m. balandžio 17 d. buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaikus (el. b. t. 2, l. 7). Atsakovo atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (el. b. t. 1, l. 55). Byloje nėra duomenų apie šio orderio turinį, tai yra, dėl kokių konkrečiai priežasčių, kieno, kokių veiksmų yra išduoti orderiai. Teismas, įvertinęs pateikus įrodymus, neturi pagrindo daryti išvados, kad jie patikimai įrodo atsakovo fizinio smurto naudojimą ir tuo pačiu išimtinę atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas pažymi, kad fizinio smurto naudojimo faktai paprastai nustatomi esant priimtam apkaltinamajam teismo nuosprendžiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526-687/2015">3K-3-526-687/2015</a>, 23 punktas). Taigi šiuo atveju vien išduotų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių faktas nėra pakankamas įrodymas, kuris patvirtintų atsakovo naudotą fizinį smurtą prieš atsakovę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai). Nors atsakovas pripažino, kad apsistumdymas buvo, tačiau teigė, kad jis buvo abipusis, vienodas (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 10 sek.).

19. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, be kita ko, kad atsakovui T. L. tekdavo rytais nuvesti vaikus į darželį. Atsakovas būdavo piktas, rėkdavo, grįždavo tiktai paryčiais <...> Atsakovas atvažiuodavo pasimatyti su vaikais apie 21 val., kai jie jau gulėdavo lovose, pabendraudavo po 30 minučių. <...> atsakovas naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą (el. b. t. 1, l. 140–146). Ieškovė paaiškino, kad atsakovas paskutiniuosius 3 metus smurtavo prieš ieškovę fiziškai, psichologiškai, finansiškai, grasino (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 5 sek.). Po pirmojo orderio 2024 m. kovo 11 d. atsakovas išėjo iš namų ir nebegrįžo (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 35 sek.). Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas prieš ją smurtavo psichologiškai, šių teiginių objektyviais įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas paaiškino, kad jis visą laiką buvo namuose (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 00 sek.). Pyktis kilo ne iš jo vieno, tačiau ir ieškovė jį engdavo (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 50 sek.). Psichologinis smurtas buvo abipusis, vienodas (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 10 sek.). Jis niekada nesilankė pas psichologą (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 50 sek.). Išvažiavo į užsienį tam, kad pakeistų aplinką, susipykus su ieškove, neturi, su kuo bendrauti (duomenys neskelbtini) (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 50 sek., 15 min. 20 sek.). Taigi teismas, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus kitus įrodymus, daro išvadą, kad minėti ieškovės teiginiai apie atsakovo psichologinį smurtą patvirtina ne atsakovo išimtinę kaltę dėl santuokos iširimo, bet veikiau atspindi skirtingus šalių požiūrius į tai, koks turi būti bendras šeiminis gyvenimas.

20. Teismas vertina, kad pagrindiniai abiejų šalių įrodymai, pagrindžiantys jų nurodytas aplinkybes (dėl sutuoktinių kaltės), yra pačių šalių paaiškinimai, kurie dėl šalių suinteresuotumo negali būti objektyvūs, taigi nė vienas iš sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją.

21. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo nedarbą taip pat nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, be kita ko, kad kai ieškovė įsidarbino, atsakovas visai nustojo eiti į darbą <...> Atsakovas, atsikėlęs, eidavo pas draugus ir grįždavo tiktai permiegoti <...> Atsakovas išėjo iš namų ir nebegrįžo. Jis atvykdavo tiktai išsiplauti rūbus ir išsidžiovinti, ir išeidavo, sakydavo, kad daug dirba. Bet vaikams išlaikymo neteikdavo (el. b. t. 1, l. 140–146). Vis tik šios ieškovės nurodytos aplinkybės vėlgi grindžiamos tik jos subjektyviais paaiškinimais, nepateikiami jokie šiuos teiginius patvirtinantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog atsakovas dirbo. Atsakovas nuo 2021 m. sausio 24 d. vykdo individualią veiklą (el. b. t. 2, l. 10). Atsakovas nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. gavo iš viso 2 503,45 Eur dydžio darbo užmokestį (el. b. t. 1, l. 158). Atsakovas paaiškino, kad jis dirbo individualiai, laisvu grafiku, visą laiką dirbo (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 50 sek., 34 min. 20 sek.). Jis su ieškove labai mažai matydavosi (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 10 sek.). Jų namų teritorija didelė, todėl jis dirbdavo namuose iki 2–3 val. Jis visą laiką buvo namuose (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 00 sek.). Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad atsakovo nedarbo kaip vienos iš santuokos iširimo priežasčių ieškovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir kito atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo pagrindo – atsakovo marihuanos vartojimo. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad atsakovas T. L. prisipažino, jog vartoja marihuaną (el. b. t. 1, l. 140–146). Atsakovas paaiškino, kad nevartojo psichiką veikiančių medžiagų (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 00 sek., 51 min. 10 sek., 1 val. 2 min. 00 sek.).

23. Teismo vertinimu, nė vienos iš šalių pozicija, nei byloje esantys įrodymai nepatvirtina išskirtinai vienos kurios nors šalies kaltės dėl santuokos iširimo (CPK 185 straipsnis). Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažįstama, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės (CPK 12, 178 straipsnis). Pažymima, kad šalių elgesys po santuokos iširimo įskaitant procesinį elgesį byloje dėl santuokos nutraukimo savaime nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant, dėl kieno kaltės santuoka iširo.

24. Įvertinus abiejų šalių paaiškinimus dėl šalių bendro gyvenimo ypatumų akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų išimtinai ieškovės ir (ar) atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl kito sutuoktinio kaltės.

25. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, nenoras dėti maksimalias pastangas, kad būtų išsaugoti darnūs santuokiniai santykiai, šalių lūkesčių neatitiktis ir pasirinkto santykių modelio nulemtas tarpusavio fizinis ir emocinis atitolimas. Iš patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių yra matyti, kad pastaruosius kelerius metus šalių santykiai išgyveno krizę, kuri (t. y. santykių krizė) baigėsi visišku santuokos iširimu. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į šeimą, atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas (ar nebenorėjimas) šių požiūrių suderinti tarpusavyje, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, dėl to abiem šalims tenka atsakomybė už santuokos iširimą.

26. Teismas nevertina, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė, nes, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2011">3K-3-127/2011</a>).

27. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

28. Šalims prašant po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „L.“, o atsakovui paliekama jo pavardė L. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

24. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, atsakovas gyvena skyrium, prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus M. L. ir Ž. L. (el. b. t. 1, l. 12, 13), kurie šiuo metu gyvena su ieškove. Ieškovės ir nepilnamečių vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 2024 m. birželio 19 d. yra adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovės broliui priklausančiame bute (el. b. t. 2, l. 16). Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad nuo 2024 m. birželio 1 d. L. L. su nepilnamečiais vaikais M. ir Ž. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos broliui N. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (el. b. t. 1, l. 140–146, el. b. t. 2, l. 69–70, 90–91). Ieškovė paaiškino, kad ji su vaikais 2024 m. birželio mėn. išsikraustė į (duomenys neskelbtini) (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 45 sek.). Apsigyventi (duomenys neskelbtini) padėjo tėvai, brolis (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 00 sek.). Atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2019 m. sausio 11 d. yra adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 14, el. b. t. 2, l. 11).

26. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas ir Tarnyba šiam patikslinto ieškinio reikalavimui neprieštaravo.

27. Atsižvelgiant į tai, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, Tarnyba pateikė teigiamą išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, su kuria vaikai faktiškai ir gyvena, šalių nepilnamečių vaikų M. L. ir Ž. L. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina ieškove L. L. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

28. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

29. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

30. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>).

31. Ieškovė prašo nustatyti 2024 m. gruodžio 10 d. atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais patikslinime nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nėra.

32. Teismas vertindamas ieškovės siūlomą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atsižvelgia į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką nesusitiko su vaikais, gyvena užsienio valstybėje, kartais susisiekia su vaikais elektroninio ryšio priemonėmis, atsakovo ir vaikų santykiai šiuo metu komplikuoti bei kitas aplinkybes:

32.1. 2024 m. kovo 26 d. pagalbos plane yra nurodyta, kad 2024 m. kovo 26 d. buvo suplanuotos pagalbos priemonės, veiksmai šalių šeimai (el. b. t. 1, l. 32–40);

32.2. 2024 m. kovo 11 d. atsakovo atžvilgiu buvo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (el. b. t. 1, l. 56);

32.3. 2024 m. kovo 12 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai (el. b. t. 2, l. 7);

32.4. 2024 m. kovo 14 d. šalių šeimai buvo paskirtas atvejo vadybininkas (el. b. t. 2, l. 8);

32.5. 2024 m. balandžio 17 d. buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaikus (el. b. t. 2, l. 7). Atsakovo atžvilgiu buvo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (el. b. t. 1, l. 55);

32.6. 2024 m. rugsėjo 13 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra nurodyta, kad nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. šeimai taikyta atvejo vadyba. L. L. paaiškino, kad nuo 2024 m. birželio 4 d. vaikai tėvo nematė, vaikai tėčio prašo, kad atvažiuotų, bet jis sako, kad laiko neturi. Kartais tėvas paskambina sūnui M. telefonu, su Ž. kontakto nepalaiko. Mama tikina, kad matytis nedraudžia, tačiau tėvas iniciatyvos nerodo, nei kartą pas juos atvykęs nebuvo (el. b. t. 2, l. 16–17);

32.7. 2024 m. rugsėjo 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte yra nurodyta, kad M. L. paaiškino, be kita ko, jog santykiai su mama geri, bet būna, kad susipyksta, nes neklauso mamos ir atsikalbinėja. Paskutinį kartą tėtį matė seniai, tėtis kartais paskambina, bet dirba nuo pirmadienio iki sekmadienio. Vaiko teigimu, tėtis labai moka rėkauti. Paskutinį kartą, kai matėsi, nupirko limonado. Nori gyventi su tėčiu ir mama, gyventi kartu visa šeima (el. b. t. 2, l. 19);

32.8. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad atsakovas nelanko vaikų nuo 2024 m. birželio mėn., dukra kartais tėvui paskambina telefonu. Sūnus bijo tėvui skambinti. <…> Kartais atsakovas skambina vaikui per pamokas, jis tada negali atsiliepti, yra skambinęs naktį ir 21 val., kai vaikai rengiasi miegoti <…> atsakovas išvykęs į (duomenys neskelbtini) <…> Atsakovas kartais paskambina vaikams telefonu, neseniai pradėjo bendrauti per „Messenger“ <…> vaikai tėvo nematė nuo 2024 m. birželio mėn., reikalingas pereinamasis laikas, kad atsistatytų vaikų su tėvu tarpusavio ryšys <…> atsakovas T. L. vartoja marihuaną, alkoholį, dažnai būna apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (el. b. t. 1, l. 140–146, el. b. t. 2, l. 69–70, 90–91);

32.9. Ieškovė paaiškino, kad vaikai traumuoti, lankėsi pas psichologus, yra sutrikę, nežino, ar tikėti, ar netikėti atsakovo pažadais atvažiuoti, duoti pinigų, vaikai nebenori kalbėti su atsakovu (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 15 sek., 12 min. 15 sek., 19 min. 50 sek.). Atsakovas atvažiuodavo tik apkaltinti ir išvažiuodavo (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 50 sek.). Atsakovas nelankė vaikų 5 mėnesius. Vaikai nematė tėvo nuo 2024 m. birželio mėn., tik prieš porą savaičių kalbėjo video skambučiu (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 00 sek.). Atsakovas yra išvykęs į užsienį tik 1 mėnesį (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 15 sek.). Atsakovui sudarytos visos sąlygos bendrauti, kada jis nori (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 40 sek.). Vaikai iki 16 val. yra užsiėmę, 21 val. jau ruošiasi miegoti (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 0 min. 50 sek.). Sūnus nenori bendrauti su atsakovu telefonu, kadangi nesupranta, kodėl atsakovas neturi jam laiko (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 10 sek.). Vaikai yra per maži telefoniniam bendravimui (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 30 sek.). Atsakovas nelanko vaikų nuo 2024 m. birželio mėn., tik nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. per „Messenger“ vaizdo skambučius (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 00 sek., 19 min. 40 sek.). Kai dukra paskambino atsakovui ir paklausė, ar gali pernakvoti jo namuose, jis pasakė, kad neturi, kur ją paguldyti, be to, užsiėmęs, dirba (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 00 sek.). Atsakovas skambino 23 val. (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 5 sek.). Ieškovė nedraudžia atsakovui skambinti (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 15 sek., 18 min. 20 sek.). Vaiko bendravimas su atsakovu yra komplikuotas, kadangi vaikas yra įbaugintas, sūnus negali pakęsti atsakovo pakelto balso (atsakovas užrėkė ir pasakė, kad daugiau neskambins vaikui, nebesirūpins juo) (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 30 sek.);

32.10. Atsakovas paaiškino, kad užvakar skambino vaikams (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 00 sek.). Sudėtinga suderinti laiką. Bando paskambinti vaikui per pietų pertrauką. Atsakovas nežino, koks yra vaikų užimtumo grafikas (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 5 sek.). Atsakovui gali paskambinti bet kada (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 00 sek.). Nelankė vaikų, kadangi ieškovė neleido (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 5 min. 00 sek.). Atsakovas neprieštarauja ieškovės siūlomai patikslintai bendravimo su vaikais tvarkai (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 25 sek.). Atsakovas sudrausmina sūnų (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 30 sek.).

33. Teismas, įvertinęs ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, Tarnybos išvadą, sprendžia, kad nurodyta bendravimo tvarka neprieštarauja šalių nepilnamečių vaikų interesams, todėl ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo tenkina.

34. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas vertina, kad nustatoma bendravimo tvarka atitiks nepilnamečių vaikų interesus, nes sudarys prielaidas neprarasti ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu, užtikrins jų teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, taip pat sudarys prielaidas abiem tėvams realizuoti savo teises ir pareigas rūpintis vaikais.

35. Šalims išaiškinama, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

36. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

37. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

38. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

39. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 40 punktas).

40. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. L. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nepilnametei dukrai Ž. L. – po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškinio pareiškimo dieną Lietuvos Respublikoje patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur arba 708,40 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovės nurodomi vaiko poreikiai ir prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis (atitinkamai 300 Eur ir 250 Eur per mėnesį) neviršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (924 Eur arba 708,40 Eur atskaičius mokesčius ir 354,20 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (708,40 Eur / 2 = 354,20 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ieškovė neturi įrodinėti šių vaiko poreikių teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovas teismo posėdyje neprieštaravo ieškovės prašomiems priteisti išlaikymų dydžiams.

41. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

42. Patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, be kita ko, kad:

42.1. M. L. 2023 m. rugsėjo 21, 25 d., spalio 12 d., lapkričio 7, 13 d., 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. kovo 20–22 d., 2024 m. balandžio 10 d., 2024 m. gegužės 9 d. gydėsi dėl įvairių ligų (el. b. t. 1, l. 41–54);

42.2. 2024 m. rugsėjo 13 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra nurodyta, kad M. L. lanko (duomenys neskelbtini). Ž. L. lanko (duomenys neskelbtini), priešmokyklinę “(duomenys neskelbtini)” grupę (el. b. t. 2, l. 16);

42.3. Ž. L. lanko sporto būrelį, kurio kaina apie 20 Eur / mėn. Ž. L. nuo spalio mėn. pradės lankyti meno mokyklą, kurios kaina 20 Eur / mėn. M. L. lanko prailgintą grupę, kurios kaina 15 Eur / mėn. L. L. paaiškino, kad tėvas vaikams išlaikymo nemoka nuo 2024 m. kovo mėn., anksčiau prisidėdavo prie šeimos išlaikymo po 50 Eur. Per sūnaus M. gimtadienį davė 100 Eur (el. b. t. 2, l. 16–17);

42.4. 2024 m. rugsėjo 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte yra nurodyta, kad M. L. jokių specialiųjų poreikių ir neįgalumo neturi (el. b. t. 2, l. 19);

42.5. Darželio maitinimo ir abonentinis mokestis 2024 m. rugsėjo mėn. buvo 25,00 Eur (el. b. t. 2, l. 54);

42.6. (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio mėn. mokestis už ugdymo paslaugas buvo 15,00 Eur (el. b. t. 2, l. 54);

42.7. Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio mėn. mokestis buvo 19,25 Eur (el. b. t. 2, l. 55);

42.8. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad atsakovas T. L. neteikia vaikams išlaikymo nuo 2024 m. kovo mėn. <…> sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalingos 600,00 Eur piniginės lėšos: 180,00 Eur maistui, dienpinigiai 50,00 Eur, drabužiai, avalynė 50,00 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės 80,00 Eur, mokymo priemonės 55,00 Eur, šventės, renginiai, ekskursijos 50,00 Eur, ryšio priemonės, internetas 25 Eur <…> išlaidos sūnui parengiant į mokyklą rugsėjo 1 d.: mokymo priemonėms 170 Eur, uniformai 50 Eur. Sūnus nuo 2024 m rugsėjo mėn. lankys būrelius, bus papildomos išlaidos Sūnus nuo rugsėjo lankys prailgintą grupę mokestis 30 Eur <…> išlaidos kurui 45 Eur per mėnesį. Poilsis prie jūros 2024 m. rugpjūčio mėnesį: trys paros (duomenys neskelbtini), poilsio nameliuose, 50 Eur para, viso 150 Eur, maistas, pramogos, kuras, viso 450 Eur <…> sūnus M. dažnai serga. Jam diagnozuotas lėtinis serozinis vidurinis otitas, tonzilių hipertrofija su adenoidų hipertrofija. 2024 m. vasario mėn. sirgo gripu su kitais kvėpavimo takų pažeidimais, nustatytas kitas gripo virusas. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 29 d. iki 2024 m. sausio 30 d. gulėjo (duomenys neskelbtini), buvo atlikta operacija – adenoidotonsillectomia, anamnezė: dažnos anginos, stebimas dėl serontito, per 6 mėn. 3 k. sirgo tonsilitu, būgneliuose stebimos retrakcinės kišenės (suprastėjusi klausa dėl skysčio kaupimosi ausų būgneliuose). Pagrindinė diagnozė – tonzilių hipertrofija su adenoidų hipertrofija <…> dukters išlaikymui per mėnesį reikalingos 500,00 Eur piniginės lėšos: 160,00 Eur maistui, drabužiai, avalynė 50, 00 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės 45,00 Eur, šventės, renginiai, ekskursijos 50, 00 Eur. Dukra nuo rugsėjo 1 d. lankys dailės būrelį – 20 Eur per mėnesį, šokių būrelį – 30 Eur per mėnesį <…> su nepilnamečiais vaikais nuo 2024 m. birželio 2 d. gyvena ieškovės brolio N. M. bute adresu (duomenys neskelbtini). Moka buto komunalinius mokesčius: elektra 70 Eur, vanduo 30 Eur, dujos 10 Eur, internetas, televizija 30 Eur, šiukšlės 90 Eur per metus, vaikams skirta mokesčių dalis yra 47,66 Eur. Šildymo sezono metu mokestis už dujas apie 200 Eur. Vaikams skirta mokesčių dalis yra 114,33 Eur (el. b. t. 1, l. 140–146, el. b. t. 2, l. 69–70, 90–91).

42.9. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas neteikia išlaikymo (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 50 sek.). Atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2024 m. kovo mėn. (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 35 sek.). Sūnui reikia 300 Eur / mėn. išlaikymo, kadangi jis lanko būrelius, jį reikia vežti, maitinti, rengti, važiuoja į ekskursijas, dažnai serga (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 20 sek.). Dėl M. L. sveikatos būklės važinėja į (duomenys neskelbtini) pas ausų gydytoją, važiuos į (duomenys neskelbtini) dėl skydliaukės pakitimų. Šį mėnesį išleido 50 Eur dėl jo ausų ligos (prastos klausos ir skysčių kaupimosi) (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 35 sek.). Dukrai reikia 250 Eur / mėn. darželiui, būreliams, aprangai, maistui (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 45 sek.). Brolis neima pinigų už nuomą (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 10 sek.).

42.10. Atsakovas paaiškino, kad neteikia išlaikymo vaikams 6 mėn., kadangi neturi pinigų, jo sąskaitoje yra 19 Eur (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 00 sek.). Atsakovas gyvena ir dirba statybų įmonėje (duomenys neskelbtini) 4 mėnesius, neketina grįžti į Lietuvą, kol užsidirbs pinigų (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 00 sek.). Turi 2 lagaminus, pasą ir 19 Eur (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 10 sek.). Grįžęs į Lietuvą, neturėtų, kur gyventi (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 20 sek.). Dirbo iki 2024 m. gruodžio mėn. Gavo virš 2 000 Eur atlyginimą. Iš jų susimokėjo nuomos mokestį, kurą (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 20 sek.). Dirbo nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. vasario 28 d. (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 00 sek.). Išėjęs iš paskutinio darbo, gavo 1 000 Eur atlyginimą už mėnesį. Iš šio atlyginimo jam reikia susimokėti už nuomą, nusipirkti maisto produktus (400 Eur mėnesiui) (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 00 sek., 11 min. 20 sek.). Gavo 1 000 Eur avansą (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 00 sek.). Jo automobilis sulūžo, reikėjo vežti „ant tralo“ už 300 Eur, rovė dantį už 300 Eur (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 5 sek., 10 min. 50 sek.). Šiuo metu važiuoja į pokalbį dėl trečio darbo (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 30 sek., 7 min. 5 sek., 9 min. 50 sek.).

43. Atsakovas šiuo atveju nepagrindė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių (CPK 178 straipsnis), t. y. neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Todėl teismas vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis sprendžia, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne didesnė nei minimalioji mėnesinė alga suma (patikslinto ieškinio padavimo metu – 708,40 Eur atskaičius mokesčius). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2025 metų yra nustatyta didesnė minimalioji mėnesinė alga – apie 777 Eur atskaičius mokesčius.

44. Pagal teismų praktiką nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-687/2020">e3K-3-96-687/2020</a>, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-421/2023">e3K-3-83-421/2023</a>, 50 punktas).

45. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

46. Byloje yra šie įrodymai, patvirtinantys šalių turtinę padėtį:

46.1. Ieškovė nuo 2024 m. birželio 2 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. b. t. 1, l. 15, 162).

46.2. Ieškovė nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2024 m. liepos mėn. gavo 2 355,50 Eur dydžio išmoką vaikui (el. b. t. 1, l. 16).

46.3. Ieškovei nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. buvo išmokėtas iš viso 11 648,77 Eur dydžio darbo užmokestis (el. b. t. 1, l. 17–19).

46.4. Ieškovei nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2025 m. kovo 9 d. buvo skirtos 158,44 Eur – 766,30 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmokos (el. b. t. 1, l. 57).

46.5. Ieškovei nuo 2024 m. sausio 29 d. iki 2024 m. liepos 31 d. buvo skirtos iš viso 2 498,43 Eur dydžio ligos ir nedarbo draudimo išmokos (el. b. t. 1, l. 156). Ieškovei nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. buvo skirtos iš viso 2 069,01 Eur dydžio nedarbo draudimo išmokos (el. b. t. 2, l. 9).

46.6. Ieškovė nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, atlyginimas 930,00 Eur / mėn. (el. b. t. 2, l. 50–52). Ieškovei už 2024 m. rugsėjo, spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 1 286,77 Eur dydžio darbo užmokestį (el. b. t. 2, l. 92), už 2024 m. lapkričio mėn. 627,89 Eur dydžio darbo užmokestį (el. b. t. 2, l. 93), už 2024 m. gruodžio mėn. 379,34 Eur dydžio darbo užmokestį (el. b. t. 2, l. 107). Ieškovė paaiškino, kad ji uždirba 710 Eur / mėn. atskaičius mokesčius (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 10 sek.).

46.7. 2024 m. rugsėjo 13 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte yra nurodyta, kad ieškovė nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. dirba parduotuvėje “(duomenys neskelbtini)”, gauna apie 770 Eur dydžio atlyginimą, 180 Eur dydžio vaikų pinigus (el. b. t. 2, l. 15, 16).

46.8. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 23 d. pažymoje apie mokymąsi yra nurodyta, kad L. L. yra (duomenys neskelbtini) pirmo kurso ikimokyklinio ugdymo pedagogo specialybės grupės dieninio skyriaus moksleivė. Mokyklą baigs 2025 m. kovo 31 d. (el. b. t. 2, l. 56);

46.9. Ieškovės atžvilgiu nevykdomos vykdomosios bylos (el. b. t. 1, l. 132–133);

46.10. Ieškovės vardu yra registruotos 2 transporto priemonės: 1) automobilis „CHEVROLET CRUZE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 2022 m. liepos 15 d.; 2) automobilis „CITROEN C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 2013 m. sausio 4 d., sustabdymo data 2022 m. sausio 8 d., dalyvavimas eisme draudžiamas (el. b. t. 1, l. 25–27, 129–130). Pardavėja ieškovė 2024 m. birželio 5 d. pardavė pirkėjui P. P. automobilį „CHEVROLET CRUZE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 000 Eur (el. b. t. 1, l. 28–29). Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad nuo 2023 m. spalio mėn. automobilis „Citroen“, išardytas, yra pas atsakovą. Atsakovas T. L. ieškovei pažadėjo automobilį suremontuoti ir grąžinti, tačiau iki šiol negrąžino (el. b. t. 1, l. 140–146, el. b. t. 2, l. 69–70, 90–91). Ieškovė paaiškino, kad atsakovas išardytą automobilį „CITROEN C4“ paliko lauke. Ieškovė neturi finansinių galimybių (800 Eur) jį surinkti (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 10 sek.). Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė nieko nereikalauja dėl automobilio “CITROEN C4”. Tai nėra reikalavimas (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 5 sek.). Atsakovas paaiškino, kad automobilis „Citroen“ buvo pas atsakovą metus (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 00 sek.). Ieškovė pasiėmė automobilį „Citroen“ ir pardavė (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 20 sek.);

46.11. Ieškovei šiuo sprendimu atitenka 2 234,72 Eur dydžio piniginė suma (el. b. t. 1, l. 30) ir Negyvenamoji patalpa–Garažo boksas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 450 Eur (el. b. t. 1, l. 22–23, 125–127) (žr. šio sprendimo 62 punktas);

46.12. Atsakovas nuo 2021 m. sausio 24 d. vykdo individualią veiklą (el. b. t. 2, l. 10);

46.13. Atsakovas nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. gavo iš viso 2 503,45 Eur dydžio darbo užmokestį (el. b. t. 1, l. 158);

46.14. Atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių (el. b. t. 1, l. 24, 136);

46.15. Atsakovo atžvilgiu nevykdomos vykdomosios bylos (el. b. t. 1, l. 135).

47. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 710 Eur / mėn. atskaičius mokesčius, taip pat ji gauna išmokas vaikams (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur vienam vaikui). Atsakovas, kaip jis paaiškino, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), ieško darbo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas aktyviai ieškosi darbo. Bylos duomenimis atsakovas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise neturės nekilnojamojo turto (žr. sprendimo 62 punktas), byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Kita vertus, pagal bylos duomenis atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra. Taigi byloje nenustatyta objektyvių kliūčių atsakovui dirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti. Pagal bylos duomenis abi šalys neturi kreditorinių įsipareigojimų. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovės prašomas priteisti atitinkamai 300,00 Eur ir 250,00 Eur per mėnesį sumas.

48. Teismo vertinimu, priteista išlaikymo iš atsakovo suma yra proporcinga vaikų poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovas nebendrauja su savo nepilnamečiais vaikais ir jų neprižiūri, dėl ko ieškovei visa apimtimi tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, vaikų slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>). Be to, nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA yra 777,00 Eur atskaičius mokesčius, taigi vienam iš tėvų tenkantis orientacinis išlaikymo dydis net nenukrypstant nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo yra 388,50 Eur (t. y. mažiau prašo priteisti ieškovė). Įvertinęs visą tai sistemiškai, teismas daro išvadą, kad nustatyta nepilnamečių vaikų išlaikymo suma atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

49. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš dalies ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po atitinkamai 300,00 Eur ir 250,00 Eur kas mėnesį vaikui mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaikų pilnametystės priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis patikslinto ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, kadangi išlaikymas priteisiamas ne, kaip prašoma patikslintu ieškiniu, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., tačiau būtent nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d.

50. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą ar skirtą išlaikymą išimtinai jų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

51. Teismas išaiškina, jog vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

52. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo

53. CK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2007">3K-3-21/2007</a>). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., t. y. už 5 mėnesius. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2024 m. kovo mėn. (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 35 sek.). Sūnui reikia 300 Eur / mėn. išlaikymo (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 20 sek.). Dukrai reikia 250 Eur / mėn. (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 45 sek.). Nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., kai atsakovas apskritai neteikė vaikams išlaikymo, susidarė toks vaikų išlaikymo įsiskolinimas: 250,00 Eur x 5 mėn. = 1 250,00 Eur (kiekvienam vaikui). Atsižvelgdama į tai ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 1 250,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

55. Kaip minėta, atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį ar prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų nepilnamečių vaikų poreikiams reikalingų išlaidų bei prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Apylinkės teismo vertinimu, bendra atsakovui tenkanti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo suma vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, taip pat nesant dėl to ginčo, laikoma pagrįsta.

56. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 2 500,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

57. Teismas, nutraukdamas santuoką (panaikindamas santuokos apskaitos įrašą), turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymima, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

58. Byloje nėra ginčo dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sudėties ir dėl jo verčių. Šalys sutarė, kad joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso:

58.1. Ieškovės vardu buvo registruota transporto priemonė – automobilis „CHEVROLET CRUZE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota 2022 m. liepos 15 d. (el. b. t. 1, l. 25–27, 129–130). Pardavėja ieškovė 2024 m. birželio 5 d. pardavė pirkėjui P. P. automobilį „CHEVROLET CRUZE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 000 Eur (el. b. t. 1, l. 28–29);

58.2. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2024 m. gegužės 9 d. pranešime apie draudimo išmoką yra nurodyta, kad dėl 2024 m. balandžio 23 d. įvykio 2024 m. gegužės 7 d. remonto darbų sąmata yra 1 234,72 Eur (el. b. t. 1, l. 30);

58.3. Negyvenamoji patalpa–Garažo boksas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 450 Eur, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2020 m. rugpjūčio 18 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso ieškovei ir atsakovui (el. b. t. 1, l. 22–23, 125–127). Antstolio Andriaus Bespalovo 2024 m. gruodžio 23 d. informacijoje apie išieškojimą yra nurodyta, be kita ko, kad vykdant priverstinį išieškojimą iš T. L. areštuota skolininkui priklausanti ½ dalis garažo bokso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (minėtas garažas nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams T. L. bei L. L.). Kol kas neketinama tęsti priverstinio išieškojimo iš paminėto turto (el. b. t. 2, l. 88).

59. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti 2 234,72 Eur, kurią sudaro automobilio “CHEVROLET CRUZE”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1 234,72 Eur draudimo išmoka ir 1 000,00 Eur, gauti už automobilio pardavimą (el. b. t. 1, l. 140–146).

60. Ieškovė paaiškino, kad jeigu atsakovas sutinka, prašo priteisti garažą ieškovei nemokant kompensacijos (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 00 sek., 18 min. 30 sek.). Rašytiniu pareiškimu dėl patikslinto ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė prašo po santuokos nutraukimo Negyvenamąją patalpą–Garažo boksą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), registro numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), palikti ieškovės L. L. asmeninėn nuosavybėn atsakovui T. L. nereikalaujant iš ieškovės L. L. piniginės kompensacijos (el. b. t. 2, l. 90–91). Ieškovės atstovė paaiškino, kad garažą prašo palikti atsakovui (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 00 sek.). Atsakovas paaiškino, kad sutinka su rašytinio pareiškimo dėl patikslinto ieškinio dalyko pakeitimo reikalavimu (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 45 sek.).

61. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad kilnojamąjį turtą, įgytą iš bendrų lėšų, pasidalins gera valia (el. b. t. 1, l. 140–146, el. b. t. 2, l. 69–70, 90–91). Ieškovė paaiškino, kad ieškovė pasiėmė vaikų daiktus, puodus, 2 sugedusius, neeksploatuojamus automobilius. Paliko buitinę techniką atsakovui (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 10 sek.).

62. Teismas, įvertinęs šalių pozicijas, daro išvadą, kad minėto turto padalijimas patikslintame ieškinyje ir rašytiniame pareiškime dėl patikslinto ieškinio dalyko pakeitimo nurodytu būdu nepažeis šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl patikslinto ieškinio reikalavimai dėl turto padalijimo tenkinami visiškai.

63. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad patikslintame ieškinyje yra nurodyta, jog ieškovė skolų ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, ar turi skolų atsakovas T. L., jai nėra žinoma (el. b. t. 1, l. 140–146, el. b. t. 2, l. 69–70, 90–91). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šalių atžvilgiu nėra iškelta civilinių bylų, susijusių su jų skoliniais įsipareigojimais. Ieškovės atžvilgiu nevykdomos vykdomosios bylos (el. b. t. 1, l. 132–133). Atsakovo atžvilgiu nevykdomos vykdomosios bylos (el. b. t. 1, l. 135).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

64. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

65. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66. Ieškovė sumokėjo 307,00 Eur (177,00 Eur + 55,00 Eur + 75,00 Eur) dydžio žyminį mokestį (el. b. t. 1, l. 61, 62, el. b. t. 2, l. 94).

67. Ieškovė 2024 m. liepos 15 d. sumokėjo advokatei Virginijai Budrevičienei 500,00 Eur (el. b. t. 1, l. 60). Prašoma priteisti išlaidų advokatės pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažįstama pagrįsta.

68. Ieškovė šioje byloje turėjo sumokėti 193,00 Eur dydžio žyminį mokestį (110,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką bei su šiuo reikalavimu susijusius reikalavimus + 50 Eur už reikalavimą priteisti ieškovei 2 234,72 Eur + 33,00 Eur už reikalavimą priteisti ieškovei 1 450 Eur dydžio vertės Negyvenamąją patalpą-Garažo boksą), todėl ieškovei grąžinama 114,00 Eur (307,00 Eur – 193,00 Eur) dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu) (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

69. Šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o tai reiškia, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas patenkintas 50 proc. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nebuvo, taip pat esminio ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo nebuvo, todėl spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas šių reikalavimų nevertina. Taigi patikslintas ieškinys patenkintas 75 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisiama 519,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (693,00 Eur x 75 proc. / 100 proc. = 519,75 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

70. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėjimo, todėl remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 205,00 Eur už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (300,00 Eur x 12 mėn.) + (250,00 Eur x 12 mėn.) + 2 500 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) = 204,75 Eur ~ 205,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

71. Byloje patirta 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 11,90 Eur (15,86 Eur x 75 proc. / 100 proc. = 11,90 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai). Ieškovei tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (3,96 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

72. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, mokamas po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo (el. b. t. 1, l. 168–172). Kadangi šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis), pačioje nutartyje taip pat nurodytas jų galiojimo terminas – iki teismo sprendimo priėmimo, atskirai dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendžiama (CPK 150 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. L. santuokinę pavardę – „L.“, atsakovui T. L. palikti pavardę „L.“.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. L..

Nustatyti, kad atsakovas T. L. su nepilnamečiais vaikais M. L. ir Ž. L. bendrauja taip:

- Pokalbiai su vaikais telefonu, per „Messenger“: pirmadieniais–penktadieniais pokalbiai su vaikais telefonu nuo 18 iki 19 val., kadangi tokiu laiku grįžta iš darbo, vaikai grįžta iš darželio, būrelių į namus; savaitgaliais: šeštadienį iš ryto nuo 10 val. iki 12 val., sekmadienį vakare nuo 18 val. iki 19 val.;

- Susitikimų su vaikais laiką T. L. derina prieš 2 (dvi) dienas su ieškove L. L.;

- Pereinamuoju laikotarpiu, t. y. 2 (du) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovas T. L. su vaikais susitinka parke, žaidimų kambaryje;

- Praėjus 2 (dvejiems) mėnesiams atsakovas T. L. bendrauja su vaikais tokia tvarka: prieš 2 (dvi) dienas informuoja vaikų motiną L. L. apie būsimą bendravimą su sūnumi M. ir dukra Ž. ir susitaria dėl bendravimo tvarkos ir laiko.

Priteisti iš atsakovo T. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. L., mokamą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui Ž. L., mokamą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. L. nepilnamečiam vaikui M. L. 1 250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo T. L. nepilnamečiam vaikui Ž. L. 1 250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę L. L. nepilnamečiams vaikams M. L. ir Ž. L. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nutraukus santuoką priteisti ieškovei L. L. asmeninės nuosavybės teise:

- 2 234,72 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 72 ct) dydžio pinigų sumą, kurią sudaro automobilio “CHEVROLET CRUZE”, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1 234,72 Eur draudimo išmoka ir 1 000,00 Eur, gauti už automobilio pardavimą;

- Negyvenamąją patalpą–Garažo boksą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), registro numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 2 500 Eur pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei L. L. 114,00 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) per akcinę bendrovę SEB bankas, permoką.

Priteisti iš atsakovo T. L. ieškovės L. L. naudai 519,75 Eur (penkių šimtų devyniolikos eurų 75 ct) dydžio žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo T. L. 205,00 Eur (dviejų šimtų penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo T. L. 11,90 Eur (vienuolikos eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriui, Vedybų sutarčių registrui, Valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Robertas Ročys