Administracinė byla Nr. I2-1253-1064/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00654-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 28.4
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 29 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-B-2023-17721 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja nurodo, kad ji Tarnybai pateikė prašymą suteikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Gavusi prašymą Tarnyba kreipėsi į advokatą A. P. dėl išvados pateikimo. Pareiškėjos teigimu, advokatas, nesusipažinęs su visa bylos medžiaga, nepagrįstai laikė, kad nėra pagrindų kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (toliau – ir LAT) siekiant apginti pareiškėjos teises, todėl Tarnyba, nutraukdama teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-1007/2020 pareiškėja buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį paskiriant 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzctODc1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-37-875/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-37-875/2021">1A-37-875/2021</a> Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-1007/2020 paliko nepakeistą.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja, nesutikdama su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi, padavė kasacinį skundą dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes, pareiškėjos nuomone, žemesnės instancijos teismai netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai ją pripažino padarius nusikalstamą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi (proceso Nr. 1-01-1-34786-2019-3) atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl baudžiamosios bylos (proceso Nr. 1-01-1-34786-2019-3) atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Šiuo pagrindu atsakovė 2024 m. sausio 5 d. raštu kreipėsi į advokatą A. P., prašydama pateikti išvadą ar nėra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos prašymą ir advokato išvadą nusprendė, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1-2 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, todėl Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Atsakovės teigimu, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus ir nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis. Tarnybos teigimu, pareiškėjos nurodytos įvykio aplinkybės, reikalavimai pripažinti ją nukentėjusiąja bei argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo jau buvo įvertinti pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų, pareiškėjos naujas prašymas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie ankščiau buvo pateikti policijos pareigūnams ir teismui, naujų aplinkybių pareiškėja nenurodė.
Tarnyba nurodo, kad bylos atnaujinimo klausimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra įtvirtintas BPK 451 straipsnyje, kuriame numatyta, kad baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nurodo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojant, kad jos nustatytos teisingai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai dar kartą netiriami ir nevertinami, o sprendimas priimamas pagal tas aplinkybes, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nes pagal BPK 451 straipsnį nėra galimybės atnaujinti procesą dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (LAT 2006 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-57/2006).
Tarnybos teigimu, LAT 2021 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą, nurodydamas, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl BPK nėra įtvirtinta galimybė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių.
k o n s t a t u o j a :
Byloje sprendžiamas klausimas dėl Tarnybos priimto Sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalba pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Pareiškėjos teigimu, buvo padaryti BPK pažeidimai susiję su ikiteisminiu tyrimu; baudžiamoji byla buvo suklastota; bausmė pareiškėjai buvo paskirta už nusikaltimą, kurio ji nepadarė; viešieji darbai paskirti be pareiškėjos sutikimo.
Tarnyba 2024 m. sausio 5 d. raštu kreipėsi į advokatą A. P., prašydama iki 2024 m. sausio 19 d. pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų.
Advokatas A. P. 2024 m. sausio 8 d. raštu informavo Tarnybą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pareiškėja buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskiriant jai trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, bet dėl šio nuosprendžio buvo paduotas apeliacinis skundas, kurį apeliacinės instancijos teismas atmetė ir apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Byloje buvo paduotas kasacinis skundas, kuriame kasatorė tvirtino, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau LAT atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą, nes nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo fakto. Atrankos kolegija pažymėjo, kad kasatorės teiginiai, kuriais bandoma paneigti žemesnės instancijos teismų išvadas, yra susiję su pakartotiniu įrodymų vertinimu bei faktinių aplinkybių nustatymu, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Advokatas konstatavo, kad vertinant pareiškėjos paaiškinimus bei pateiktus dokumentus, aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, nenustatyta. Pareiškėjos nurodytos įvykio aplinkybės, reikalavimai pripažinti ją nukentėjusiąją bei argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, buvo įvertinti pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų ir pripažinti deklaratyviais. Pareiškėjos naujas prašymas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie ankščiau buvo pateikti policijos pareigūnams ir teismui, naujų aplinkybių pareiškėja nenurodo.
Atsižvelgdamas į tai advokatas darė išvadą, kad pareiškėja savo reikalavimus grindžia faktinėmis aplinkybėmis (kelia fakto klausimą), nors pagal BPK 451 straipsnio nuostatas byla gali būti atnaujinta tik esant netinkamam įstatymo taikymui (esant teisės klausimui), todėl pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą nėra.
Tarnyba 2024 m. sausio 16 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Tarnybos vertinimu, BPK nėra įtvirtinta galimybė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nes pareiškėja savo reikalavimus grindžia faktinėmis aplinkybėmis, o vadovaujantis BPK 451 straipsnio nuostatomis bylos nagrinėjimas gali būti atnaujintas tik esant netinkamam įstatymo taikymui.
Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Iš bylos medžiagos nustatyta ir šalys neginčija, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-1007/2020 pareiškėja buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnį. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzctODc1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-37-875/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-37-875/2021">1A-37-875/2021</a> Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmiau nurodytų teismų procesiniais sprendimais, padavė kasacinį skundą dėl padarytų esminių BPK pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. LAT 2021 m. birželio 18 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 1-01-1-34786-2019-3) atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Pareiškėja kreipėsi į atsakovę prašydama suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamosios bylos (bylos Nr. 1-151-1007/2020) atnaujinimo aiškiai netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 11 straipsnio 7 dalies 1-2 punktuose nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad atstovavimo byloje perspektyvumas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019; 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMjQzLTExODgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2243-1188/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2243-1188/2024">A-2243-1188/2024</a> ir kt.).
Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019; 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMjQzLTExODgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2243-1188/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2243-1188/2024">A-2243-1188/2024</a> ir kt.).
Taigi, nagrinėjamu atveju Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymu ir suformuota teismų praktika, turėjo teisinį pagrindą vertinti pareiškėjai teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrįstumą ir (ar) perspektyvumą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tek pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, tiek jos kasacinis skundas, kurį LAT 2021 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti, yra grindžiami iš esmės tapačiais argumentais, t. y. tuo, jog žemesnės instancijos teismai ištyrę byloje surinktus įrodymus, padarė esminę klaidą juos vertindami dėl ko išvada, jog pareiškėja yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra nepagrįsta ir neteisinga.
Šiuos argumentus nagrinėjęs LAT savo nutartyje nurodė, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių; pareiškėjai nenurodžius teisinių argumentų, leidžiančių abejoti žemesnės instancijos teismų išvadų teisėtumu, jos kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, buvo atsisakytina priimti.
Taigi, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai pareiškėja iš naujo bando inicijuoti procesą, pateikdama deklaratyvius teiginius ir keldama fakto klausimus, kurie nėra kasacijos dalyku. Tokie pareiškėjos teiginiai negali būti ir baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindu, nes BPK 451 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, yra nurodyta, jog bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
Iš aptartų BPK nuostatų matyti, kad bylos atnaujinimo pagrindu gali būti netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. atnaujinus procesą yra sprendžiami tik teisės, o ne fakto klausimai, nes atnaujinus bylos nagrinėjimą yra vadovaujamasi žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytomis aplinkybėmis. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina susidariusi situacija dėl baudžiamosios bylos rezultato, nereiškia, jog egzistuoja bylos atnaujinimo pagrindai ir (ar) pareiškėjos reikalavimas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą privalo būti tenkinamas.
Įvertinusi galiojantį teisinį reglamentavimą bei pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimai dėl proceso atnaujinimo yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus, t. y. egzistuoja Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1-2 punktuose nurodyti pagrindai atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės bei nurodytas teisinis reglamentavimas, todėl naikinti Sprendimo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė kitų Sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos R. P. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Sigita Fomičiova
Rūta Miliuvienė
Gediminas Užubalis
