Dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-1128-1064/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00365-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 28 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant Martai Ribinskienei,

dalyvaujant pareiškėjui Š. Š.,

atsakovės akcinės bendrovės Via Lietuva atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Š. skundą atsakovei akcinei bendrovei Via Lietuva dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės akcinės bendrovės Via Lietuva (buvusi AB Lietuvos automobilių kelių direkcija) 2024 m. sausio 5 d. raštą Nr. (6.6 Mr)2- „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovę prašymą išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Jis nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 9.0080 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas), kuriam numatyti trys naudojimo būdai (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) ir kurį pareiškėjas ketina padalinti į dvi ar daugiau dalių, parengdamas formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas, siekdamas įrengti atskirus patekimus į formuojamus atskirus žemės sklypus, kreipėsi su prašymu į atsakovę dėl nuovažos įrengimo.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė Raštu prašymo netenkino, motyvuodama, yra techninių ir teisinių galimybių patekti į žemės sklypą, neįrengiant naujos (papildomos) nuovažos.

Pareiškėjo vertinimu, Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes yra be motyvų, nenurodyti jokie objektyvūs duomenys (faktai), kuriais vadovaujantis buvo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygas dėl naujos nuovažos įrengimo ir nepateiktas teisinis Kelių techninio reglamento 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus (toliau – Reglamentas) 162 ir 166 punktų nuostatų vertinimas.

Pareiškėjas pažymi, kad siekdamas išpildyti Reglamento 166 punkto reikalavimus atliko Kelio eismo intensyvumo analizę, kurios metu buvo nustatyta, jog eismo intensyvumas aptariamame kelio ruože yra 131 transporto priemonė per parą. Reglamento 166 punkte nustatyta, kad rajoniniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų, jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio valdytojo turimais vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose duomenimis, yra didesnis kaip 200 transporto priemonių per parą. Jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 200 transporto priemonių per parą, sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos mažesniu atstumi. Parenkant mažesnį atstumą tarp sankryžų ir nuovažų, turi būti įvertintos eismo saugumo sąlygos. Pirmenybė teikiama nuovažoms į vietinės reikšmės kelius, kurie suprojektuoti patvirtintuose teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose, žemės sklypus, kuriuose nustatyti kelio servitutai, taip pat nuovažoms į du ar daugiau žemės sklypų. Reglamento 162 punkte nustatyta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus.

Pareiškėjo vertinimu, sistemiškai aiškinant Reglamento 162 ir 166 punktų nuostatas darytina išvada, kad nuovažos į žemės sklypą gali būti įrengiamos ne dažniau nei kas 100 metrų, o jeigu eismo intensyvumas ruože mažesnis kaip 200 transporto priemonių per parą (įvertinus eismo saugumo sąlygas) nuovažos gali būtin įrengiamos ir mažesniu atstumo. Ir tik pirmenybė yra teikiama nuovažoms į vietinės reikšmės kelius, kurie suprojektuoti patvirtintuose teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose, žemės sklypus, kuriuose nustatyti kelio servitutai, taip pat nuovažoms į du ar daugiau žemės sklypų. Pareiškėjo vertinimu, įstatymo leidėjas suteikė teisę ir galimybę įrengti daugybines nuovažas į vieną žemės sklypą, išlaikant tam tikrus reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad iš Rašto turinio neaišku, kaip atsakovė įvertino technines patekimo į Sklypą galimybes ir kodėl konstatavo, kad Reglamento 166 punktas negali būti taikomas kaip neatitinkantis Reglamento 162 punkto reikalavimų. Akcentavo, kad į Sklypo pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties teritoriją būtina suprojektuoti atskirą įvažiavimą, kurio nėra. Nurodo, kad projektuojama nauja nuovaža žemės sklypui atitinka visus Reglamento 166 punkte nurodytus reikalavimus.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad dar 2023 m. kovo 1 d. raštu pareiškėjui nurodė, jog valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą, priešingai, sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas Reglamento reikalavimų. Kadangi patekimas į Sklypą iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rajoninis kelias) galimas pagal 2022 m. gruodžio 29 d. išduotas prisijungimo sąlygas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-19')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-19">2-19</a>269, todėl pagal teisės aktus nėra galimybės leisti įrengti naują (papildomą) nuovažą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. ir 2023 m. spalio 31 d. pakartotinai kreipėsi prašydamas leisti įrengti naują nuovažą. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu pateikė atsakymą, kad analogiškas prašymas jau buvo teiktas ir į jį atsakyta, o šiame prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, o pagrindu priimti kitokį sprendimą. Atsakovė 2024 m. sausio 5 d. skundžiamame rašte argumentavo, kad į ankstesnius analogiškus pareiškėjo prašymus jau yra motyvuotai atsakiusi pirmiau nurodytuose raštuose ir papildomai nurodė teisinį reglamentavimą, sprendimo motyvus, taip pat atkreipė dėmesį į pareiškėjo ir Kelių direkcijos pasirašytas prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį ir kelių direkcijos suderintos nuovažos įrengimo projektą, pagal kurį pareiškėjui leidžiama išardyti esamą nuovažą (5,309 km kelio ruože) ir įrengti naują nuovažą (5,379 km kelio ruože).

Atsakovės vertinimu Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes iš jo aiškiai suprantama, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu vadovaujantis jis buvo priimtas. Jame aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais buvo vadovautasi, taip pat pateikiami argumentai, kad patekimas į Sklypą iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio galimas, pagal 2022 m. gruodžio 29 d. išduotas prisijungimo sąlygas ir pasirašytą Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį Nr. SP-251; taip pat nurodyta, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui, pasirašyti kompetentingo subjekto, nurodyta jų apskundimo tvarka. Pažymi, kad iš skundo motyvų yra akivaizdu, kad pareiškėjas suprato, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovė vadovavosi priimdama sprendimą.

Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja atsakovė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Viena iš atsakovės funkcijų yra organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 11 straipsnio 1 dalis, 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės reikšmės kelių, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, valdymo teisiniuose santykiuose viešasis interesas yra svarbus ir dėl to, kad kelio savininkui (valdytojui), be kita ko, tenka pareiga užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrinti kelyje saugias eismo sąlygas, įgyvendinant juose eismo saugumo priemones. SEAKĮ 4 straipsnyje taip pat nustatyti eismo saugumo principai, kaip kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas yra svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai, kad būtinas asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą ir kita. Pagal 6 straipsnio 3 dalį eismo saugumas užtikrinamas priimant eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, o pagal 11 straipsnio 2 dalį, eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Taigi visuomenės ir valstybės interesas – eismo saugos keliuose užtikrinimas ir avaringumo mažinimas, todėl visuomenės interesas per prevencinių priemonių (šiuo atveju – nuovažų kiekio ribojimą, mažinimą) užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą turi prioritetą prieš kiekvieno piliečio asmeninį interesą ir patogumą (šiuo atveju – naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio įrengimą).

Nurodo, kad pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą rajoniniai keliai – tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais, o kelias, į kurį pareiškėjui neleista įsirengti dar vienos naujos nuovažos, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Pagal Reglamento 162 punktą nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus; 166 punkte nustatyta, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų, jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio valdytojo turimais vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose duomenimis, yra didesnis kaip 200 transporto priemonių per parą.

Atsakovės vertinimu, iš pateikto teisinio reguliavimo ir juo siekiamų tikslų darytinos tokios išvados: (i) valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą; (ii) nuovažos įrengimas yra galimas tik esant tam tikrų sąlygų visetui. Taigi pirmiausiai turi būti tenkinama Reglamento 162 punkto sąlyga ir tik tada gali būti vadovaujamasi Reglamento 166 punkto nuostata, numatančia atstumus tarp įrengiamų nuovažų. Reglamento 166 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su 162 punktu atsižvelgiant į šio reglamentavimo pagrindinį tikslą, t. y. eismo saugumo užtikrinimą ir nuovažų kiekio ribojimą, todėl esant kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus nauja nuovaža nuo valstybinės reikšmės kelio negali būti įrengiama. Akcentuoja, kad Reglamento 162 punkto formuluotė yra imperatyvi.

Nurodo, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog atsakovė neįvertino techninių ir teisinių galimybių patekti į Sklypą, yra nepagrįsti, nes vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), 42 punktą formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlomi servitutai. Taigi šiuo atveju pareiškėjas pertvarkydamas savo nuosavybės teise valdomą sklypą turi visas technines ir teisines galimybes susiprojektuoti patekimą į kiekvieną sklypą kitu, negu nuovažos įsirengimo, būdu, pvz. servitutiniu keliu ir pan.

Pažymi, kad pareiškėjui yra išduotos prisijungimo sąlygos įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio 5,379 km, panaikinant šiuo metu esančią nuovažą 5,309 km. Taigi pareiškėjas turėjo įvertinti ir pasirinkti tokią naujos nuovažos įrengimo vietą, kuri geriausiai užtikrintų jo interesus ir labiausiai atitiktų formuojamų trijų žemės sklypų naudojimosi poreikius, nesitikėdamas, kad bus išduodamos nuovažų įsirengimo sąlygos į kiekvieną jo turimą žemės sklypą atskirai.

Teismo posėdžio metu proceso dalyviai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas pozicijas.

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl akcinės bendrovės Via Lietuva (buvusi AB Lietuvos automobilių kelių direkcija) 2024 m. sausio 5 d. rašto Nr. (6.6 Mr)2- „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 9.0080 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra ginčo, kad Sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. (duomenys neskelbtini), o patekimas iš šio kelio į Sklypą galimas pagal pirmiau išduotas prisijungimo sąlygas.

Pareiškėjas, siekdamas padalinti Sklypą ir įrengti atskirus patekimus į formuojamus atskirus žemės sklypus, kreipėsi su prašymu į atsakovę dėl nuovažos įrengimo. Atsakovė ginčijamu 2024 m. sausio 5 d. raštu Nr. (6.6 Mr)2- „Dėl prašymo“ nurodė, kad į analogišką pareiškėjo prašymą jau yra motyvuotai atsakyta 2023 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2-2904 ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-12')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-12">2-12</a>415, o prie prašymo pridėtas priedas „Nuovažos analizė“ nesudaro pagrindo pakeisti ankstesniuose raštuose nurodytą poziciją. Rašte pakartojamai nurodoma, kad pagal Reglamento 162 punktą nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Rašte nurodoma, kad patekimui į Sklypą 2022 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-19')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-19">2-19</a>269 jau buvo išduotos prisijungimo sąlygos, 2023 m. kovo 17 d. pasirašyta prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis Nr. SP-251 bei suderintas nuovažos įrengimo projektas. Nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog jau yra techninių ir teisinių galimybių patekti į Sklypą, neįrengiant naujos (papildomos) nuovažos, Reglamento 166 punkto reikalavimai šiuo atveju negali būti taikomi, kaip neatitinkantys Reglamento 162 punkto reikalavimų. Rašte taip pat nurodoma, kad pertvarkant Sklypą jame gali būti vystomas vidaus kelių tinklas arba siūloma nustatyti servitutus nuo aukščiau paminėtos suderintos nuovažos.

Pareiškėjas nesutikdamas su Raštu kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

Dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo

Kelių įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Saugaus eismo keliais reikalavimus reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir kiti teisės aktai. Saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais.

SEAKĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo saugumo užtikrinimo principai yra: 1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos; 2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai; 3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais.

Reglamento II skirsnio 162 punkte nurodyta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Reglamento 166 punkte nurodyta, kad rajoniniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų, jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio valdytojo turimais vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose duomenimis, yra didesnis kaip 200 transporto priemonių per parą. Jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 200 transporto priemonių per parą, sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos mažesniu atstumu. Parenkant mažesnį atstumą tarp sankryžų ir nuovažų, turi būti įvertintos eismo saugumo sąlygos. Pirmenybė teikiama nuovažoms į vietinės reikšmės kelius, kurie suprojektuoti patvirtintuose teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose, žemės sklypus, kuriuose nustatyti kelio servitutai, taip pat nuovažoms į du ar daugiau žemės sklypų.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kyla iš esmės dėl to, kaip turi būti aiškinamos Reglamento 162 ir 166 punkto nuostatos: ar kaip leidžiančios, ar kaip draudžiančio įrengti pareiškėjo prašomą įvažą.

Teismas, pasisakydamas šiuo klausimu pirmiausia pažymi, kad teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, taip pat įvertinant pačios normos imperatyvumą.

Nagrinėjamu atveju aptariama Reglamento 162 punkto nuostata yra imperatyvi ir joje nėra blanketinės nuorodos į 166 punkto nuostatas kaip galimas išimtis. Tai reiškia, kad bendroji taisyklė yra tokia, jog nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius objektus. Aiškinant sistemiškai yra akivaizdu, kad Reglamento 166 punkto nuostatos ne paneigia, o papildo 162 punktą, konkretizuodamos, kaip, susiklosčius 162 punkte aprašytai situacijai (nesant galimybės patekti į objektą), turi būti įrengiama nuovaža (gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų arba dažniau, priklausomai nuo eismo intensyvumo). Kitaip tariant, Reglamento 166 punkto nuostatos tampa aktualios tik tuo atveju, jei yra išpildomas Reglamento 162 punkte nustatytas reikalavimas.

Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento 166 punkto nuostatos, pagal kurias: „parenkant mažesnį atstumą tarp sankryžų ir nuovažų, turi būti įvertintos eismo saugumo sąlygos“, „pirmenybė teikiama nuovažoms į vietinės reikšmės kelius, kurie suprojektuoti patvirtintuose teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose, žemės sklypus, kuriuose nustatyti kelio servitutai, taip pat nuovažoms į du ar daugiau žemės sklypų“, iš kurių yra aiškus normos tikslas – eismo saugumas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 166 punkto nuostatas viešojo administravimo subjektui, net ir tuo atveju, kai situacija atitinka 162 punkte aprašytąją (nesant galimybės patekti į objektą) ir atsiranda galimybė (esant mažam eismo intensyvumui) taikyti 166 punkto nuostatas, pagal kurias nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos mažesniu nei 100 m. atstumu, kyla pareiga pirmiausiai apsvarstyti, ar nėra galimybės panaudoti nustatytus kelio servitutus. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia teisėkūros subjekto pasirinkimą nustatomu reglamentavimu prioritetą teikti ne privačiam, o viešajam (visuomenės) interesui – eismo saugumui, kuris yra užtikrinamas nereikalingai nedidinant nuovažų skaičiaus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad aiškinant aptariamas Reglamento normas pareiškėjo nurodomu būdu (kad 166 punkto nuostatos gali būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar yra tenkinama 162 punkto nuostata), susidarytų netoleruotina situacija, kad pareiškėjas (pateikdamas įrodymus, kad vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 200 transporto priemonių per parą) galėtų reikalauti leisti įrengti ne tik antrą, bet ir kur kas daugiau nuovažų.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad sisteminis Reglamento 162 ir 166 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad Reglamento 166 punkte aprašyta galimybė įrengti nuovažą mažesniu nei 100 m. atstumu atsiranda tik tada, kai yra tenkinamos dvi sąlygos: 1) nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius objektus; 2) vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 200 transporto priemonių per parą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo situacijoje nėra išpildoma pirmoji sąlyga, todėl vidutinis metinis paros eismo intensyvumas apskritai nėra aktualus, nes jis nekeičia situacijos teisinio vertinimo. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo įvertintos techninės galimybės patekti į sklypą, tačiau jis jokių įrodymų, kad tokių galimybių nėra, nepateikia, o teismo posėdžio metu pats patvirtino, jog viena nuovaža į Sklypą jau yra įrengta ir naudojama. Šią aplinkybę patvirtina ir paties pareiškėjo į bylą pateikta ginčo teritorijos schema, kurioje yra pažymėta esama nuovaža.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi tai, jog tiek iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš bylos dokumentų yra aišku, kad viena nuovaža iš pareiškėjo Sklypo į valstybinės reikšmės kelią jau egzistuoja, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė Rašte atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą pagrįstai vadovavosi Reglamento 162 punkto nuostatomis. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylą, laikėsi analogiškos pozicijos, pripažindamas, kad esant patekimui į pareiškėjo sklypą vietinės reikšmės keliu, teisės aktai nenustato galimybės įrengti (dar vieną) nuovažą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODMtODIyLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-83-822/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-83-822/2023">eA-83-822/2023</a>).

Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jis turėjo lūkesčių dėl keleto nuovažų įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal galiojantį reglamentavimą ir pagal ankstesnius pareiškėjo atsakovei rašytus raštus ir jam pateiktus atsakymus buvo akivaizdu, jog daugybinių nuovažų iš Sklypo į valstybinės reikšmės kelią įrengimas nėra galimas, todėl pareiškėjo lūkesčiai neturėjo teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog pareiškėjui būtų patogiau turėti kelias atskiras nuovažas į valstybinės reikšmės kelią arba tai, kad jis Sklype jau yra įsirengęs privažiavimą prie gyvenamojo namo ir naudojimasis tuo privažiavimu siekiant pateikti į komercinės paskirties (būsimus) objektus nebūtų patrauklus, savaime nesukuria pareigos atsakovei elgtis pareiškėjo nurodomu būdu.

Pasisakydama dėl skundo argumentų, kad Raštas neatitinka VAĮ reikalavimų teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje akcentuojame, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-13171 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kuri atitinka ginčui aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalį) dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNC01MDIvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4-502/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4-502/2022">eA-4-502/2022</a>; kt.).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, Rašto turinys, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jau ir ankstesniais atsakovės atsakymais buvo informuotas apie galimybės įrengti papildomą nuovažą nebuvimą, yra pakankamai išsamus ir motyvuotas, kad pareiškėjas galėtų suprasti priimamo sprendimo motyvus ir teisinį pagrindą. Rašte apžvelgta tiek faktinė situacija (nurodyta, kad 2002 m. jau išduotos prisijungimo sąlygos, pasirašyta prisijungimo prie valstybinių kelių sutartis), tiek teisinis reglamentavimas, paaiškinant, kad esant techninių galimybių patekti į sklypą Reglamento 166 punkto nuostatos netaikytinos, nes nėra tenkinami 162 punkto reikalavimai.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Raštas laikytinas pagrįstu, Rašto motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Raštą. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Raštą, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę pakartotinai spręsti dėl jo prašymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia :

Pareiškėjo Š. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Linas Baublys

Sigita Fomičiova

Gediminas Užubalis