Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo

Civilinė byla Nr. e2A-12-569/2019

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02291-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.7; 2.6.11.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, Vilijos Valantienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, I. S., J. S., A. H. V., Ž. V., A. Č., L. L., M. C., V. V., V. V., L. P., P. P., A. G., V. G., J. S., J. S., V. G., D. G., V. R., G. B., A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – ir NŽT) ieškiniu prašė: panaikinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2013 m, gruodžio 11 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo; panaikinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai (toliau – ir SB)„ (duomenys neskelbtini)“; pripažinti negaliojančia Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. K. patvirtintą 2014 m. sausio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti negaliojančia Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. K. patvirtintą 2015 m. kovo 23 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją natūra - žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn, o lėšas 4701,93 Eur, sumokėtas už žemės sklypą grąžinti SB „(duomenys neskelbtini)", o iš SB „(duomenys neskelbtini)“ kitiems atsakovams priteisti jų sumokėtas sumas už nupirktas atitinkamas dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo SB „(duomenys neskelbtini)“; pripažino negaliojančia 2014 m. sausio 30 d., valstybinės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažino negaliojančia 2015 m. kovo 23 d. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė. Taikė restituciją: žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn; lėšas - 4701,93 Eur - sumokėtas SB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamą žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš valstybės SB „(duomenys neskelbtini)“; lėšas - 16289,60- Eur sumokėtas SB „(duomenys neskelbtini)“ už perkamas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamas dalis iš SB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė: 7383,05 Eur solidariai J. S. ir I. S.; 217,15 Eur – solidariai A. H. V. ir Ž. V.; 99,47 Eur - A. Č.; 1161,57 Eur - L. L.; 349,6 Eur – solidariai M. C. ir N. C.; 907,05 Eur – solidariai V. V. ir V. V.; 149,2 Eur – solidariai P. P. ir L. P.; 1862,75 Eur – solidariai V. G. ir A. G.; 2710,21 Eur solidariai J. S. ir J. S.; 1292,06 Eur – solidariai D. G. su V. G.; 79,77 Eur V. R.; 50,72 Eur solidariai – G. B. ir A. B.. Priteisė iš atsakovų SB „(duomenys neskelbtini)“, J. S., I. S.; A. H. V., Ž. V., A. Č.; L. L., M. C., N. C., V. V. ir V. V., P. P., L. P., V. G. ir A. G., J. S., J. S., D. G., V. G., V. R., G. B., A. B. po 17,71 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

3. Teismas vertino, kad ieškinį ieškovė reiškia ne gindamas viešą interesą, bet kaip nukentėjusi, apgaulės įtakoje veikusi sandorio šalis, todėl yra tinkamas ieškovė šioje byloje.

4. Teismas sprendė, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai po valstybinės žemės sklypo įsigijimo akivaizdžiai parodo, kad sklypas buvo įsigytas ne bendroms sodininkų bendrijos narių reikmėms tenkinti, bet siekiant jį padalinti į atskirus sklypus ir parduoti privatiems asmenims, taip išvengiant teisės aktais nustatytą sodininkų bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės pardavimo aukcione. Kad sklypas buvo įgytas ne bendriems bendrijos narių poreikiams tenkinti patvirtina ir tai, jog likusi neparduota sklypo dalis taip pat yra suskirstyta į 5 atskirus sklypus, plane pažymėtus Nr. 2,4,6,7,9, kas, turint tikslą bendrai naudoti žemės sklypą, neturi jokios prasmės.

5. Teismas sprendė, kad atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“, apgaulingai nurodydama sandorio sudarymo tikslą, ir taip suklaidindama pardavėją dėl esminės sudaromo sandorio aplinkybės, pasiekė, kad būtų sudaryta žemės pirkimo pardavimo sutartis lengvatinėmis sąlygomis – ne aukcione 338000 Eur vertės sklypas nupirktas už 4701,93 Eur. Atsakovei atskleidus ieškovei savo tikruosius ketinimus ir sandorio sudarymo tikslus, toks sandoris nebūtų buvęs sudarytas, nes įstatymas nenumato galimybės parduoti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis kitiems tikslams, negu apibrėžta įstatyme.

6. Teismas konstatavo, kad 2014-01-30 tarp NŽT ir SB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulės, nutylint esminę aplinkybę.

7. Teismas sprendė, kad kiti ieškinyje prašomi panaikinti ieškovės priimti administraciniai aktai dėl žemės sklypo suformavimo, jo kadastro duomenų patvirtinimo ir NŽT daiktinių teisių į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nors ir sukelia savarankiškas teisines pasekmes, savo esme yra parengiamieji dokumentai, reikalingi sprendimui dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo priimti ir pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti. Jie nesukuria jokių teisių ar pareigų atsakovams, o sklypo suformavimas ir jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre bei valstybės įgaliotos institucijos patikėjimo teisės į šį sklypą įregistravimas nėra neteisėtas ir nepažeidžia valstybės nuosavybės teisės į šį sklypą, todėl naikinti šiuos administracinius atkus nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Apeliaciniu skundu atsakovai SB „(duomenys neskelbtini)“, I. S., J. S., A. H. V., Ž. V., A. Č., L. L., M. C., V. V., V. V., L. P., P. P., A. G., V. G., J. S., J. S., V. G., D. G., V. R., G. B., A. B. prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl ieškinio tenkinimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas netinkamai įvertino šalių teisinių santykių prigimtį, sudarant ginčo sandorius, ir atitinkamai nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnį.

8.2. Nors ieškovė neįrodė ir pirmosios instancijos teismas atitinkamai nenustatė, kad žemės sklypo bendrasavininkai naudoja žemės sklypą pažeisdami valstybinės žemės pardavimo sutarties 2.2. p. nurodytą pagrindinę tikslinę paskirtį, būdą ir pobūdį, teismas padarė išvadą, kad,,SB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai po valstybinės žemės sklypo įsigijimo akivaizdžiai parodo, kad sklypas buvo įsigytas ne bendroms sodininkų bendrijos narių reikmėms tenkinti, bet siekiant jį padalinti į atskirus sklypus ir parduoti privatiems asmenims, taip apeinant teisės aktais nustatytą sodininkų bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės pardavimo aukcioną. Neaišku, kodėl teismas panaikino valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

8.3. Visos pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, su kuriomis teismas siejo apgaulės pasireiškimą, yra faktai, įvykę po 2014 m. sausio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o kaip buvo iškreipta ieškovės valia iš teismo sprendimo - neaišku. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė nė vieno teisės akto, kuris būtų pažeistas sudarant minėtą sutartį. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar, nesant tariamos apgaulės, ginčo sandoris galėjo ir turėjo būti sudarytas.

8.4. Darydamas išvadą, jog atsakovei atskleidus ieškovei savo tikruosius ketinimus ir sandorio sudarymo tikslus, toks sandoris nebūtų buvęs sudarytas, nes įstatymas nenumato galimybės parduoti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis kitiems tikslams negu apibrėžta įstatyme, teismas nevertino specifinio ieškovės statuso, jo teisių į ginčo dalyką ir ginčijamos sutarties dalyko specifiškumo.

8.5. Teismas valstybinės žemės pardavimo sandorį ir ieškovės reikalavimą nepagrįstai vertino taikydamas privačios nuosavybės teise turtą valdančio ir juo laisvai disponuojančio savininko kriterijus, nes ieškovas, sudarydamas valstybinės žemės pardavimo sutartį, veikė ne kaip žemės sklypo savininkas, o kaip turto patikėtinis.

8.6. Sandorių negaliojimo pagrindai, numatyti CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose, visiškai netinka nagrinėjant viešosios nuosavybės objektų perleidimo sandorius, nes patikėjimo teisės turėtojas tokius sandorius sudaro ne savo valia, o įgyvendindamas atitinkamą įstatymą ar poįstatyminį teisės aktą. Todėl ir tokie sandoriai gali būti ginčijami (pripažįstami negaliojančiais) tik CK 1.81 straipsnio pagrindu.

8.7. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

8.8. Dėl administracinio akto panaikinimo atsakovai prašė teismo taikyti ieškinio senatį, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios sprendimo dalies neaišku, kodėl teismas neatsižvelgė į tokį atsakovų prašymą.

8.9. Teismas kai kuriais atvejais gali ex officio atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo negalima daryti išvados, kad ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas.

8.10. Teismo išvada, kad atsakovai žinojo ne tik bendrijos narių priimtus sprendimus, bet ir jų priėmimo motyvus, padaryta visiškai neanalizuojant protokolų turinio, kokie klausimai buvo svarstyti, kurie konkretūs atsakovai dalyvavo juos svarstant ir pan.

8.11. Pirmosios instancijos teismas CK 1.96 straipsnio nuostatų nesvarstė, nors atsakovai nurodė, kad ieškinio pagrindai, iš kurių kildinamas sandorio negaliojimas, yra išimtinai susiję su ginčo žemės sklypo dalies perleidimu bendrijos nariams, tačiau dalis žemės sklypo tebėra sodininkų bendrijos nuosavybė, be to, neaišku, kaip tie pagrindai (tariamai pažeidimai) tinka valstybinės žemės perleidimo sandoriui, t. y. jeigu pažeidimas yra ne dėl to, kad buvo perleista sodininkų bendrijai (ieškovė tame nieko bloga nemato), bet dėl to, kad bendrija žemės sklypo dalį pardavė savo nariams (ieškovė čia įžvelgia pažeidimą ir apgaulę), kuo remiantis prašoma restitucijos iš sodininkų bendrijos.

8.12. Nagrinėjant skundžiamą teismo sprendimą, kyla daugybė klausimų, nes teismo daromos išvados yra nemotyvuojamos, daromos remiantis vien prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. CK 6.163 straipsnio 4 dalis numato, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Tai reiškia, kad sandoriui sudaryti turi reikšmės būtent šalių veiksmai, kurių pagrindu susiklosto teisiniai santykiai, ir atsakovai savo pareigų nevykdymu negali remtis atsikirsdami į ieškinį.

9.2. SB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-06-17 NŽT pateikė prašymą leisti suformuoti ir išsimokėtinai išsipirkti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), skirtą sodininkų bendrijos reikmėms (rekreacijai), t. y. šis raštas įrodo, kad naudojimas buvo deklaruotas kaip SB „(duomenys neskelbtini)“ narių bendriems poreikiams tenkinti ir rekreacijai. NŽT, žinodama tiek SB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir jos narių atitinkamus tikslus bei ketinimus, tokio dydžio bei ploto žemės sklypo nebūtų leidusi formuoti ir vėliau parduoti.

9.3. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų.

9.4. NŽT sudarydama valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį veikia kaip civilinių teisių santykių dalyvis, todėl apeliantų teiginiai apie „viešojo administravimo instituciją“ vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

9.5. Akivaizdu, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nenumatė naudoti viso sklypo sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, todėl ji negalėjo ir perpardavimo tikslu įsigyti tokio sklypo, kaip tai numato Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis.

9.6. Sprendžiant, kad, pardavus žemę fiziniams asmenims, buvo pasinaudota lengvatinėmis sąlygomis, nukrypta nuo reikalavimo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, leidžiant jiems ją įsigyti, taip pažeidžiant anksčiau paminėtas imperatyvias įstatymo normas, pripažįstama, jog atsakovai taip pat pažeidė CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

9.7. Kainos argumentu ieškovė remiasi tiek, kiek tai susiję su žemės pardavimu fiziniams asmenims, įrodinėdama, jog tokiam sandoriui nebuvo iš viso pagrindo, tačiau neginčija bendrijos teisės įsigyti sklypą rekreacijai už tokią kainą. Tai reiškia, kad atsakovų argumentai yra nesusiję su ginčo esme, todėl teismas jų neturėtų vertinti.

9.8. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti su 4,1597 ha žemės sklypo perleidimu susijusius tiek teisės aktus, tiek susitarimus negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir CK 1.90 straipsnio pagrindais, todėl taikoma restitucija pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas.

9.9. Atsakovai nereiškė priešieškinio, neįrodinėjo teisinės galimybės įsigyti žemės sklypo dalį iš NŽT, neprašė perkelti pardavėjo teisės ir pan. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo nepaistyti ieškinio ribų, kurias apibrėžė ieškovė, gindama viešą interesą.

9.10. Pasirinktas ir pirmosios instancijos teismo taikytas restitucijos taikymas yra pagrįstas, o aplinkybė, jog buvo parduota fiziniams asmenims sodininkų bendrijos poreikiams skirta žemė, yra įrodyta.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo sodininkų bendrijai ir vėliau sodininkų bendrijos sudaryto šio sklypo dalių pardavimo fiziniams asmenims sandoriai bei taikyta restitucija, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)" 2013-03-21 prašymu kreipėsi į NŽT, prašydama išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas SB „(duomenys neskelbtini)" laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės sklypą. 2013-06-15 SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime buvo priimtas nutarimas suformuoti ir išpirkti iš valstybės bendro naudojimo žemės sklypą.

13. 2013-08-01 NŽT Trakų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pradėjimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant suformuoti SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje bendro naudojimo žemė sklypą, skirtą sodininkų bendrijos reikmėms (rekreacijai). 2013-12-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo" NŽT Trakų skyriaus vedėjas patvirtino projektą, kuriuo SB „(duomenys neskelbtini)" buvo suformuotas 4,1597 ha ploto žemės sklypas Nr. 1, kurio, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo, naudojimo pobūdis - sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo. Žemės sklypas skirtas sodininkų bendrijos bendroms reikmėms (rekreacijai). 2013-12-16 NŽT Trakų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre" buvo nuspręsta suformuotą žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Minėto sprendimo pagrindu žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2013-12-19 taip pat buvo registruota NŽT valstybinės žemės patikėjimo teisė į šį sklypą.

14. Atsakovė 2013-12-16 pateikė NŽT prašymą parduoti šį sklypą. 2013-12-30 NŽT ir atsakovė pasirašė sutarties projektą, kurio 2.2 p. nurodė, kad parduodamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis ir naudojimo būdas yra žemės ūkio paskirties sodininkų bendrijos bendro naudojimo sklypas. 4 punktu atsakovė įsipareigojo įsigytą nuosavybėn žemės sklypą naudoti pagal 2.2. p. nurodytą pagrindinę tikslinė paskirtį, būdą ir pobūdį. Šio projekto 2 p. žemės sklypo pardavimo kaina nurodyta 21260,82 Lt (6157,56 Eur), kuri mažinama 5026 Lt (1455,63 Eur) suma pirkėjo sumokėta už žemės sklypo ir pardavėjo patikėjimo teisės registravimą nekilnojamojo turto registre.

15. 2013-12-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)" NŽT nusprendė parduoti šį žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“ pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. 2014-01-30 tarp NŽT ir SB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė pardavė atsakovei 1508000 Lt (436746,89 Eur) vidutinės rinkos vertės 4,1597 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 16234,82 Lt (4701,93 Eur) sodininkų bendrijos bendram naudojimui. Atsakovės nuosavybės teisė į žemės sklypą nekilnojamojo turto registre įregistruota 2014-02-14.

16. 2014-05-17 SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime buvo priimtas nutarimas žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti į 15 sklypų, 13 sklypų pakeisti naudojimo pobūdį į mėgėjų sodų ir suformuoti du bendro naudojimo sklypus. 2014-10-06 atsakovė pateikė NŽT prašymą organizuoti žemės sklypo pertvarkymo ir sklypų formavimo projekto rengimą, kurio tikslas - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkyti į 15 sklypų, suformuojant 13 mėgėjų sodų sklypus ir 2 bendrijos bendro naudojimo sklypus. Šio prašymo NŽT netenkino ir 2014-10-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tokio projekto rengti negalima, nes žemės sklypas suformuotas kaip sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės sklypas.

17. 2015-02-21 SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime buvo priimtas nutarimas žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti į 17 sklypų ir 15 iš jų parduoti bendrijos nariams po 49,24 Eur už arą. 2015-03-23 atsakovai sudarė žemės sklypo pirkimo-pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią SB “ (duomenys neskelbtini)“ dalinės nuosavybės teise pardavė kitiems atsakovams atitinkamas žemė sklypo dalis: 14994/41597 dalis už 7383,05 Eur- J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su I. S.; 441/41597 dalis už 217,15 Eur - A. H. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su Ž. V.; 202/41597 dalis už 99,47 Eur - A. Č., 2359/41597 dalis už 1161,57 Eur - L. L., 710/41597 dalis už 349,6 Eur - M. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su N. C.; 1836/41597 dalis už 907,05 Eur - V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. V., 303/41597 dalis už 149,2 Eur - P. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su L. P.; 3783/41597 dalis už 1862,75 Eur - V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. G.; 5565/41597 dalis už 2710,21 Eur - J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su J. S., 2624/41597 dalis už 1292,06 Eur - D. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. G.; 162/41597 dalis už 79,77 Eur - V. R.; 103/41597 dalis už 50,72 Eur - G. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. B.. Iš viso 33082/ 41597 dalys 338000 Eur vertės žemės sklypo parduotos už 16289,6 Eur. Sutartimi taip pat nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Kiprėgelis“ 2015-02-04 parengtą žemės sklypo planą, SB „(duomenys neskelbtini)“ naudojimui paliekant 5 suprojektuotas ir neparduotas sklypo dalis. 2015-04-01 atsakovų dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

18. 2016-02-15 su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) į NŽT kreipėsi J. S., prašydamas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ir projekto rengimą, kurio tikslas pertvarkyti 4,1597 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti ir keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, o projekto tikslas: padalinti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. NŽT 2016-03-01 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto nerengimo‘‘ nusprendė nerengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nes 2014-01-30 pirkimo pardavimo sutartimi šį žemės sklypą atsakovės nupirko iš valstybės be aukciono bendram naudojimui.

19. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti tiek 2014-01-30 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsigijo valstybinę žemę, tiek 2015-03-23 žemės pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė įsigytą žemę fiziniams asmenims bei su šiais sandoriais susijusius administracinius aktus.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančius 2014-01-30 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandorį, sudarytą dėl apgaulės

20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia 2014-01-30 tarp ieškovės ir atsakovės SB,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dėl apgaulės sudarytą sutartį tenkino. Atsakovai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Visų pirma atsakovai nurodė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovės sprendimas parduoti sklypo dalį sodininkų bendrijų nariams buvo priimtas ar jį buvo planuota priimti dar prieš sudarant 2014-01-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, todėl šios teismo išvados yra pagrįstos ne įrodymais, o spėlionėmis ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad, sudarant valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį su sodininkų bendrija, esminė sutarties sąlyga yra žemės įsigijimo tikslas, teismas savo sprendimą grindė atsakovų veiksmais po sutarties sudarymo, kaip dėl apgaulės buvo iškreipta ieškovės valia sutarties sudarymo metu teismas nenurodė.

21. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2013">3K-3-264/2013</a>.).

22. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Ginčijant sandorį šiuo pagrindu būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Apgaulė gali pasireikšti tik tyčia ir tam, kad būtų pripažintas sandoris negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. rugsėjo 16d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013). Nagrinėjant civilines bylas, susijusias su sandorių, sudarytų dėl apgaulės, pripažinimu negaliojančiais, turi būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesus.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 4 p. nustato, kad ne aukciono tvarka turi teisę pirkti sodininkai - jiems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus ir kitais teisėtais pagrindais naudojamus valstybinės žemės sklypus, o sodininkų bendrijos - bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

25. 2014-01-30 tarp ieškovės ir SB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis ir buvo pasirašyta todėl, kad atsakovė sodininkų bendrija deklaravo siekianti įsigyti 4,1597 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą sodininkų bendrijos bendram naudojimui, priešingu atveju tokia sutartis nebūtų buvusi sudaryta. Sutarties 2.2 p. numatė, kad parduodamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis ir naudojimo būdas yra žemės ūkio paskirties sodininkų bendrijos bendro naudojimo sklypas, o 4 punktu atsakovė sodininkų bendrija įsipareigojo įsigytą nuosavybėn žemės sklypą naudoti pagal 2.2. p. nurodytą pagrindinę tikslinę paskirtį, būdą ir pobūdį.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent toks sodininkų bendrijos įsipareigojimas atitiko Žemė reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas pirkti iš valstybės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Kaip jau buvo minėta, siekiant nustatyti, ar sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, turi būti tiriamas bei vertinamas šalių elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Akivaizdu, kad sodininkų bendrijai nusprendus, jog ginčo žemės sklypą ji ketina įsigyti tikslu jį perparduoti bendrijos nariams ir pateikus ieškovei tokio turinio susirinkimo nutarimą, ieškovė būtų atmetusi sodininkų bendrijos prašymą parduoti žemės sklypą ne aukciono tvarka. Tačiau, kaip matyti iš susirinkimo protokolo, sodininkų bendrija ieškovei, siekdama sudaryti sutartį, pateikė sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo bendram naudojimui, kas atitiko įstatymo reikalavimus ir sąlygojo sutarties sudarymą.

27. Teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, vertino atsakovų elgesį po sandorio sudarymo. Sandoris dėl valstybinės žemės įsigijimo sudarytas 2014-01-30, o jau 2014-05-17 SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime buvo priimtas nutarimas žemės sklypą padalinti į 15 sklypų, 13 sklypų pakeisti naudojimo pobūdį į mėgėjų sodų ir suformuoti du bendro naudojimo sklypus. 2014-10-06 atsakovė pateikė ieškovei prašymą organizuoti žemės sklypo pertvarkymo ir sklypų formavimo projekto rengimą, kurio tikslas žemės sklypą pertvarkyti į 15 sklypų, suformuojant 13 mėgėjų sodų sklypus ir 2 bendrijos bendro naudojimo sklypus. 2015-02-21 SB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime buvo priimtas nutarimas žemės sklypą padalinti į 17 sklypų ir 15 iš jų parduoti bendrijos nariams po 49,24 Eur už arą. 2015-03-23 atsakovai sudarė žemės sklypo pirkimo-pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią SB “ (duomenys neskelbtini)“ dalinės nuosavybės teise pardavė kitiems atsakovams atitinkamas žemė sklypo dalis.

28. Šios aplinkybės rodo išankstinius atsakovų ketinimus bendrijos žemės sklypą performuoti į asmeninio naudojimo sklypus. Be to, byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kokie konkretūs buvo sodininkų bendrijos planai įsigyjant žemės sklypą bendram naudojimui – kokiam tikslui norėta jį naudoti, ką įrengti, įteisinti jau naudojamą plotą rekreacijai, statyti bendro naudojimo statinį ar pan. Atsakovai pripažino, kad bendrija neturi pakankamai lėšų sutvarkyti ir bendrijos poreikiams pritaikyti ginčo žemės sklypą. Todėl nepagrįsti atsakovų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pripažino valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį remdamasis spėlionėmis ir prielaidomis. Ne kiekvienu atveju sprendžiant, ar sandoris yra sudarytas dėl apgaulės, egzistuoja tiesioginiai įrodymai, todėl pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismas išvadas dėl sandorio teisėtumo padarė įvertinęs šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas bylos aplinkybes.

29. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės įsigijimo būdas ir paminėti atsakovų veiksmai rodo, kad atsakovė sodininkų bendrija, sudarydama sutartį dėl valstybinės žemės pirkimo, nutylėjo aplinkybę, kad valstybinė žemė yra įsigyjama ne bendram naudojimui, o sodų bendrijos nariams įsigyti.

30. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad, sudarant valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį su sodininkų bendrija, esminė sutarties sąlyga yra žemės įsigijimo tikslas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Pagal formuojamą teismų praktiką bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai sąlyga, t. y. kad sodininkų bendrijos iš valstybės perkamas žemės sklypas yra reikalingas (naudojamas) bendrojo naudojimo statiniams statyti (išdėstyti) ir / ar rekreacijai, yra esminė, nes teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi (nenaudojami) nurodytiems tikslams. Todėl sodininkų bendrija, pagrįsdama savo teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti bendrojo naudojimo žemę (ginčo žemės sklypą), pagal jos įsigijimo tikslą ir naudojimo būdą turėjo planuoti ją naudoti bendrijos reikmėms, o ne ją (jos dalį) perparduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTMyNy0zODEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-327-381/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-327-381/2018">e2A-327-381/2018</a>).

31. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sodininkų bendrijos siekis 4,1597 ha ginčo žemės sklypą, nesant jokių duomenų, kam jis bus naudojamas ir iš kokių lėšų bus tvarkomas, bendrijos ketinimai pagal paskirtį, t. y. bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms, naudoti tik tam tikrą ginčo žemės sklypo dalį, nesuderinamas su teisiniu reglamentavimu, pagal kurį sodininkų bendrijos turi teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, reikalingus (naudojamus) bendrojo naudojimo statiniams statyti (išdėstyti) ir / ar rekreacijai. Tai reiškia, kad sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti ne didesnius žemės sklypus, negu jie reikalingi nurodytiems tikslams. Byloje nėra duomenų, kad sodininkų bendrija prieš valstybinės žemės pirkimą būtų informavusi NŽT apie tai, jog bendrijos poreikiams reikalingas mažesnis žemės sklypas ar dalis įsigyto ginčo žemės sklypo bus parduota privatiems asmenims.

32. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad bendrijos poreikiams reikalingas mažesnis žemės sklypas ar kad dalį įsigyto žemės sklypo ketinama perparduoti fiziniams asmenims, ji būtų galėjusi bendrijos reikmėms suformuoti mažesnį (tikruosius jos poreikius atitinkantį) žemės sklypą arba iš viso atsisakyti jį parduoti, jeigu būtų nustatyta, kad žemės neplanuojama naudoti pagal jos naudojimo būdą, kuris lemia žemės naudojimo galimybes, t. y. sandoris būtų sudarytas kitomis sąlygomis arba iš viso nesudarytas. Tačiau dėl tyčinių bendrijos veiksmų buvo parduotas ginčijamo dydžio žemės sklypas, kuris visas nėra reikalingas bendrijos reikmėms, nes ji yra pripažinusi, jog neturi pakankamai lėšų sutvarkyti ir bendrijos poreikiams pritaikyti visą ginčo žemės sklypą – dalis bendrijos narių nenori investuoti į bendrojo naudojimo žemės sklypą arba investuodami nori įgyti asmeninės nuosavybės teisę į šį sklypą.

33. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas valstybinės žemės pardavimo sandorį ir ieškovės reikalavimą nepagrįstai vertino taikydamas privačios nuosavybės teise turtą valdančio ir laisvai juo disponuojančio savininko kriterijus, nes ieškovė nagrinėjamu atveju veikė ne kaip turto savininkas, o kaip turto patikėtinis. Atsakovų teigimu, žemė kaip viešosios nuosavybės objektas parduodama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ieškovė, jei ir būtų žinojusi apie bendrijos motyvus įsigyti žemę ir parduoti fiziniams asmenims, būtų turėjusi veikti pagal įstatymo reikalavimus, o ne pagal savo įsitikinimus. Atsakovai nurodė, kad privačios žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymas priklauso nuo savininko valios, o patikėjimo teisės turėtojas sandorius sudaro ne savo valia, vadovaudamasis teisės aktais.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 1.91 straipsnio nuostatos nenumato ir nedetalizuoja, kad šis sandorio negaliojimo pagrindas gali būtų taikomas tik atsižvelgiant į sutarties šalies santykį su valdomu turu, į sutarties subjektus (fiziniai ar juridiniai asmenys) ar kitokias aplinkybes, todėl atsakovų argumentai dėl valios formavimosi ypatumų yra teisiškai nepagrįsti. Sutiktina su atsakovais, kad ieškovė turi pareigą sandorius sudaryti vadovaudamasis teisės aktais. Tačiau, kaip jau buvo minėta, bendrijai išreiškus pageidavimą įsigyti valstybinės žemės sklypą ne bendram naudojimui (rekreacijai), o tikslu perparduoti jį fiziniams asmenims, ieškovė tokio prašymo patenkinti nebūtų turėjusi įstatyminio pagrindo – jos valia dėl sandorio sudarymo būtų susiformavusi kitokia.

35. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad 2014-01-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 2.2 p. sąlyga, pagal kurią parduodamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis ir naudojimo būdas yra žemės ūkio paskirties sodininkų bendrijos bendro naudojimo sklypas, nereiškia draudimo pirkėjui disponuoti žemės sklypu, nes pirkėjas įsigyja turtą asmeninėn nuosavybėn, o tai reiškia teisę valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypu. Tačiau iš sutarties turinio matyti, kad bendrija įsigijo turtą su specialiomis sąlygomis, kurios nėra savitikslės ir kurių šalys privalo laikytis. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai.

36. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad visos valstybės turto perleidimą reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios, joms galioja administracinės, o ne civilinės teisės principai, todėl tokio pobūdžio bylose ginčai nagrinėjami vertinant sandorio galimą prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, o ne aiškinantis sandorį sudariusios valstybės institucijos valios trūkumus. Atsakovai teigia, kad teismų praktikoje tokių ginčų nėra. Tačiau iš jau paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-12 nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTMyNy0zODEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-327-381/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-327-381/2018">e2A-327-381/2018</a>, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis atitinka nagrinėjamą bylą, matyti, kad valstybinės žemės pardavimo sandoris su sodininkų bendrija gali būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, ir kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Dėl administracinio akto panaikinimo

37. Pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu buvo sudaryta 2014-01-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jie prašė šiam ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį, tačiau iš teismo sprendimo neaišku, kodėl teismas į šį prašymą neatsižvelgė, sprendime nėra nurodyta, kad šis terminas būtų atnaujintas. Atsakovų teigimu ieškovė ieškinio padavimo metu jau buvo praleidusi terminus administraciniam aktui ginčyti, o jei teismas vertino įsakymą kaip juridinio asmens sprendimą, ieškinio senaties terminas taip pat buvo suėjęs (CK 1.125 straipsnio 4 dalis).

38. Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės praleisto ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2010">3K-3-298/2010</a>; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2012">3K-3-324/2012</a>). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2014">3K-3-359/2014</a>), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu.

40. ABTĮ (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

41. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl ginčijamo administracinio akto – ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

42. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovės skųsti administraciniai aktai patys savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė (tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartis), o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis nėra praleistas. Nors pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo termino skųsti ginčijamą administracinį aktą - NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis pažeidimas, konstatavus, jog 2014 m. sausio 30d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis yra negaliojanti, neturi esminės reikšmės ir negali būti vertinamas kaip galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Tokios nuostatos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. kovo 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 76-684/2018).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

43. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad CK 4.96 straipsnis riboja daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, kai daiktas buvo perleistas ne pagal negaliojantį, bet pagal kitą sandorį. Atsakovų nuomone pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tiek bendrija, tiek kiti atsakovai žinojo, jog valstybinės žemės sklypas bendrijos nuosavybėn įgytas neturint tikslo jį naudoti bendroms sodininkų bendrijos reikmėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie atsakovų teiginiai yra deklaratyvūs – atsakovai nenurodė jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos padarytų išvadų.

44. Atsakovai nurodė, kad dalis žemės sklypo tebėra sodininkų nuosavybė, pažeidimu teismas laikė ne valstybinės žemės perleidimą sodininkų bendrijai, bet bendrijos žemės sklypo dalies perdavimą savo nariams, todėl neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas taikė restituciją bendrijos atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.145 straipsnio 1 dalis numato restituciją sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju. Be to, kaip jau buvo minėta, pati bendrija yra pripažinusi, jog neturi pakankamai lėšų sutvarkyti ir bendrijos poreikiams pritaikyti visą ginčo žemės sklypą – dalis bendrijos narių nenori investuoti į bendrojo naudojimo žemės sklypą arba investuodami nori įgyti asmeninės nuosavybės teisę į šį sklypą. Todėl atsakovų prieštaravimai dėl taikytos restitucijos bendrijos atžvilgiu yra nemotyvuoti ir nepagrįsti.

45. Teisėjų kolegija taip pat laiko atsakovų argumentus dėl to, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymų analize, deklaratyviais, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo klausimui taikytinas teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos, o ieškovė apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Lina Muchtarovienė

Irena Stasiūnienė

Vilija Valantienė