Teismingumo byla Nr. T-47/2023
Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00292-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2023 m. spalio 5 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų M. M. ir N. M. patikslintą ieškinį atsakovėms D. M., Akmenės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims G. R., Z. B., N. Š., R. Ž., E. S., R. Ž., P. S., D. M., dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovų M. M. ir N. M. patikslintą ieškinį atsakovei D. M., tretiesiems asmenims G. R., Z. B., N. Š., R. Ž., E. S., R. Ž., P. S., D. M., Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijai, kuriuo ieškovai teismo prašė: 1) paskirti M. M. atsakingu už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės Papilės senosiose kapinėse (toliau – ir Ginčo kapavietė), priežiūrą; 2) priteisti ieškovams M. M. ir N. M. iš atsakovės D. M. po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vėliau dar kartą 2023 m. rugpjūčio 24 d. patikslintu ieškiniu ieškovai teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu įrašą Papilės piliakalnio kapinių laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kuriuo D. M. įrašyta kaip atsakinga už Ginčo kapavietės priežiūrą; 2) paskirti M. M. atsakingu už Ginčo kapavietės priežiūrą; 3) priteisti ieškovams M. M. ir N. M. iš atsakovės D. M. po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad S. M. (ieškovų tėvas) be ieškovų žinios ir sutikimo buvo palaidotas S. M. ir S. Ž. kapavietėje; šios kapavietės prižiūrėtoju iki savo mirties buvo S. M.. Po S. M. mirties prašymą prižiūrėti kapavietę yra pareiškusi jo sutuoktinė D. M. (atsakovė) ir ieškovas M. M.. Ieškovui M. M. ir atsakovei D. M. nepavyko susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą (Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės), 21 punktas). Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnija 2023 m. sausio 19 d. raštu informavo ieškovą, kad kol neturi visų giminaičių susitarimo, negali priimti sprendimo dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens.
Kaip nurodoma patikslintame ieškinyje, vėliau, vykdant teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, buvo pakartotinai kreiptąsi į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūniją, kuri 2023 m. kovo 10 d. rašte nurodė, kad dėl leidimo laidoti S. M. kreipėsi D. M., kuri ir prisiėmė kapavietės priežiūrą. Minėtame atsakyme nebuvo nurodyta, kas yra įrašytas laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale; telefonu buvo paaiškinta, kad laikinai (kol nebus pateiktas giminaičių bendras susitarimas dėl atsakingo asmens paskyrimo) už kapavietės priežiūrą yra atsakinga D. M. Vėlesniuose Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos 2023 m. rugpjūčio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad būtent D. M. yra įrašyta už kapavietę atsakingu asmeniu laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale; pateikta žurnalo kopija. Atsakovė D. M. buvo įrašyta už Ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu kaip asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas laidoti S. M. Tačiau, kaip pažymima patikslintame ieškinyje, sprendžiant dėl asmens, atsakingo už Ginčo kapavietės priežiūrą, visų pirma, turėjo būti vadovaujamasi Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto nuostatomis. Kaip, be kita ko, pažymima patikslintame ieškinyje, nepaisant to, kad leidimas laidoti S. M. buvo išduotas atsakovei, jai nebuvo skirta kapavietė, kurioje jau buvo palaidoti kiti asmenys (Kapinių tvarkymo taisyklių 20, 21 punktai).
Kaip pažymima patikslintame ieškinyje, byloje susiklosčiusiu atveju kalbama ne apie naują kapavietę, už kurią atsakingu turi būti paskiriamas laidojantis asmuo, bet apie seną kapavietę, kurios prižiūrėtojas mirė, bei į kurią jis buvo palaidotas.
Atsakovė nederino su ieškovais nei S. M. laidojimo vietos, nei palaikų šarvojimo, kremavimo, laidotuvių laiko; ji netgi nepranešė ieškovams apie S. M. mirties faktą, bet kreipėsi dėl leidimo laidoti jį ieškovų senelių kapavietėje, taigi nepagrįstai tapo ir atsakinga už šio kapo priežiūrą. Atsakovė į Papilės piliakalnio kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą kaip atsakinga už Ginčo kapavietės priežiūrą, įrašyta pažeidžiant Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto nuostatas; įrašas žurnale naikintinas ir spręstinas klausimas dėl asmens, atsakingo už kapavietę paskyrimo.
Patikslintame ieškinyje pateikiamos aplinkybės, susijusios su tuo, kodėl ieškovas M. M. turėtų būti paskirtas atsakingu už Ginčo kapavietės priežiūrą, o taip pat su velionio S. M. laidotuvėmis, kremavimu (Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 5, 13 straipsniai), tarp ieškovų ir atsakovės susiklosčiusiais santykiais, ieškovams padaryta neturtine žala ir jos dydžiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Kaip, be kita ko, nurodoma patikslintame ieškinyje, atsakovė neturėjo teisės atimti iš ieškovų galimybės tinkamai sudalyvauti tėvo laidotuvėse, tinkamai palaidoti tėvą ir pan. Atsakovė savo veiksmais ir elgesiu pamybė pamatines šeimos vertybes, papročius ir pan.
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas, įvertinęs keliamo ginčo teisinį bei faktinį pobūdį, teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 41 punktas, Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Kapinių tvarkymo taisyklės, Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. T-206(E)), tam tikrą specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti aptariamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo (pareiškėjo) ieškinyje (skunde, prašyme, pareiškime) suformuluotas faktinis bei teisinis pagrindas.
Kaip, be kita ko, matyti iš patikslinto ieškinio teisinio bei faktinio turinio, ieškovų nuomone, atsakovė D. M. nepagrįstai Papilės piliakalnio kapinių laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale buvo įrašyta kaip atsakinga už Ginčo kapavietės priežiūrą. Nagrinėjamu atveju kalbama ne apie naują kapavietę, už kurią atsakingu turi būti paskiriamas laidojantis asmuo, bet apie seną kapavietę, kurios prižiūrėtojas mirė, bei į kurią jis buvo palaidotas. Atsakingu už Ginčo kapavietės priežiūrą turėtų būti paskirtas ieškovas M. M.
Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte, be kita ko, nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Pagal aptariamų Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. (Minėtus klausimus reglamentuoja ir Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 25, 26 punktai).
Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad šalys, be kita ko, nesutaria, kuria iš Kapinių tvarkymo taisyklėse įtvirtintų nuostatų (minėtų Taisyklių 20 ar 21 punkte) turėjo būti vadovaujamasi, skiriant už Ginčo kapavietę atsakingą asmenį; skirtingai aiškina minėtose Taisyklėse įtvirtintas nuostatas.
Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nors procesiniuose dokumentuose ir yra nurodomi klausimai, susiję su kai kurių Kapinių tvarkymo taisyklėse (viešosios teisės akte) įtvirtintų nuostatų aiškinimu ir taikymu, tačiau ginčas pagal savo pobūdį, visų pirma, yra kilęs tarp privačių asmenų (velionio žmonos ir vaikų), siekiant išspręsti tarp jų kilusius nesutarimus, kas bus atsakingas už Ginčo kapavietės priežiūrą (t. y. Ginčo kapavietės valdymo). Patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo pagrįstumo vertinimas, be kita ko, yra susijęs su ginčo tarp privačių asmenų dėl kapavietės priežiūros išsprendimu.
Kaip matyti iš byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų, kita dalis tarp šalių kilusio ginčo yra susijusi su jų nesutarimais dėl ieškovų velionio tėvo kremavimo, laidotuvių, jų organizavimo, pan., dėl to ieškovams padaryta neturtine žala. Šalys pateikia skirtingą tarp jų susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimą.
Specialioji teisėjų kolegija, šioje byloje vertindama kilusio mišraus pobūdžio ginčo visumą, vyraujančiais pripažįsta civilinius (asmeninio neturtinio pobūdžio) teisinius santykius, kurie ir lemia šio ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovų M. M. ir N. M. patikslintą ieškinį atsakovėms D. M., Akmenės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims G. R., Z. B., N. Š., R. Ž., E. S., R. Ž., P. S., D. M., dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Antanas Simniškis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
