K. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 187 str., 55 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4116/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17676-2020-4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. K. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas advokatas R. Jurka prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nuteistajam K. K. už nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 2 dalies, 55 straipsnio ir 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Šie pažeidimai sukliudė teismams dėl K. K. priimti teisingus sprendimus.

Kaip teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą teisiamam K. K. už BK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Abiejų teismų motyvai apie K. K. atžvilgiu Lietuvoje nagrinėjamas kitas baudžiamąsias bylas yra netinkami ir negali būti vertinami kaip jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, parenkant jam laisvės atėmimo bausmės rūšį. Skunde nuteistojo gynėjas pateikia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir tvirtina, kad skundžiamuose sprendimuose nurodomi motyvai yra nesuderinami su nekaltumo prezumpcijos reikalavimais, sąžiningu baudžiamuoju procesu ir pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatą. Be to, niekaip nemotyvuota ir tinkamai neįvertinta teismų nurodyta aplinkybė, kad K. K. teistas Airijoje.

Nuteistojo gynėjo nuomone, didelės žalos padarymas nukentėjusiajam taip pat nėra pagrindas K. K. skirti laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo klausimu yra prieštaringi. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės parinkimą lemia ir tai, jog K. K. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismų argumentai, kuriais remiantis nepripažinta K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, prieštarauja bylos duomenims. Nuteistasis K. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai galėjosi. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teisingas esminių faktinių aplinkybių nurodymas duodant parodymus turi būti vertintinas kaip asmens prisipažinimas, kaltinamasis neturi pareigos teisiškai kvalifikuoti savo veikos. Be to, nebuvo įvertintos bausmei skirti svarbios aplinkybės, kad K. K. yra jauno amžiaus, turi gyvenamąją vietą ir tvirtus socialinius ryšius su šeima, dirba, anksčiau Lietuvoje neteistas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo K. K. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Nors naujai pateikto skundo turinys nėra identiškas, šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Kaip ir pirmame skunde, nuteistojo K. K. gynėjas nurodo identiškus argumentus dėl BK 54 straipsnio 2 dalies, 55 straipsnio nuostatų pažeidimų ir netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, tik papildomai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos pavyzdžius, kurie, jo nuomone, patvirtina pirmiau nurodytų baudžiamojo įstatymo normų netinkamą taikymą bei rodo abiejų instancijų teismų motyvų dėl K. K. parinktos laisvės atėmimo bausmės rūšies nesuderinamumą su nekaltumo prezumpcijos reikalavimais, sąžiningu baudžiamuoju procesu ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeidimą. Taip pat kasatorius skunde akcentuoja, jo teigimu, teismų neįvertintas bausmei skirti svarbias aplinkybes, t. y., kad K. K. yra jauno amžiaus, turi gyvenamąją vietą ir tvirtus socialinius ryšius su šeima, dirba, anksčiau Lietuvoje neteistas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Šioje nutartyje pažymėta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ir kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Taip pat šioje nutartyje akcentuota, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo K. K. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės paskyrimu, pateikė išvadas, paaiškinančias, kodėl ši bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei bei atitinka bausmės tikslus, argumentavo, kodėl teismas nepripažino K. K. atsakomybe lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei pažymėta, kad dėl šių išvadų nuteistojo K. K. gynėjas kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, nuteistojo gynėjas nepateikė ir antrą kartą paduotame kasaciniame, iš esmės tik pakartojo pirmą kartą paduotame skunde išdėstytus argumentus.

Atsižvelgiant į į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 ir 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. K. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas