Skundas administracinio nusižengimo byloje
Nr. II-1465-1157/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01742-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,
sekretoriaujant Karinai Mazolevskajai,
dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Algiui Adomavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) atstovo Š. T. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2024 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) pakeitimo.
Teismas
nustatė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 54 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 2 900 Eur bauda. Ši administracinė nuobauda UAB (duomenys neskelbtini) paskirta už tai, kad kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) ir nesuformuotame žemės sklype (valstybinėje žemėje) (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. gruodžio 29 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė statybos darbus, neturėdama (nesudarė) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 10 d., todėl neturėjo teisės verstis statytojo (užsakovo) statybos veikla, pagal SĮ 42 straipsnio 1, 3, 13, 14 dalis, 46 straipsnio 1 dalį bei Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207, 29–30 punktus.
UAB (duomenys neskelbtini) atstovas Š. T. skundu prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir panaikinti administracinę nuobaudą, paskirtą UAB (duomenys neskelbtini), arba pakeisti ją į ne didesnę nei 300 Eur baudą.
Skunde nurodoma, kad draudiko AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. balandžio 4 d. išduotas draudėjui Bendrovei Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) su visais priedais (toliau – Draudimasl) apėmė statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (imtinai) bei garantinio termino rizikos draudimą laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. (imtinai). 2024 m. sausio 25 d. išduotas draudėjui Bendrovei Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) su visais priedais (toliau – Draudimas2) apėmė statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą laikotarpiu (įskaitant retroaktyvų Draudimo 2 laikotarpį) nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. (imtinai), garantinio termino rizikos draudimą laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. (imtinai) bei garantinio termino rizikos draudimą laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2026 m. gegužės 31 d. (imtinai). Pratęstame civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polise (Draudime2) yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad draudimo apsauga pagal Draudimą2 galioja ir statybos darbams bei civilinei atsakomybei, kurie patenka į laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 10 d., t. y. Bendrovė užtikrino nenutrūkstamą aktualios draudimo apsaugos galiojimą. Kartu numatyta, kad Draudimas2 yra laikomas Draudimol priedu (Draudimo2 priedas Nr. 1), t. y. tokiu būdu buvo užtikrintas aktualaus statybos darbams vykdyti draudimo tęstinumas. Pažymėta, kad eilę metų veikdama nekilnojamojo turto vystymo ir statybos versle, Bendrovė žino šiam sektoriui galiojančią normatyvinę tvarką ir neneigia, kad, atsižvelgiant į normatyvinę bazę bei formuojamą teismų praktiką, administracinis nusižengimas yra konstatuotinas. Bendrovė tik pakartotinai atkreipia dėmesį, kad Bendrovė retroaktyviu draudimu užtikrino aktualaus draudimo tęstinumą ir nenutrūkstamumą, tai įvykdė dar gerokai iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tyrimo pradžios, žala niekam nebuvo padaryta. Nurodė, kad Bendrovė tikisi, kad Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalis). Skunde nurodyta, jog Bendrovė, pastebėjusi, kad nepratęstas draudimas, nedelsiant ėmėsi visų priemonių dėl draudimo atnaujinimo, užtikrino retroaktyvų draudimo galiojimą. Taip pat Bendrovė dėjo pastangas ir atliko konkrečius veiksmus, siekdama įgyvendinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir laiku užtikrinti nenutrūkstamos draudimo apsaugos galiojimą, tokiu būdu buvo užtikrintas draudimo tęstinumas ir nenutrūkstamumas. Skunde pažymėta, jog administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu, kadangi Bendrovė nėra bausta, pažeidimas pavojingų padarinių nesukėlė, nebuvo padaryta žala tretiesiems asmenims.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelnesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimui, nėra. Buvo paskirta minimali bauda, kuri yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga, atitinkanti nuobauda siekiamus tikslus.
Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad įvertinus visas aplinkybes buvo paskirta minimali bauda. Nurodė, kad skiriant mažesnę, švelnesnę administracinę nuobaudą negu minimali, turi būti nurodomos išskirtinės aplinkybes. Jei papunkčiui žiūrėti į kiekvieną aplinkybę, nuomonė kritikuotina, pastebėjusi įmonė, kad nepratęstas draudimas, neva ėmėsi nedelsiant visų priemonių, dėl draudimo atnaujinimo, užtikrinant retroaktyvaus draudimo galiojimą, tokia nuomonė yra kritikuotina, kadangi ne įmonė pastebėjo, kad to galiojančio draudimo nėra, o tik nustačius institucijai, atliekant patikrinimą. Po patikrinimo juridinis asmuo užtikrino retroaktyvų draudimo galiojimą. Nurodė, kad draudimas yra ženkliai vėlesnės datos, nors ir juridinis asmuo prašo administracinį nusižengimą laikyti atsitiktiniu, kad bendrovė nėra bausta, pažeidimas pavojingų padarinių nesukėlė, nebuvo padaryta žala tretiesiems asmenims, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad civilinės atsakomybės draudimas įstatymų leidėjo yra privalomas dokumentas, nukreiptas būtent tada, jeigu atsiras žala tretiesiems asmenims, arba sukeltų pavojingus padarinius. Nesant tokiam draudimui, tokia žala, negalėtų būti atlyginta, net tais atvejais, kai sukeltų ypatingai pavojingus padarinius. Pareiškėjas nenurodė jokių ypatingų aplinkybių dėl baudos sumažinimo. Retroaktyvus draudimas nėra išskirtinė aplinkybė – turėtų visiškai viskas sustoti iki tol, kol bus nupirktas civilinės atsakomybės draudimas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nedalyvavo.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
SĮ 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų. Skundžiame nutarime nurodyta, kad Bendrovė pažeidė SĮ 42 straipsnio 1, 3, 13, 14 dalis, 46 straipsnio 1 dalį bei Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207, 29–30 punktus, kas atitinka SĮ 54 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 10 d. vykdė statybos darbus, neturėdama civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, todėl neturėjo teisės vertis statinio statybos rangovo veikla.
Bendrovės įgaliotas atstovas to neginčijo, priešingai, teigė, kad Bendrovė kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįsta. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. UAB (duomenys neskelbtini) yra paskirta artima minimaliam dydžiui SĮ 54 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda (2 900 Eur), tuo tarpu Bendrovės atstovas prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti juridiniam asmeniui ne didesnę nei 300 Eur baudą arba baudos visai neskirti.
Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, Nr. 2AT-29/2013, Nr. 2AT-41/2014, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM4LTMwMy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-38-303/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-38-303/2016">2AT-38-303/2016</a>). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
UAB (duomenys neskelbtini) padarytas administracinis nusižengimas yra neveikimu pasireiškęs teisės aktų pažeidimas, juridiniam asmeniui neužtikrinus, kad vykdomi statybos darbai laiku būtų apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t. y. nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 10 d. Kaip ir pažymėta, skunde bei skundžiamame nutarime, draudiko AB „Lietuvos draudimas“ Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2024 m. sausio 25 d. Skunde pažymėta, jog 2024 m. sausio 25 d. išduotas privalomasis draudimo liudijimas apėmė laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. (imtinai). Teismas pažymi, jog nepaisant retroaktyvaus privalomojo draudimo galiojimo, t. y. nuo 2023 m. spalio 1 d., Bendrovė vykdė statybos darbus neturėdama civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu daugiau nei 3 mėnesius, t. y. nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 10 d. Visgi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokie Bendrovės veiksmai (nesidrausti) buvo sąmoningi, tačiau nėra jokių abejonių, kad statybos darbai buvo vykdomi pirminei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai nedengiant laikotarpio nuo 2023 m. spalio 1 d. Vis tik dėl retroaktyvios draudiminės apsaugos suteikimo maksimaliai sumažinta rizika, jog nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 10 d. atliktais veiksmais sukelta žala nebus atlyginta (Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedo tęsinio dalies papildomų sąlygų 3 punktas). Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad laikotarpiu, kai baigė galioti pirminė draudimo sutartis iki naujos draudimo sutarties sudarymo įvyko koks nors draudiminis įvykis, dėl tokio Bendrovės neveikimo kam nors būtų sukelta žala ar Bendrovė iš to būtų gavusi kokią nors naudą. Taigi, laikytina, kad šis administracinis nusižengimas padarytas labiau atsitiktinai, o ne sąmoningai siekiant sukurti neigiamas pasekmes. Visos aptartos aplinkybės leidžia teismui šį administracinį nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą, lyginant su įprastu tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumu.
Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo bausta už administracinius nusižengimus, taip pat nėra bausta ir po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta ją sunkinančių aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo neneigė savo kaltės, atsakomybės nevengė, pateikė rašytinius paaiškinimus.
Įvertinus šias teigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą juridinį asmenį apibūdinančias aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir UAB (duomenys neskelbtini) skirti švelnesnę negu SĮ 54 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą. Pripažintina, kad įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda (net ir minimalaus dydžio bauda) nebūtų teisinga ir proporcinga, vis tik administracinis nusižengimas buvo padarytas, tam tikrą laikotarpį žalos atsiradimo rizika egzistavo, o Bendrovė toliau darbus vykdė, neturėdama teisės verstis šia veikla, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju už padarytą pažeidimą būtų proporcinga skirti 1 500 Eur dydžio baudą. Teismo įsitikinimu, tokia administracine nuobauda bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo direktoriaus Š. T. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui ir juo paskirtą administracinę nuobaudą – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, UAB (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė
