Civilinė byla Nr. 2YT-35431-989/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23748-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.5.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – O. M., antstolis Gintas Badikonis.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Teisme gautas pareiškėjo M. M. (M. M.) skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/05276, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti išieškojimų eiliškumą ir maksimalią visų išieškojimų kiekvieno mėnesio išskaičiuojamą dalį iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, kad pareiškėjui liktų minimalus vartojimo poreikių dydis iš gaunamų darbo pajamų; grąžinti nuskaičiuotas lėšas į pareiškėjo sąskaitą.
2. Antstolis Gintas Badikonis su pareiškėjo skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.
3. Antstolis Gintas Badikonis 2024 m. lapkričio 15 d. Patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą nurodė, kad antstolis, gavęs pirminį skolininko 2024 m. spalio 22 d. pateiktą prašymą dėl neišieškomos sumos nustatymo, į jį sureagavo ir operatyviai 2024 m. spalio 23 d. priėmė procesinius sprendimus, t. y. nustatė neišieškomą 695 Eur sumą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukreipė išieškojimą į gaunamą skolininko darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme nebuvo nurodytas banko sąskaitos Nr., į kurią bus pervedamos su darbo santykiais susijusios pajamos, antstolis, pasinaudodamas viešai prieinamomis buhalterinėmis programomis el. erdvėje atliko preliminarų po mokesčių gaunamo darbo užmokesčio apskaičiavimą ir pritaikė neišieškomą sumą tai sąskaitą, kuriai „Piniginių lėšų apdorojimų informacinės sistemos“ administratorius automatiškai taikė 446 Eur privalomą neišieškomą sumą.
4. Teisme taip pat gautas patikslintas pareiškėjo M. M. (M. M.) skundas, kuriuo pareiškėjas prašė teismo: 1) vadovaujantis CPK 594 straipsniu atlikti antstolių R. Vižinaičio, A. Puodžiukienės, R. Vasiliausko, G. Badikonio, V. Mitkaus ir B. Palavinskienės procesinės veiklos kontrolę dėl CPK 613 straipsnio pažeidimų, t. y. antstoliams ignoravus ir nesiėmus motyvuotų patvarkymų į pareiškėjo 2024 m. spalio 22 d. prašymą ir pateikus įrodymus. Nustačius vykdymo pažeidimus, juos nurodyti antstoliams pašalinti; 2) vadovaujantis CPK 594 straipsniu, 510 straipsnio 4 dalimi atlikti antstolių R. Vižinaičio, R. Vasiliausko, V. Mitkaus procesinės veiklos kontrolę dėl CPK 510 straipsnio 510 straipsnio pažeidimų, t. y. antstoliams gavus pareiškėjo 2024 m. lapkričio 13 d. skundą jo nustatyta tvarka neišnagrinėjus, nustačius procesinius pažeidimus, nurodyti juos antstoliams pašalinti; 3) vadovaujantis CPK 594 ir 510 straipsniais atlikti antstolių R. Vižinaičio, A. Puodžiukienės, R. Vasiliausko, G. Badikonio, V. Mitkaus ir B. Palavinskienės procesinės veiklos kontrolę dėl sprendimų vykdymo instrukcijos 100 p. pažeidimo, t. y. gavus įrodymus dėl lėšų kilmės nenustatė neliečiamos minimalių poreikių vartojimo dydžio sumos bei negrąžino nuskaičiuotų lėšų pareiškėjui; 4) vadovaujantis CPK 594 ir 510 straipsniais atlikti antstolių R. Vižinaičio, A. Puodžiukienės, R. Vasiliausko, G. Badikonio, V. Mitkaus ir B. Palavinskienės procesinės veiklos kontrolę, kadangi išvardinti antstoliai pažeidė CPK 689, 736 straipsnių reikalavimus, t. y. išieškant skolą pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio, iškaitoma 10 proc. gaunamų lėšų.
5. Teismas 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi patikslintą pareiškimą priėmė dalyje dėl antstolio Ginto Badikonio ir bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. gruodžio 30 d.
6. Suinteresuotas asmuo O. M. 2024 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prieštarauja periodinių išmokų, skirtų dukrai S. M. mažinimui, nes nuo pat ištuokos skolininkas M. M. neprisidėjo prie vaikų išlaikymo.
7. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, nekviečiami ir jame nedalyvauja.
Skundas atmetamas
8. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
9. Nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8110-127 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš skolininko M. M. vaikams M. M. po 500 Lt ir S. M. po 500 Lt.
10. Pareiškėjas M. M. prašė nustatyti išieškojimų eiliškumą ir maksimalią visų išieškojimų kiekvieno mėnesio išskaičiuojamą dalį iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, kad M. M. liktų minimalus vartojimo poreikių dydis iš gaunamų darbo pajamų, taip pat grąžinti nuskaičiuotas lėšas į M. M. sąskaitą.
11. Vadovaujantis CPK 664 straipsniu, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (1 dalis). Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (2 dalis). Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse (3 dalis). Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis (4 dalis). Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (5 dalis).
12. CPK 662 straipsnyje yra nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis šio Kodekso 664 straipsnyje nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia (1 dalis). Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 straipsnyje nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (3 dalis).
13. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas M. M. nėra pateikęs antstoliui Gintui Badikoniui prašymo, detalizuodamas, iš kokio jo turto ar pajamų turėtų būti pirmiausiai atliekamas išieškojimas.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis vykdo išieškojimą iš antrosios eilės skolininko turto: iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 624 straipsnio 3 dalimi, vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, t. y. taip pat gali būti išieškoma iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių ir iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų.
15. CPK 668 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir asmenų su negalia reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 14 punktu išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.
17. Antstolis Gintas Badikonis paaiškino, kad 2024 m. spalio 23 d. priėmė procesinius sprendimus, t. y. nustatė neišieškomą 695 Eur sumą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukreipė išieškojimą į gaunamą skolininko darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme nebuvo nurodytas banko sąskaitos Nr., į kurią bus pervedamos su darbo santykiais susijusios pajamos, antstolis, pasinaudodamas viešai prieinamomis buhalterinėmis programomis el. erdvėje atliko preliminarų po mokesčių gaunamo darbo užmokesčio apskaičiavimą ir pritaikė neišieškomą sumą tai sąskaitą, kuriai „Piniginių lėšų apdorojimų informacinės sistemos“ administratorius automatiškai taikė 446 Eur privalomą neišieškomą sumą.
18. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su skolininko skundo argumentais ir motyvais, kad antstolis netaiko privalomai neišieškomos sumos ar apskritai nėra reagavęs į skolininko prašymus.
19. CPK 689 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.
20. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.2, 100, 101 punktais, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Nors teisės normos nustato skolininko teisę, o ne pareigą, pateikti minėtus dokumentus, tačiau kartu yra nustatomi šios skolininko teisės neįvykdymo teisiniai padariniai – tokios lėšos išmokamos išieškotojui. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-28-378/2021).
21. Nagrinėjamu atveju skolininkas nepateikė nei antstoliui, nei teismui jokių duomenų, kad iš jo yra priverstinai nurašytos didesnės sumos, taip pat skolininkas nepateikė duomenų ir apie banko sąskaitoje esančias lėšas, jų kilmę, todėl konstatuotina, kad nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad antstolis Gintas Badikonis 2024 m. lapkričio 15 d. Patvarkyme pagrįstai nurodė, kad skolininko prašymai nėra išsamūs ir neleidžia antstoliui operatyviai ir tinkamai užtikrinti paties skolininko interesų.
23. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnis nustato skolininko pareigas. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo inicijuota ir skolininko paieška, o vaikams priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis nuosekliai vykdymo proceso metu augo.
24. Taigi teismui įvertinus, kad antstolis Gintas Badikonis jau yra nustatęs skolininkui vienai iš jo banko sąskaitų minimalią neišieškotiną sumą, teismas neturi pagrindo skolininko M. M. skundo argumentus vertinti kaip pagrįstus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Gintui Badikoniui vykdomąją bylą Nr. 0040/09/05276.
Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė