Dėl išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-95/2007 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 113.6.1.7

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui A. U. dėl išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – I. A.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2005 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo - jo tėvo – išlaikymą. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimu jo naudai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį iki pilnametystės. Tačiau kai ieškovui sukako aštuoniolika metų, t. y. nuo 2005 m. spalio 30 d., atsakovas jo visiškai materialiai neberemia. Ieškovas, nors yra pilnametis, dar mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, yra silpnos sveikatos, savo pajamų neturi, o išlaikymo, kurį skiria motina, jam nepakanka, todėl, remdamasis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, 3.200 straipsniu, prašo iš tėvo priteisti išlaikymą po 630 Lt kas mėnesį nuo 2005 m. spalio 30 d. iki jis mokosi mokymo įstaigos (vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei iki jam sukaks 24 metai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo išlaikymą pilnamečiam sūnui po 275 Lt kas mėnesį nuo 2005 m. lapkričio 24 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki jis mokosi vidurinėje mokykloje ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas neturi jokio savo turto, išskyrus išlaikymo įsiskolinimą – 7200 Lt, priteistą teismo 2004 m. vasario 26 d. nutartimi, sprendė, kad, nors ieškovas yra pilnametis, jis mokosi vidurinėje mokykloje, todėl jam yra reikalinga abiejų tėvų parama. Teismas, nustatęs, kad atsakovas atsisako padėti sūnui materialiai, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 275 Lt dydžio išlaikymą, atitinkantį pusę minimalios mėnesinės algos (toliau– MMA), mokamą kas mėnesį. Išlaikymo dydis buvo nustatytas įvertinus atsakovo gaunamų pajamų dydį, bei tą aplinkybę, kad atsakovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, taip pat ieškovo motinos parodymus, kad kas mėnesį sūnui ji išleidžia apie 900 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra pilnametis, suaugęs žmogus, jis privalo objektyviai įvertinti ne tik savo poreikius, bet ir galimybes juos patenkinti, atitinkamai pasirinkti gydymo įstaigas ir paslaugas, todėl ieškovo reikalavimo priteisti didesnį išlaikymą dėl turimų sveikatos problemų ir su tuo susijusių išlaidų, netenkino. Kadangi teismui nežinoma ir negali būti žinoma, kad baigęs vidurinę mokyklą ieškovas tęs mokslus dieniame skyriuje, išlaikymą ieškovui teismas priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos iki jis mokosi vidurinėje mokykloje ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).

Teismas netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu, ar CK 3.194 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai, nes CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytos tėvų pareigos teikti pilnamečiam vaikui būtiną paramą tikslas yra sudaryti vaikui galimybę mokytis, studijuoti, įgyti profesiją, todėl tokia pareiga papildo konstitucinę tėvų pareigą, įtvirtintą Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų netenkino, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai priteisė iš atsakovo 275 Lt dydžio išlaikymą pilnamečiam sūnui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje. Priteistas išlaikymo dydis kartu su motinos teikiama parama yra pakankamas ieškovo būtinų poreikių patenkinimui, nes tai yra kiekvieną mėnesį 75 Lt daugiau negu priteistas išlaikymas iki ieškovo pilnametystės, o byloje nėra duomenų, kad, ieškovui tapus pilnamečiam, jo sveikata būtų pablogėjusi ir dėl to atsirado papildomų jo priežiūros išlaidų. Kolegija taip pat pažymėjo, kad teismas pagrįstai priteisė paramą pilnamečiam ieškovui nuo kreipimosi į teismą dienos, nes ieškovas savo teisę kreiptis į teismą dėl paramos išieškojimo įgyvendino savo nuožiūra, o CK 3.200 straipsnio nuostata taikoma ginant nepilnamečio vaiko interesus, kai jo teisėms atstovauja kiti asmenys.

Kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą ieškovui, turėjo atsižvelgti ne tik į tai, kad ieškovas mokosi vidurinėje mokykloje, bet ir į jo sveikatos būklę, laikė nepagrįstais, nes paramos priteisimas yra sietinas ne tiek su ieškovo sveikata, kiek su jo mokymusi vidurinėje mokykloje. Jeigu ieškovas, baigęs mokyklą, įstos į kitą mokymo įstaigą, jis turės galimybę studijų laikotarpiui prašyti iš tėvo paramos. Pažymėtina, kad ieškovas turi galimybę dėl paramos susitarti su tėvu ir geruoju. Teismas nevertino atsakovo teiginių dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstumo, nes prašymas, kuris pakartotinai buvo pareikštas apeliacinės instancijos teisme, kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar CK 3.194 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai, buvo išspręstas atskira nutartimi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl bylos esmės neatskleidimo. Teismai netinkamai taikė materialinės (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys) ir procesinės teisės (CPK 185 straipsnis) normas ir nepagrįstai priteisė išlaikymą pilnamečiam sūnui. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas iš abiejų tėvų arba vieno iš jų, jeigu yra visos CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos. Teismai, spręsdami dėl išlaikymo priteisimo, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: vaiko turimą turtą ir gaunamas pajamas, jo poreikius, taip pat abiejų tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo pareiga turi būti paskirstoma tarp tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų apie ieškovo poreikius, jų tenkinimui reikalingas išlaidas bei pastangas savarankiškai spręsti finansines problemas, taip pat duomenų apie ieškovo motinos turtinę padėtį, teismai negalėjo nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių, tai bylą teismai išsprendė neatskleidę jos esmės.

Dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus neprieštarauja nurodytai Konstitucijos nuostatai. Kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą. Konstituciniam Teismui dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies konstitucingumo yra pateikta daug prašymų, todėl, remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, teismas, turėdamas informacijos, kad dėl to paties teisės akto į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsis kitas pareiškėjas, turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nespręsti bylos iš esmės, kol Konstitucinis Teismas neišnagrinės atitinkamos konstitucinės justicijos bylos pagal to pareiškėjo prašymą.

Ieškovas pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl kasacinis skundas turi būti atmestas. Atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad teismai nagrinėjo ir nustatė ieškovo poreikius, byloje yra pateikta pakankamai duomenų apie būtinąsias išlaidas kiekvieną mėnesį ir nurodyti konkretūs ieškovo poreikiai. Kadangi šiuo metu ieškovas mokosi vidurinėje mokykloje, tai galimybių dirbti ir savarankiškai save išlaikyti neturi. Svarbiausia jam yra baigti mokslus ir įgyti profesiją, nes priešingu atveju susirasti darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę, neturės galimybių.

Kasaciniame skunde iš esmės yra keliama įrodymų buvimo ir vertinimo problema, tačiau visiškai neargumentuota, kodėl, atsakovo manymu, bylą išnagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, neatskleista nurodytų procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimo įtaka teismų sprendimo ir nutarties teisėtumui bei esminė reikšmė vienodam teisės taikymui ir aiškinimui (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Bylą nagrinėję teismai pagristai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies konstitucingumo. Kitų teismų kreipimasis dėl tos pačios teisės normos konstitucingumo neįpareigoja teismų, jei jiems nekyla abejonių, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą ir stabdyti bylą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

Ieškovas, pilnametis atsakovo sūnus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš tėvo išlaikymą, nes mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje ir jam yra reikalinga parama. Tėvas, kai ieškovui suėjo aštuoniolika metų, jo materialiai neberemia, savo pajamų ir turto ieškovas neturi, jį išlaiko tik motina. Teismai, nustatę, kad ieškovui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, yra būtina abiejų tėvų parama, iš atsakovo priteisė išlaikymą iki šis mokysis vidurinėje mokykloje. Teismai netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, laikė, kad nagrinėjamoje civilinėje nebuvo pagrindo abejoti CK 3.194 straipsnio 3 dalies konstitucingumu sprendžiant ginčą dėl išlaikymo priteisimo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl tėvų pareigos, įtvirtintos CK 3.194 straipsnio 3 dalyje, išlaikyti pilnamečius vaikus taikymo ir aiškinimo, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinėje mokykloje. Pagal bendrąjį principą tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, <...> kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Ši įstatyme įtvirtinta išimtis siejama su ta aplinkybe, kad pilnamečiai asmenys, kuriems nėra sukakę 24 metų, mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose ir siekia įgyti tam tikrą išsilavinimą.

Pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, išlaikymą iš abiejų tėvų ar vieno iš jų teismas priteisia, jeigu yra visos CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos: vaikas yra pilnametis, bet ne vyresnis nei 24 metų, mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir jam yra reikalinga parama. Pažymėtina, kad pilnamečiam vaikui išlaikymą teismas priteisia tik tuo atveju, jei nustato, kad jam yra reikalinga parama dėl to, kad mokosi dieniniame skyriuje. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai sprendžiama, įvertinus byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas).

Byloje nustatyta, kad pilnametis atsakovo sūnus neturi jokio turto ar pajamų, negali savarankiškai savęs išlaikyti, nes mokosi bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje 11 klasėje ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo paskirtis yra padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar kvalifikaciją) (Švietimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Vidurinio ugdymo programa – tai dvejų metų švietimo programa, kurią baigus ir išlaikius brandos egzaminus įgyjamas vidurinis išsilavinimas. Tai yra baigiamoji bendrojo lavinimo mokyklos pakopa, kurią baigęs mokinys įgyja teisę studijuoti pagal aukštojo ar aukštesniojo mokslo programas bei galimybę įgyti profesinį išsilavinimą (Švietimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 2 dalis). Mokiniai, siekiantys vidurinio išsilavinimo, mokosi pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo ugdymo planus, kuriuose yra nurodyti privalomi ir pasirenkamieji dalykai, nustatytas privalomas minimalus savaitinių pamokų skaičius, mokslo metų trukmė, mokiniams skiriamo savarankiško darbo krūvis (Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. ISAK-663). Taigi ieškovas, mokydamasis pagal vidurinio ugdymo programą vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, turi privalomai lankyti pamokas ir išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko namų darbams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad didžiąją laiko ir pajėgumų dalį mokinys, siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, turi skirti mokymuisi, todėl negali dirbti ir savarankiškai savęs išlaikyti, bei tai, kad išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikoje, pažymi, jog ieškovo tikslas baigti bendrojo lavinimo mokyklą ir įgyti vidurinį išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jam įgyvendinti šį tikslą.

Bylos duomenimis, išlaikymą pilnamečiam vaikui skiria tik vaiko motina, su kuria jis ir gyvena. Kadangi materialiai išlaikyti vaiką yra abiejų tėvų pareiga, tai teismai, nustatę, kad ieškovas yra pilnametis, mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje 11 klasėje, dirbti ir užsidirbti negali, lanko kompiuterių kursus, turi sveikatos problemų, nurodė, kad jam yra reikalinga parama, o jo būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą turi užtikrinti abu tėvai, todėl ieškovo naudai priteisė iš atsakovo išlaikymą. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovas, nors jau yra darbingo amžiaus, tačiau negali dirbti ir gauti pajamų, nes dieną mokosi vidurinėje mokykloje, o atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos, kad galėtų teikti besimokančiam vaikui reikalingą minimalią paramą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nustatant paramos būtinumą ir išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad teismų iš atsakovo priteista pinigų suma atitinka nurodytus teisinio reglamentavimo principus bei nuostatas, nes abu tėvai privalo remti ir skatinti vaikus, pradėjusius siekti vidurinio išsilavinimo, nepaisant to, kad tuo laiku, kai asmuo mokosi vidurinėje mokykloje, yra pilnametis. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, priteisdami išlaikymą pilnamečiam sūnui, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir pagrįstai priteisė materialinį išlaikymą iš atsakovo; kasatoriaus teiginys, jog teismai neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes; vien tik ta aplinkybė, kad kiti teismai dėl teisės akto, kuris turėtų būti taikomas ir nagrinėjamojoje byloje, jau yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, neįpareigoja teismo daryti tą patį, nes įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 8 punkte nurodyta, kad Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai teismas, turintis nagrinėjamoje byloje taikyti teisės aktą (jo dalį), dėl kurio atitikties aukštesnės galios teisės aktui (pirmiausia Konstitucijai) į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsis kitas pareiškėjas, nei (jeigu teismas abejoja, ar tas teisės aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktą, inter alia (ir pirmiausia) Konstituciją) sustabdo atitinkamos bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kad tos abejonės būtų pašalintos, nei (jeigu teismas neabejoja, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktą, inter alia (pirmiausia) Konstituciją) taiko šį teisės aktą (jo dalį). Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas akcentuoja, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai argumentuotai išsprendė klausimą dėl atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodydami, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga teikti pilnamečiam vaikui būtiną paramą, kurios tikslas sudaryti vaikui galimybę mokytis, studijuoti, įgyti profesiją, papildo konstitucinę tėvų pareigą – išauklėti vaikus dorais ir ištikimais piliečiais. Kadangi teismams nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kurioje įtvirtinta tėvų pareiga teikti vaikui, besimokančiam vidurinėje mokykloje, materialinę paramą, atitinka Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai, tai jie pagrįstai taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalį ir priteisė išlaikymą pilnamečiam vaikui, kol jis mokosi vidurinėje mokykloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2–jo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Aloyzas Marčiulionis