Dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-5038-1064/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02435-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Sigita Fomičiova,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.),

atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui L. P.,

nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas V. K. (V. K.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti jam skirtą nuobaudą (papeikimą).

Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. balandžio 14 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galbūt netinkamų pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą, jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas nurodė nesutinkąs su paskirta nuobauda, nes, jo vertinimu, jis pareigas atliko tinkamai. Pareiškėjo teigimu, nors tarnybinio patikrinimo išvadoje rašoma, kad jis sulaikyto asmens apžiūrą atliko formaliai, tačiau asmuo buvo apžiūrėtas visiškai, t. y. patikrintos turimos kišenės, pakelti marškinėliai, patapšnojant per asmens kūną; visi pateikti ir iš asmens paimti daiktai buvo apžiūrėti, aprašyti ir saugomi, o jo paslėptą piniginę buvo galima tik išrengus asmenį visiškai, tačiau atlikti asmens kratos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis nebuvo teisinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nors išvadoje rašoma, jog nebuvo atliktas nuolatinis asmens stebėjimas ir taip buvo sudaryta galimybė paslėpti piniginę, tačiau asmuo eidamas į tualetą uždaro duris ir tuo metu jis nėra ir negali būti vizualiai stebimas.

Pareiškėjo vertinimu, buvo nepagrįstai konstatuotas jo aplaidus ir neatsakingas požiūris į tarnybą, nes jis Vidaus reikalų sistemoje nuo 2009 m., tarnybinių nuobaudų neturėjo ir buvo skatintas šešis kartus, charakterizuojamas teigiamai, o tai parodo, kad jis sąžiningai atlieka savo pareigines funkcijas.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nėra aišku, kodėl jam skirta griežtesnė nuobauda – papeikimas, nes jokios žalos nekilo, sulaikyto asmens paslėpta piniginė buvo rasta ir pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Atsakovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad 2022 m. kovo 29 d. jis netinkamai atliko sulaikyto asmens (Latvijos Respublikos piliečio D. S.) ir jo daiktų apžiūrą, todėl pastarasis, išleistas į tualetą, pavogtą ir apžiūrai nepateiktą piniginę paslėpė šiukšlių dėžėje. Be to, pareiškėjas sulaikytajam D. S. pačiam leido nueiti iki tualeto ir iš jo grįžti, t. y. pastarojo nepalydėjo, taip pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-359 patvirtintos Darbo su į Policijos įstaigą pristatytais asmenimis organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 7.6. papunkčio, 20.2. papunkčio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 10-V-375 patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 16 punkto, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 10-V-176 patvirtintų Operatyvaus valdymo skyriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.15 papunkčio bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 10-V-325 patvirtinto (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (funkcijos kodas - 36060) (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.17. papunkčio reikalavimus, todėl jo veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas netiesiogine tyčia (kaltės forma).

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atlikta asmens ir daiktų apžiūra buvo atlikta formaliai (sulaikytasis nebuvo apžiūrėtas žemiau klubų). Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog sulaikytasis piniginę paslėpė apatiniuose tarp kojų, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kur konkrečiai sulaikytasis buvo paslėpęs piniginę. Pažymėjo, jog sulaikytojo paslėpta piniginė buvo pakankamai didelė, todėl manytina, kad galėjo būti surasta tinkamai atliekant dalinę apžiūrą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad iš vaizdo stebėjimo kameros įrašų buvo nustatyta, jog sulaikytajam nuėjus į tualetą, pareiškėjas tuo metu buvo apžiūros patalpoje, kur apžiūrėjo sulaikytojo laikinai paimtus daiktus, t. y. iki tualeto sulaikytojo nepalydėjo ir per atstumą nestebėjo (nuo apžiūros patalpos).

Atsakovo teigimu, šiuo atveju apžiūros reikšmė yra saugumas (pareigūnų ir kitų asmenų), todėl V. K. veiksmai netinkamai atliekant savo pareigas, t. y. netinkamai apžiūrint sulaikytą asmenį ir jo nepalydint iki tualeto, laikytini kaip sukeliantys pavojų kitiems asmenims, taip pat rizika sulaikytajam pasišalinti iš patalpų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Pareiškėjas papildomai nurodė, kad sutinka, jog padarė pažeidimą sulaikyto asmens nepalydėdamas iki tualeto, tačiau tai, jo vertinimu, priežastiniu ryšiu nesusiję su piniginės paslėpimu, nes tualete sulaikytas asmuo nėra stebimas ir būtų galėjęs piniginę paslėpti bet kokiu atveju.

Atsakovo atstovas papildomai pažymėjo, kad teisės aktuose nenustatyta pareiga motyvuoti, kodėl yra skiriama būtent tokios rūšies drausminė nuobauda ir paaiškino, jog šiuo atveju nuobauda buvo parinkta atsižvelgiant į tai, kad padaryti du pažeidimai, kurie lėmė, jog buvo paslėptas ikiteisminio tyrimo objektas (piniginė).

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariato viršininko 2022 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 10-TE-532 (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjas.

Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriui 2022 m. balandžio 14 d. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2022 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-1990 pateiktos informacijos apie galbūt netinkamus pareiškėjo veiksmus.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gegužės 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo V. K. veiksmų (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad pareiškėjo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog 2022 m. kovo 29 d. apie 13.30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus esančioje asmens ir daiktų apžiūros patalpoje (C.72) jis netinkamai atliko sulaikyto asmens – Latvijos Respublikos piliečio D. S. ­– ir jo daiktų apžiūrą (sulaikytasis nebuvo apžiūrėtas žemiau klubų, pareiškėjas tik prie kaklo srities atitraukė marškinėlius ir kelis kartus patapšnojant per sulaikytojo tam tikras kūno vietas), todėl pastarasis, išleistas į tualetą, pavogtą ir apžiūrai nepateiktą piniginę paslėpė šiukšlių dėžėje.

Išvadoje nurodyta, kad pagal Instrukcijos 20.2 papunktį įgaliotas pareigūnas, uždarydamas pristatytąjį į sulaikymo patalpas, paima iš jo daiktus, kuriuos draudžiama turėti sulaikymo patalpose. Pažymėta, jog D. S. paslėpta piniginė buvo pakankami didelė, todėl ji galėjo būti surasta tinkamai atliekant dalinę apžiūrą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, nepalydėdamas sulaikyto asmens į tualetą, pažeidė Instrukcijos 7.6. papunkčio nuostatas, pagal kurias jis privalėjo užtikrinti nuolatinį sulaikytojo elgesio stebėjimą, kad būtų išvengta nepageidaujamų veiksmų.

Išvadoje taip pat nurodyta, kad šiais veiksmais pareiškėjas taip pat pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte nustatytą reikalavimą pareigingai, sąžiningai ir profesionaliai atlikti paskirtas užduotis ir darbus, Nuostatų 8.15 papunktį (užtikrinti sklandų darbą su pristatytais asmenimis) bei Pareigybės aprašymo 6.17. papunktį (vykdyti kitas policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje ir vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas funkcijas).

Išvadoje konstatuota, kad šie pareiškėjo pažeidimai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas netiesiogine tyčia, už kurį jam, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, siūlytina skirti tarnybinę nuobaudą. Išvadoje nurodyta, kad pareigūno atsakomybe lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; jis per visą tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką skatintas šešis kartus, tarnybinių nuobaudų neturėjo, darbe charakterizuojamas teigiamai.

Atsižvelgiant į Išvadą, 2022 m. gegužės 11 d. buvo priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Nagrinėjamu atveju vertindamas paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų praktika administracinėse bylose, kuriose ne kartą yra konstatuota, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzcyLTY2Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1372-662/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1372-662/2018">A-1372-662/2018</a>, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MTExLTQ5Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4111-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4111-492/2019">A-4111-492/2019</a>).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Instrukcijos 7.6. papunkčio, 20.2. papunkčio, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto, Nuostatų 8.15 papunkčio bei Pareigybės aprašymo 6.17. papunkčio reikalavimų pažeidimus.

Instrukcijos 7.6. papunktyje nustatyta, kad į policijos įstaigą pristačius asmenį, įgaliotas pareigūnas privalo užtikrinti nuolatinį šio asmens elgesio stebėjimą, kad būtų išvengta nepageidaujamų veiksmų (pvz., pareigūnų užpuolimo, savavališko pasišalinimo, susižalojimo ir pan.).

Instrukcijos 20.2. papunktyje nustatyta, kad uždarydamas pristatytąjį į sulaikymo patalpas, įgaliotas pareigūnas pagal daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą paima iš jo daiktus, kuriuos draudžiama turėti sulaikymo patalpose. Paimti daiktai taip pat gali būti surašomi administracinio nusižengimo protokole arba administracinio sulaikymo protokole (tokiu atveju daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas nesurašomas). Paimti laikinai saugoti daiktai saugomi specialiai tam skirtoje vietoje. Rekomenduojama daiktus paimti ir saugoti filmuojamose patalpose. Daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta įstatymų, taip pat daiktai ir dokumentai, kurie turi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar yra administracinio nusižengimo įrankis arba tiesioginis objektas, turi būti paimti iš pristatytojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo būti pareigingi, sąžiningi, atsakingai ir profesionaliai atlikti paskirtas užduotis bei darbus, vykdyti pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, vykdyti kitus valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Nuostatų 8.15 papunktyje nustatyta, kad Skyrius siekdamas Nuostatų 7 punkte nurodytų tikslų, užtikrina sklandų darbą su pristatytais asmenimis.

Pareigybės aprašymo 6.17. papunktyje nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo kitas policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje ir vidaus tvarkos taisyklėse, nustatytas funkcijas.

Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė sutinkąs, kad savo pareigos užtikrinti nuolatinį sulaikyto asmens stebėjimą jis neįvykdė, leisdamas sulaikytam asmeniui nueiti į tualetą neprižiūrimam. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad sulaikytas asmuo koridoriumi į tualetą eina ir iš jo sugrįžta pareiškėjui neprižiūrint. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrįstą pagrindą atsakovui konstatuoti, kad buvo pažeisti Instrukcijos 7.6. papunkčio reikalavimai, kartu ir Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto bei Pareigybės aprašymo 6.17. papunkčio reikalavimai.

Vertindamas atsakovo padarytas išvadas dėl pareiškėjo atliktos sulaikyto asmens apžiūros netinkamumo, teismas pažymi kelis aspektus. Pirma, iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad pareiškėjas sulaikytos asmens apžiūrą atliko labai trumpai, paliesdamas viršutinę kūno dalį ir patikrindamas kelnių kišenes, tačiau sulaikytas asmuo žemiau liemens patikrintas nebuvo visiškai. Antra, atsakovas posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai mokymų metu teoriškai ir praktiškai yra mokomi, kaip tinkamai atlikti sulaikytų asmenų apžiūrą, tačiau į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, susiję su tokių mokymų turiniu ar pareiškėjo dalyvavimu tokiuose mokymuose. Taip pat nėra pateikti jokie vidiniai teisės aktai, kurie reglamentuotų, kaip konkrečiai turi būti atliekama asmens apžiūra, kokios kūno dalys turi būti patikrinamos, ar asmuo turi būti nurengiamas ir pan. Trečia, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl atliktos apžiūros (ne)tinkamumo ir kilusių padarinių (paslėptos piniginės) priežastinio ryšio.

Kitaip tariant, nesant pateiktų detalių instrukcijų, kaip turi būti atliekama sulaikyto asmens apžiūra, net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas turėjo patikrinti apatinę sulaikyto asmens kūno dalį, pavyzdžiui, paliesdamas jo kojas, paprašydamas nusimauti batus ar pan., negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad tokiu atveju paslėpta piniginė būtų buvusi rasta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įrodyti, kad pareiškėjas turėjo pareigą patikrinti konkrečias sulaikyto asmens kūno vietas, privalėjo būtent atsakovas, nes jis turi pagrįsti drausminės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog, atsakovo teigimu, pareiškėjo netinkamai atlikta sulaikyto asmens apžiūra sukėlė pasekmes (buvo tualete paslėptas ikiteisminio tyrimo objektas (piniginė), atsakovui taip pat kilo pareiga įrodyti, kur konkrečiai sulaikytas asmuo slėpė piniginę (apatiniuose ar kažkur kitur), ir kad tinkamai atlikus apžiūrą ji būtų buvusi rasta.

Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės ir atsakovo nurodytas faktas, kad sulaikytas asmuo paslėpė piniginę tualete, patys savaime nagrinėjamu atveju nėra pakankami pareiškėjo pažeidimui dėl netinkamai atliktos apžiūros konstatuoti, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl asmens apžiūrai keliamų konkrečių reikalavimų, kuriuos turėjo atlikti pareiškėjas. Nenurodžius konkrečių apžiūrai keliamų reikalavimų, nėra galimybės spręsti ne tik dėl to, ar ji atlikta tinkamai, bet ir dėl to, ar ji priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiomis pasekmėmis (piniginės paslėpimu tualete).

Nors pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014, LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDI2LTk2OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1426-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1426-968/2020">A-1426-968/2020</a> ir kt.), tačiau jos yra reikšmingos sprendžiant dėl drausminės nuobaudos rūšies parinkimo.

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.

Teismų praktikoje vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimu pažymima, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Nagrinėjamu atveju nei Išvadoje nei Įsakyme nėra motyvuota, kodėl buvo parinkta būtent tokios rūšies drausminė nuobauda. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad nuobauda parinkta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas padarė du pažeidimus ir dėl to atsirado padariniai – ikiteisminio tyrimo objektas (piniginė) buvo paslėpta, teismas pažymi, kad pareiga motyvuoti priimtą sprendimą apima ir pareigą motyvuoti drausminės nuobaudos rūšies parinkimą, todėl su tuo susiję argumentai turi būti nurodomi sprendime (ar išvadoje) dėl drausminės atsakomybės taikymo. Priešingu atveju asmeniui yra apribojama teisė į gynybą, nes jis iki kreipimosi į teismą nėra informuojamas apie drausminės nuobaudos parinkimo motyvus ir negali dėl jų pasisakyti.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo priimto sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo dalis, kuri yra susijusi su drausminės nuobaudos parinkimu, nėra tinkamai motyvuota.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas dirba Vidaus reikalų sistemoje nuo 2009 m., tarnybinių nuobaudų neturėjo ir buvo skatintas šešis kartus, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat nurodyta, kad pareigūno atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš į bylą pateiktos 2022 m. balandžio 26 d. pareiškėjo charakteristikos, kuri pasirašyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko, matyti, kad pareiškėjas yra drausmingas, pareigingas ir principingas pareigūnas; vadovybės nurodymus vykdo laiku ir reaguoja į dalykiškas pastabas bei greitai pašalina trūkumus; 2021 m. pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai; pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi.

Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, iš į bylą pateiktos medžiagos negalima daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovo nurodomi neigiami padariniai (tai, kad sulaikytas asmuo paslėpė piniginę tualete) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su netinkamu pareiškėjo pareigų atlikimu, nes nei Išvadoje, nei Įsakyme nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidus yra kaltinamas pareiškėjas, nedetalizuoja asmens apžiūros tvarkos ir nenustato, kokie konkrečiai veiksmai turi būti atlikti tokios apžiūros metu (t. y., kurios kūno dalys turi būti tikrinamos/liečiamos, ar yra privaloma visiškai nurengti sulaikytą asmenį). Nors Instrukcijos 7.6. papunktyje nustatyta, kad į policijos įstaigą pristačius asmenį, įgaliotas pareigūnas privalo užtikrinti nuolatinį šio asmens elgesio stebėjimą, kad būtų išvengta nepageidaujamų veiksmų (pvz., pareigūnų užpuolimo, savavališko pasišalinimo, susižalojimo ir pan.), tačiau byloje nėra įrodymų, kad toks stebėjimas apima ir sulaikyto asmens stebėjimą šiam esant tualete. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos stebėti sulaikytą asmenį šiam einant į tualetą, tačiau jei stebėjimas asmeniui esant tualete nėra privalomas, tada negalima teigti, kad sulaikytas asmuo nebūtų galėjęs paslėpti piniginės, net jei pareiškėjas jį būtų palydėjęs.

Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pareiškėjo charakteristiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą – pastabą, kuri, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytina adekvačia ir proporcinga.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. gegužės 11 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) V. K.“ Nr. 10-TE-532 dalis, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, keistina į tarnybinę nuobaudą – pastabą. Likusi pareiškėjo skundo dalis atmestina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. gegužės 11 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) V. K.“ Nr. 10-TE-532 1 punktą nustatant, kad pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda – pastaba.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Sigita Fomičiova