Civilinė byla Nr. e2-329-470/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28833-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 12 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. C. ir R. Š. (R.-C.) dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovų solidariai priteisti 144,60 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas Nr. 1), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas Nr. 2). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Savivaldybei priklausančias patalpas (Butą Nr. 1 ir Butą Nr. 2) atsakovas L. C. savavališkai užėmė 1991 m., kai iš jų, kaip iš avarinių būstų, buvę nuomininkai buvo iškeldinti į kitus butus. 2002-11-07 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2119V nuspręsta laikinai, t. y. vieneriems metams, būstą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomoti L. C.. 2012-12-19 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-977 neterminuotomis socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai – Sutartys) atsakovams būstų nuoma pratęsta. Sutarčių 3 punkte buvo nustatyta, kad patalpose taip pat turi teisę gyventi šeimos nariai – sutuoktinė R. R. – C., sūnus B. D. C.. Gyvenamąją vietą Bute Nr. 2 deklaravo L. C., R. R.-C. bei nepilnametis B. D. C..
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-19 sprendimu nusprendė iškeldinti atsakovus L. C., R. R. – C. ir B. D. C. su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Butas Nr. 1 ir Butas Nr. 2 atlaisvinti 2021-07-12. Remiantis Sutarčių 24 punktu, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkai privalo išgabenti visus jiems priklausančius daiktus, grąžinti patalpas tokios pačios būklės, kokios jos buvo perduotos, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Grąžinant patalpas, buvo palikti nuomininkų asmeniai daiktai, šiukšlės tiek lauke, tiek patalpose. Pagrindinis butų nuomininkas L. C. pasirašė minėtus butų perdavimo-priėmimo aktus ir įsipareigojo sumokėti už paliktų daiktų išvežimą. SĮ,,Vilniaus miesto būstas“ lėšomis Bute Nr. 1 ir Bute Nr. 2 buvo atliktos šios paslaugos: palikto turto utilizavimas, dezinsekcija (tarakonų, blakių naikinimas). Sąskaita už paslaugas SĮ,,Vilniaus miesto būstas” išrašyta 2021-08-16. Tokiu būdu, ieškovė dėl atsakovų kaltės patyrė 144,60 Eur nuostolių, todėl šie nuostoliai priteistini iš atsakovų.
Atsakovė R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Būsto nuomos sutartis su ieškove sudarinėjo jos buvęs sutuoktinis L. C., ji į Sutartį buvo įtraukta automatiškai kaip sutuoktinė. Bute Nr. 1 ir Bute Nr. 2 ji gyveno labai ribotą laiką, nuo 2013 metų buvo priversta išsikelti iš minėtų patalpų, nes jos neatitiko minimalių gyvenimui keliamų reikalavimų. Gyvenamoji vieta Bute Nr. 2 buvo deklaruota tik formaliai, siekiant užtikrinti vaiko teisę jam lankyti mokyklą.
Atsakovas L. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškinys nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
k o n s t a t u o j a :
CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinis teismas savo nuosekliai plėtojamoje šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformavęs ir išplėtojęs pagrindines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2012-12-09 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotomis socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei reg. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams išnuomotos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Sutarčių 3 punkte buvo nustatyta, kad patalpose taip pat turi teisę gyventi šeimos nariai – sutuoktinė R. R. – C., sūnus B. D. C.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-19 sprendimu nusprendė iškeldinti atsakovus L. C., R. R. – C. ir B. D. C. su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei priteisti iš atsakovų L. C. ir R. R. – C. solidariai 947,98 Eur nuomos mokestį, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Butas Nr. 1 ir Butas Nr. 2 atlaisvinti 2021-07-12.
Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 144,60 Eur nuostolių atlyginimą. Vadovaujantis Nuomos sutarties 24 punktu, atsakovas pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą, įsipareigojo išgabenti visus jiems priklausančius daiktus, grąžinti patalpas tokios pačios būklės, kokios jos buvo perduotos, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Vadovaujantis Nuomos sutarties 37 punktu, nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui visus nuostolius, kuriuos šis patiria dėl Nuomos sutartyje numatytų nuomininko įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškovė nurodo, kad atsakovai paliko netvarkingas patalpas, butuose liko daiktų, tą patvirtina su ieškiniu pateikti butų perdavimo priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir byloje esančios fotonuotraukos. Dėl buto valymo ir bute paliktų daiktų utilizavimo ieškovė patyrė 144,60 Eur išlaidas, ką patvirtina PVM sąskaitos faktūros serija VMB Nr. 000526752, serija VMB Nr. 000524507. Šių išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi, jei butus, pasibaigus nuomos santykiams, atsakovai būtų perdavę tvarkingus ir be daiktų, t. y. taip, kaip tą nustato Nuomos sutarties sąlygos. Atsakovė nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, nurodydama, kad Bute Nr. 1 ir Bute Nr. 2 ji gyveno labai ribotą laiką, gyvenamoji vieta Bute Nr. 2 buvo deklaruota tik formaliai, siekiant užtikrinti vaiko teisę jam lankyti mokyklą, todėl nuostoliai turėtų būti priteisti tik iš L. C.. Šie atsakovės argumentai vertintini kritiškai. Patalpų atlaisvinimo metu (2021-07-12) atsakovai buvo sutuoktiniai. Pažymėtina, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkai ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš sutarties (CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl 144,60 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei iš atsakovų taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl to, patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisiamas 23,00 Eur žyminis mokestis ir 23,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš atsakovų L. C. ir R. Š. (R.-C.) 144,60 Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų L. C. ir R. Š. (R.-C.) po 11,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovų L. C. ir R. Š. (R.-C.) po 11,97 Eur pašto išlaidų valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
