Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-245/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14193-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 73.2.6.1

(S)

2013 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai UAB „Urbico“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UADB „Ergo Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – D. D.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliami klausimai dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo aplinkybių ir dėl terminų, taikytinų reiškiant iš šių santykių kylančius reikalavimus draudikams.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš RUAB „Urbico“ 14 408,70 Lt draudiko išmokėtų sumų eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti, nepatenkinus šio reikalavimo, priteisti draudiko išmokėtas sumas iš RUAB „Urbico“, solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Ergo Lietuva“ 14 408,70 Lt draudiko išmokėtų sumų eismo įvykio padarytai žalai atlyginti ir procesines palūkanas nuo ieškinio sumos, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2008 m. liepos 28 d. Vilniuje, Tauro – Kalinausko – Mindaugo gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis BMW 530, vairuojamas D. D. (transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomu draudimu apdraustas AB „Lietuvos draudimas“) ir automobilis „VW Passat“, vairuojamas E. F. (transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas ADB „Ergo Lietuva“). E. F. vairuojamas „VW Passat“ nuo smūgio atsitrenkė į Mindaugo gatvėje stovėjusį J. R. priklausantį automobilį „Honda Civic“, o šis nuo smūgio atsitrenkė į I. A. priklausantį automobilį „Ford Focus“. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nustatyta, jog eismo įvykio dalyviai Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir negalėjo numatyti šio įvykio kilimo, todėl jų veiksmuose nėra ATPK 9 straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio ar neatsargaus veikimo arba neveikimo; nurodė, kad sankryžoje eismo įvykio metu buvo sutrikęs šviesoforų darbas ir tai tapo eismo įvykio priežastimi. Automobilis „Honda Civic“ savanoriškuoju transporto priemonių draudimu buvo apdraustas ADB „Reso Europa“. Ieškovas pažymėjo, kad ieškovas pagal UAB „JARR Autoservisas“ pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą atlygino 14 408,70 Lt dydžio nuostolius, susijusius su automobilio Honda Civic sugadinimu eismo įvykio metu. Nurodė, jog šviesoforo darbo sutrikimas tapo eismo įvykio priežastimi, o RUAB „Urbico“ eismo įvykio metu administravo Vilniaus mieste esančius šviesoforus. Pažymėjo, kad šiuo pagrindu 2008 m. gegužės 8 d. atsakovui RUAB „Urbico“ buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau skola nebuvo atlyginta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad negali vadovautis liudytojų parodymais, nes jie yra nepatikimi, o policijos pareigūnų 2008 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas neturi prejudicinės galios; nurodė, kad vadovaujasi atsakovo pateiktu įrodymu – šviesoforo valdiklio FC2000, valdančio Kalinausko – Mindaugo gatvių sankryžą, techninėmis charakteristikomis, kuriose nurodyta, kad šio valdiklio patikimumą garantuoja aukšti standartai ir griežta kokybės kontrolė. Pažymėjo, kad techninėse valdiklio charakteristikose nurodyta, jog yra vykdomas prieštaros grupių monitoringas naudojant nesėkmių nepatiriančius principus. Valdiklis prižiūri, kad vienu metu skirtingomis kryptimis nedegtų tik žalias šviesoforo signalas, kiekvienas lempos jungiklis turi specialias negendančias prieštarų monitoriaus logines schemas. Prieštarų monitoriaus loginės schemos niekada negenda. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė nei RUAB „Urbico“, nei kitų proceso dalyvių kaltės, todėl ieškinio dėl RUAB „Urbico“ netenkino.

Dėl reikalavimo AB „Lietuvos draudimas“ ir UADB „Ergo Lietuva“ teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodo, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja iš AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Ergo Lietuva“ solidariosios atsakomybės, nors šioms draudimo bendrovėms reiškiami reikalavimai yra kildinami iš dviejų skirtingų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, o ne iš delikto; šiuo atveju solidarioji atsakomybė negalima. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo nuostatomis, nukentėjusiam asmeniui siekiant gauti žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens draudiko, šis gali reikšti pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo per vienerius metus nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos, šie terminai yra naikinamieji ir jiems pasibaigus išnyksta draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką, todėl reikalavimo teisė, perėjusi žalą atlyginusiam ieškovui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Teismas sprendė, kad ieškovas dėl šio įvykio nėra pareiškęs pretenzijos AB „Lietuvos draudimas“ bei ADB „Ergo Lietuva“ per įstatymo nustatytą terminą, todėl ieškovui taikė vienerių metų naikinamąjį pretenzinį terminą, nustatytą TPVCAPD įstatymo 16 straipsnyje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo skundą 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Kolegijos nuomone, nukentėjusiam trečiajam asmeniui nustatytas vienerių metų terminas kreiptis su reikalavimu (pretenzija) į draudiką yra materialiosios teisės terminas, nustatantis laiko tarpą, per kurį nukentėjęs trečiasis asmuo turi šią teisę įgyvendinti ir informuoti draudiką apie draudimo įvykį bei pareikšti reikalavimą išmokėti draudimo išmoką. Pastarasis, gavęs šiuos duomenis per nustatytą terminą, turi pagrindą pradėti draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo procesą, t. y. šis terminas yra įstatyme nustatytas nukentėjusiam trečiajam asmeniui priklausančios materialiosios subjektinės teisės į draudimo išmokos atlyginimą iš draudiko galiojimo bei įgyvendinimo terminas. Praėjus vienerių metų terminui nuo žalos atsiradimo dienos arba, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo apie žalos atsiradimą sužinojo ar turėjo sužinoti vėliau, nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti dienos, nukentėjusio trečiojo asmens teisė į draudimo išmoką pasibaigia (santykinai naikinamasis terminas). Pasibaigus ketverių metų terminui po eismo įvykio, nukentėjusio trečiojo asmens subjektinė teisė į draudimo išmoką negrįžtamai pasibaigia ir nebegali būti įgyvendinama, t. y. baigiasi ateityje (absoliučiai naikinamasis terminas, TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalis; CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Dėl to, nepareiškus reikalavimo (pretenzijos) draudikui per TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, ieškinį būtų pagrindas atmesti ne dėl ieškinio senaties pasibaigimo, bet dėl ieškinio nepagrįstumo (materialiosios teisės galiojimo pasibaigimo, taigi – dėl materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo). Ieškovas atsakovams ADB „Ergo Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ subrogacijos pagrindu pretenzijas turėjo pateikti iki 2009 m. liepos 28 d., tačiau to nepadarė, o į eismo įvykį sukėlusių asmenų draudikus kreipėsi tik 2010 m. sausio mėnesį, t. y. beveik po pusmečio, kai pasibaigė teisės į draudimo išmoką galiojimas. Kadangi vienerių metų terminas pretenzijai draudikui pareikšti yra naikinamasis, tai praleidęs šį terminą ieškovas neteko materialiosios subjektinės teisės į išmokėtos draudėjai draudimo išmokos atlyginimą (CK 1.117 straipsnio 4 dalis) ir teisės į ieškinio patenkinimą. Dėl to ieškinys atsakovams – draudikams turėjo būti atmestas remiantis vien šiuo pagrindu.

Dėl ieškovo reikalavimo RUAB „Urbico“, teisėjų kolegija nurodė, kad policijos pareigūno 2008 m. rugpjūčio 13 d. nutarime nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios, nes jos nustatytos valstybės įgalioto policijos pareigūno, atsisakiusio pradėti administracinės teisenos procedūrą. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar eismo įvykį sukėlusių asmenų paaiškinimai dėl žalio šviesoforo signalo degimo vienu metu važiuojant skirtingomis kryptimis yra teisingi, galėjo skirti techninę ekspertizę. Tačiau teismas šioje byloje dėl 14 408,70 Lt priteisimo pagrįstai to nedarė, o vadovavosi pagal faktines aplinkybes tapačioje byloje 2009 m. liepos 21 d. atliktos ekspertizės, kurioje buvo aiškinamasi, ar galimas toks šviesoforo gedimas, kad pagrindiniu ir šalutiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms tuo pačiu metu degtų žalias arba raudonas šviesoforo signalai, padaryta išvada. Ekspertas padarė vienareikšmę išvadą, kad tokia situacija, kai pagrindiniu ir šalutiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms tuo pačiu metu dėl šviesoforo gedimų degtų tos pačios spalvos (žalios arba raudonos) šviesoforo signalas, negalima. Liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes nė vienas jų eismo įvykio nematė, be to, tokią liudytojų nuomonę paneigia eksperto išvada.

Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės BMW 530 valdytojas UAB „Hermis fondų valdymas“ (draudėjas) į šios civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas. Nepaisant tokių procesinių aplinkybių byloje, kolegijos manymu, jos nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą dėl to, kad byloje nustatytas savarankiškas pagrindas netenkinti pareikšto ieškinio atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Ergo Lietuva“ ir tokiu sprendimu, kuriuo ieškinys atmetamas, ne tik nenuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojo – draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) teisių ir pareigų, bet net ir nėra pasisakyta dėl jo teisių ir pareigų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį ir bylą gražinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalies taikymo klausimu yra prieštaringa, todėl, peržiūrėjus šią bylą kasacine tvarka, yra tikslinga suformuoti aiškią ir nuoseklią teismų praktiką šiuo klausimu. Skundžiamoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, išdėstydamas TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodyto pretenzinio termino pasibaigimo padarinius, iš esmės laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje suformuluotų taisyklių, jas papildydamas savo teisine pozicija dėl šio termino laikymo materialiosios teisės terminu. Kasatorius nesutinka su tokiu aiškinimu. Visiškai priešinga pozicija nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-368/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-368/2012">3K-7-368/2012</a>. Kasatorius sutinka su naujausia Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

2. Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisėtai pirmenybę skyrė su byla nesusijusio daikto ekspertizės aktui, nepagrįstai atmetė prisiekusių liudytojų parodymus bei oficialųjį rašytinį įrodymą. Kasatoriaus manymu, nepagrįstai kaip nepatikimi buvo įvertinti ir liudytojų parodymai. Byloje apklausti liudytojai matė šviesoforų darbą tiek prieš eismo įvykį, tiek po jo – abiem atvejais šviesoforai veikė netinkamai. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad šviesoforų sutrikimų buvo, ir jie neabejotinai galėjo tapti eismo įvykio priežastimi. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai rėmėsi vieninteliu atsakovui RUAB „Urbico“ palankiu įrodymu – kitoje civilinėje byloje atliktos ekspertizės aktu. Toks ekspertizės aktas, ieškovui neturint galimybės nei pateikti klausimų ekspertams, nei prašyti papildomos ekspertizės, negali būti laikomas pakankamai objektyviu. Nors atlikta ekspertizė yra susijusi su tokio paties modelio (FC-2000) šviesoforų valdikliu, byloje nėra duomenų, kad šių valdiklių struktūra identiška – ji gali skirtis priklausomai nuo valdiklio pagaminimo metų ar pan. Nors šioje ekspertizėje ir pasisakyta, kad šviesoforai negali abiem kryptimis rodyti tik žalią arba tik raudoną šviesą, tačiau nepaneigta galimybė, kad važiuojančiąjam pagrindiniu keliu gali mirksėti geltona spalva (kas reikštų, jog šviesoforas neveikia ir reikia vadovautis kelio ženklias), o važiuojančiąjam šalutiniu keliu – degti eismą leidžianti žalia, kas sudarytų sąlygas įvykti eismo įvykiui.

3. Kasatoriaus nuomone, teismai neatskleidė bylos esmės. Tai yra absoliutus nutarčių negaliojimo pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo: „pažymėtina, kad teismas iš viso netyrė eismo įvykio kilimo priežasties, nesiaiškino dėl autoįvykio kaltų asmenų, dalyvavusių autoįvykyje“. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta galioti kaip atitinkanti teismo sprendimams (nutartims) keliamus reikalavimus. Kasatoriaus įsitikinimu, taip buvo pažeistos proceso teisės normos (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai lėmė neteisėtos nutarties apeliacinėje instancijoje priėmimą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, kad pasibaigė eismo įvykio dalyvių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikų sutartinė atsakomybė (apie tokios išvados neteisėtumą pasisakyta pirmiau), ir ta pačia nutartimi pasisakęs, jog „ši nutartis neužkerta galimybės ieškovui įstatymų nustatyta tvarka reikšti reikalavimų eismo įvykyje dalyvavusiems kaltiems žalą padariusiems asmenims tiesiogiai pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.270 straipsnio 4 dalis)“, nusprendė dėl nedalyvavusio byloje asmens (UAB „Hermis fondų valdymas“) teisės pasinaudoti draudimo apsauga; be to, atėmė iš jo teisę ginčyti, kad eismo įvykio priežastis vis dėlto buvo šviesoforų netinkamas veikimas, o ne jo neteisėti veiksmai.

Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovai AB „Lietuvos draudimas“, UADB „Ergo Lietuva“ ir RUAB „Urbico“ prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai, papildomai nurodant, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta anksčiau nei kasacinio teismo išaiškinimas dėl TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodyto pretenzinio termino pasibaigimo padarinių, todėl materialiosios teisės normos buvo taikytos tinkamai.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami.

Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo ir ieškinio senaties taikymo iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams

Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 28 d. Vilniuje, Tauro – Kalinausko – Mindaugo gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis BMW 530, vairuojamas D. D. (transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomu draudimu apdraustas AB „Lietuvos draudimas“) ir „VW Passat“, vairuojamas E. F. (transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas ADB „Ergo Lietuva“). E. F. vairuojamas „VW Passat“ nuo smūgio atsitrenkė į Mindaugo gatvėje stovėjusį J. R. priklausantį automobilį „Honda Civic“, kuris savanorišku transporto priemonių draudimu buvo apdraustas ADB „Reso Europa“. Kasatorius (ADB „Reso Europa“ teisių perėmėjas) pagal UAB „JARR Autoservisas“ pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą atlyginęs patirtus 14 408,70 Lt dydžio nuostolius, susijusius su automobilio „Honda Civic“ sugadinimu eismo įvykio metu, prašo juos priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Ergo Lietuva“, todėl nagrinėjamu atveju aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutarties pagrindu susiklostančių teisinių santykių reguliavimas, jo aiškinimas bei taikymas, atsižvelgiant į šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančius subjektus, jų teisių ir pareigų apimtį. TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2009">3K-3-382/2009</a>). TPVCAPD sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia išvada kasacinio teismo yra grindžiama tuo, kad kai žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, šių apimtis turi įtakos nukentėjusiojo teisės reikalauti iš draudiko atlyginti žalą įgyvendinimui, pvz., jeigu nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis viršys TPVCAPD sutartyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, draudikas turės pareigą sumokėti nukentėjusiajam tik šių ribų neviršijančią žalos atlyginimo dalį. Be to, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (nagrinėjamu atveju – TPVCAPD įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Toks aiškinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai esmę (CK 6.191, 6.987 straipsniai, Draudimo įstatymo 108 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-368/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-368/2012">3K-7-368/2012</a>).

Jau buvo minėta, kad kasatorius, atlyginęs nukentėjusiai J. R. žalą, pareiškė reikalavimus D. D. draudikui AB „Lietuvos draudimas“ ir E. F. draudikui ADB „Ergo Lietuva“, todėl jis tapo žalą padariusių asmenų ir jų draudikų draudimo sutarčių pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu ir sprendžiant šį ginčą taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tarp jų susiję su TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta pretenzijų dėl padarytos žalos pateikimo tvarka ir CK nustatytais šiems santykiams ieškinio senaties terminais bei jų taikymu.

TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūra, kurios nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimo teisė būtų patenkinta nesikreipiant į teismą dėl žalos atlyginimo. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus (vienerius metus, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos) pateikiant pretenziją draudikui. Pretenzijos tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2013">3K-3-133/2013</a>, konstatuota, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiškia reikalavimą atlyginti žalą draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimą patenkinti, todėl ieškinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje If P&C Insurance v Lietuvos draudimas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-15/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-15/2013">3K-3-15/2013</a>, taip pat konstatuota, kad kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis motyvuotu atsakymu (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) atsisako ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi aptartais išaiškinimais teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykis, kurio metu apgadintas J. R. automobilis, įvyko 2008 m. liepos 28 d.; kasatorius žalą, patirtą dėl eismo įvykio, atlygino 2008 m. lapkričio 10 d. Tai reiškia, kad jis teisę per vienerius metus reikšti draudikams pretenziją įgijo 2008 m. lapkričio 10 d. Byloje taip pat nustatyta, kad kasatorius pretenziją atsakovui RUAB „Urbico“ pareiškė 2009 m. kovo 5 d. ir atsakymą į ją gavo 2009 m. kovo 18 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad kasatorius TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pareiškė pretenzijas draudikams AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Ergo Lietuva“; nustatyta, kad kasatorius šioje byloje ieškinio reikalavimus draudikams pareiškė 2010 m. sausio mėnesį. Taigi kasatorius, nereikšdamas draudikams pretenzijų, pareiškė jiems ieškinio reikalavimus atlyginti žalą, patirtą sumokėjus draudimo išmoką už J. R. apgadintą automobilį. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalį pretenzijos dėl žalos atlyginimo pareiškimas yra privalomas ir jos nepareiškus kasatorius patiria neigiamus teisinius padarinius, susijusius su jam mažiau palankiu senaties termino skaičiavimu, tačiau nepraranda teisės kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, todėl nesinaudojimas TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta pretenzine tvarka nepaneigia kasatoriaus teisės į pažeistų teisių gynybą (CPK 5 straipsnis); kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-368/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-368/2012">3K-7-368/2012</a>). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriui, nepasinaudojus įstatymo nustatyta teise pareikšti atsakingiems draudikams pretenziją, išlieka teisė pareikšti jiems ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau tokiu atveju jam atsiranda su tuo susiję teisiniai padariniai. Jau buvo minėta, kad pretenzijos tikslas – pareikalauti, jog draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Jei pretenzine tvarka, kaip reikalaujama įstatymo, naudojamasi – draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista ir nuo atsisakymo dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Jei reikalavimo teisę turintis asmuo nesinaudoja įstatyme nustatyta pretenzine tvarka ir kreipiasi į teismą su ieškiniu atsakingam draudikui, reiškia, kad jis atsisako jam palankesnio senaties termino skaičiavimo, nes šiuo atveju senaties termino pradžia susiejama ne su pretenzijos nepatenkinimo diena, bet su laiko atžvilgiu ankstesne – teisės į pretenziją atsiradimo diena (kuri yra ir materialiojo teisinio reikalavimo teisės į draudiką atsiradimo diena). Nuo šios dienos skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta, kasatorius žalą nukentėjusiajai atlygino 2008 m. lapkričio 10 d., o ieškinį atsakingiems draudikams pareiškė 2010 m. sausio mėnesį. Taigi ieškinį jis pareiškė praleidęs įstatymo nustatytą vienerių metų terminą. Atsakovai AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Ergo Lietuva“, atsikirsdami į ieškinį, nurodė, kad kasatorius, teikdamas ieškinį, praleido TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti ir dėl to prašė ieškinį atmesti, t. y. šie atsakovai klaidingai aiškino pretenzinės tvarkos prasmę, tačiau aiškiai įvardijo, kad prašo netenkinti ieškinio dėl praleisto termino reikalavimams pareikšti, tai prilygsta prašymui taikyti ieškinio senatį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius aiškiai nesuformulavo priežasčių, dėl ko praleido ieškinio senaties terminą, ir byloje nenustatyta svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad kasatorius yra draudimo bendrovė, užsiimanti draudimo veikla ir yra profesionali šios srities žinovė, turinti didelius žmogiškuosius ir finansinius resursus, todėl jai buvo žinomos aptartos TPVCAPD įstatymo ir CK normos, reglamentuojančios pretenzijų pateikimo tvarką ir draudimo teisiniams santykiams nustatytą sutrumpintą ieškinio senatį. Būdama rūpestinga ir atidi savo teisių apsaugai, ji turėjo galimybę ginti pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau to nepadarė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui draudikams AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Ergo Lietuva“ ir tai sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą šiems atsakovams atmesti (CK 131 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas kasatoriaus skundo, nurodė, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti yra naikinamasis ir jį praleidęs kasatorius neteko teisės reikalauti draudikų atlyginti žalą. Remdamasi pirmiau aptartu teisės aiškinimu teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pretenzijos instituto tikslą ir paskirtį, t. y. netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, tačiau dėl ieškinio senaties termino pažeidimo iš esmės pagrįstai kasatoriaus ieškinio draudikams AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Ergo Lietuva“ netenkino, todėl teisėjų kolegija nutartyje aptartais motyvais palieka šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį nepakeistą.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2011">3K-3-415/2011</a>; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2012">3K-3-46/2012</a>; 2012 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-348/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-348/2012">3K-3-348/2012</a>; kt.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus būtina atsižvelgti ir į bylos specifiką.

Tais atvejais, kai yra prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, bylą nagrinėję teismai turėjo pasisakyti, kuriais įrodymais ir kodėl vadovaujasi, kokie kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ar paneigia bylos šalių nurodomas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. UAB „Lijasta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-307/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-307/2012">3K-3-307/2012</a>).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, laikėsi aptartų kasacinio teismo suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 185 straipsniai). Teismas vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, pateiktą ekspertizės aktą, kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. vertino atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę ir jų visetą; argumentavo, dėl ko remiasi ekspertizės išvada, o ne liudytojų parodymais, ir dėl ko daro išvadą, jog atsakovo RUAB „Urbico“ neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys su žala neįrodyti. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad ekspertizė, kuria rėmėsi teismas, buvo atlikta kitoje byloje, nepaneigia jos įrodomosios reikšmės. Nors ekspertizė buvo atlikta nagrinėjant ginčą kitoje byloje, tačiau jos metu buvo tirti tokie patys šviesoforai, kokie įrengti nagrinėjamo eismo įvykio vietoje ir kurių tokius pačius sutrikimus įrodinėjo kasatorius. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas byloje netinkamai vertino įrodymus.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes teismas, minėta, nuosekliai tyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, kurios susijusios su RUAB „Urbico“ pareikštais reikalavimais.

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kasaciniame procese valstybė patyrė 75,09 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (j. a. k. 300633222) priteisti valstybės naudai 75,09 (septyniasdešimt penkis litus 9 ct) Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas