Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-72-445/2025
(S)
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00018-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
17.11.3; 22.10.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2025 m. rugsėjo 3 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant skundą padavusio asmens J. G. atstovei advokatei Eglei Latauskienei,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pareiškėjas) atstovės parengtą 2025 m. kovo 5 d. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-937-2025 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir policijos institucija) vyresniojo tyrėjo Virginijaus Pilecko 2025 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-937-2025 (toliau – ir Nutarimas) J. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda J. G. paskirta dėl to, kad jis 2024 m. liepos 26 d. 09 val. 26 min paliko stovėti transporto priemonę Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) bei pažymėtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004-11-30 įsakymu Nr. 38- 2769ž, skersai kelio, dėl ko kitos transporto priemonės toje kelio atkarpoje negalėjo tuo keliu pravažiuoti pro tokiu būdu paliktą stovėti ir trukdančią kitų transporto priemonių eismui transporto priemonę, buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G., atstovaujamas atstovės advokatės Eglės Latauskienės, skundu prašo panaikinti policijos pareigūno priimtą 2025 m. vasario 17 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną jo atžvilgiu. Prašo priteisti visas jo – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad jo mamai D. G. nuo 2020-09-24 asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas miško ūkio paskirties, esantis (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad policijos įstaiga turi įrodinėjimo pareigą atskleisti ir ištirti administracinio nusižengimo požymius, nes Varėnos r. PK fizinių asmenų (pranešėjų) ginčijamas pretenzijas dėl jų tariamai pažeistų teisių naudojantis ir valdant jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus miško ūkio paskirties, esančius (duomenys neskelbtini), aiškinosi ne pagal kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus dėl šių aplinkybių. Administracinio nusižengimo vietoje - Žemės sklype ir jo teritorijoje nėra teisėtai suformuoto ir įregistruoto „Bendrojo naudojimo kelio“, išskyrus Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo duomenyse įregistruotą istorinį administracinį sprendimą. Alytaus apskrities viršininko 2005 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 38-19893 Žemės sklype iki 2025-02-17 vadovaujantis istoriniais ir preliminariais dokumentais buvo nustatyta kita daiktinė teisė - kelio servitutas (0,03 ha) aptarnaujantis kaimyninius žemės sklypus miško ūkio paskirties, esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklype nuo 2025-02-18 vadovaujantis NŽT įgaliotojo asmens 2025-02-14 sprendimu Nr. 1SK-4817-(10.1 E.) buvo įregistruoti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal J. Rubino individualios įmonės matininko Jono Rubino parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 3075408 ir nustatyta kita daiktinė teisė - kelio servitutas (0,474 ha) teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), unikalus Nr. 100004250, pažymėtas žemės sklypo servituto plane M 1:1 000, esančiame elektroninėje žemės sklypo kadastro duomenų byloje. Registruoti Žemės sklypo kadastriniai duomenys ir patvirtintas Žemės sklypo planas su koordinačių žiniaraščiu patvirtina, kad Žemės sklype nėra jokio bendrojo kelio, kuris trukdo kitiems asmenims naudotis jiems priklausančiais ir valdomais žemės sklypais miško ūkio paskirties. Žemės sklypo kadastriniai duomenys administracinio nusižengimo byloje paneigia policijos ar pranešėjų teiginius apie „Bendrojo naudojimo kelią“ ir pan. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtina, kad J. G. mamos D. G. Žemės sklype nebuvo jokio bendro naudojimo kelio, kas suponuoja išvadą, kad pašaliniai asmenys galėjo savavališkai suformuoti privačiame žemės sklype kelio provėžas, neturėdami jokio teisinio pagrindo, ir šiomis aplinkybėmis neturi jokios teisės skųstis pranešėjų teisių pažeidimais. Skunde nurodoma, kad juridiniai faktai ir dokumentai patvirtina, jog Žemės sklype nėra jokio bendrojo naudojimo kelio, jis gali egzistuoti tik šalia Žemės sklypo, ir tai bendrojo naudojimo keliui būtina valstybės nuosavybės forma ir jis privalo būti teisiškai įregistruotas bent Varėnos rajono savivaldybės administracijose tvirtinamuosiuose teisės aktuose ir pan. Tokių duomenų, nei Skyrius, nei kiti asmenys į bylą nepateikė, atvirkščiai nurodyta, kad tokio bendrojo naudojimo kelio J. G. mamos D. G. privačiame Žemės sklype nėra, tokiu atveju, nėra ir administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių sudėties. Jeigu pranešėjai mano, kad jo ar/ir kitų gretimų žemės sklypų savininkų teisė naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais yra pažeidžiama vien tuo, kad jie negali naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais miško paskirties dėl J. G. sudaromų kliūčių naudotis (privažiuoti, išvažiuoti) prie jiems priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), jie turi teisę Civilinio proceso kodekso tvarka kreiptis į teismą su reikalavimais uždrausti kitiems asmenims atlikti veiksmus ribojančius jų teisę naudotis ir valdyti jiems priklausančiais žemės sklypais. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bei nauji juridiniai faktai patvirtina, kad asmens patraukto administracinėn atsakomybėn J. G. mamos D. G. Žemės sklype teisiškai reikšmingais 2004 metais nebuvo jokio bendro naudojimo kelio, kas suponuoja išvadą, kad pašaliniai asmenys galėjo savavališkai suformuoti privačiame žemės sklype kelio provėžas neturėdami jokio teisinio pagrindo, tačiau piktnaudžiaujant valstybės tarnautojų įgaliojimais siekia savo neteisėtus veiksmus ir jų padarinius įteisinti. Teismo posėdžio metu išsakytoje baigiamojoje kalboje, prieš tai duotuose žodiniuose paaiškinimuose pareiškėjo atstovė palaikė skundo reikalavimus.
Atsiliepimu institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismo prašo 2025 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus pateiktame atsakyme dėl kelio, esančio (duomenys neskelbtini), statuso, nurodyta, kad išnagrinėjus žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentus, Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Abrise Nr. 3-4, rytinėje dalyje (gretimybėje Nr. B-C) grafiškai pavaizduotas kelias, o Akte Nr. 3-4 nurodyta, kad žemės sklypas glaudžiasi prie bendro naudojimo kelio. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Abrise Nr. 40, vakarinėje dalyje (gretimybėje Nr. E-F) grafiškai pavaizduotas kelias, o Akte Nr. 40 nurodyta, kad žemės sklypas glaudžiasi prie bendro naudojimo kelio, todėl daroma išvada, kad tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo kelias, kuris taip pat pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 38-2769-ž. Tokius duomenis patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, kuriuose nurodoma, kad tai yra vienintelis kelias, kuriuo galima pasiekti žemės sklypus, esančius už įvykio vietos, link Ilgio ežero ir Nacionalinė žemės tarnyba išaiškino, kad tai yra bendro naudojimo kelias; įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2023-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUxMS05MjQvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-511-924/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-511-924/2023">e2A-511-924/2023</a>, iš kurios matyti, kad šioje byloje yra pasisakoma apie vietovėje egzistuojantį ir teisiškai įteisintą bendrojo naudojimo kelią; Žemės fondo apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl žemės fondo apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Apskaitos taisyklės) 14 punkte nurodyta, kad kaimo vietovėse prie kelių taip pat priskiriami žemės plotai, nuolat naudojami mechaninėms ir kinkomojo transporto priemonėms, žemės ūkio technikai privažiuoti prie sodybų, statinių, žemės sklypų, miškų, vandens telkinių ar gyvuliams ginti, nors juose neįrengtos sankasos, grioviai, kiti kelio įrengimai ir važiuojamoji kelio dalis neužpilta smėliu ar žvyru (lauko keliai); Varėnos rajono savivaldybės administracijos raštas dėl informacijos apie kelią pateikimo, kuriame nurodyta, kad minimas kelias Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtas kaip vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris nėra įtrauktas į Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, patvirtintą Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-IX-149, t. y. šis kelias nėra Varėnos rajono savivaldybės nuosavybė.
Skundas tenkintinas.
Panaikintinas nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
J. G. skundžiamu 2025 m. vasario 17 d. nutarimu patrauktas atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Nutarime nurodyta, kad J. G. 2024 m. liepos 26 d. 09 val. 26 min paliko stovėti transporto priemonę Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) bei pažymėtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004-11-30 įsakymu Nr. 38- 2769ž, skersai kelio, dėl ko kitos transporto priemonės toje kelio atkarpoje negalėjo tuo keliu pravažiuoti pro tokiu būdu paliktą stovėti ir trukdančią kitų transporto priemonių eismui transporto priemonę, tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimai.
Kelių eismo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 Nr.1950, aktuali redakcija nuo 2024-02-01) 150.10. papunktį numatyta: ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Nurodyta vieta – bendro naudojimo kelias, esantis (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažymėtame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004-11-30 įsakymu Nr.38-2739ž.
Skundą padavęs asmuo J. G. nurodo, kad įvykio vieta yra D. G. priklausančiame žemės sklype, o ne tarp jos ir gretimo sklypo.
J. G. 2024-11-13 surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo padarymo vieta pagal koordinates – (duomenys neskelbtini), 2024-07-26, 09.26 val.
Sulyginus administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytą įvykio vietą, vienodai nurodyta (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nutarime jau nėra nurodytos konkrečios įvykio vietos koordinatės.
Pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės A. R. 2024-07-26 tarnybinį pranešimą, nurodyta, kad miške ant bendro naudojimo kelio vedančio link Ilgio ežero, kur asmenys turi savo žemės sklypus, buvo pastatytas ir paliktas automobilis Volvo V70, v.nr. (duomenys neskelbtini), įvykio koordinatės ((duomenys neskelbtini).
Pagal nurodytas koordinates administracinio nusižengimo protokole ir koordinates, nurodytas vyr. patrulės A. R. tarnybiniame pranešime – įvykio vietos koordinatės yra skirtingos.
Kiekvienas kelias (tiek ir bendro naudojimo kelias) turi pradžią ir pabaigą, jungia atitinkamus kelius ar privačius žemės sklypus. Šiuo aspektu kelio pradžia, nei pabaiga nėra įvardinta nei 2024-11-13 surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei 2025-02-17 priimtame nutarime.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Arvydo Alekšiūno 2025-05-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio buvimo vieta įvykio vietoje buvo nustatyta policijos pareigūno tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu šalia stovėjusių trijų transporto priemonių, tarp kurių buvo ir Volvo V70, v.nr.(duomenys neskelbtini). Siekiant objektyvesnių duomenų gavimo buvo pasitelkta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė S.Maciukonytė, kaip asmuo turintis specialių žinių geodezijos srityje ir NŽT darbinėje veikloje naudojamu prietaisu buvo nustatytos tikslios įvykio vietos ir vietovėje esančio bendro naudojimo kelio koordinates. Jam nurodžius automobilio Volvo V70, v.nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietą, vyr. specialistė tarnybiniu GPS imtuvu Spectra Precision SP 60 nustatė tos vietos koordinates. Policijos pareigūnė nustatė koordinates stovėdama šalia automobilių, o vyr. specialistė nustatė koordinates tiksliai po stovėjusiu automobiliu.
ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt.
Įvykio vieta nebuvo apžiūrėta vadovaujantis ANK nuostatomis, kadangi nebuvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, o tikslios įvykio vietos praėjus nusižengimo padarymo momentui atkurti neįmanoma. Įvykio vieta (administracinio nusižengimo vieta) nėra fiksuota nei vaizdo įrašais, (nei fotonuotraukomis), išskyrus policijos pareigūnės, buvusios įvykio vietoje tarnybiniu pranešimu. Kokiu būdu vyr. patrulė A. R. nustatė, kad automobilis yra ant bendro naudojimo kelio, tarnybiniame pranešime nėra nurodyta. Policijos pareigūnės nurodymas (tarnybiniame pranešime) dėl įvykio vietos buvimo yra subjektyvus, kadangi nurodoma į bendro naudojimo kelią nesiremiant jokia kelio registracija, kelio ar žemėtvarkos planu bei kitais dokumentais.
Pagal ANK 587 straipsnio 1 dalį ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolą pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. ANK 569 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
Nagrinėjamu atveju nebuvo gauta specialisto išvada, kadangi nebuvo surašytas toks specialisto procesinis dokumentas. Apie tai, kad atliekant duomenų fiksavimo veiksmą (įvykio vietos apžiūrą, parodymų patikrinimą vietoje) dalyvavo ir specialistė S. Maciukonytė, nėra surašytas joks procesinis dokumentas. Dėl to S. Maciukonytės nurodytos aplinkybės dėl įvykio vietos nelaikytinos objektyviais įrodymais (ji pati nematė stovinčio automobilio, o nustatinėjo vietą pagal policijos vyr. tyrėjo nurodymus).
ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tuo tarpu ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taigi, būtent šios teisės normos apibrėžia reikalavimus įrodymų leistinumui ir liečiamumui (sąsajumui).
Pagal grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktą 2004-07-19, kuriame nurodytas privažiavimas prie sklypo: sklypas glaudžiasi prie bendro naudojimo kelio.
Sklypo ribų nustatymo Abrise pažymėtas kelias, kuris glaudžiasi su sklypo riba, į šį kelią įeina kelias, kuris kerta žemės sklypą (išmatavimai, plotis, nenurodyti).
Nustatyta, kad asmens patraukto administracinėn atsakomybėn J. G. motinai D. G. nuo 2020-09-24 asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,2457 ha ploto žemės sklypas miško ūkio paskirties, esantis (duomenys neskelbtini)).
Kauno apygardos teismo 2023-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr.E2A-511-924/2023 nurodyta, kad žemės sklypas, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. G., o žemės sklypas, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), priklauso Ž. D. ir A. D..
Pagal šio žemės sklypo planą (priklausantį D. G.) yra tik pažymėtas servitutinis kelias, einantis per D. G. žemės sklypą, o kitas kelias yra lygiagrečiai su jos žemės sklypo riba, maždaug iki pusės jai priklausančio žemės sklypo, o kur eina toliau, nėra pažymėta.
Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pateiktose policijos pareigūnų nuotraukose matyti transporto priemonių provėžos ir kelias skiriasi i dvi puses: į kairę ir į dešinę. Nėra jokių duomenų apie šių provėžų buvimo vietą, t. y. ar jos yra kam nors priklausančiame žemės sklype, ar yra ant dviejų žemės sklypų ribos. Pažymėta tik vieta galimai buvusių transporto priemonių – provėžose, keliui išskyrus į dešinę pusę, miško laukymėje.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog negalimos situacijos, kad, teisėtai priimtu administraciniu aktu nustačius kelio servitutą, būtų neaiškus jo turinys (servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi svetimu žemės sklypu susisiekimo tikslais teisės). Tais atvejais, kai administraciniu aktu nustatyto kelio servituto turinys nėra nurodytas pačiame administraciniame akte, jis nustatomas pagal su tokiu administraciniu aktu tiesiogiai susijusius teritorijų planavimo dokumentus, kurie privalo būti parengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023, 49 punktas).
Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini), buvusio savininko A. C. (vėliau savininkė D. G.) sklypo ribų nustatymo Abrise (2024-07-19) yra žemės sklype tik vienas nurodytas kelias – kelias į kairę kertantis nurodytą sklypą, o kitas – gretimai sklypo ribos.
Nustatyta, kad Žemės sklypas suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 38-2769-ž (b. l. 93). Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025-04-11 rašte nurodoma, kad palyginus 2004-07-19 abrise ir 2024-11-07 plane nurodytus sprendinius, nustatyta, kad abrise ir plane nurodyta informacija apie Žemės sklypo pietvakarinėje dalyje esančią gretimybę – bendro naudojimo kelią, sutampa. Kada atsirado provėžomis pareiškėjo įvardijamas kelias byloje nėra nustatyta. Bylos duomenimis Žemės sklype 2024 m. liepos 18 d. buvo atliekami kadastriniai matavimai, kuriuos atliko matininkas Jonas Rubinas, sklypo planas parengtas 2024-11-07, jame kelias pažymėtas toje vietoje, kur buvo numatytas 2004 metais.
Alytaus apskrities Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004-11-30 d. įsakymu, kartografiškai yra pažymėtas tik kelias, nurodytas abrise, o ne kartografiškai pažymėtas yra dar vienas (tik neaišku ar tai kelias), einantis per visą A. C. (vėliau D. G.) sklypą, tačiau toks jo pažymėjimas kelia abejones ar tai tikrai buvo patvirtintas Alytaus apskrities viršininko įsakymu žemėtvarkos projekte, nes jo ir žymėjimas yra kitoks (išsiskiria žymėjimu – ištisiniu brūkšniu, o ne punktyriniu, kita spalva – ne tokia ryškia).
Pagal Alytaus apskrities Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) žemės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimo ir papildymo planą (yra nurodyta jo data-2004 m., tik nėra duomenų apie jo primėimą ir patvirtinimą), kelias per A. C. (vėliau D. G.) žemės sklypą eina gretimai šio žemės sklypo ribos, ir kelias pasuka į kairę pusę per žemės sklypą, tačiau nėra jokio kelio pačiame žemės sklype, kuris pasuktų į dešinę pusę. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame plane jau nėra ne kartografiškai pažymėto kelio, kuris buvo nurodytas ankstesniame žemėtvarkos projekte ir eitų per visą žemės sklypą. Kelias į dešinę pusę nuo D. G. žemės sklypo nurodytas kaip nuo šio sklypo ribos, bet ne žemės sklype. Nagrinėjamu atveju kalbama ne apie servitutinį kelią, bet kelią bendro naudojimo, toks koks jis įvardijamas žemės reformos įstatyme.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. Nr. 207 „DĖL ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ IR JIEMS PRILYGINAMŲ ŽEMĖS SKLYPŲ PLANŲ RENGIMO IR ĮGYVENDINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“(toliau -Metodikos) 48 punktą Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinės reikšmės kelius su: 48.1. nekilnojamojo turto objektais; 48.2. gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendrojo naudojimo teritorijomis; 48.3. esamais (projektuojamais) žemės sklypais. Vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias.
Nagrinėjamu atveju savininkės D. G. žemės sklype, vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), nėra nustatytas kelio servitutas ar kokios nors žemės naudojimo sąlygos, susijusio su bendro kelio buvimu nurodytame žemės sklype, pagal tiriamas aplinkybes (privažiavimas į Sviderskių ar kitų asmenų žemės sklypus).
Bendro naudojimo kelias arba viešasis kelias, vadovaujantis Metodikos 48.3 papunkčiu, vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias. Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad D. G. priklausančiame žemės sklype nebuvo teisėtai suformuoto ir įregistruoto bendrojo naudojimo kelio, tačiau pašaliniai asmenys galėjo savavališkai suformuoti privačiame žemės sklype kelio provėžas, neturėdami jokio teisinio pagrindo, ir tai traktuoti kaip bendro naudojimo keliu. Galbūt buvo siekiama čia suformuoti kelią, nes ir pirminiame žemėtvarkos projekte kita spalva ir kitu būdu galimai buvo pažymėtas, kaip esamas kelias.
2025-04-29 nutartimi, institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi nutarimą, buvo įpareigota nurodytas koordinates administracinio nusižengimo protokole pažymėti žemėlapyje bendro naudojimo kelyje. Gautame atsakyme nurodyta, kad policijos pareigūnai neturi tokių žinių ir kompetencijų atitinkamoje srityje, nurodytą vietą pažymėti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nurodytos aplinkybės kelia abejones, kaip tokiu atveju buvo nustatyta nusižengimo padarymo vieta.
Kur yra tiksli nusižengimo padarymo vieta, priimtame nutarime nėra nurodyta, apsiribojant nuoroda – tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nėra nurodyta kuo remiantis nustatytos tokios aplinkybės (pagal koordinates įvestas į konkrečią vietovę ar žemės sklypą ir pan.). Pagal priimtą nutarimą nėra aišku kur yra nusižengimo padarymo vieta, o nagrinėjamu atveju tai yra svarbu. Jeigu tai būtų ne D. G. priklausančiame žemės sklype, o gretutiniame sklype arba taip, kaip nurodyta D. G. žemės sklypo abrise ir žemėtvarkos projekte – riboje su gretutiniu žemės sklypo savininku, tokiu atveju būtų galima spręsti ir vertinti ar tai nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje ar 518 straipsnyje numatytas nusižengimas. Nagrinėjamu atveju visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Tiek pagal VĮ Registrų centro duomenis iš įregistruoto žemės sklypo plano, tiek pagal viešus duomenis iš REGIA žemėlapio, įvedus 2024-11-13 administracinio nusižengimo protokole, surašytame J. G. nurodytas įvykio vietos (nusižengimo padarymo vietos) koordinates į registruotą sklypą (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai matyti, kad nusižengimo padarymo vieta yra ne tarp žemės sklypų, kurių numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), o yra žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso D. G.), kaip ir kelias nurodytas tame pačiame žemės sklype, nors tai nėra pažymėtas Žemėtvarkos projekte bei sklypo ribų nustatymo Abrise, parengtame 2004-07-19.
Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi nutarimą, negali leistinais įrodymais pagrįsti priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi negali įvardinti konkrečios J. G. inkriminuoto nusižengimo padarymo vietos. Tiksliai nenustačius įvykio (nusižengimo padarymo vietos), J. G. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
Nutarimas vertintinas ir kitu aspektu, ar nurodyti veiksmai J. G. pastatant automobilį buvo padaryti kelyje.
Nagrinėjamu atveju nurodomas kelias nėra įtrauktas ir įrašytas į Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašą.
Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija informavo, kad nėra nurodytų žemės sklypų ir kelio valdytoja. Pagal jų duomenis bendro naudojimo kelias nėra pažymėtas žemės sklype (duomenys neskelbtini) (priklauso D. G.).
Pagal skundą padavusio asmens atstovės aiškinimą ir pateiktus vaizdo įrašus matyti, kad nagrinėjimo teisme metu kelio vieta yra pakitusi, lyginant su situacija, kuri buvo 2024-07-26 (nusižengimo padarymo dieną) ir bylos nagrinėjimo teisme dieną, t. y. vadinamas kelias perkeltas į kitą vietą, lygiai tokiu pačiu būdu, kuriame matyti pašalintos augalinės kilmės dirvožemis ir transporto priemonių provėžos.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025-04 mėn. rašytinį atsakymą, palyginus Abrise ir Plane nurodytus sprendinius, nustatyta, kad Abrise ir Plane nurodyta informacija apie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje dalyje esančią gretimybę - bendro naudojimo kelią, sutampa, t. y. bendro naudojimo kelio vieta po kadastrinių matavimų atitinka Abrise nurodytą kelio vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Abrise, tiek Plane ir iki kadastrinių matavimų pradžios nebuvo pažymėtas joks bendro naudojimo kelias, išskyrus servitutinį kelią (dėl kurio ginčo nėra ir jis nėra susijęs su tiriama situacija).
Pagal atliktus ir įregistruotus kadastrinius matavimus, kelio vieta pažymėta lygiagrečiai D. G. žemės sklypo ribos (kadastrinių matavimo nustatymo data – 2024-07-18).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 97 dalis nustato, kad viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad Eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė. Kelių eismo taisyklių 3.7. papunktyje nurodyta, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia kelio sąvoką, t. y. kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.
Žemės sklypo vieta (servituto kelias) gali turėti kelio elementų Lietuvos Respublikos kelių įstatymo prasme, bet gali jų ir neturėti. Augaliniu sluoksniu padengto žemės sklypo, kuriame yra daugiametė pieva, vieta, neturinti nė vieno kelio elemento, nors joje ir nustatytas kelio servitutas, nėra kelias Kelių įstatymo prasme (Kasacinio teismo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgxLTQwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-181-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-181-403/2023">e3K-3-181-403/2023</a>).
Nagrinėjamu atveju įvardijamas ir nurodomas kelias D. G. priklausančiame žemės sklype, kaip bendro naudojimo kelias, kuris nėra įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas kaip kelias (viešasis kelias), kadangi tinkamai nėra pažymėtas žemėtvarkos projektuose, nėra nustatytas servitutas (servituto kelias), nors ir turi vieną kelio elementą – transporto priemonių provėžas. Tokiu atveju laikytina ir darytina išvada, kad tai nėra kelias Kelių įstatymo prasme. KET 1 punktas numato, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kyla tik pažeidus kelių eismo taisykles, kurios galioja keliuose Kelių įstatymo prasme.
Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzc1MS00NDUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3751-445/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3751-445/2022">e2-3751-445/2022</a> ieškovės D. G. ieškinys buvo atmestas. Šioje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovams prašė nustatyti, kad ieškovei D. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su atsakovams Ž. D. ir A. D. bendra jungtine nuosavybe priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taškuose tiesiąja linija tarp posūkio taškų 2. (duomenys neskelbtini); pagal LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytų matininko Jono Rubino 2022-01-27 parengtame žemės sklypo plane.
Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Kauno apygardos teismo 2022-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTE0My00MTMvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1143-413/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1143-413/2022">2A-1143-413/2022</a> buvo panaikintas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimas ir civilinė byla nutraukta. Pareiškėja D. G. teismui pateiktu pareiškimu dėl proceso išlaidų priteisimo prašė pripažinti proceso išlaidomis 1 045,00 Eur išlaidas, apmokėtas jos atstovui administracinio nusižengimo teisenos byloje, kurioje pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, ir priteisti jas solidariai iš atsakovų A. D. ir V. S., kaip iš asmenų, pagal kurių pareiškimus buvo pradėta administracinio nusižengimo teisenos byla. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. balandžio 26 d. A. D. ir V. S. padavė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininkui pareiškimus, juose nurodydami, kad ieškovė neva užtvėrė metaline grandine bendro naudojimo kelią jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu būdu trukdydama atsakovams susisiekti su jiems priklausančiais žemės sklypais. Pareiškėjos atžvilgiu 2021 m. balandžio 26 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisenos byla, vėliau ši administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta.
Susidariusi situacija rodo ginčą, kilusį dėl naudojimosi keliu tvarkos, t. y. tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. ir gretimų (D. G.) žemės sklypų naudotojų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.
Nagrinėjami santykiai – dėl bendro naudojimosi kelio vietos ir juo naudojimosi tvarkos, turi būti sprendžiami ne administracinio, o civilinio proceso tvarka – teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, ginčo dėl naudojimo(si) keliu tvarkos, nesprendžia. Be kita ko, teismų praktikoje nurodoma, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>). Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis.
Darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti vienareikšmišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog J. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad transporto priemonę Volvo V70, v.nr.(duomenys neskelbtini), pastatė ant vietinės reikšmės kelio, kuris yra nurodytas žemėtvarkos projektuose ir žemės sklypo ribų nustatymo Abrise.
Nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas skundžiamą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 17 d. nutarimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, todėl jį panaikina ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėjas J. G. teismo prašo priteisti jo naudai iš institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą 1620 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas sudaro atlyginimas advokatei už 13,5 valandos jos darbo. Teismas šias išlaidas laiko būtinomis ir pagrįstomis, nes advokatė savo darbo laiką naudojo įvykio tyrimo eigoje iki Nutarimo priėmimo ir po to susipažindama su bylos dokumentais, rengdama skundą teismui, kitus rašytinius dokumentus, dalyvaudama žodiniuose teismo posėdžiuose bei atlikdama kitus veiksmus.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Už pareiškėją išlaidas už advokatės paslaugas apmokėjo UAB Transdana. Teismas turi pasisakyti dėl faktinio mokėtojo tinkamumo.
Lėšų, kuriomis yra atlyginamos advokato paslaugos, kilmės nustatymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Pažymėtina, kad nei įstatymu įtvirtintame reguliavime (BPK 106 straipsnio 3 dalis), nei Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime, kurį įgyvendinus buvo priimta minėta BPK 106 straipsnio 3 dalis, nei kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje nėra įtvirtinto reikalavimo, taikant BPK 106 straipsnio 3 dalį, nustatyti lėšų kilmės šaltinį. Kitoks šios normos aiškinimas reikštų nepagrįstą BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyto reguliavimo išplėtimą, įpareigojantį teismą kiekvienoje byloje, kurioje priimamas išteisinamasis nuosprendis, tikrinti, kas sumokėjo advokatui ir (ar) advokato padėjėjui už teisinę pagalbą ir koks tokių lėšų kilmės šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLTM4Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241-387/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241-387/2024">2K-241-387/2024</a>).
Vadovaudamasis paminėta teismų praktika, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai, kadangi aplinkybė, jog už pareiškėją išlaidas už advokatės paslaugas apmokėjo UAB Transdana, nagrinėjamu klausimu teisinės reikšmės neturi.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 6 dalimi, 666 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Virginijaus Pilecko 2025 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-937-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo J. G. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti pareiškėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš valstybės 1620 Eur išlaidų už advokato pagalbą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėjas Dalis Žilionis
