Baudžiamoji byla Nr. E1-807-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00075-2025-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.6.2.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 3 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio A. A. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2025 m. liepos 30 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) prašymas, o 2025 m. rugpjūčio 4 d. iš Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų gauti Frankfurto prie Oderio prokuratūros pateikti dokumentai dėl Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodyta, jog gautame liudijime nurodyta, kad Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu A. A. yra pripažintas kaltu ir nuteistas 2 metų (730 dienų) laisvės atėmimo bausme už tai, kad perėmė vogtą kemperį su tikslu pagal susitarimą nuvairuoti šią transporto priemonę į Lenkiją bei už dokumentų klastojimą (2 nusikalstamos veikos). Pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad bendras jau atliktas laisvės atėmimo bausmės laikotarpis, susijęs su bausme, kuri paskirta nuosprendžiu, yra 358 dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 4 d. Nuteistasis šiuo metu yra nesulaikytas ir yra Lietuvoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui buvo pranešta apie klausimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir pasiūlyta pateikti atsiliepimus dėl jo.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai nutartis, teikimas ir pranešimas pateikti atsiliepimą į teikimą buvo išsiųsti 2025 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 75), tačiau prokuratūra atsiliepimo nepateikė.
Nuteistajam A. A. nutartis, teikimas ir pranešimas pateikti atsiliepimą buvo įteikti kartu gyvenančiai jo draugei (b. l. 76), tačiau atsiliepimo į teikimą nuteistasis nepateikė.
Nuteistojo A. A. gynėjai advokatei A. L. K. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartis buvo išsiųsta 2025 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 79), gynėja 2025 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsiliepimą į teikimą, kuriuo prašė pripažinti Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendį, atsižvelgiant į Europos sąjungos valstybės narės paskirto ir nuteistojo A. A. atlikto suėmimo terminą (b. l. 84-85).
k o n s t a t u o j a :
Užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečiui paskirta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ir vykdytina Lietuvos Respublikoje
Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR (toliau – Sprendimas) dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Vokietijos Federacinė Respublika (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendį Nr. 9 Ls 5/23, kuriuo A. A. nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams (730 dienų) ir pažymėjimą (liudijimą) nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalimi, užsienių valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnį, Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad (Lietuvos Respublikos) teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka atsisako pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Teismas nagrinėjamu atveju turi patikrinti, ar nėra nė vieno iš vienuolikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, t. y. likusios laisvės atėmimo ar alternatyvios bausmės trukmė nėra trumpesnė nei 6 mėnesiai; sprendimas priimtas dėl nusikaltimo, už kurį baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ir Lietuvoje; nėra abejonių dėl priimto sprendimo, kurį prašoma pripažinti; sprendimas priimtas, dalyvaujant kaltinamajam ir gynėjui; nėra duomenų, kad bausmės vykdymo sąlygos Lietuvoje blogesnės; pateiktas sprendimo vertimas; klausimo nagrinėjimas teismingas teismui, į kurį kreiptasi; nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi gyvenamąją vietą Lietuvoje. Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje Vokietijoje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, nes nustatyta, kad yra visos šios sąlygos: nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; nuteistasis neprieštaravo, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; nenustatoma pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistajam A. A. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta gynėja advokatė A. L. K.. Nuteistojo gynėja atsiliepime nenurodė pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant būtų pagrindas nepripažinti ir nevykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, ir prašė šį nuosprendį pripažinti.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. A. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar yra (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju yra siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai ir tikėtina šis tikslas bus pasiektas pripažinus užsienio valstybės sprendimą. Teismas nenustatė nė vienos iš vienuolikos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš Frankfurto prie Oderio prokuratūros liudijimo bei Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio matyti, kad A. A. pripažintas kaltu už pasikėsinimą realizuoti vogtą arba kitu neteisėtu būdu įgytą daiktą su tikslu iš jo pasipelnyti arba sudaryti sąlygas pasipelnyti trečiajam asmeniui, idealioji nusikaltimų sutaptis su dokumentų klastojimu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad 2022 m. spalio 26 d. A. A. tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto užsakovo perėmė kemperį „F. C.“, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo primontuoti ne šiai transporto priemonei išduoti valstybinės registracijos numerio ženklai (DUOMENYS NESKELBTINI), su tikslu nuvaryti šią transporto priemonę pagal susitarimą į Lenkiją. Kemperis, kuris iš tikrųjų buvo registruotas valstybiniu registracijos numeriu (DUOMENYS NESKELBTINI), iš nukentėjusiojo K. buvo pavogtas naktį iš 2022 m. spalio 25 d. į 2022 m. spalio 26 d., iš stovėjimo aikštelės priešais namą (duomenys neskelbtini). Jo vertė, atskaičius amortizaciją, buvo maždaug 45 000 eurų. Nuteistasis perėmė užsakymą, nors jis pastebėjo, kad transporto priemonė buvo prieš tai pavogta. Jam buvo svarbus pažadėtas 1 000 eurų dydžio atlygis. Siekiant nuslėpti vagystę, ant kemperio buvo primontuoti ne šiai transporto priemonei priklausantys, suklastoti numerių ženklai (DUOMENYS NESKELBTINI). Nuteistasis žinojo, kad ant transporto priemonės primontuoti numerių ženklai nebuvo išduoti šiam kemperiui. Nagrinėjant bylą Vokietijos teisme betarpiškai dalyvavo kaltinamasis, kuris pripažino, jog sutiko vairuoti automobilį, už kurio nuvarymą į Lenkiją jam buvo pažadėtas 1 000 eurų atlygis. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendė, jog kaltinamasis perimdamas automobilį suprato, jog jis sutiko vairuoti vogtą automobilį, ir tai patvirtino visos byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės. Todėl kaltinamasis prašomu pripažinti ir vykdyti Lietuvoje Vokietijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už pasikėsinimą realizuoti vogtą arba kitu neteisėtu būdu įgytą daiktą su tikslu iš jo pasipelnyti arba sudaryti sąlygas pasipelnyti trečiajam asmeniui pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 ir 3 pastraipas, 22, 23 straipsnius. Vogto automobilio gabenimu jis teikė pagalbą nenustatytiems bendrininkams, automobilio vagims, realizuojant vogtą daiktą, tai jis darė su tikslu iš to pasipelnyti arba sudaryti sąlygas iš to pasipelnyti tretiesiems asmenims. Idealiojoje nusikaltimų sutaptyje, vadovaujantis Vokietijos baudžiamojo kodekso 52 straipsniu, kaltinamojo veikla atitinka dokumentų klastojimo sudėtį pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 pastraipą, nes jis eisme vairavo automobilį, prie kurio buvo pritvirtinti ne originalūs automobilio numeriai. Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendyje taip pat nurodyta, kad kaltinamajam skiriama bausmė parenkama iš baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 pastraipoje numatytos sankcijos, kuri numato piniginę bausmę arba laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų; nors nusikalstama veika buvo tik pasikėsinta įvykdyti, taikyti bausmės švelninimo dėl to nėra galimybės, nes policijos pareigūnai sutrukdė tolimesnę kelionę į Lenkiją. Nusikalstama veika sunki, nes automobilio vertė gana didelė. Be to kaltinamojo veika atitinka dviejų baudžiamųjų įstatymų sudėtis.
Frankfurto prie Oderio prokuratūros liudijime taip pat nurodyta nusikalstama veika dėl pasikėsinimo nusikalstamu būdu gautą turtą įgyti ir realizuoti pagal idealiąją nusikaltimų sutaptį su dokumentų klastojimu baudžiamas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 267 straipsnio 1 dalį, 282 straipsnį, 22 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnį. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Liudijime pateiktą minėtų teisės normų aprašymą A. A. padaryta nusikalstama veika prilyginama nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi 189 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar <...> žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Iš prašomo pripažinti Vokietijos nuosprendžio daroma išvada, kad A. A. įgijo ir pasikėsino realizuoti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, kadangi nusikalstamu būdu jo įgyto ir pasikėsinto realizuoti turto vertė yra 45 000 eurų, jis yra didelės vertės, nes jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą (20 000 eurų), bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (45 000 eurų) sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Vokietijos Federacinės Respublikos Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendyje A. A. nusikalstama veika kvalifikuota pagal idealiąją nusikaltimų sutaptį su dokumentų klastojimu, tačiau iš aukščiau nurodyto veikos aplinkybių aprašymo nuosprendyje matyti, kad suklastoti buvo ne dokumentai, o prie nusikalstamu būdu įgyto kemperio pritvirtinti suklastoti valstybinio numerio ženklai, kas sudaro BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl nuteistojo veika papildomai kaip nusikalstamų veikų sutaptis su dokumentų klastojimu nekvalifikuotina.
Įvertinus įstatymines nuostatas ir aukščiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktas prašymas dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tenkinamas ir šis A. A. atžvilgiu priimtas nuosprendis pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Kaip matyti, pripažįstamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyto maksimalaus bausmės dydžio (šešerių metų laisvės atėmimo), todėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nekeistinas, kadangi tam nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnyje numatytų pagrindų. Taigi, teismas palieka paskirtą tokią pačią 2 metų (730 dienų) laisvės atėmimo bausmę. Skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti nuteistajam bausmės, įvertinus Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendyje nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes bei aptartą kaltinamojo asmenybę, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, tuo labiau, kad Vokietijos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 pastraipos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų laisvės atėmimo, t. y. švelnesnė nei BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 14 straipsnio 8 dalį, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Iš teismui pateikto Liudijimo matyti, kad 2025 m. gegužės 9 d. duomenimis A. A. 358 dienas nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. spalio 18 d. buvo laikomas tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžia nuteistajam skaičiuotina nuo nuteistojo sulaikymo dienos, vykdant šią nutartį, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Vokietijoje tardymo izoliatoriuje išbūtas laikas – 358 dienos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsniu, 362, 365 ir 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“,
n u t a r i a :
Pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečiui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir vykdyti jį Lietuvos Respublikoje.
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacinės Respublikos Švedto prie Oderio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę 2 (dvejų) metų (730 dienų) laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi 189 straipsnio 2 dalimi ir palikti paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Į bausmės laiką A. A. įskaityti 358 dienas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. spalio 18 d.
Nutarties kopijas išsiųsti nuteistajam A. A., jo gynėjai ir prokurorui.
Įsiteisėjusios nutarties kopijas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
Įsiteisėjusios nutarties kopiją, išverstą į anglų kalbą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas tiesiogiai išsiųsti Frankfurto prie Oderio prokuratūrai.
Įsiteisėjusios nutarties kopiją žiniai išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.
Teisėja L. L.
