Dėl nusikalstamos veikos, neneigia, kad galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tiesiog dėl alkoholio poveikio neatsimena

Baudžiamoji byla Nr. 1-873-1057/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33129-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.1

(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,

kaltinamajam V. Ž.,

nukentėjusiajam T. G.,

nedalyvaujant nukentėjusiajai O. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, užsiima individualia veikla, teistas 2020 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu

Teismas

n u s t a t ė :

V. Ž.

Šiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu V. Ž. parodė, kad buvo neblaivus. Jei yra liudininkas, tai pripažįsta, kad apspardė automobilius, padarė žalą. Buvo neblaivus, atsibudo areštinėje. Sutinka dėl nusikalstamos veikos, neneigia, kad galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tiesiog dėl alkoholio poveikio neatsimena. Su nukentėjusiosios O. B. civiliniu ieškiniu sutinka visiškai, su nukentėjusiojo T. G. civilinio ieškinio dydžiu sutinka iš dalies. Žalos neatlygino. Nori teisme išsiaiškinti dėl žalos. Sutinka T. G. atlyginti 600 eurų. Per du mėnesius galėtų atlyginti žalą. Negali pateikti įrodymų dėl T. G. civilinio ieškinio, kad žala yra mažesnė, nei prašo nukentėjusysis. Nesutinka atlyginti 700 eurų.

Kaltinamasis V. Ž., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. G. apklaustas tik dėl civilinio ieškinio parodė, kad prašo tik turtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginti neprašo. Už automobilio remontą apmokėjo, automobilį taisė kitoje vietoje. Realiai patyrė 600-700 eurų žalos. Įrodymų pateikti negali. Mažina savo reikalavimą dėl turtinės žalos ir prašo priteisti 700 eurų turtinės žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Ž. parodė, kad 2019-08-03 apie 23.50 val., Vilniuje, jis nuėjo į barą „Laimos smuklė“, esantį Žirmūnų gatvėje ir ten gausiai vartojo alkoholinius gėrimus. 2019-08-04 apie 03.00 val., jis nusprendė iš baro išeiti ir važiuoti namo. Buvo be automobilio, todėl išėjo į gatvę ir pradėjo klaidžioti Žirmūnų gatve. Vaikščiodamas jis prarado nuovoką ir nebesuvokė, ką daro. Pradėjo atgauti sąmonę tik būdamas policijos komisariate. Kas įvyko minėtu laikotarpiu jis visiškai nieko neprisimena, bet neneigia kuo yra kaltinamas, tai yra, kad apgadino automobilius ir jis mano, kad taip galėjo įvykti. Jam toks atminties praradimas nutinka pirmą kartą ir mano, kad tai įvyko dėl per didelio alkoholio kiekio. Nori atlyginti padaryta žalą ir atsiprašyti nukentėjusiųjų. Daugiau nieko šiuo metu pridurti negali (b. l. 63).

Papildomai apklaustas V. Ž. parodė, kad jis su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato. Nori patikslinti anksčiau duotus savo parodymus. Dėl įvykio nieko tiksliai pasakyti negali, nes buvo stipriai neblaivus, tą vakarą buvo bare vartojo alkoholį, prisimena, kad išėjęs iš baro kažkur ėjo, bet kur neprisimena, jam aptemo protas, nieko neprisimena, atgavo sąmonę, kai jau buvo sulaikytas areštinėje. Jam taip atsitiko pirmą kartą. Tačiau sutinka su pareikštais įtarimais, nes galbūt jis ir galėjo taip padaryti, nes buvo neblaivus, galėjo elgtis neadekvačiai, nieko neatsimena, jeigu buvo liudytojas, kuris matė ir nurodė, kad ten buvo jis, tuomet nesiginčys. Jis norėjo atlyginti padarytą žalą, buvo susitikęs su T., norėjo su juo susitarti dėl žalos atlyginimo, T.pateikė sąskaitą faktūrą, tačiau ten nurodyta suma, jam atrodo neteisinga, neadekvati, todėl norėjo susitarti sumokėti mažesnę sumą, bet T. nesutiko. Pamatęs sąskaita faktūrą jis pagalvojo, kad tai gali būti suklastota faktūra, nes suma buvo labai didelė, kadangi automobilis Mazda nėra naujas, todėl remontas tiek neturėtų kainuoti. Jis pagalvojo, kad juo nori pasinaudoti ir iš jo pasipelnyti, nes dėl pačio įvykio jis nieko negali pasakyti, nes neprisimena. O su O. bandė taip pat susisiekti, skambino jai telefonu, bet ji neatsiliepė, o paskui pametė jos kontaktinį telefoną. Paprašė dar tyrėjos, kad duotų jam nukentėjusiųjų asmenų kontaktinius telefonus, kad galėtų jiems atlyginti padarytą žalą. Šiandien paskambins O.ir susitars dėl žalos atlyginimo. Norėtų jiems atlyginti žalą grynais pinigais. Jis dirba pagal individualią veiklą, statybų srityje, save išlaiko ir turės pinigų atlyginti padarytą žalą. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiais ir norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas susitaikymu (b. l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. G. apklausos protokole nurodė, kad jis 2019-08-03 22.00 val. pastatė ir paliko stovėti savo automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kelio esančioje automobilių stovėjimo vietoje adresu Vilnius, Žirmūnų g. 72, automobilį pastatė tvarkingą ir neapgadintą. 2019-08-04 apie 07.40 val. jis išėjo į lauką ir atėjo prie savo automobilio, atėjęs pamatė, kad automobilyje yra apgadintos priekinės keleivio bei galinės keleivio pusės durelės, kas taip galėjo padaryti nežino ir nieko neįtaria. Vienų automobilio durelių kaina yra 500 eurų. Iš viso jam padaryta 1000 eurų turtinė žala (b. l. 18).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis T. G. papildomos apklausos protokole nurodė, kad jis nori patikslinti ir papildyti savo anksčiau duotus parodymus dėl įvykio, kuris įvyko laikotarpyje nuo 2019-08-03 22 val. iki 2019-08-04 07.40 val., kai buvo apgadintas jam priklausantis automobilis Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jau prieš tai jis buvo nurodęs, kad buvo apgadintos keleivio pusės priekinės ir galinės durelės, žalą nurodė preliminarią. Kitą dieną po įvykio automobilį buvo nuvežęs į autoservisą UAB „Autovisata“, kur buvo paskaičiuota padaryta žala jo automobiliui, savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikė sąmatą. Iš jos turinio galima nustatyti, kad dvejų durų vertė yra bendrai 800 eur (1 vnt. vertė 400 eur), taip pat buvo priskaičiuoti darbai, dažymas. Viso padaryta žala yra 1759,22 eur (b. l. 20, 54-27).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. B. apklausos protokole nurodė, kad ji 2019-08-03 16.00 val. pastatė ir paliko stovėti savo automobilį Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kelio esančioje automobilių stovėjimo vietoje adresu Vilnius, Žirmūnų g. 72, automobilį pastatė ir paliko tvarkinga ir neapgadinta. 2019-08-04 apie 08.30 val., ji išėjo į lauką ir atėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad jos automobilis yra apgadintas, tai yra įlenktas vairuotojo pusės galinis sparnas. Ankščiau šio apgadinimo ant jos automobilio nebuvo. Kas galėjo apgadinti jos automobilį nežino ir nieko neįtaria. Jai padaryta 350 eurų turtinė žala (b. l. 34).

Papildomai apklausta nukentėjusioji O. B. apklausos protokole nurodė, kad ji nori patikslinti ir papildyti savo anksčiau duotus parodymus dėl įvykio, kuris įvyko laikotarpyje nuo 2019-08-03 16.00 val. iki 2019-08-04 08.30 val., kai buvo apgadintas jai priklausantis automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jau prieš tai buvo nurodžiusi, kad buvo įlenktas vairuotojo pusės galinis sparnas, žalą nurodė preliminarią. 2019-08-14 savo automobilį buvo nuvežusi į MB „Automobilių estetikos laboratorija“, kur buvo paskaičiuota padaryta žala jos automobiliui, savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikė sąmatą. Iš jos turinio galima nustatyti, galinio sparno vertė yra 133.10 eur. Viso padaryta žala yra 133.10 eur (b. l. 36, 39).

2019-08-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33129-19 dėl to, kad nuo 2019-08-03 22.00 val. iki 2019-08-04 07.40 val. laikotarpiu buvo apgadintas automobilis Mazda 3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktos keleivio pusės priekinės bei galinės durelės, pareiškėjui T. G. padaryta 1000 eurų turtinė žala (b. l. 1-2, 3-4).

2019-08-04 vyriausiasis patrulis A. B. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2019-08-04 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. V., apie 05.16 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 72, iš gatvės pusės tarp namų Nr. 111 ir Nr. 72 vaikšto įtartinas neblaivus vaikinas, kuris daužo stovinčius automobilius, spardo, bandė vieną automobilį atrakinti. Eina link banko. Požymiai: mėlyni džinsai, tamsūs marškinėliai. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), parodė kur sėdi asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, vardu Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė du automobilius, kurie stovėjo prie pravažiavimo tarp Žirmūnų g. 72 ir 111 namų, kuriuos V. Ž. eidamas girtas spardė. Tai buvo Mercedes Benz E 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įlenktas galinis vairuotojo pusės sparnas ir Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam apgadintos galinės ir priekinės kairės (keleivio) pusės durys. Nuotraukos įkeltos į PRIR. Asmuo buvo sulaikytas 5.35 val. ir pristatytas į VPK OVS. Sulaikymo metu spec. priemonės panaudotos nebuvo (b. l. 5).

2019-08-04 surašyti T. G. ir O. B. protokolai - pareiškimai (b. l. 6-8, 9-11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. apklausos protokole nurodė, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo buto langas išeina į Žirmūnų gatvę. 2019-08-04 apie 05.00 val., jis išgirdo didelį trenksmo garsą panašu į smūgį į automobilį. Jis pagalvojo, kad įvyko eismo įvykis, dėl to jis atsikėlė iš lovos ir priėjo prie savo lango. Jis žiūrėdamas į langą ir pamatė prie juodos spalvos automobilio Mazda stovinti vaikiną, apsirengusį mėlynos spalvos džinsais ir tamsios spalvos marškinėliais, vaikinas stovėjo prie automobilio ir į jį žiūrėjo, vėliau iš kažkurios kojos trenkė į galines automobilio dureles ir bandė kelis kartus atidaryti automobilį, kai pamatė, kad automobilio durelės neatsidaro, dar kelis kartus iš kojos trenkė į automobilio dureles. Jis tai pamatęs iš karto paskambino 112 pagalbos telefonu. Jis stovėjo prie lango ir stebėjo toliau minėtą vaikiną. Vaikinas nuėjo prie kito šalia stovinčio pilkos spalvos automobilio. Vaikinas kelis kartus iš kojos trenkė į vairuotojo pusės durelės ir bandė jas atidaryti. Jam tai padaryti nepavyko ir jis nuėjo link Lietuvos banko pusės ir dingo iš jo akiračio. Jis greitai apsirengė, kadangi pagalvojo, kad policija gali vėliau jo nerasti. Jis išbėgo į lauką ir pamatė minėtą vaikiną, sėdintį troleibusų sustojimo stotelėje „Žirmūnų seniūnija“ prie Lietuvos banko. Jis stovėjo kitoje kelio pusėje ir stebėjo minėtą vaikiną. Pamatė, kad atvažiuoja policijos automobilis. Jis pareigūnams nurodė vaikiną, kuris daužė automobilius ir parodė kokius automobilius jis daužė. Pareigūnai jį sulaikė ir jis išėjo. Daugiau aplinkybių nematė (b. l. 43-44).

2019-08-04 įvykio vietos apžiūros protokole, nurodoma: apžiūros objektas yra automobilis Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Vilniuje, Žirmūnų g. 72, prie kelio esančioje automobilių stovėjimo vietoje, automobilis stovi kelio kairėje pusėje, iš dešinės pusės yra apsauginė tvora, daugiabutis namas Nr. 72, iš kairės pusės yra medžiai, krūmai šalia namo Nr. 111, automobilis užrakintas, įlenktos keleivio pusės priekinės durelės bei keleivio pusės galinės durelės. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 46-49).

2019-08-04 įvykio vietos apžiūros protokole, nurodoma: apžiūros objektas yra automobilis Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi Vilniuje, Žirmūnų g. 72, prie kelio esančioje automobilių stovėjimo vietoje, automobilis stovi kelio kairėje pusėje, iš dešinės pusės yra apsauginė tvora, daugiabutis namas Nr. 72, iš kairės pusės yra medžiai, krūmai šalia namo Nr. 111, automobilis užrakintas. Automobilyje įlenktas vairuotojo pusės sparnas. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 51-53).

2019-10-31 surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame pranešama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33129-19, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su nukentėjusiąja O. B., pasiteiravus ar nebuvo su ja susisiekęs įtariamasis V. Ž. dėl žalos atlyginimo, ji paaiškino, kad įtariamasis susisiekęs nebuvo, žalos neatlygino, pasiteiravus ar ji neprieštarauja, kad jos kontaktiniai duomenys būtų pateikti įtariamajam V. Ž., ji tam neprieštaravo. Taip pat telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su nukentėjusiuoju T. G., pasiteiravus ar nebuvo su juo susisiekęs įtariamasis V. Ž. dėl žalos atlyginimo, jis paaiškino, kad įtariamasis susisiekęs buvo, bet jie nesutarė dėl žalos, todėl iki šiol jis žalos neatlygino, pasiteiravus ar jis neprieštarauja, kad jo kontaktiniai duomenys būtų dar kartą pateikti įtariamajam V. Ž., jis tam neprieštaravo. Telefonu nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su įtariamuoju V. Ž., šiam pateikti nukentėjusiųjų O. ir T. kontaktiniai duomenys ir išaiškinta, kad jis turi susisiekti su jais ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Įtariamasis V. Ž. patvirtino, kad nori taikytis su nukentėjusiaisiais, nori atlyginti jiems padarytą žalą, teigė, kad jis susisieks su O. B. ir T. G. ir susitars dėl patirtos žalos atlyginimo (b. l. 55).

2020-01-16 surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame pranešama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33129-19, 2020-01-15 telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su nukentėjusiąja O. B., pasiteiravus ar nebuvo su ja susisiekęs įtariamasis V. Ž. dėl žalos atlyginimo, ji paaiškino, kad V. Ž. susisiekęs su ja buvo, tačiau žalos neatlygino. Taip pat telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su nukentėjusiuoju T. G., pasiteiravus ar nebuvo su juo susisiekęs įtariamasis V. Ž. dėl žalos atlyginimo, jis paaiškino, kad V. Ž. susisiekęs buvo, bet jie nesutarė dėl žalos vertės, todėl žalos jis neatlygino (b. l. 56).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI0LTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-324-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-324-303/2015">2K-324-303/2015</a>, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, jog nieko neatsimena, buvo girtas, tačiau neneigė jog nusikalstamą veiką padarė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nesutinka su nukentėjusiojo T. G. civilinio ieškinio dydžiu, mano, kad žala mažesnė.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019-08-03 paliko savo automobilį stovėjimo aikštelėje, jis buvo tvarkingas ir neapgadintas, 2019-08-04 apie 7.40 val. atėjęs prie automobilio, pamatė, kad apgadintos priekinės keleivio bei galinės keleivio pusės durelės (b. l. 18). Nukentėjusioji O. B. parodė, kad 2019-08-03 16.00 val. paliko savo automobilį stovėjimo aikštelėje, jis buvo tvarkingas ir neapgadintas. 2019-08-04, atėjus prie automobilio pamatė, kad automobilis apgadintas, įlenktas vairuotojo pusės galinis sparnas. Anksčiau šio apgadinimo nebuvo (b. l. 34). Liudytojas A. R. patvirtino, jog 2019-08-04 apie 5.00 val. išgirdo didelį trenksmo garsą, panašų į smūgį automobiliu. Per langą pamatė, vaikiną, kuris stovėjo prie automobilio ir iš kojos spyrė į galines automobilio dureles, bandė kelis kartus jį atidaryti, dar kelis kartus iš kojos trenkė į automobilio dureles. Vėliau vaikinas, priėjęs prie pilkos spalvos automobilio, kelis kartus iš kojos spyrė į vairuotojo pusės dureles. Atvykus pareigūnams, jis nurodė nusikalstamą veiką padariusį vaikiną (b. l. 43-44). Kaltinamojo kaltė patvirtinta ir įvykio vietos apžiūros protokolais (b. l. 46-49, 51-53), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5), kita rašytine bylos medžiaga.

Taigi, liudytojo parodymai, vertinant juos kartu su aukščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis V. Ž. veikė tiesiogine tyčia, kadangi, spirdamas į automobilius, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas ir to norėjo.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis V. Ž. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: 2019-08-04 apie 05.00 val., adresu Žirmūnų g. 72, Vilniuje, būdamas namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kojos spyrė į keleivio pusės priekines ir galines dureles, po to priėjo prie automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kojos spyrė į vairuotojo pusės galinį sparną, taip juos apgadindamas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam T. G. 1759,00 eurų vertės žalą ir nukentėjusiajai O. B. 133,10 eurų vertės žalą, todėl V. Ž. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamasis įstatymas už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skirdamas konkrečią bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta, sugadintas turtas, priklausantis nukentėjusiesiems, padaryta žala neatlyginta. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, (b. l. 81- 84), baudos nesumokėtos, teistas V. Ž. atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai (b. l. 79-80), dirbantis pagal individualią veiklą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 9 d.).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis.

Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte, numatytas įpareigojimas – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, numatytas įpareigojimas. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, su minėtais įpareigojimais.

Nusikalstama veika padaryta iki V. Ž. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, todėl minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įskaitytais laikotarpiais, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (pridedama bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir pavojingumą), paskiriant V. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitomas V. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. 06.17 val. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. 14.09 val. (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 57, 67), taip pat bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. baudžiamąjį įsakymą, taip pat teismo baudžiamajame įsakyme nurodytas įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje nukentėjusioji O. B. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 133,10 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 41). Civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas nukentėjusiajai, kuriai buvo pranešta apie posėdį, nedalyvaujant. Ji prašė priteisti jai padarytą turtinę žalą (b. l. 41). Kaltinamasis šį civilinį ieškinį pripažino. Byloje pateikta automobilio remonto sąmata, kurioje darbų kaina nurodyta – 133,10 eurų (b. l. 39). Byloje įrodyta, jog turtinė žala kilo dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkinamas pilnai ir iš V. Ž. O. B. naudai priteistina 133.10 eurų suma turtinei žalai atlyginti.

Šioje byloje nukentėjusysis T. G. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1759 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 29). Teismo posėdžio metu, nukentėjusysis patikslino savo pareikštą civilinį ieškinį, sumažindamas reikalavimą, ir prašė priteisti 700 eurų. Kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlyginti 600 eurų žalą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateiktoje automobilio remonto sąmatoje nurodyta darbų kaina 1759,22 EUR, nukentėjusysis teigė, jog automobilį suremontavo kitoje vietoje ir pigiau, civilinio ieškinio sumą sumažino, prašė priteisti 700 EUR sumą, nors teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šią sumą, teigdamas, kad tokių dokumentų surinkimas tik padidintų atlygintinos žalos dydį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti priteistiną turtinę žalą, kaip to prašo kaltinamasis, nes kaltinamasis nepateikė įrodymų, kad automobilio remonto suma sudaro būtent 600 EUR, o ne 700 EUR, byloje esant įrodymams apie žymiai didesnę automobilio remonto kainą. Byloje įrodyta, jog turtinė žala dėl T. G. automobilio sugadinimo kilo dėl kaltinamojo veiksmų, todėl patikslintas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš V. Ž. T. G. naudai priteistina 700 EUR suma turtinei žalai atlyginti.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų šioje byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65) - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Ž. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir V. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per šį terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti V. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. 06.17 val. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. 14.09 val. (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms bei bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. baudžiamąjį įsakymą, taip pat teismo baudžiamajame įsakyme nurodytą įskaitytą laikino sulaikymo laikotarpį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. Ž. O. B. naudai 133.10 EUR sumą turtinei žalai atlyginti.

T. G. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. Ž. T. G. naudai 700 EUR sumą turtinei žalai atlyginti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. Ž., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai. Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

2. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Teisėja Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: