Teikimas Nr. T-425-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09168-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.1.10.1; 2.5.18
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 6 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui,
Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir probacijos tarnyba) atstovei Vilijai Klimauskienei,
nuteistajam R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo probacijos tarnybos teikimą dėl R. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Teisme gautas probacijos tarnybos teikimas, kuriame siūloma nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.
Teikime nurodoma, kad nuteistojo R. M. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. 2025 m. rugpjūčio 28 d. R. M. pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo įpareigojimų nevykdymą. Bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 25 d. Nuteistasis nevykdo bausmės sąlygų: bausmės vykdymo metu jis penkis kartus nesilaikė teismo draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas – 2025 m. rugsėjo 16 d. jam nustatytas 1,40 promilės neblaivumas, 2025 m. rugsėjo 24 d. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, 2025 m. spalio 12 d. asmeniui būnant akivaizdžiai neblaiviu, kai nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo neriški jo kalba, jis atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus pasitikrinti blaivumą, 2025 m. spalio 14 d. 15.34 val. dieninio patikrinimo metu nustatytas 1,54 promilės neblaivumas, o 20.40 val. pareigūnams nuvykus į jo gyvenamąją vietą patikrinti, ar tėvai namuose su nepilnamečiais vaikais yra blaivūs, nustatytas 1,74 promilės neblaivumas. Bausmės vykdymo metu R. M. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis tris kartus baustas administracine tvarka – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 2 dalį už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už pareigūnų nurodymų nevykdymą ir pasipriešinimą, pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį už nepasirūpinimą nepilnamečių vaikų priežiūra ir saugumu.
Probuojamasis R. M. teismo posėdžio metu sutiko su nustatytais probacijos sąlygų pažeidimais. Paaiškino, kad supranta, jog turi priklausomybę alkoholiui, šiuo metu gydosi, jam paskirti vaistai. Alkoholio nevartoja nuo 2025 m. spalio 14 d. 2025 m. spalio 30 d. buvo atvykę probacijos tarnybos pareigūnai, jam buvo nustatytas nedidelis neblaivumas, nes prieš atvykstant pareigūnams išgėrė valerijono. Dėl padarytų pažeidimų gailėjosi, nori keisti gyvenimo būdą, pažada laikytis jam paskirtų įpareigojimų. Teismo posėdžio metu R. M. pateikė duomenis apie lankymąsi pas specialistus ir gydymo įstaigoje.
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pateikus teikimą teismui nuteistasis buvo labai motyvuotas, dalyvavo įvairiuose pagalbos priemonėse, nusprendė savarankiškai gydytis. Visgi, naktinio patikrinimo metu 2025 m. spalio 30 d. asmeniui buvo nustatytas 0,26 promilės neblaivumas.
Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, kadangi R. M. piktybiškai vengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus.
Teikimas atmestinas.
BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – probacijos tarnybos teikimu.
Šiuo atveju iš probacijos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad probacijos tarnyba nuteistojo R. M. priežiūrą vykdo nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d., jis buvo supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 25 d. Kaip matyti, nuteistasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pažeidė jam taikomos probacijos sąlygas ir vartojo psichiką veikiančias medžiagas bei darė naujus administracinius nusižengimus.
Teismo nuomone, įvertinus nuteistojo elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jis nesilaiko draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, daro naujus administracinius nusižengimus, formalus pagrindas paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu egzistuoja. Aptartas nuteistojo elgesys be jokios abejonės vertintinas neigiamai. Vis dėlto, teismo vertinimu, svarbu pažymėti ir tai, kad, nepaisant padarytų probacijos pažeidimų, nuteistasis vykdo kitas jam paskirtas pareigas – nustatytu laiku būna namuose, vykdo individualią veiklą, bendradarbiauja su teismu ir probacijos tarnybos specialistais, savanoriškai pradėjo gydytis priklausomybės ligas, jokių naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Teismo posėdžio metu R. M. nurodė suprantantis turimą priklausomybę alkoholiui, tai patvirtina ir probacijos sąlygų pažeidimų pobūdis, patvirtinantis, kad visi jie kylą iš jo priklausomybės alkoholiu ir yra sąlygoti nesaikingo jo vartojimo.
Kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis penkis kartus pažeidė teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nuteistojo teismo posėdžio metu pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis kreipėsi į specialistus ir gydymo įstaigą dėl turimos priklausomybės, jam buvo paskirti vaistai. Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad buvo stebima nuteistojo motyvacija nevartoti alkoholio. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis suvokia ir pripažįsta turimą priklausomybę alkoholiui, savanoriškai kreipėsi dėl gydymo, kas rodo rimtą nuteistojo nusiteikimą spręsti savo problemą, o tokio nuteistojo elgesio keitimas yra ilgalaikis procesas. Taigi, akivaizdu, kad probacija nuteistajam yra veiksminga ir probacijos tikslas dar gali būti pasiektas.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama ir į tai, kad dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą su teikimu probacijos tarnyba į teismą kreipiasi pirmą kartą, probacijos laikotarpis dar nėra įpusėjęs. Pažymėtina ir tai, kad teismo baudžiamuoju įsakymu buvo patvirtintas nuteistojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuris šiuo metu turi būti vykdomas. Šios aplinkybės iš esmės nepateisina nuteistojo elgesio ir formaliai sudaro pagrindą pakeisti R. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą, tačiau, įvertinus R. M. padarytų teismo įpareigojimo pažeidimų pobūdį, atsižvelgiant į R. M. pasiryžimą laikytis nustatytų įpareigojimų, realius jo veiksmus, keičiant gyvenimo būdą, taip pat siekiant užtikrinti nukentėjusiojo interesus, probacijos tarnybos teikimas netenkinamas. Manytina, kad problemos pripažinimas ir identifikavimas gali padėti nuteistajam ateityje pakeisti savo elgesį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti žmogų, bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Padarytų išvadų pagrindu, teismas sprendžia, jog siekiant tinkamos nuteistojo resocializacijos bus teisinga ir teisėta probacijos tarnybos teikimą tenkinti tik dalinai, dar nekeičiant nuteistajam paskirtos bausmės į griežtesnę, tačiau paskiriant jam papildomą pareigą, kuri padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Atkreiptinas dėmesys į BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatą, kuri numato, kad jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...> ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Įvertinus BK 48 straipsnyje įtvirtintos teisės normos konstrukciją yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausia, turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNDgxLTQ4NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-481-485/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-481-485/2021">1S-481-485/2021</a>).
Siekiant užtikrinti veiksmingą resocializaciją bei atsižvelgiant į probacijos principus, teismo posėdžio metu išreikštą nuteistojo sutikimą, nuteistajam skiriamas papildomas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punkte – gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka, kuris darys teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Tuo pačiu teismas papildomai atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog likusios laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo elgtis itin atidžiai bei rūpestingai, tiksliai vykdyti visas probacijos sąlygas, teismo jam paskirtus įpareigojimus, nedaryti naujų teisės pažeidimų ir bendradarbiauti su bausmės vykdymą kontroliuojančios probacijos tarnybos pareigūnais, nes, priešingu atveju, ši institucija turi teisę ir kartu pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą dėl R. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu, nuteistajam R. M. paskirti papildomą įpareigojimą – laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
