Byla Nr. TS-28-805/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09103-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.14.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 6 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-817 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas), nuteistas:
Panevėžio
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas, D. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
Nuteistojo D. B. bausmės vykdymo pradžia – 2023 m. rugpjūčio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. vasario 19 d. (užskaityta 1 m. 6 mėn. 25 d.). Į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2023 m. rugpjūčio 31 d. Iš viso teistas 11 kartų (Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje). Šiuo metu atlieka bausmę pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 10 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-817 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – tęsti priemones, nukreiptas koreguoti nuteistojo mąstymą ir elgesį, nuostatas į tvarkos laikymąsi. Komisija taip pat rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 1) vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 2) dėti pastangas bausmę tęsti atviro tipo kalėjime; 3) reguliariai vykdyti nenuolatinio pobūdžio darbus. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš įkalinimo atėmimo vietų įstaigos data – 2026 m. balandžio 9 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis D. B. nuo 2025 m. kovo 12 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, nuo 2024 m. balandžio 16 d. drausmės pažeidimų nefiksuota. Nuteistasis neneigė savo atsakomybės, siekė suprasti savo sprendimų motyvus, atlygino anksčiau paskirtas administracines baudas, savanoriškai dengia ieškinius, nuo 2024 m. lapkričio mėn. vykdoma individuali veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai, už kurią gaunamos simbolinės pajamos. Neįvertinimas galimų pasekmių, tų pačių klaidų kartojimas, kategoriškas mąstymas, atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims yra susiję su nusikalstamu elgesiu ir šiuo metu yra valdomi, tačiau nuteistojo pastangos valdant rizikos veiksnius nėra nuoseklios. Nuteistasis stokoja motyvacijos darbinei veiklai, yra išrankus darbo pobūdžiui, atsisakė administracijos siūlomo darbo, vykdo abejotino realumo, atsižvelgiant į asmens išsilavinimą ir darbinę patirtį, individualią veiklą, jam būdingos mąstymo ir elgesio problemos (impulsyvumas, manipuliuojantis elgesys). D. B. teistas 11 kartų, šiuo metu bausmę atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius. Tiek pastarasis nusikaltimas, tiek ankstesni yra turtinio pobūdžio, įvykdyti veikiant su bendrininkais, ilgalaikė veikla siejasi su kriminaliniais ryšiais. Nuteistajam D. B. yra būdingas galimų pasekmių neįvertinimas, tų pačių klaidų kartojimas, kategoriškas mąstymas, atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims. Yra smurto naudojimo apsvaigimo būsenoje epizodų. Nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, neatliktos bausmės dalis – 3 metai. Komisija konstatavo, kad nuteistasis D. B. neatitinka įstatymo nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, mano, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nuteistasis D. B. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. LK-N-817 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – skundas), prašydamas panaikinti 2025 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. LK-N-817, taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, paskiriant probaciją, o jei teismas matys poreikį – taikyti intensyvią priežiūrą.
Skunde nurodė, kad 2025 m. spalio 10 d. nutarimas yra nepagrįstas. Komisija nepakankamai įvertino, jog per bausmės atlikimo laikotarpį jis pademonstravęs nuoseklią ir akivaizdžią pažangą, atitinkančią lygtinio paleidimo taikymo tikslus: atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis be galiojančių nuobaudų, tęsia mokslus 12 klasėje ir dirba, atlygina žalą nukentėjusiems, palaiko stabilų ryšį su šeima, buvusia žmona ir dukra, kuri yra neįgali, turi pasiūlymą dėl darbo ir gyvenamosios vietos po paleidimo. Mano, kad jo atveju yra įvykdytos materialios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, taip pat egzistuoja akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam turėjo būti taikytas lygtinis paleidimas. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pradėjo atlikinėti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, pagal nuosprendį bausmė turi baigtis 2028 m. vasario 19 d. Šiuo metu yra atlikęs 3 metų ir 8 mėnesių bausmę, t. y. daugiau nei pusę paskirtos bausmės. Įstaigos administracija nėra fiksavusi jo pažeidimų ar neigiamo elgesio. Per bausmės atlikimo laikotarpį aktyviai dalyvavo resocializacijos procese, t. y. dalyvavo programoje „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas (EPP)“, socialinių įgūdžių programoje, taip pat individualiose konsultacijose su psichologu ir socialiniu darbuotoju, užsiima įvairia pozityvia veikla įkalinimo įstaigoje. Taip pat vykdo individualią veiklą – bižuterijos gamybą, iš kurios dalį pajamų skiria žalos atlyginimui nukentėjusiesiems. Baigė profesinę mokyklą, kurioje įgijo baldžiaus specialybę. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, tačiau nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Komisijos pažymėti tam tikri aspektai, t. y. ankstesni teistumai, motyvacijos darbo srityje vertinimas, neatspindi dabartinės jo situacijos, nes nuo paskutinio svarstymo praėjo pusę metų, jo elgesys išliko nepriekaištingas, bausmės vykdymo plane numatytos priemonės įvykdytos, resocializacijos rezultatai toliau gerėja. Mano, kad komisija neatsižvelgė į tai, jog jo elgesio pažanga yra nuosekli, o rizika mažėja. Išvados apie „nepakankamą motyvaciją darbui“ ar „formalų požiūrį į pareigas“ yra subjektyvios, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Komisija neįvertino, kad resocializacijos tikslai jau iš esmės pasiekti. Teigia, kad Komisijos sprendimas yra pernelyg represyvus, nes ji neatsižvelgė į jo aktyvų dalyvavimą elgesio keitimo programose (EPP), ignoruoja teigiamą socialinio tyrimo išvados dinamiką. Mano, kad tolesnė izoliacija nėra būtina ir neatitinka bausmės tikslų, tolimesnis laisvės atėmimas nėra būtinas, nes bausmės tikslai jau realizuoti.
2025 m. lapkričio 3 d. teisme gautas nuteistojo D. B. atsiliepimas, kuriame nuteistasis nurodė analogiškas aplinkybes bei motyvus, išdėstytus jo pateiktame skunde. Papildomai paaiškino, kad nors Komisija nutarime ir nurodė, jog jam būdingas impulsyvumas ir manipuliuojantis elgesys, tačiau, kaip tai buvo nustatyta, negali paaiškinti net įstaigos psichologas, į kurį nuteistasis kreipėsi. Per bausmės laiką nėra fiksuota jokių pažeidimų, susijusių su jo impulsyvumu ir manipuliuojančiu elgesiu, nuo 2024 m. balandžio 16 d. neturi nuobaudų. Komisijos teiginys, kad pas jį stebima neigiama rizikos veiksmų valdymo dinamika, neatitinka faktinės situacijos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jo požiūris į darbą, mokymąsi ir į galimybę įsidarbinti yra teigiamos. Nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. dirbo nuotoliniu būdu įmonėje laisvėje, gaudavo atlyginimą į įstaigos sąskaitą. Prašė darbo įkalinimo įstaigoje pagal įgytą baldžiaus profesiją baldų ceche, tačiau nebuvo įdarbintas. 2024 m. balandžio mėn. kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją, kad leistų užsiimti individualia veikla – konsultavimo paslaugomis ir medžio dirbinių gamybos veikla, tačiau leidimo negavo. Alytaus kalėjime neatlygintinai atlieka darbus įstaigos labui. Pažymėjo, kad Komisijos 2025 m. kovo 31 d. nutarime jam buvo pateiktos rekomendacijos, kurios, jo manymu, yra įvykdytos. Taip pat nurodė, kad jam surašytas resocializacijos planas buvo koreguotas 4 kartus, visos priemonės įgyvendintos, jų tikslai pasiekti. Turi gyvenamąją vietą, taip pat turi darbdavį, kuris įsipareigojo jį priimti į darbą. Prašo teismo įvertinti jo pastangas tobulėti, dirbti, integruotis į visuomenę.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo D. B. skundą.
Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis, kuris, lygtinio paleidimo atveju, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. D. B. pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą 1/2 dalį bausmės atliko 2025 m. vasario 3 d., nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, todėl gali būti lygtinai paleistas anksčiau. Tai atitinka formalųjį kriterijų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas pažymi, jog sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo D. B. atžvilgiu 2025 m. rugsėjo 22 d. buvo atliktas pakartotinis (penktas) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas dėl lygtinio paleidimo taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad nuteistajam D. B. taip pat nusikalstamo elgesio rizika vertinta taikant OASys metodiką: 2023 m. lapkričio 28 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d., 2025 m. vasario 20 d., 2025 m. liepos 7 d. Taigi, visais keturiais atvejais D. B. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors 2025 m. rugsėjo 22 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad,,galima teigti, jog stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“, tačiau, teismo vertimu, ji per pakankamai ilgą laiko tarpą (dvejus metus) nepasikeitė, iš vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos netapo žema, kas rodo, kad nuteistojo elgsena išimtinai teigiama linkme nepasikeitė, nors ir stebima pažanga. Teismo manymu, tai nėra pakankama, juolab, kad išvadoje nurodyta, jog,,galima teigti“, kas nereiškia, kad nuteistasis padarė neabejotinai akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį, būdingas rizikos elgesys, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas impulsyvus elgesys, ne visada geba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Komisijos nutarime pabrėžiama, kad šiuo metu aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai daugiau susiję su nuteistojo elgesiu. Teismo nuomone, nuteistajam reikalingos papildomos intervencinės priemonės šiems rizikos veiksniams valdyti. Pažymėtina, kad, nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2028 m. vasario 19 d.). Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nėra padaręs pakankamai akivaizdžios pažangos savo elgesio korekcijoje, mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius, kas neišvengiamai aktualu nuteistajam būnant laisvėje.
Komisijos nutarime nurodyta, kad nuo 2024 m. balandžio 16 d. drausmės pažeidimų nefiksuota, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys, kad būtent 2024 m. balandžio 16 d. nuteistasis buvo baustas dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo, už ką skirta drausminė nuobauda, ir tik nuo 2024 m. liepos 17 d. nuteistasis laikomas neturinčiu nuobaudų. Atkreiptinas dėmesys, kad nors bausmės atlikimo metu nuteistasis, kaip jau minėta, nuo 2024 m. liepos 17 d. laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau, bylos duomenimis, skatintas nebuvo, kas rodo, jog siekiamybės daryti akivaizdžią pažangą jis nepakankamai turi. Teismo vertinimu, nuobaudų neturėjimas – būtinas veiksnys pripažinti normaliai ir tinkamai nuteistojo elgsenai, tačiau niekaip nėra besąlyginis veiksnys, kuris vienareikšmiškai patvirtina nepriekaištingai teigiamą nuteistojo vertybinę orientaciją bei išimtinai jo teigiamą charakteristiką.
Nuteistasis savo skunde bei atsiliepime akcentuoja, kad nuo 2025 m. kovo 12 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau ir šiuo aspektu vien tik bausmės atlikimo lengvojoje grupėje laikotarpis, kuris yra pakankamai trumpas, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad taikytos resocializacijos priemonės pakeitė nuteistojo elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir, kad resocializacija gali būti tęsiama probacijos priežiūroje. Kita vertus, šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjUyLTQ4NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-252-485/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-252-485/2021">1S-252-485/2021</a>).
Nuteistasis skunde pabrėžė, jog visas jam taikytas resocializacijos priemones jis yra įvykdęs, t. y. dalyvavo programoje „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas (EPP)“, socialinių įgūdžių programoje, taip pat individualiose konsultacijose su psichologu ir socialiniu darbuotoju, užsiima įvairia pozityvia veikla įkalinimo įstaigoje, dirba, vykdydamas individualią veiklą – bižuterijos gamybą. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis dalyvavo minėtose programose, bausmės atlikimo metu lankė kultūrinius, sporto renginius bei kitus užsėmimus. Nors D. B. skunde teigia, kad komisija, priimdama nutarimą, neatsižvelgė į jo aktyvų dalyvavimą elgesio keitimo programose (EPP) ir ignoruoja teigiamą Socialinio tyrimo išvados dinamiką, neįvertino, jog resocializacijos tikslai, nuteistojo manymu, jau iš esmės pasiekti, tačiau, kokią apčiuopiamą naudą gavo dalyvaudamas resocializacijos priemonėse, kaip tai įtakojo jo elgseną ne tik šiuo metu, bet ir žiūrint į perspektyvą, jis savo skunde bei atsiliepime nenurodė ir tokių aplinkybių išsamiai nepagrindė. Teismo vertinimu, nuteistojo lankytos aukščiau nurodytos programos, dalyvavimas konsultacijose bei įvairiuose kultūriniuose bei sporto renginiuose svarbios tik tiek, kiek jos įtakojo teigiamus asmenybės pokyčius socialiniam gyvenimui, tačiau ne lankytų programų ar užsiėmimų skaičiumi bei jų įvairove.
Nuteistasis teigia, kad šiuo metu dirba bižuterijos srityje, kuri prilyginta dabinei veiklai (individuali veikla), gauna pastovias pajamas, iš kurių savanoriškai atlyginą žalą, taip pat,,neatlygintinai atlieka darbus įstaigos labui“. Komisija, vertindama nuteistojo motyvaciją dirbti ir jo požiūrį į darbą, nutarime pažymėjo, jog D. B. stokoja motyvacijos darbinei veiklai, yra išrankus darbo pobūdžiui, atsisakė administracijos siūlomo darbo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis dėl gerbūvio (nenuolatinio pobūdžio) darbų atlikimo kreipėsi tik 2025 m. birželio mėn., nugenėjo pušį, bendras gerbūvio darbų atlikimo laikas yra tik 4 valandos, tačiau kitų gerbūvio darbų nebuvo fiksuota. Iš turimų duomenų nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis, kuris yra kreipęsis tik vieną kartą dėl nenuolatinio pobūdžio darbo bei dirbęs vos 4 valandas neatlygintinų darbų, yra itin aktyvus ir iniciatyvus siūlant neatlygintinas paslaugas ar neatlygintinai atlieka darbus arba reguliariai ir ženkliai prie jų prisideda, kas leistų manyti, jog nuteistojo nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu yra ypač pozityvios. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog, nors pokalbio metu nuteistasis deklaruoja teigiamą nuostatą į darbą, vykdo individualią darbinę veiklą, tačiau jo ankstesnė darbinė veikla nėra stabili, be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo atsisakęs administracijos siūlomo darbo, todėl šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nors ir suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau kartais reiškia abejones poreikiui dirbti dėl atlyginimo dydžio ar darbo sąlygų, kas rodo savęs pateisinimą nesant tam objektyvių priežasčių. Šie duomenys nuteistojo D. B. necharakterizuoja išimtinai teigiamai.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis D. B. iš viso yra teistas 11 kaltų, pirmą kartą nuteistas 17 metų amžiaus, praeityje kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, šiuo metu bausmę atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius, tiek pastarasis nusikaltimas, tiek ir ankstesni nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, įvykdyti su bendrininkais, fiksuota ir smurtinio elgesio istorija, todėl teisės pažeidimai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikalstamo modelio dalis. A. D. B. teistumus, darytina išvada, kad jo ilgalaikė veikla siejasi su kriminaliniais ryšiais, siekiant greitos finansinės naudos, matyti, kad nuteistasis turi tam tikras nusikalstamą elgesį palaikančias nuostatas, jo mąstymui ir elgesiui yra būdingas galimų pasekmių neįvertinimas, tų pačių klaidų kartojimas, atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims. Todėl sutiktina su Komisijos nuomone, jog dalyvavimas konsultacijose dėl tam tikrų aspektų nėra vertintina kaip reikšminga pažanga. Nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Pažymėtina ir tai, kad už sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nebalsavo nei vienas Komisijos narys. Iš Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio protokolo turinio matyti, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmė vienbalsiai visi dešimt Komisijos narių. Šiuo atveju, Komisijos narių kompetencija ir jų priimto nutarimo pagrįstumu nuteistojo atžvilgiu teismui nėra pagrindo abejoti.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo D. B. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o jo skunde nurodyti motyvai labiau paremti deklaratyviais teiginiais, o ne juos pagrindžiančiais duomenimis. Nors yra fiksuota apsauginių veiksnių: motyvuotai dalyvauja resocializacijos procese, priima jam taikomas resocializacijos priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį, būdingas rizikos elgesys, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas impulsyvus elgesys, ne visada geba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, priežiūros/apribojimų pažeidimai.
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė pakankamai akivaizdžios pažangos mažindamas rizikas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visetu būtų pažeistas teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kad tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam dar liko atlikti daugiau nei dveji metai laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. LK-N-817 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo D. B. skundas dėl nutarimo panaikinimo atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. B. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Loreta Radzevičienė
