Dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus iš turto, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, pagrindus pripažinti negaliojančiais turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-232-219/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00118-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.19; 3.5.20.4; 3.5.22.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovams antstoliui R. K., A. P., tretieji asmenys Ž. J., antstolės D. P. ir V. Š., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“, kredito unija „Žemdirbio gerovė“, dėl turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus iš turto, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, pagrindus pripažinti negaliojančiais turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais 2015 m. balandžio 2 d. antstolio R. K. surašytus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus Nr. S-5928-15, Nr. S-5938-15, Nr. S-5942-15, Nr. S-5943-15, Nr. S-5939-15, Nr. S-5940-15, Nr. S-5936-15, Nr. S-5937-15, Nr. S-5941-15, Nr. S-5944-15, pagal kuriuos skolininko Ž. J. turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduoti skolininko pasiūlytai pirkėjai – atsakovei A. P.; taikyti restituciją – grąžinti skolininkui Ž. J. turtą, kuris buvo perleistas atsakovei A. P..

Ieškovė rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Ji nurodė, kad antstolis R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 11, 12 punktų nuostatas, nes jis realizavo skolininko Ž. J. turtą, neturėdamas tokios teisės, kadangi antstolė D. P. šį turtą (žemės sklypus) areštavo pirma, vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinant ieškovės UAB „Baltic Agro“ pareikštą ieškinį Ž. J. dėl 856 011,76 Eur skolos priteisimo. Be to, antstolis pasiūlytai pirkėjai A. P. pardavė skolininko turtą, nepranešęs apie tai ieškovei ir antstolei D. P., neišaiškinęs procesinių veiksmų apskundimo tvarkos bei sąmoningai suklaidinęs antstolę pranešimu apie tariamas varžytynes. Skolininkas neturėjo teisės siūlyti pirkėjo, nes 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartimi jam buvo pavesta saugoti areštuotą turtą. Antstolis pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą ir suteikė prioritetą vienam kreditoriui, pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes skolininkas Ž. J., išieškotoja UAB „Žvalguva“, antstolis R. K. ir skolininko pasiūlyta pirkėja, kuri yra UAB „Žvalguva“ vadovo duktė, veikė iš anksto susitarę prieš ieškovės UAB „Baltic Agro“ interesus ir realizavo skolininko Ž. J. turtą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovės byloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; panaikino Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisė atsakovei A. P. iš ieškovės 1170,68 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo; priteisė valstybei iš ieškovės 34,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. L2-8191-294-2014 pagal ieškovės reikalavimą atsakovui Ž. J. dėl 2 502 581,54 Lt (856 011,76 Eur) skolos priteisimo; 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Ž. J. turto areštas; 2014 m. rugsėjo 25 d. antstolė D. P., vykdydama šią teismo nutartį, sudarė skolininko Ž. J. turto aprašą ir įregistravo 11 žemės sklypų areštą Turto arešto aktų registre; ieškovei vykdomasis raštas išduotas 2015 m. gegužės 7 d.; 2014 m. lapkričio 6 d. išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 378 455,46 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo UAB „Agropulsas“ iš Ž. J., 2015 m. sausio 16 d. – dėl 852 288 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo UAB „Žvalguva“ iš Ž. J., 2015 m. vasario 24 d. – dėl 155 469,61 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo UAB „Žvalguva“ iš Ž. J.; antstolio R. K. kontoroje buvo vykdomos trys vykdomosios bylos; 2015 m. sausio 9 d. turto arešto aktu antstolis R. K. areštavo ir aprašė skolininkui Ž. J. priklausančius 11 vnt. žemės sklypų; 2015 m. sausio 29 d. antstolė V. Š. areštavo tuos pačius žemės sklypus, vykdydama 98 866,33 Eur skolos išieškojimą kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai iš skolininko Ž. J. pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymą; 2015 m. vasario 12 d. UAB „Verslavita“ buvo atlikta nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizė; antstolė D. P. 2015 m. kovo 16 d. gavo antstolio R. K. 2015 m. kovo 6 d. pranešimą Nr. S-4611-15 apie 2015 m. kovo 13 d. nuo 9:00 iki 14:00 val. interneto portale planuojamas skelbti skolininko Ž. J. turto varžytynes; 2015 m. kovo 27 d. antstolis R. K. gavo antstolės V. Š. 2015 m. kovo 24 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo; 2015 m. balandžio 2 d. antstolis R. K. pardavė 10 skolininkui Ž. J. priklausančių sklypų jo pasiūlytai pirkėjai A. P., surašydamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus; išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais Nr. NM-19/15, NM-1041/15, 1-12787/14 antstolis R. K. paskirstė išieškotą 498 093 Eur sumą (vykdomosios bylos Nr. 98-202-2015) UAB „Žvalguva“, UAB „Agropulsas“ ir kredito unijai „Žemdirbio gerovė“.

Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad buvo pažeistas skolininko turto realizavimo eiliškumas (CPK 662, 664 straipsniai), nes byloje nustatyta, kad su ginčo turto pardavimu sutiko visi vykdymo procese dalyvavę asmenys, tarp jų – skolininkas Ž. J. (CPK 662 straipsnio 4 dalis). Be to, ieškovės nurodomo kilnojamojo turto neužtektų išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Su ieškovės argumentais, kad atsakovės A. P. giminystės ryšys su išieškotojos UAB „Žvalguva“ valdymo organais ir lėšų pirkiniui įsigijimo būdas turi būti vertinami kaip pagrindas panaikinti ginčo turto pardavimo aktus, teismas nesutiko, nurodė, jog žemės sklypus įsigijusi A. P. nepatenka į CPK 709 straipsnio 2 dalyje išvardytų asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti varžytynėse, sąrašą, o skolintis pinigų įsigyjant turtą vykdymo procese taip pat nedraudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Remdamasis bylos duomenimis, teismas sprendė, kad nepagrįsti ieškovės argumentai dėl atsakovų suplanuoto antstolės D. P. suklaidinimo, kai antstolis R. K. neinformavo apie varžytynių atšaukimą ir turto pardavimą skolininko pasiūlytai pirkėjai A. P.. Atsakovas pripažino, kad jis neatšaukė antstolėms išsiųsto pranešimo apie numatomas skelbti varžytynes ir tik 2015m. kovo 12 d. išsiuntė antstolėms D. P. ir V. Š. pranešimą apie turto pardavimą skolininko pasiūlytai pirkėjai. Antstolio R. K. paaiškinimus dėl kontoros darbuotojų klaidos siunčiant pranešimus patvirtino teismo posėdyje antstolė D. P., nurodydama, kad 2015 m. balandžio 2 d. jos surašytas patvarkymas Nr. (3.9)SDP-82/2015 sustabdyti lėšų išmokėjimą antstolio R. K. kontoroje buvo gautas tik 2015 m. balandžio 16 d. taip pat dėl kontoros darbuotojų klaidos. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės netapo kliūtimi antstolei V. Š., vykdžiusiai skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš to paties skolininko trečiajam asmeniui kredito unijai „Žemdirbio gerovė“, prisijungti prie išieškojimo iš skolininko Ž. J. turto ir jį realizavus gautų lėšų.

Teismas konstatavo, kad bylos duomenys neteikia pagrindo daryti išvadą, jog buvo iš esmės pažeistos UAB „Baltic Agro“ teisės, nes ieškovė buvo pakankamai informuota apie antstolio R. K. kontoroje vykdomus skolų išieškojimus iš skolininko Ž. J. išieškotojos UAB „Žvalguva“ ir kt. naudai. Turto areštas, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš areštuoto turto. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės advokatė A. K. aktyviai domėjosi antstolio R. K. vykdomu išieškojimo procesu, siekė būti pasiūlyta parduodamo turto pirkėja.

Teismas sprendė, kad 2015 m. balandžio 2 d. turto pardavimo aktai buvo surašyti, kai ieškovės reikalavimas Ž. J. dar nebuvo patvirtintas teisme, vykdytiną skolos išieškojimo dokumentą ieškovė gavo tik 2015 m. gegužės 7 d., ir tai pagal CPK 759 straipsnio nuostatas, teismo vertinimu, reiškia, kad antstolė D. P. iki 2015 m. gegužės 7 d. negalėjo pasinaudoti prisijungimo prie išieškojimo institutu ir sudaryti galimybės ieškovei dalyvauti antstoliui R. K. paskirstant lėšas, gautas realizavus skolininkui priklausančius žemės sklypus. Dėl šių aplinkybių ieškinyje pateiktus terminų, susijusių su planuota varžytynių paskelbimo data, skaičiavimus teismas vertino kaip siekį formaliais pagrindais panaikinti ginčo turto pardavimo aktus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija rėmėsi CPK 626 straipsnio 3 dalies, 690 straipsnio 1 dalies, Instrukcijos 12 punkto 3 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2008 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008, nurodė, kad antstolis, nustatęs tam tikro turto priklausymo skolininkui faktą ir šiam turtui nustatytus apribojimus, įgyja tolesnę pareigą veikti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka; CPK normų pagrindu vykdymo procese antstolis gali disponuoti svetimu turtu ir po turto arešto. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu pritaikytas turto areštas, taigi turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš areštuoto turto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netrukdo realizuoti areštuoto turto, vykdant piniginių sumų išieškojimą tos pačios eilės išieškotojams. Be to, kolegija svarbia aplinkybe laikė tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-520-210/2015 dėl 856 011,76 Eur skolos priteisimo UAB „Baltic Agro“ iš Ž. J. įsiteisėjo tik 2015 m. balandžio 28 d., vykdomasis raštas išduotas 2015 m. gegužės 7 d., kai antstolis R. K. 2015 m. balandžio 2 d. pardavė skolininkui Ž. J. priklausančius 10 žemės sklypų skolininko pasiūlytai pirkėjai, surašė atitinkamus aktus, patvarkymais paskirstė išieškotas lėšas.

Dėl ieškovės argumento, kad atsakovas antstolis R. K. pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, trečiasis asmuo Ž. J. turėjo ne vien žemės ūkio paskirties sklypus, bet ir kito turto, kurio būtų užtekę UAB „Agropulsas“ reikalavimams užtikrinti, kolegija, remdamasi CPK 662 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad antstolis, vykdymo proceso metu nustatęs, jog skolininko sąskaitose lėšų nėra, transporto priemonės bevertės, o žemės ūkio technikai – skutikui – taikyti apribojimai, pagrįstai areštavo skolininkui Ž. J. priklausančius 11 žemės sklypų. Be to, trečiojo asmens turto (neskaitant žemės sklypų), net vertinant ieškovės nurodytomis kainomis, nebūtų užtekę net kreditorės UAB „Agropulsas“ reikalavimams patenkinti, o skolininkas neprieštaravo tam, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas būtų parduotas varžytynėse.

Kolegija laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad antstolis R. K. sąmoningai neinformavo antstolės D. P. apie vykdomus išieškojimus iš skolininko Ž. J. UAB „Žvalguva“ ir UAB „Agropulsas“ naudai tam, kad antstolė negalėtų prisijungti prie jų. Antstolis R. K., vykdydamas išieškojimą iš trečiojo asmens Ž. J., 2015 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-2179-15 paskyrė skolininko turto ekspertizę ir, gavęs ekspertizės aktą, šalis bei suinteresuotas antstoles V. Š. ir D. P. pranešimais informavo apie tai, kad 2015 m. kovo 13 d. planuojamos skelbti skolininkui priklausančio turto varžytynės, skolininkui išaiškino CPK 704 straipsnyje įtvirtintą teisę pasiūlyti savo pirkėją, šia teise, nepasibaigus pranešime nustatytam terminui, Ž. J. pasinaudojo, todėl antstoliui neliko pagrindo skelbti varžytynes. Ieškovės argumentus, kad jai nebuvo žinoma, jog antstolis R. K. vykdė išieškojimus UAB „Žvalguva“ naudai iš skolininko Ž. J., kolegijos vertinimu, paneigia 2015 m. gruodžio 8 d. ieškovės atstovo D. K. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Nors antstolis R. K. tik 2015 m. kovo 13 d. išsiuntė antstolėms pranešimą apie turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir antstolė D. P. jį gavo 2015 m. kovo 16 d., o antstolė V. Š. – 2015 m. kovo 17 d., 2015 m. kovo 27 d. antstolis R. K. gavo antstolės V. Š. 2015 m. kovo 24 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo ir vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininko Ž. J. išieškotojos kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai. Taigi ieškovės nurodyta aplinkybė dėl antstolio pavėluoto pranešimo netapo kliūtimi antstolei V. Š. prisijungti prie vykdomo išieškojimo. Aplinkybės dėl priverstinės hipotekos ginčo žemės sklypams išregistravimo, dėl UAB „Agrospelta“ paskolintų lėšų atsakovei A. P. žemės sklypams įsigyti, dėl UAB „Žvalguva“ vadovo ir A. P. giminystės ryšių, kolegijos vertinimu, nepaneigia fakto, kad ieškovės antstolei D. P. jau 2015 m. kovo 16 d. buvo žinoma apie antstolio R. K. vykdomą išieškojimą UAB „Žvalguva“ naudai iš Ž. J.. Kolegija sprendė, kad antstolei D. P. tinkamai bendradarbiaujant su ieškove laikotarpis nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. buvo pakankamas ieškovei, kaip Ž. J. kreditorei, savo teisėms vykdymo procese apginti. Kolegija pažymėjo, kad Instrukcijos 11 ir 12 punktai reguliuoja vykdomųjų bylų dėl piniginių sumų išieškojimo procedūras, o vykdomasis raštas ieškovei buvo išduotas tik 2015 m. gegužės 7 d. Nuorodą į Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P2-175-772/2015 kolegija laikė netinkama. Kolegija sprendė, kad vien formalus antstolio R. K. veiksmų vertinimas negali būti pagrindas pripažinti šiuos veiksmus neteisėtais.

Ieškovės argumentą, kad skolininko Ž. J. žemės sklypai negalėjo būti parduoti jo pasiūlytai pirkėjai, nes ši giminystės ryšiais susijusi su UAB „Žvalguva“ vienu iš savininkų bei valdybos narių V. L. (yra jo duktė), kolegija laikė nepagrįstu; nurodė, kad atsakovė A. P. nepatenka į CPK 709 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą asmenų, kurie neturi teisės dalyvauti varžytynėse, o trečiasis asmuo Ž. J., pasiūlydamas pirkėją, pasinaudojo CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise. Ieškovė turėjo teisę trečiojo asmens veiksmus ginčyti civilinėje byloje Nr. L2-8191-291/2014.

Nurodžiusi, kad antstolis R. K., vykdydamas išieškojimą iš Ž. J. turto, 2015 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S-2179-15 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą pavedė atlikti turto vertintojai UAB „Verslavita“, 2015 m. vasario 12 d. vertinimo ekspertizės aktą pasirašė turto vertintoja D. M. ir UAB „Verslavita“ direktorė G. G., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kolegija laikė, kad ekspertė D. M. turėjo teisę vertinti ginčo turtą. Be to, ieškovė nenurodė aplinkybių, kodėl UAB „Verslavita“ atliktas nekilnojamojo turto vertinimas yra netinkamas, ir nepateikė teismui kito nekilnojamojo turto vertinimo, nei nurodyta ekspertizėje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų – antstolio R. K. ir A. P. – bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai pažeidė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl esminio ieškovės argumento, kuriuo buvo grindžiamas ieškinys, ir šios civilinės bylos dalyko – antstolio R. K. padaryto sąmoningo Instrukcijos 12 punkto 3 dalies nuostatų pažeidimo. Nagrinėjant bylą antstolis pripažino, kad jis nevykdė imperatyviai nustatytų pareigų, nepranešė ieškovei apie priverstinį skolininko Ž. J. turto (žemės sklypų) pardavimą, nors žinojo apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir apie ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimo dydį. Pranešimas pagal Instrukcijos 12 punkto 3 dalį turėjo būti siunčiamas ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju, ne vien turtą parduodant varžytynėse. Ieškovė, kadangi jai nebuvo pranešta, prarado galimybę skųsti antstolio veiksmus, prašyti teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymą, prašyti antstolę D. P. prisijungti prie išieškojimo, dalyvauti turto įkainojimo procese, esant poreikiui, prašyti turtą perkainoti ar ginčyti nustatytą kainą (turtas parduotas už minimalią nustatytą kainą, nors varžytynėse galėjo būti parduotas gerokai pelningiau). Teismai šių atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovės turtiniai interesai liko be apsaugos ir be teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, absoliučiai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kartu teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014), pagal kurią bylose, kuriose yra ginčijami turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai, teismas turi įvertinti antstolio padarytus proceso teisės normų, ir atitinkamai – išieškotojų ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pažeidimus.

Teismai netinkamai įvertino bylos duomenis, pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, CPK 263 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes procesiniuose sprendimuose, pasisakydami dėl Instrukcijos 11 punkto 1 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos nevykdymo, padarė išvadas, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir aplinkybėmis, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Ieškovė įrodinėjo, kad antstolis R. K. nevykdė Instrukcijos 11 punkto 1 dalyje nustatytos pareigos – informuoti kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko, apie skolininko turto priverstinį realizavimą, nepranešė antstolei D. P. apie skolininko Ž. J. žemės sklypų pardavimą skolininko pasiūlytai pirkėjai; žinodamas, kad žemės sklypai bus realizuojami CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, sąmoningai suklaidino kitas antstoles, vykdančias išieškojimą iš to paties skolininko, ir joms išsiuntė pranešimą apie neva skelbiamas žemės sklypų varžytynes. Skolininko turtą realizuojant ne varžytynėse, o skolininko pasiūlytam pirkėjui smarkiai sutrumpėjo terminai, per kuriuos kiti antstoliai gali prisijungti prie vykdomo išieškojimo. Būtent dėl šios priežasties antstolė D. P. nesuspėjo laiku prisijungti prie antstolio R. K. vykdomo išieškojimo, dėl ko ieškovės naudai nebuvo rezervuota proporcingai reikalavimui užtikrinti tenkanti pinigų dalis. Teismai nepagrįstai nurodė, kad antstolis išsiuntė kitoms antstolėms pranešimą apie tai, jog Ž. J. žemės sklypai bus parduodami skolininko pasiūlytam pirkėjui. 2015 m. kovo 6 d. pranešimas apskritai negalėjo būti surašytas, nes buvo nustatyta priverstinė turto (žemės sklypų) hipoteka, ji išregistruota tik po 2015 m. kovo 10 d. Duomenų bylose apie hipotekos kreditorės – Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimą nėra (CPK 747 straipsnio 1 dalis).

Nei CPK, nei Instrukcijos nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja, kaip turi elgtis antstolis skirstydamas lėšas, gautas realizavus skolininko turtą, kuriam buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir kaip tokiu atveju turi būti apsaugomi kreditoriaus, kurio naudai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisės ir interesai. Antstoliai R. K. ir D. P. nurodė, kad jie tokiu atveju savo praktikoje laikosi pozicijos, išdėstytos Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. P2-175-772/2015, kad kreditorius, kurio naudai taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kurio naudai skola dar nėra priteista, yra laikomas trečiosios eilės išieškotoju ir skirstant lėšas toks kreditorius turi būti įtraukiamas ir jo daliai turi būti rezervuojama proporcingai apskaičiuota pinigų suma, kuri antstolio depozitinėje sąskaitoje turi būti saugoma iki kol įsiteisės teismo sprendimas toje byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nesivadovautina šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais ir UAB „Baltic Agro“ neturėjo būti sudaroma galimybė dalyvauti paskirstant lėšas, gautas realizavus skolininko turtą, kuriam buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismų išvados iš esmės keičia antstolių taikytą praktiką, pažeidžia Instrukcijos 11 punkto 2 dalies nuostatas, paneigia CPK 144, 145 straipsniuose reglamentuojamus laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir paskirtį.

Teismai nepagrįstai taikė CPK 709 straipsnio 2 dalies nuostatas, neįvertino byloje nustatytų aplinkybių visumos, netinkamai teisiškai kvalifikavo aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės A. P. giminystės ryšys su išieškotojos UAB „Žvalguva“ valdymo organais ir lėšų pirkiniui gavimo būdas neturi būti vertinami kaip pagrindas panaikinti ginčo aktus. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014 pateiktų išaiškinimų, kad nagrinėdami bylą, kurioje ginčijami antstolio surašyti aktai dėl skolininko turto perleidimo, teismai turi nustatyti, ar buvo laikomasi vykdymo proceso dalyvių lygiateisiškumo bei išieškojimo proporcingumo principų, o tai nustatant faktiniai bylos duomenys turi būti tiriami ir turi būti atliekamas jų visumos vertinimas, pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos bylos metu, išnagrinėjimu; turi būti ištirtas ir išanalizuotas galimas išieškotojo, skolininko pasiūlyto pirkėjo bei antstolio nesąžiningumas perimant skolininko turtą bei aplinkybės dėl susijusių asmenų dalyvavimo įgyjant ginčo turtą. Skolininko Ž. J. žemės sklypus įsigijo A. P., kuri yra išieškotojos UAB „Žvalguva“ generalinio direktoriaus V. L. duktė; lėšų turtui įsigyti A. P. gavo iš kitos V. L. priklausančios įmonės – UAB „Agrospelta“.

Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 704 straipsnio nuostatas, jų ryšį su CPK 619 straipsnio nuostatomis, turto saugotojo pareiga išsaugoti aprašytą turtą, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pagal kuriuos tam tikrose situacijoje CPK 704 straipsnio nuostatos dėl skolininko teisės pasiūlyti pirkėją nėra imperatyvios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2004). Skolininkas Ž. J. 2014 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo paskirtas areštuoto turto saugotoju iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2015 m. balandžio 20 d., tačiau 2015 m. kovo 9 d. jis pateikė prašymą antstoliui realizuoti ginčo žemės sklypus CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, taip paneigdamas teismo nustatytą pareigą išsaugoti turtą. Apie žemės sklypų realizavimo inicijavimą skolininkas Ž. J. neinformavo nei Šiaulių apylinkės teismo, nei antstolės D. P. ar kreditorės (ieškovės), negavo leidimo inicijuoti turto realizavimą. Antstolis privalėjo atsisakyti surašyti ginčo aktus.

Teismai, pažeisdami įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, priešingai interpretuodami ieškovės teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė buvo informuota ir žinojo apie tai, jog antstolis R. K. vykdo išieškojimą iš skolininko Ž. J. išieškotojos UAB „Žvalguva“ naudai. Pažeistos CPK 265 straipsnio 1 dalies nuostatos. Ieškovė nagrinėjant bylą ne kartą teigė, jog jai nebuvo žinoma nei apie UAB „Žvalguva“ reikalavimus Ž. J., nei apie antstolio vykdomą išieškojimą.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi argumentai, kad ieškovė iš esmės kelia fakto klausimus. Ji nepagrįstai tvirtina, kad antstolis, kuris vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo, o kreditorius, kurio naudai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti laikomas trečiosios eilės išieškotoju ir skirstant pinigines lėšas, gautas realizavus skolininko turtą, kuriam pritaikyti apribojimai, jis turi būti įtraukiamas bei jo daliai turi būti rezervuojama proporcingai apskaičiuota pinigų suma, saugotina antstolio depozitinėje sąskaitoje, kol įsiteisės teismo sprendimas toje byloje, kur buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė neteisingai plečiamai aiškina išieškotojo sąvoką pagal CPK 638 straipsnio 1 dalį ir remiasi CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kur įtvirtinta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas. Gavusi teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė išlaikė savo statusą, netapo išieškotoja.

Atsakovė A. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

Ieškovės nurodytos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos užtikrinant tos pačios reikalavimų eilės išieškotojo reikalavimus (CPK 754 straipsnis), areštas nestabdė turto realizavimo, nes jis stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais (Instrukcijos 12 punkto 1 dalis), tačiau pagrindų tą daryti nenustatyta, todėl šių aplinkybių visuma antstoliui neapribojo pareigos vykdyti išieškojimą iš skolininko Ž. J. turto.

Pavėluotas antstolio pranešimų antstolėms D. P. ir V. Š. išsiuntimas nereiškė ieškovės esminio teisių pažeidimo, nes jis lėmė antstolės D. P., vykdančios teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, informavimą apie numatomą turto (žemės sklypų) realizavimą ir UAB „Baltic Agro“ nebuvo užkirsta teisė (jei tokią ji būtų įgijusi) prisijungti prie išieškojimo. Varžytynės paskelbtos nebuvo, antstolis, vykdydamas turto pardavimą CPK 704 straipsnio 1 dalies nustatytu būdu, neprivalėjo informuoti ieškovės, todėl Instrukcijos 12 punkto 3 dalies reikalavimų nepažeidė.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad, antstoliui nesilaikant Instrukcijos 12 punkto 3 dalies reikalavimo informuoti, jai buvo sudarytos kliūtys ginti savo teises vykdymo procese. Antstolei D. P. tinkamai bendradarbiaujant su ieškove buvo pakankamai laiko savo teisėms vykdymo procese apginti.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad antstolio R. K. pranešimas apie numatytas skelbti varžytynes būtų sudaręs sąlygas ieškovei pasinaudoti CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise ir, vadovaujantis Instrukcijos 11 punkto 2 dalimi, prisijungti prie antstolio vykdomo išieškojimo. Ieškovei teisė prisijungti prie išieškojimo būtų atsiradusi tik pateikus vykdomąjį dokumentą, o šis ieškovei išduotas 2015 m. gegužės 7 d. (Instrukcijos 11 punkto 2 dalis, CPK 584 straipsnis).

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo žinoma apie vykdomus išieškojimus iš skolininko Ž. J., ir nurodo, kad tik pranešimas Instrukcijos 12 punkto 3 dalies nustatyta tvarka jai būtų sudaręs sąlygas pasinaudoti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – išieškojimo vykdymo procese sustabdymu.

Ieškovės argumentai, kad antstolio 2015 m. kovo 6 d. pranešimas negalėjo būti surašytas nesant hipotekos kreditoriaus sutikimo nukreipti išieškojimą į įkeistą skolininko turtą, sutikimas gautas tik po to, kai skolininko Ž. J. skolą 2015 m. kovo 9 d. hipotekos kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai sumokėjo UAB „Žvalguva“, nepaneigia skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis), nesuponuoja antstolio veiksmų parduodant turtą pagal CPK 704 straipsnį neteisėtumo.

Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl CPK 709 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo. A. P., įsigydama žemės sklypus, veikė savarankiškai, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimo, sumokėjo už šį turtą iš skolintų lėšų. Giminystės ryšiais su išieškotojo atstovu susijusiam asmeniui įstatymas nedraudžia dalyvauti vykdymo procese įsigyjant turtą.

Ieškovės argumentai nepaneigia UAB „Verslavita“ turto vertintojo teisės pagal įstatymo reikalavimus įvertinti nekilnojamąjį turtą, o tai, kad ekspertizės aktą surašiusią įmonę surado išieškotoja UAB „Žvalguva“, kuri buvo suinteresuota greičiau susigrąžinti skolą ir padengė ekspertizės išlaidas, nereiškia, jog buvo nustatyta neteisinga turto (žemės sklypų) kaina. Ieškovė neįrodinėjo kitokios turto vertės, nepagrindė teiginio, kad A. P. žemės sklypus įsigijo už UAB „Verslavita“ ekspertizės akte nurodytą minimalią kainą.

Ieškovės argumentai, kad skolininkas Ž. J. teismo buvo paskirtas areštuoto turto saugotoju iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir neturėjo teisės pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatyta teise, yra nepagrįsti, nes skolininko paskyrimas turto saugotoju neapriboja jo teisės rūpintis turto realizavimu vykdomojoje byloje, o antstolis, areštavęs skolininko turtą, privalo imtis visų teisėtų priemonių vykdomajam dokumentui įvykdyti ir skolininko skyrimas areštuoto turto saugotoju nebuvo kliūtis antstoliui vykdyti išieškojimą kreditorių UAB „Agropulsas“ ir UAB „Žvalguva“ naudai.

Atsakovas antstolis R. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi argumentai, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog antstolis raštu privalėjo jai pranešti apie turto pardavimą iš varžytynių ir paaiškinti antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką. Antstolis turėjo teisę realizuoti skolininko turtą pirmas, nes pirmas jį areštavo, o kiti antstoliai galėjo prisijungti prie išieškojimo. Ieškovė vykdymo eiga nesidomėjo, su antstole D. P. pakankamai nebendradarbiavo. Teisės aktai neįtvirtina pareigos antstoliui tikrinti skolininko pasiūlyto pirkėjo (privataus asmens) giminystės ryšius su kitose žemės ūkio veikla besiverčiančiose įmonėse dirbančiais asmenimis. Pirkėja turėjo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, sumokėjo už juos. Siekdamas nepažeisti išieškotojų ir skolininko interesų, antstolis areštuoto turto rinkos vertei nustatyti paskyrė ekspertizę. Ieškovė nepateikė duomenų, kad skolininkas Ž. J. savavališkai prarado teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patikėtą saugoti turtą. Skolininkas negali paveikti (eliminuoti) antstolio pareigos imtis priverstinių vykdymo priemonių vykdomiesiems dokumentams įvykdyti.

Trečiasis asmuo Ž. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi argumentai, kad įrodymų vertinimo taisyklių teismai nepažeidė. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrinant ieškovės pareikštą ieškinį nestabdė išieškojimo kitoje vykdomojoje byloje, kurioje vykdytas tos pačios eilės išieškojimas (CPK 754 straipsnis, Instrukcijos 12 punkto 1 dalis). Taigi antstoliui nebuvo kliūčių parduoti žemės sklypus priverstine tvarka. Tai, kad pranešimai apie planuojamą turto pardavimą iš varžytynių antstolei D. P. buvo išsiųsti pavėluotai, nelėmė esminio ieškovės teisių pažeidimo, ji turėjo pakankamai laiko savo teisėms ir turtiniams interesams apginti. Pati ieškovė buvo informuota apie planuojamą turto pardavimą, domėjosi lėšų paskirstymu. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad antstolis neturėjo teisės surašyti pranešimo dėl turto pardavimo iš varžytynių, nes nebuvo hipotekos kreditorės sutikimo. Su Nacionaline žemės tarnyba trečiasis asmuo buvo sutaręs, kad padengus skolą hipotekos kreditorė išregistruos hipoteką. Atsiradus potencialiai žemės sklypų pirkėjai, trečiasis asmuo kreipėsi į išieškotoją UAB „Žvalguva“ dėl galimybės sumokėti už jį Nacionalinei žemės tarnybai 135 373,50 Eur, tai buvo padaryta ir hipoteka buvo panaikinta bei atsirado galimybė trečiojo asmens kreditoriams, įskaitant ieškovę, nukreipti išieškojimą į šį turtą. Net jei antstolio pranešimas būtų buvęs įteiktas anksčiau, ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji būtų galėjusi pasinaudoti CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise ir pagal Instrukcijos 11 punkto 2 dalį prisijungti prie antstolio vykdyto išieškojimo. Tokia ieškovės teisė būtų atsiradusi tik pateikus vykdomąjį dokumentą (CPK 584 straipsnis, Instrukcijos 11 punkto 2 dalis), o šis ieškovei išduotas 2015 m. gegužės 7 d. Teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 709 straipsnį. A. P. sklypus įsigijo teisėtai, o UAB „Žvalguva“ iš antstolio gavo pinigus ne už nupirktus sklypus, o atgavo dalį skolos. Skolininko paskyrimas turto saugotoju neapriboja ir neužkerta jo galimybės rūpintis turto realizavimu vykdomojoje byloje, o antstolis, areštavęs skolininko turtą, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų galima įvykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl trečiojo asmens (skolininko) skyrimas areštuoto turto saugotoju nebuvo kliūtis antstoliui vykdyti išieškojimą.

Trečiasis asmuo UAB „Žvalguva“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Antstolis neturėjo Instrukcijos 12 punkte nustatytos pareigos registruotu laišku pranešti išieškotojai ir kreditorei, kurios naudai yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, apie turto pardavimą iš varžytynių, nes iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas pasiūlė areštuotų žemės sklypų pirkėją, ši sumokėjo atitinkamą sumą už juos, todėl varžytynės nebuvo paskelbtos. Instrukcijoje neįtvirtinta antstolio pareiga informuoti kitus antstolius, skolininką, išieškotoją ir kreditorių apie gautą prašymą turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui. Ši speciali procesinė turto realizavimo forma negali būti prilyginta turto pardavimui iš varžytynių. Suinteresuotos antstolės gavo pranešimą apie planuojamas skelbti varžytynes, taigi joms buvo žinoma apie vykdomą išieškojimą, laikotarpis ieškovės teisėms vykdymo procese apginti buvo pakankamas. Prisijungti prie antstolio vykdomo išieškojimo ieškovė negalėjo, nes vykdomasis raštas jai išduotas tik 2015 m. gegužės 7 d. Ieškovės argumentai, kad teismai nenagrinėjo esminių ieškovės įrodinėtų bylos aplinkybių, nepagrįsti, teismai pasisakė dėl Instrukcijos 12 punkto 3 dalies nuostatų taikymo.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad antstolis sąmoningai suklaidino antstolę D. P.. 2015 m. kovo 6 d. pranešimu skolininkas buvo informuotas apie galimybę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatyta teise, o antstolė – apie ketinimą skelbti varžytynes. Šis pranešimas dėl darbuotojų klaidos buvo išsiųstas vėliau, jiems negalėjo būti žinomos skolininko pasiūlytos pirkėjos ir jos sumokėtos sumos aplinkybės. Instrukcija nenustato pareigos antstoliui siųsti pranešimą apie tai, kad varžytynės nebus skelbiamos. Antstolei D. P. turi būti žinomos aplinkybės, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali surasti areštuoto turto pirkėją, kad jam sumokėjus reikiamą sumą varžytynės nevykdomos, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai surašomi per 20 dienų. Antstolė dar 2015 m. balandžio 2 d. užbaigė vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bet kokių vykdymo veiksmų atlikimas tokiu atveju nebegalimas. Tačiau antstolė 2015 m. balandžio 13 d. elektroniniu paštu išsiuntė antstoliui R. K. 2015 m. balandžio 2 d. patvarkymą dėl lėšų, gautų pardavus skolininko turtą, išmokėjimo sustabdymo, nors lėšos, gautos už parduotus žemės sklypus, jau buvo paskirstytos.

Ieškovės argumentai, susiję su prisijungimu prie antstolio R. K. išieškojimo ir lėšų rezervavimo, neturi teisinės reikšmės, nes antstolė D. P. iki 2015 m. balandžio 2 d. (lėšų, gautų realizavus turtą, paskirstymo) neprisijungė prie išieškojimo, neatsiuntė patvarkymo sustabdyti lėšų išmokėjimą, ieškovė nepateikė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismai tinkamai įvertino ieškovės argumentus, susijusius su antstolio, UAB „Žvalguva“, Ž. J. ir A. P. sąžiningumu, siekiu patenkinti išimtinai vieno kreditoriaus interesus.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Ž. J. neturėjo teisės neribotai naudotis CPK 704 straipsnio suteikiamomis teisėmis. Paskyrimo saugotoju faktas neriboja teisės rūpintis turto realizavimu vykdomojoje byloje, ieškoti pirkėjo ir jį siūlyti, neužkerta kelio antstoliui vykdyti išieškojimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus iš turto, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindus, aiškinimo ir taikymo

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Antstolio taikomų priverstinio vykdymo priemonių sąrašas pateiktas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – išieškojimas iš skolininko turto. CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Jei apribojimai nesudaro kliūties ar pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, antstolis, nustatęs turto priklausymo skolininkui faktą ir turto vertę, atlieka tolimesnius vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos tokios (specialios) priverstinio turto realizavimo formos, kaip turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 700 straipsnis). CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją, šią teisę jis gali realizuoti, jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008).

Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. CPK 602 straipsnio 1 dalies 2, 6, 7 punktuose nustatyta, kad teismas šiuos aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu gali pripažinti negaliojančiais, be kitų atvejų, jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, jeigu jis parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; jeigu turto pardavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Tačiau turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais 2015 m. balandžio 2 d. antstolio surašytus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, remdamasi CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Instrukcijos 11, 12 punktų nuostatomis. Ieškovė įrodinėjo, kad turto pardavimas pažeidė esmines jos teises, nes antstolis neturėjo teisės realizuoti turtą, kuris pirmiau jau buvo kitos antstolės areštuotas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turtas parduotas nepranešus ieškovei ir tinkamai (laiku, teisingai) nepranešus antstolei, kas jai sutrukdė prisijungti prie išieškojimo, be to, pažeistas išieškojimo iš skolininko turto eiliškumas, skolininko pasiūlytai pirkėjai sklypai negalėjo būti parduoti, nes ji veikė prieš ieškovės interesus iš anksto susitarusi su antstoliu.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad skolininkui Ž. J. priklausantys žemės sklypai buvo aprašyti ir 2014 m. rugsėjo 25 d. antstolė D. P. įregistravo jų areštą Turto arešto aktų registre, vykdydama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-8191-294-2014, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Ž. J. turto areštas. Tuos pačius žemės sklypus 2015 m. sausio 9 d. turto arešto aktu areštavo antstolis R. K., vykdydamas išieškojimus iš Ž. J. trijose vykdomosiose bylose išieškotojų UAB „Agropulsas“ ir UAB „Žvalguva“ naudai, o 2015 m. sausio 29 d. – antstolė V. Š., vykdydama išieškojimą kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai. 2015 m. kovo 6 d. pranešimu informavęs suinteresuotas antstoles apie 2015 m. kovo 13 d. ketinamas skelbti varžytynes, 2015 m. balandžio 2 d. antstolis R. K. pardavė šiuos sklypus skolininko Ž. J. pasiūlytai pirkėjai, surašė ginčo aktus ir išieškotas lėšas paskirstė UAB „Agropulsas“, UAB „Žvalguva“ ir kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ (antstolei V. Š. 2015 m. kovo 24 d. patvarkymu prisijungus prie išieškojimo).

Teismai sprendė, kad nėra pagrindo ginčo aktus pripažinti negaliojančiais, nes skolininko turtui nustatyti apribojimai nesudarė kliūties antstoliui tęsti vykdymo veiksmus ar pagrindo juos stabdyti, esminės ieškovės teisės nebuvo pažeistos, ji buvo informuota apie antstolio R. K. vykdomą skolų išieškojimą iš Ž. J., išieškojimo iš skolininko turto eiliškumas ar įstatyme įtvirtintas draudimas tam tikriems asmenims dalyvauti įsigyjant skolininko turtą buvo nepažeistas, turtas įvertintas tinkamai. Ieškovė, pateikusi kasacinį skundą, su tokiomis teismų išvadomis nesutinka.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad turtas gali būti areštuojamas: teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis), siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą; antstoliui vykdant sprendimą (CPK 675 straipsnis). Situacija, kai antstolis vykdo išieškojimą iš pirmiau taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoto turto, sureguliuota proceso teisės normomis, pagal kurias antstolis vykdymo procese gali tam tikrais atvejais disponuoti svetimu turtu po turto arešto. Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punktą antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Teismai, nustatę, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuotas Ž. J. turtas siekiant užtikrinti ieškovės (kreditorės) reikalavimus, kurios išieškojimo eilė ta pati, kaip kitų išieškotojų, pagrįstai sprendė, kad antstolis R. K. turėjo teisę disponuoti šiuo turtu ir neturėjo pagrindo stabdyti išieškojimą iš jo pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Byloje nenustatyta, kad areštuoto turto realizavimas būtų sustabdytas teismo nutartimi, kas teiktų pagrindą stabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Minėta, kad išieškojimas, nenustačius pagrindo jį stabdyti, iš areštuoto turto vykdomas Instrukcijoje nustatyta tvarka. Instrukcijos (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 18 d.) 12 punkto 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininko turtas yra aprašytas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, galima tik tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.

Pagal CPK 664 straipsnio nuostatas pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad antstolis vykdymo proceso metu nustatė, jog skolininko sąskaitoje lėšų nėra, transporto priemonės bevertės, o žemės ūkio technikai taikyti apribojimai, ir sprendė, kad jis pagrįstai nukreipė išieškojimą skolininkui priklausančius žemės sklypus, juolab kad kito turto (ne žemės sklypų) nebūtų užtekę net UAB „Agropulsas“ reikalavimams patenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmiau nurodytomis teismo išvadomis. Antstolis šiuo atveju turėjo teisę nukreipti išieškojimą į Ž. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių (ieškovės kasaciniame skunde neginčijama) rinkos vertė buvo nustatyta 2015 m. vasario 12 d. UAB „Verslavita“. Poreikį vykdymo procese realizuoti šį turtą patvirtina ir tai, jog visi trys antstoliai aprašė ir (ar) areštavo būtent jį.

Pagal Instrukcijos 11 straipsnio 1 dalį paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie paskelbtas varžytynes informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Instrukcijos 12 punkto 3 dalyje nustatyta, kad antstolis, nukreipęs išieškojimą į turtą, kuris yra aprašytas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po varžytynių šiam turtui paskelbimo skolininkui, išieškotojui ir kreditoriui, kurio naudai yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, registruotu laišku pranešti apie turto pardavimą iš varžytynių, taip pat paaiškinti antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistos pirmiau nurodytos Instrukcijos nuostatos, nes antstolis jai nepranešė apie Ž. J. turto priverstinį pardavimą, dėl ko jos turtiniai interesai liko be apsaugos ir be teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, be to, apie žemės sklypų pardavimą ne iš varžytynių, kaip buvo pavėluotai pranešta, o skolininko pasiūlytam pirkėjui antstolei D. P. apskritai nepranešta, dėl to ji nespėjo laiku prisijungti prie R. K. vykdomo išieškojimo.

Teismai iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovė buvo pakankamai informuota apie antstolio R. K. vykdomus išieškojimus iš skolininko Ž. J.; ieškovės advokatė aktyviai domėjosi išieškojimo procesu, siekė būti pasiūlyta parduodamo turto pirkėja. Taip pat nustatyta, kad antstolis R. K. antstoles V. Š. ir D. P. pranešimais informavo apie 2015 m. kovo 13 d. planuojamas skelbti skolininko turto (žemės sklypų) varžytynes, antstolės šiuos pranešimus gavo atitinkamai 2015 m. kovo 17 d. ir 2015 m. kovo 16 d. ir turėjo laiko iki 2015 m. balandžio 2 d. išieškotojos kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ ir kreditorės UAB „Baltic Agro“ (ieškovės) interesams apginti (esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms kreiptis dėl prisijungimo prie išieškojimo, areštuoto turto realizavimo vykdomojoje byloje sustabdymo ir pan.).

Pagal Instrukcijos 11 punkto nuostatas kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo; kiti išieškotojai turi teisę prisijungti prie išieškojimo pateikdami turto realizavimą vykdančiam antstoliui vykdomąjį dokumentą (2 dalis); prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo (3 dalis).

Antstolė V. Š., operatyviai reaguodama į gautą antstolio pranešimą, 2015 m. kovo 24 d. patvarkymu, šį antstolis R. K. gavo 2015 m. kovo 27 d., prisijungė prie vykdomo išieškojimo ir 2015 m. balandžio 2 d. skolininko pasiūlytai pirkėjai įsigijus žemės sklypus lėšos buvo paskirstytos ir kredito unijai „Žemdirbio gerovė“.

Ieškovei vykdomasis dokumentas išduotas 2015 m. gegužės 7 d., kai ginčo aktai surašyti 2015 m. balandžio 2 d. 2015 m. balandžio 2 d. pranešimą dėl išieškotų lėšų sustabdymo antstolė išsiuntė tik 2015 m. balandžio 13 d. Šis veiksmas atliktas ne tik jau esant surašytiems ginčo aktams ir paskirstytoms lėšoms, bet ir esant (2015 m. balandžio 2 d.) užbaigtai pačios antstolės vykdytai vykdomajai bylai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai sprendė, jog vykdymo proceso normų pažeidimai antstoliui R. K. atliekant vykdymo veiksmus – pranešimo neišsiuntimas laiku ar jo neišsiuntimas, byloje esant duomenų, jog ieškovė ir antstolė, turinti pareigą ginti jos interesus bei veikti vadovaudamasi, be kitų, kooperacijos principu, buvo informuotos apie antstolio R. K. vykdomus išieškojimus iš to paties skolininko – laikytini formaliais ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčo aktus (žr. šios nutarties 27 punktą). Skolininko turtas parduotas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos (nustačius turto tikrąją vertę, įvertinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įtaką tolesniems vykdymo veiksmams, pagrindų stabdyti šiuos veiksmus egzistavimą, pranešus apie vykdomą priverstinį išieškojimą, realizavus turtą įstatyme nustatytu būdu). Teisėjų kolegija pažymi, kad išieškotojas vykdymo procese turi ne tik teises (CPK 639 straipsnis), bet ir pareigas (CPK 640 straipsnis). Jis privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, aktyviai domėtis vykdymo eiga. Teismai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko (nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. balandžio 2 d.), tinkamai bendradarbiaudama su antstole D. P., apginti savo teises vykdymo procese (prašyti stabdyti turto realizavimą ir kitais CPK normų nustatytais būdais). Susiklosčiusią situaciją lėmė bendradarbiavimo, operatyvaus informavimo ir reagavimo laiku į atliekamus vykdymo veiksmus stoka, tačiau tai savaime nereiškia, kad antstolio veiksmai realizuojant turtą šiuo atveju buvo neteisėti tiek, kad sudarytų pagrindą pripažinti jo surašytus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus negaliojančiais.

Minėta, kad vienas iš pagrindų suinteresuotų asmenų reikalavimu teismui pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus – jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Pagal CPK 709 straipsnio 2 dalį varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai). Teismai iš bylos duomenų nustatė, kad Ž. J. pasiūlyta pirkėja – atsakovė A. P. – nepatenka į asmenų, kuriems galioja pirmiau nurodytas draudimas CPK 709 straipsnio 2 dalies prasme, sąrašą, todėl pagrįstai nekonstatavo CPK 602 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo panaikinti ginčo aktus egzistavimo.

Kiti kasacinio skundo argumentai, kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos. Atsakovė A. P. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktai, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Kiti dalyvaujantys byloje asmenys bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 35,34 Eur tokių išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Baltic Agro“ (kodas 111547089) 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Baltic Agro“ (kodas 111547089) 35,34 Eur (trisdešimt penkis Eur 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Panaikinti 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų areštą.

Šios nutarties kopiją išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai, VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Vincas Verseckas