Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rūpintojo atsakomybę bei santuokinių pareigų vykdymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-242-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02704-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.9.3; 2.3.2.9.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. R., P. V. (P. V.), A. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. R., P. V. ir A. R. ieškinį atsakovei L. P. dėl nuostolių, kilusių iš paveldėjimo santykių, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rūpintojo atsakomybę bei santuokinių pareigų vykdymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai J. R., P. V. ir A. R. kreipėsi į teismą prašydami priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės L. P. 322 701,66 Lt (93 460,86 Eur) turtinės žalos atlyginimo, solidariai 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sudarius taikos sutartį ir bylos dalį dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) nutraukus, kiekvienas ieškovas palaiko reikalavimą dėl 40 900,55 Lt (11 845,62 Eur) priteisimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovams po 7018,62 Eur žalos atlyginimo, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovams P. V. ir A. R. po 360,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovei J. R. – 448,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad 2003 m. liepos 18 d. ieškovų tėvas M. V. ir atsakovė sudarė santuoką. 2010 m. rugsėjo 29 d. M. V. diagnozuotas galvos smegenų infarktas. 2011 m. kovo 19 d. M. V. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. V. nustatyta rūpyba, rūpintoja paskirta atsakovė. 2012 m. balandžio 30 d. M. V. atsakovei išdavė įgaliojimą atstovauti jo interesams visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atkuriant nuosavybės teises į žemę, atstovauti M. V. bankuose, disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, esančiomis bankuose. 2013 m. birželio 12 d. M. V. mirė. 2007 m. birželio 12 d. jis buvo sudaręs oficialųjį testamentą, kuriuo visą turtą paliko lygiomis dalimis ieškovams J. R., P. V. ir A. Š. (dabar R.), t. y. savo vaikams iš pirmosios santuokos. Palikėjas testamentu sutuoktinei turto dalies nepaskyrė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-322-790/2014, kuriuo atmetė atsakovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad M. V. mirties dieną atsakovei buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo.

Teismas sprendė, kad atsakovė, būdama rūpintoja ir tvarkydama velionio lėšas, nesikreipė į teismą tam, kad jai rūpintinio vardu būtų leista sudaryti sandorius, viršijančius 5000 Lt, vietoj to ji nuvyko pas notarą ir ten jai buvo išduotas 2012 m. balandžio 30 d. įgaliojimas. Kadangi velionio asmeninės lėšos nebuvo panaudotos rūpintinio interesais ir buvo iššvaistytos, atsakovė (rūpintoja) elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai, piktnaudžiavo rūpintojo teisėmis, todėl teismas konstatavo, kad ji nesilaikė rūpintojo pareigų bei padarė M. V. ir jo įpėdiniams turtinę žalą.

Teismas atsakovės poziciją, kad ji lėšas panaudojo išskirtinai velionio interesams tenkinti, vertino kritiškai. Teismas konstatavo, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. iš M. V. sąskaitos buvo paimta ir, tikėtina, panaudota jo reikmėms 49 317,23 Lt, arba 2739,84 Lt per mėnesį; 2011 m. gruodžio 16 d. M. V., paėmęs iš sąskaitos 322 701,67 Lt, 50 000 Lt į jokią sąskaitą neįnešė ir, tikėtina, kartu su atsakove šiomis lėšomis pasinaudojo. Teismas padarė išvadą, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. M. V. poreikiams tenkinti buvo panaudota daugiau nei pakankama 5517,62 Lt suma kas mėnesį. Kadangi vėlesnes operacijas su lėšomis atliko tik atsakovė, todėl, teismo vertinimu, ji turėjo įrodyti, kad velionio poreikiams tenkinti buvo panaudota didesnė nei 5517,62 Lt suma kas mėnesį, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta. Teismas sprendė, kad vien tik atsakovės sudaryta išlaidų lentelė ginčo pinigų panaudojimo nepateisina. Todėl priteistiną sumą sudaro 72 701,67 Lt (21 055,86 Eur) (322 701,67 Lt velionio iš banko „Snoras“ gautos lėšos, 200 000 Lt taikos sutartimi grąžinta suma, 50 000 Lt paties M. V. su atsakove, tikėtina, panaudotos lėšos), po 7018,62 Eur kiekvienam ieškovui.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovams priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeitė ir atmetė ieškovų ieškinį.

Kolegija nurodė, kad atsakovę ir M. V. visų pirma siejo šeimos teisiniai santykiai, o rūpybos teisiniai santykiai, susiklostę teismo nutarties pagrindu, buvo išvestiniai, nulemti M. V. sunkios sveikatos būklės ir negalėjimo savarankiškai įgyvendinti savo teisių.

Kolegija sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovė būtų iššvaisčiusi M. V. lėšas ar jas kitaip netinkamai panaudojusi tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikių tenkinimu. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė kaip M. V. sutuoktinė tinkamai vykdė santuokines pareigas, ji buvo pagrindinė ir iš esmės vienintelė M. V. prižiūrėtoja šiam sunkiai susirgus ir negalint savimi savarankiškai pasirūpinti.

Kolegija nurodė, kad atsakovė, net ir nebūdama M. V. rūpintoja ar įgaliotinė, turėjo teisę naudoti M. V. asmenines lėšas šeimos namų ūkio reikmėms. Byloje nėra duomenų, kad M. V. būtų prieštaravęs dėl atsakovės veiksmų, t. y. tam, kaip ji vykdo savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir įgyvendina teises, kokiems tikslams ir kokiais būdais naudoja jo lėšas, ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kaip rūpintoja savo pareigas būtų atlikusi netinkamai.

Kolegija sprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnis, nustatantis pareigą gauti teismo leidimą, taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja tarp rūpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutarčiai (CK 3.279 straipsnio 5 dalis). Viena vertus, M. V. atsakovei išduotas įgaliojimas nenustatė CK 3.244 straipsnyje įtvirtintos pareigos gauti teismo leidimą. Kita vertus, tokios pareigos nustatymas atsakovei, kuri buvo savo veiksnaus sutuoktinio rūpintoja, prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Taip pat įstatyme nėra nurodyta, kokios privalomos formos ataskaita apie įvykdytą pavedimą turi būti pateikiama, juo labiau nėra įtvirtinta, kad tam tikros formos nesilaikymas ataskaitą daro negaliojančią.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir pakeisti dalį Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo, priteisiant iš L. P. ieškovų naudai po 11 845,62 Eur bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Tuo atveju, kai rūpintojas yra asmuo, kuris yra rūpintinio sutuoktinis, egzistuoja CK 3.97 straipsnio 5 dalies ir CK 3.239 straipsnio 2 dalies teisės normų konkurencija. Todėl atsiranda dvilypiai atstovavimo santykiai, t. y. tuo pat metu veiksnaus rūpintinio atstovas (rūpintojas) yra atstovas pagal įstatymą ir pagal pavedimo sutartį. Šiuo atveju CK 3.97 straipsnio 5 dalis apskritai negali būti taikoma, nes M. V. buvo nustatyta rūpyba, o atsakovė buvo jo rūpintoja, kartu ir jo turto rūpintoja (CK 3.239 straipsnio 2 dalis), todėl jos veiksmams, susijusiems su ieškovų tėvo turtu (turto rūpybai), turėtų būti taikoma CK 3.239 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisės norma.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.244 straipsnio nuostatas, nes jas netinkamai aiškino bei taikė kartu su CK 3.279 straipsnio 5 dalimi, neatsižvelgdamas į CK 2.135 straipsnio 2 dalį, CK 3.5 straipsnio 2–3 dalis bei pačią rūpybos instituto paskirtį ir esmę (CK 1.9 straipsnio 1, 3 dalys), ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiga atsakovei, kuri buvo savo veiksnaus sutuoktinio rūpintoja, gauti teismo leidimą prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teismas neanalizavo savo argumentuose minimos pavedimo sutarties turinio ir neatsižvelgė į tai, kad sutarties sąlygas ar jos turinį nustato ir imperatyviosios teisės normos.

Pirmosios instancijos teisme atsakovė pati pripažino faktą, kad jokios ataskaitos apie vykdomą pavedimą nei M. V., nei ieškovams nepateikė. Ieškovai nurodo, kad tokiu atveju sutuoktinių tarpusavio turtiniams santykiams taikomos CK antrosios knygos normos, reglamentuojančios atstovavimo teisinius santykius. Mirus M. V. pavedimo sutartis baigėsi ir atsakovei iškilo pareiga pateikti įgaliotojo turto paveldėtojams ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavusi pagal sutartį.

Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendime buvo nustatyta, kad pareiškėja (atsakovė nagrinėjamoje byloje) tinkamai nevykdė teisės normų, susijusių su rūpintojo ir įgaliotinio teisine padėtimi. Tai patvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai veikdama tiek kaip rūpintoja, tiek kaip įgaliotinė. Tačiau tik atsakovė gali pateikti įrodymus, ar ji atsiskaitė su M. V., veikdama kaip jo įgaliotinė, kam ji panaudojo M. V. asmenines lėšas. Ieškovai tokios galimybės neturi, todėl ir įrodinėjimo pareigos jiems nustatymas reiškia būtinybę įrodyti neįmanoma.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nagrinėjamu laikotarpiu tarp M. V. ir atsakovės egzistavo šeimos teisiniai santykiai, jie pasibaigė M. V. mirus (CK 3.49 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties pagrindu papildomai atsirado rūpybos, o 2012 m. balandžio 30 d. įgaliojimo pagrindu – pavedimo santykiai, tačiau dėl to M. V. teisės ir pareigos šeimai ir sutuoktinei neišnyko ir nepasibaigė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovę ir M. V. visų pirma siejo šeimos teisiniai santykiai.

Nagrinėjamu atveju nėra bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos, nes tokia konkurencija yra tuomet, kai skirtingos normos reguliuoja tą patį teisinį santykį. Iki atsirado palikimas ir ieškovų teisė į jį, M. V., būdamas veiksnus asmuo, turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti lėšomis ir jo veiksmai (nurodymai, norai) negali būti įpėdinių kvestionuojami.

Įstatyme nėra nurodyta, kokios privalomos formos ataskaita apie įvykdytą pavedimą turi būti pateikiama, juo labiau nėra nustatyta, kad tam tikros formos nesilaikymas ataskaitą daro negaliojančią. M. V., būdamas veiksnus, jokių pretenzijų arba nusiskundimų nereiškė, o kai jis mirė, pavedimo sutartis baigėsi.

Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai, žalos faktas ir kitos sąlygos nėra preziumuojami ir reikšdami reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo būtent ieškovai privalėjo įrodyti visų žalai atlyginti būtinųjų sąlygų visetą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 3.279 straipsnio taikymo

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė, būdama palikėjo sutuoktinė ir rūpintoja, tinkamai atliko savo pareigas ir savo neteisėtais veiksmais nepadarė žalos palikėjui ir jo įpėdiniams.

Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo paskirta palikėjo, ieškovų tėvo, rūpintoja CK 3.279 straipsnio pagrindu. Šios teisės normos tikslas – užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių asmuo turi dėl sveikatos būklės. Rūpintojui atliekant savo pareigas taikomi bendrieji globėjų (rūpintojų) veiklos reikalavimai (CK 3.240–3.247 straipsniai), išskyrus CK 3.279 straipsnyje nustatytas išimtis ir nurodytus ypatumus. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu paskirtas rūpintojas atstovauja rūpintiniam atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimą dėl šių veiksmų paprastai priima rūpintinis, kuris yra veiksnus ir gali suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, tik dėl objektyvių priežasčių jų negali atlikti pats.

Veikdami CK 3.279 straipsnio pagrindu, rūpintojas ir veiksnus fizinis asmuo sudaro pavedimo arba turto patikėjimo sutartį ir ja remdamasis rūpintojas tvarko veiksnaus fizinio asmens turtinius reikalus, įgyvendina jo turtines teises. Taigi rūpintojo ir veiksnaus fizinio asmens tarpusavio santykiams turi būti taikoma sutartis, nes, kaip pažymėta pirmiau, rūpintinis negali tam tikrų veiksmų atlikti pats dėl objektyvių, sveikatos sutrikimų nulemtų priežasčių, bet paprastai supranta tų veiksmų tikslus ir padarinius ir juos dažniausiai apibrėžia sutartyje su rūpintoju. Sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais. Rūpintojo ir rūpintinio santykiams CK 3.244 straipsnyje įtvirtinti ribojimai taikomi tiek, kiek neprieštarauja jų sudarytai sutarčiai (CK 3.279 straipsnio 5 dalis), nes CK 3.244 straipsnyje nustatyti ribojimai visų pirma skirti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimo apsaugai užtikrinti, nustatant papildomas garantijas, tokias kaip teismo leidimas disponuoti atitinkamo dydžio pinigų suma ar nekilnojamuoju turtu, tačiau tai nereiškia, kad šios papildomos garantijos visais atvejais turi būti taikomos ir rūpintojui, tvarkančiam veiksnaus asmens turtinius reikalus CK 3.279 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad rūpintoją ir rūpintinį siejantys tarpusavio šeiminiai santykiai nereikalauja rašytinės pavedimo sutarties, kaip nustatyta CK 3.279 straipsnyje, nes jų tarpusavio teisės ir pareigos, t. y. vidiniai atstovavimo santykiai, yra apibrėžti šeimos teisės normų. CK 3.27 straipsnyje nustatyta, kad abu sutuoktiniai privalo pagal galimybes prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Toks prisidėjimas, be kita ko, gali reikšti ir asmeninių lėšų ar turto naudojimą šeimos namų ūkiui išlaikyti. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo (pavyzdžiui, dėl sveikatos turi ribotą galimybę dirbti ir gauna nedaug pajamų), tai pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Taip pat kitas sutuoktinis, jeigu pirmasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali savarankiškai tvarkyti savo turto ir prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo, gali naudoti šio sutuoktinio asmenines lėšas ir turtą šeimos namų ūkiui išlaikyti (CK 3.97 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju rūpintoją ir rūpintinį siejo šeiminiai santykiai, abu buvo sutuoktiniai, todėl ir rašytinė pavedimo sutartis tarp palikėjo, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, ir atsakovės, rūpintojos, sudaryta nebuvo. Tačiau 2012 m. balandžio 30 d. M. V. atsakovei išdavė įgaliojimą atstovauti jo interesams visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atkuriant nuosavybės teises į žemę, atstovauti M. V. bankuose, disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, esančiomis bankuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo yra sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis (CK 6.756 straipsnis), tiek tada, kai tokios sutarties nėra. Įgaliojimas, išduotas nesant rašytinės pavedimo sutarties tarp rūpintojo ir rūpintinio, yra skirtas išoriniams atstovo ir atstovaujamojo santykiams su trečiaisiais asmenimis. Tokiu atveju jau pats įgaliojimo išdavimas patvirtina esant sutartinius atstovavimo santykius. Būtent jame suformuluojamas atstovui pavedimas atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą atstovaujamojo vardu ir interesais (CK 2.137 straipsnis). M. V. išduotame įgaliojime buvo apibrėžta, kokius veiksmus jo vardu gali atlikti atsakovė, ir nebuvo nustatyti jokie apribojimai, todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju CK 3.244 straipsnyje nustatyti ribojimai neturi būti taikomi, nes taip būtų siaurinamai aiškinami tarp šalių, t. y. M. V. ir atsakovės, susiklostę atstovavimo santykiai ir pažeistas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis).

Nepaisant to, tiek rūpintojas, veikdamas CK 3.279 straipsnio pagrindu, tiek atstovas, veikdamas pagal įgaliojimą, turi veikti rūpintinio ir atstovaujamojo interesais ir nedaryti jam savo veiksmais žalos, neturi sukelti interesų konflikto (CK 2.135 straipsnis). CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Reikalavimas vykdant pavedimą nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji atstovo pareiga, įtvirtinta įstatyme ir galiojanti nepriklausomai nuo to, ar yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įrašyta į įgaliojimo tekstą. Kadangi atsakomybė už žalą gali kilti (atsirasti) ne tik dėl neteisėtos veikos, bet ir nevykdant įstatymų nustatytų pareigų ar jas vykdant aplaidžiai, jei dėl to atsiranda žala ar ji padidėja, nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar atsakovė veikė tinkamai ir savo veiksmais nepažeidė palikėjo interesų, dėl ko galimai atsirado žala jo įpėdiniams.

Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad atsakovė iššvaistė palikėjo lėšas, t. y. tvarkydama jo turtinius reikalus atliko veiksmus, prieštaraujančius rūpintinio ir atstovaujamojo interesams. Siekiant nustatyti, ar atsakovė atliko šiuos neteisėtus veiksmus, turi būti įvertinta, kokius interesus turėjo rūpintinis ir atstovaujamasis ir ar atsakovės veiksmai gali būti vertinami kaip juos pažeidžiantys ir sukeliantys žalą.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. M. V. diagnozuotas galvos smegenų infarktas. 2011 m. kovo 19 d. M. V. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. M. V. gyveno kartu su atsakove, sutuoktine, ši jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Iš socialinio darbuotojo atlikto buities tyrimo akto matyti, kad vyrą atsakovė prižiūrėjo rūpestingai, M. V. buvo reikalinga pagalba paruošti maistą, nes šį jis valgė tik susmulkintą, paduoti vaistus, išmaudyti, nuvežti pas gydytoją. Finansinių reikalų M. V. tvarkyti negalėjo dėl pasunkėjusio bendravimo (nekalbėjo). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. V. nustatyta rūpyba, rūpintoja paskirta atsakovė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo pagrindinė ir iš esmės vienintelė M. V. prižiūrėtoja šiam sunkiai susirgus ir negalint savimi savarankiškai pasirūpinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė atsakingai prižiūrėjo sergantį M. V., rūpestingai slaugė jį, kas reikalavo lėšų, kurių atsakovė, būdama pensinio amžiaus, neįgali, pakankamai neturėjo. Kadangi iki susirgdamas M. V. rūpinosi ne tik savo, bet ir atsakovės finansine gerove, kokybišku ir visaverčiu gyvenimu, atsakovė M. V. sąskaitose esančias lėšas naudojo sutuoktinio ir šeimos poreikiams tenkinti, kas atitiko rūpintinio ir atstovaujamojo interesus.

Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi kreditorius (nukentėjęs asmuo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovė būtų iššvaisčiusi M. V. lėšas ar jas kitaip netinkamai panaudojusi tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikių tenkinimu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog M. V. poreikiams tenkinti buvo panaudota didesnė nei 5517,62 Lt suma kas mėnesį, yra nepagrįsta, nes iš palikėjo asmeninių lėšų galėjo būti tenkinami ne tik palikėjo asmeniniai poreikiai, bet ir jo šeimos, kurią sudarė jis ir jo sutuoktinė, atsakovė, poreikiai. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.244 straipsnio nustatytus ribojimus, sprendė, kad atsakovė, kaip rūpintoja, netinkamai vykdė savo pareigas. Tačiau teisėjų kolegija šios nutarties 19 punkte nurodė, kad pagal CK 3.279 straipsnį esant rūpintojo ir rūpintinio sutarčiai (nagrinėjamu atveju rašytinė pavedimo sutartis sudaryta nebuvo, bet atsakovės pareigos apibrėžtos jai išduotame įgaliojime), kurioje nenustatyti jokie apribojimai rūpintojui, CK 3.244 straipsnis nėra taikomas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad M. V. būtų prieštaravęs dėl atsakovės veiksmų, t. y. tam, kaip ji vykdo savo kaip sutuoktinės pareigas ir įgyvendina teises, kokiems tikslams ir kokiais būdais naudoja jo lėšas ir pan., o ilgalaikis, darnus atsakovės ir M. V. šeimos gyvenimas neteikė jokio pagrindo atsakovei rinkti ir saugoti šeimos išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kaip nurodyta šios nutarties 23 punkte, įrodyti žalą yra nukentėjusių asmenų, ieškovų, pareiga, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovai nepagrindė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei galimai jais padarytos žalos palikėjo ir jo įpėdinių interesams.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokinių ir pavedimo pareigų santykį, pilnamečio veiksnaus asmens rūpintojo pareigas, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį skundą atmetus, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovų kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą turėtų būti priteistos iš šių proceso dalyvių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau esant mažesnei nei 3 Eur sumai jos nepriteisiamos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Vincas Verseckas