Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės santykį, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-225-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00591-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams S. M., R. J. M., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šilrausa“, tretieji asmenys A. Š., V. S., G. K. uždaroji akcinė bendrovė „Valkirsta“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės santykį, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. M., R. J. M. ir UAB „Šilrausa“ 8196,25 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas S. M. buvo sudarę ilgalaikę 19, 9612 ha žemės sklypo nuomos sutartį dėl žemės ūkio veiklos vykdymo. Žemės sklypo plane, Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad bendras sklypo plotas yra 27,3308 ha, iš kurių 19,9612 ha yra žemės ūkio paskirties žemė, o 4,1258 ha – saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje. Sutarties 6 punktas nustatė, kad nuomos gavėjas savo nuožiūra ir laisva valia pasirenka gamybos procesų vykdymo būdus, nepablogindamas privažiavimo iki turimos nuosavybės, esančios šiame sklype, ir be išankstinio derinimo iškerta savaime prižėlusius medžius ir krūmus.

Atsakovas R. J. M., atsakovo S. M. tėvas, sudarė sutartį su UAB „Šilrausa“ dėl krūmynų minėtame ieškovo sklype išpjovimo. UAB „Šilrausa“ subrangos pagrindu pasamdė trečiuosius asmenis UAB „Valkirsta“, G. K. ir V. S., kad šie atliktų atsakovų R. J. M. ir UAB „Šilrausa“ nurodytus kirtimo darbus.

Teismas sprendė, kad atsakovo R. J. M. neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu prejudicinę reikšmę turinčiu teismo nutarimu administracinėje byloje, o ginčo dėl žalos dydžio nėra. Teismas pažymėjo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-231-732/2015 2015 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo nubaustas R. J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 621 straipsnio 4 dalį už neteisėtą krūmų ir pavienių medžių iškirtimo R. J. valdoje, esančioje Molėtų r., duomenys neskelbtini, organizavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. lapkričio 12 d. pranešime Nr. S-7K-03-41 nurodoma, kad neteisėtu kirtimu padaryta žala savininkui (ieškovui) – 8196,25 Eur.

Teismas nurodė, kad atsakovai S. M. ir R. J. M. netinkamai vykdė sudarytą nuomos sutartį ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jie galėjo ir turėjo užtikrinti, kad atlikdami kirtimo darbus asmenys nepažeistų šių reikalavimų, tačiau to nepadarė. R. J. M., sudaręs sutartį su UAB „Šilrausa“ dėl kirtimo, netinkamai nurodė kirtimo ribas ir tokiu būdu neužtikrino, kad nebūtų padaryta žala ieškovui. UAB „Šilrausa“ minėtos sutarties pagrindu iškirto ieškovo sklype ne tik krūmynus, bet ir mišką (kuriam kirsti reikalingas leidimas, o tokio įmonė neturėjo), taip padarydama ieškovui žalą. Gera valia atsakovai nesutiko atlyginti padarytos žalos. Kadangi atsakovus siejo bendri neteisėti veiksmai, jie prisidėjo prie žalos padarymo ir dėl jų veiksmų ieškovas patyrė 8196,25 Eur žalą, teismas sprendė ieškinį tenkinti visiškai.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo S. M. apeliacinį skundą, 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl S. M. solidariosios atsakomybės ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – R. J. ieškinį atsakovui S. M. atmetė.

Kolegija nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas S. M. inicijavo ar organizavo krūmų ir medžių kirtimą R. J. priklausančiame sklype. Byloje neįrodyta, kad S. M. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su R. J. padaryta žala. Byloje nustatyta, kad žala ieškovui buvo padaryta, kai kitas atsakovas – R. J. M. – vienvaldiškai sudarė sutartį su UAB „Šilrausa“ dėl krūmynų kirtimo, o šios bendrovės pasamdyti UAB „Valkirsta“ darbininkai pagal R. J. M. nurodomas atliekamų darbų ribas iškirto 2,4 ha miško. Kolegija sprendė, kad iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, jog tarp S. M. ir R. J. M. buvo bet kokia forma išreikštas susitarimas dėl R. J. priklausančio miško kirtimo.

Kolegija nurodė, kad sklypo dalis, kurioje iškirstas miškas, pagal S. M. ir ieškovo sudarytą ilgalaikę žemės sklypo nuomos sutartį šiam atsakovui nebuvo išnuomota. Todėl atsakovo R. J. M. vienvaldiškai, o ne kaip S. M. įgalioto asmens, organizuotų neteisėtų miško kirtimų padariniai nėra niekaip susiję su S. M., kaip sklypo nuomininko, sutartyje nurodytomis pareigomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas be pagrindo ignoravo ilgalaikę žemės sklypo nuomos sutartį, kuri jos šalims, t. y. ieškovui ir atsakovui S. M., turi įstatymo galią, ir be pagrindo netaikė joje įtvirtintų nuostatų, taip pažeisdamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalį, 6.256 straipsnį). Nuomos sutartis aiškiai apibrėžė atsakovo S. M. teisę vykdyti žemės ūkio veiklą tik dalyje sklypo (19,9612 ha yra žemės ūkio paskirties žemė) ir kirsti šioje dalyje esančius tik savaime prižėlusius medžius ir krūmus, kurie gali trukdyti vykdyti žemės ūkio veiklą, t. y. aiškiai nustatė nuomininko veikimo ribas ir sąlygas. Netinkamas šių nuomininko teisių vykdymas lemia sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės taikymą, nes nuomininko sklypo dalies naudojimo pagrindas yra nuomos sutartis. Vadinasi, nors žala buvo padaryta sklypo daliai, kuri nebuvo išnuomota pagal nuomos sutartį, atsakovas S. M. pažeidė nuomos sutartį, nes buvo viršytos nuomos sutartimi nustatytos nuomininko teisės naudotis suteikta sklypo dalimi.

Teismas neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, aiškino nepagrįstai siaurinamai tik kaip asmens tiesioginius veiksmus kitam asmeniui, kuriais padaroma žala. Tačiau atsakovas S. M. netinkamai vykdė nuomos sutartį ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y.: 1) sudaręs nuomos sutartį ir pavedęs atsakovui R. J. M. tvarkyti jo administracinius reikalus, žinojo, suprato bei turėjo žinoti sąlygas, ribas, ką ir kiek galima iškirsti, kad būtų tinkamai vykdoma nuomos sutartis ir nepažeisti ieškovo interesai; 2) privalėjo ir galėjo užtikrinti, kontroliuoti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

Teismas nepagrįstai priežastinį ryšį aiškino siaurinamai, t.y. tik kaip tiesioginių neteisėtų veiksmų tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusia žala.

Atsakovas S. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Sudarant nuomos sutartį, buvo aptartos ir nurodytos žemės ūkio veiklos vykdymo ribos, į kurias neįėjo miško plotas. BUAB „Šilrausa“ su subrangovais plynu kirtimu S. M. neišnuomotoje žemės sklypo dalyje iškirto 2,4 ha miško. Molėtų rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A2.3-231-732/2015 pripažino S. M. tėvo R. J. M. kaltę ir atsakomybę už neteisėto medžių kirtimo organizavimą. Byloje nustatyta, kad R. J. M. kirtimus organizavo savo iniciatyva, o sudarant krūmų kirtimo sutartį ir ją vykdant (netinkamai) atsakovas S. M. iš esmės nedalyvavo, jokių veiksmų neatliko.

Faktiškai žala atsirado ne dėl atsakovų (nuomininko) S. M. ar jo tėvo R. J. M. veiksmų, o dėl savavališkų veiksmų kirtėjų, kurie, neturėdami leidimo kirsti mišką, savavališkai tai padarė, o medieną pasiėmė. Už kirtimų nepriežiūrą atsakovu šioje byloje yra patrauktas R. J. M., kuris, sudarydamas sutartį dėl krūmų kirtimo, netinkamai vykdė įstatyme įtvirtintą atidumo ir rūpestingumo pareigą, nes sutartimi prisiimti BUAB „Šilausa“ įsipareigojimai buvo gerokai viršyti, tačiau be S. M. žinios. Su kaltais asmenimis atsakovo S. M. nesieja jokie bendri veiksmai, jam nebuvo žinoma apie žalą padariusių asmenų neteisėtus veiksmus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymo

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Skirtingai nei įstatymas, kuris nustato privalomas elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų ratui, sutartis yra suderintos šalių valios išraiška, kai nustatomos tik šalims privalomos elgesio taisyklės. Šalys sutartyje negali nustatyti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.190–6.191 straipsniai). Šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti. Sutarties sąlygos gali būti aiškiai išreikštos arba numanomos (CK 6.196 straipsnis), todėl šalys privalo vykdyti ne tik tas, kurios aiškiai išreikštos, bet ir numanomas sutarties sąlygas, kurias gali lemti sutarties esmė arba įstatymai. Šalims privalomos imperatyvios teisės normos, nesvarbu, ar jos įtrauktos į sutartį (CK 6.157 straipsnio 1 dalis).

Konkretūs sutartiniai įsipareigojimai tarp šalių vertintini kaip jų nusistatytas lex specialis (specialusis įstatymas) bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai atžvilgiu. Dėl to nustatant galimai už žalą atsakingo asmens veiksmų teisėtumą (net ir nukentėjusiajam pareiškus reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo), nekonstatavus aiškiai neteisėtų teisės normas pažeidžiančių veiksmų, pirmiausia vertintina veiksmų atitiktis šalių sudarytų sutarčių sąlygoms (išskyrus atvejus, jei būtų nustatyta, kad šios pažeidžia ar prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms) ir tik tuomet, jei konkreti veikla (neveikimas) nesiejama su konkrečiais sutartiniais įsipareigojimais, spręstina, ar ji vykdyta (susilaikyta nuo veiksmų) laikantis bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigos. Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą. Šiuo aspektu CK neišskiria sutartinės ir deliktinės atsakomybės.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinę ir deliktinę atsakomybę, neatsižvelgė į tai, kad ieškovą ir žemės sklypo nuomininką siejo sutartiniai žemės nuomos santykiai, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl šis teismas nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypo nuomininkui civilinė atsakomybė netaikytina.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas S. M. ir ieškovas sudarė ilgalaikę žemės sklypo nuomos sutartį. Sutartyje buvo nustatyta, kokį sklypą ir kokiu tikslu nuomoja atsakovas ir kokios yra jo teisės ir pareigos (sutarties šalys susitarė, kad nuomininkas išnuomotame žemės sklype ar jo dalyje vykdys žemės ūkio veiklą, kad nuomos gavėjas savo nuožiūra ir laisva valia pasirenka gamybos procesų vykdymo būdus, be išankstinio derinimo iškerta savaime prižėlusius medžius ir krūmus (sutarties 6 punktas); nustatė, kad šios sutarties neatskiriama dalis yra žemės sklypo schema (sutarties 11 punktas), taip pat kad sudarant minėtą nuomos sutartį atsakovui buvo įteiktas ir Nekilnojamojo turto registro išrašas). Žemės sklypo plane bei minėtame išraše nurodyta, kad bendras sklypo plotas yra 27,3308 ha, iš kurių 19,9612 ha yra žemės ūkio paskirties žemė, o 4,1258 ha – saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys miško žemėje. Sutartį vykdyti atsakovas pavedė atsakovui R. J. M. (šis tuo tikslu sudarė sutartį su UAB „Šilrausa“, pagal kurią bendrovė įsipareigojo išpjauti krūmus, esančius nuomojamame žemės ūkio paskirties žemės sklype, juos išvežti ir už krūmus sumokėti atitinkamą kainą; šalys sutarė, kad už sutarties pažeidimą atsako įstatymo nustatyta tvarka (sutarties 2–5, 6 punktai). Atsakovė UAB „Šilrausa“ subrangos pagrindu pasamdė trečiąjį asmenį UAB „Valkirsta“. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad neteisėtai, neturint leidimo pagal atsakovo R. J. M. nurodytas kirtimo ribas buvo plynai iškirsta 2,4 ha miško, nepatenkančio į nuomos sutarties dalyką, dėl to ieškovas patyrė 8196,25 Eur žalą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad S. M. sudarė nuomos sutartį, kurios sąlygos leido kirsti žemės ūkio paskirties žemės sklype esančius krūmus, tačiau nėra įrodyta, kad S. M. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su iškirtimu 2,4 ha miško, nepatenkančio į nuomos sutarties dalyką, ir su ieškovui padaryta žala.

Kadangi iškirsta buvo 2,4 ha miško, nepatenkančio į nuomos sutarties dalyką, todėl tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju negalima sutartinė civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, jog ieškovas būtų reiškęs pretenzijas žemės sklypo nuomininkui dėl netinkamo žemės nuomos sutarties vykdymo. Byloje teismų taip pat nekonstatuota, kokius ieškovo lūkesčius pažeidė atsakovas vykdydamas žemės nuomos sutartį (tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo). Akivaizdu, kad ieškovas išnuomojo žemės sklypą, tikėdamasis gauti už jį nuompinigius ir atgauti sklypą ne blogesnės kokybės, nei šis buvo. Šiuo atveju buvo iškirstas ir pablogintas ne sutarties dalyku buvęs miškas, nes pagal sutartį buvo nuomota dalis ieškovui priklausančio žemės sklypo be miško, kas atitiko abiejų sutarties šalių interesus ir lūkesčius.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl atsakovo S. M. veiksmų atitikties teisei ir bendro pobūdžio pareigai elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą praktiką). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas R. J. M. vienvaldiškai, ne atsakovo S. M. pavedimu organizavo neteisėtą miško kirtimą ir atsiradę padariniai nėra susiję su S. M., kaip sklypo nuomininko, sutartyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Atsakovui R. J. M. ir kitiems asmenims už neteisėtą miško kirtimą taikyta administracinė atsakomybė (dėl to yra įsiteisėjęs teismo sprendimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje teismai pasisakė dėl atsakovo R. J. M. ir kitų asmenų veiksmų teisėtumo ir vertinimo viešosios teisės prasme dėl neteisėto miško kirtimo, atsakovui S. M. administracinė atsakomybė netaikyta (jis apskritai nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn). Šia apimtimi teismo sprendimas administracinėje byloje turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Nors teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad sutarties šalis turi bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareigą, už kurios pažeidimą taikytina sutartinė atsakomybė, kasacinio skundo motyvais nėra paneigiamos apeliacinės instancijos teismo išvados, kad atsakovo S. M. veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi pažeidžiančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareiga taip pat yra deliktinė (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), jos pažeidimas gali atitikti deliktą, o tai atitinkamai lemia delikto ir sutarties pažeidimo sutapimą. Apeliacinės instancijos teismas, nekonstatavęs atsakovo S.M. neteisėtų veiksmų, pagrįstai sprendė, kad šiam atsakovui nei deliktinė, nei sutartinė atsakomybė netaikytina.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo veiksmų atitiktį bendrojo pobūdžio pareigai elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį skundą atmetus, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 16,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. J. (a. k. duomenys neskelbtini) 16,38 Eur (šešiolika Eur 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Gediminas Sagatys