Dėl teisės normų, reglamentuojančių sprendimo įvykdymo atgręžimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-210-219/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18661-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.5; 3.5.23.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės jaunimo nakvynės namų asociacijos ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sprendimo įvykdymo atgręžimą, aiškinimo ir taikymo.

Atsakovė prašė priimti sprendimą dėl 2013 m. spalio 3 d. sprendimo už akių įvykdymo atgręžimo ir priteisti jai iš ieškovės 568 Eur.

Prašymą atsakovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 760, 761 straipsnių nuostatomis. Ji nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-25643-534/2013 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo iš atsakovės ieškovei buvo priteista skola už suteiktas nakvynės paslaugas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, buvo panaikintas teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi. Šia nutartimi taip pat atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Atsakovė iki to laiko sumokėjo ieškovei dalį reikalaujamos sumos. Kadangi vėliau ieškovė atsisakė ieškinio ir byla buvo nutraukta, laikytina, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumo ji neįrodė, o atsakovės sumokėtas sumas gavo be pagrindo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė, ieškovės prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 498 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, jog, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014 pateiktais išaiškinimais, teismas nurodė, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra šie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas.

Iš bylos duomenų teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad: apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atsakovės skundą dėl termino pateikti pareiškimą dėl Sprendimo peržiūrėjimo atnaujinimo ir pareiškimo priėmimo, pati atsakovė dalį Sprendimo geranoriškai įvykdė; panaikinus Sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka, likus nesumokėtai mažai skolos daliai, ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir teismas bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl ieškinys pirmosios instancijos teisme ginčo teisenos tvarka nebuvo nagrinėjamas; ieškovė dalies ieškinio reikalavimų (2014 m. spalio 13 d. ir 2014 m. spalio 17 d. prašymais) atsisakė pabrėždama, kad atsisako savo ieškinio reikalavimų dėl likusios atsakovės pagal Sprendimą nesumokėtos 61 Lt (17,67 Eur) skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo bei prašo šią bylos dalį nutraukti, nes tolesnis bylinėjimasis dėl tokios mažos sumos būtų nesuderinamas su proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais.

Teismas pažymėjo, kad vykdomasis raštas pagal sprendimą už akių nebuvo išduotas, priverstinis vykdymo procesas nebuvo prasidėjęs. Atsakovė, kategoriškai nesutikdama su priimtu Sprendimu, turėjo teisę jo nevykdyti, kol teismas išspręs klausimą dėl termino pareiškimui dėl Sprendimo peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo. Atsakovė taip pat turėjo teisę prašyti sustabdyti Sprendimo vykdymą. Be to, atsakovė neginčijo, kad jai nakvynės paslaugos suteiktos ir ji už šias paslaugas laiku neatsiskaitė.

Sprendimo panaikinimas pirmosios instancijos teisme CPK 288 straipsnio 3 dalies pagrindu savaime nereiškia, kad panaikintas sprendimas buvo nepagrįstas, tiesiog teismui gali reikėti ištirti atsakovės pavėluotai pateiktus įrodymus arba byloje dėl procesinių pažeidimų negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 28 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Kadangi procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti netiksliu adresu, teismas panaikino Sprendimą ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perdavė spręsti ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas negali vertinti tos pačios grandies teismo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka nebuvo pripažintas neteisėtu, ieškovės reikalavimai nebuvo pripažinti nepagrįstais. Sprendimo nepanaikinus nei apeliacine, nei kasacine tvarka, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti sprendimo atgręžimo institutą.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskiruosius skundus, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo ne atnaujintas procesas užbaigtoje byloje ir panaikintas teismo sprendimas, o toje pačioje byloje priėmus atsakovės prieštaravimus dėl Sprendimo peržiūrėjimo buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka nebuvo peržiūrimas, jis panaikintas pirmosios instancijos teismui priėmus atsakovės prieštaravimus dėl Sprendimo peržiūrėjimo ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė prašė bylą nutraukti, nes atsakovė sumokėjo jai beveik visą skolą, atlygino bylinėjimosi išlaidas. Teismas šį ieškovės prašymą patenkino ir civilinę bylą nutraukė, tačiau atsakovė nepasinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir šios teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė. Teismas sprendė, kad tokie atsakovės veiksmai (neveikimas) suponuoja išvadą, jog ji sutiko su ieškiniu, pripažino, kad ieškovė iš atsakovės pagrįstai reikalavo sumokėti skolą. Kadangi dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo nėra pasisakęs nei apeliacinės instancijos, nei kasacinis teismas, be to, nei apeliacinės instancijos, nei kasacinis teismas bylos nėra nutraukę, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis, priimti naują sprendimą – ieškovės pareiškimą patenkinti arba perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nesant ištirtoms bylai išnagrinėti reikšmingoms aplinkybėms. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai aiškino CPK 760 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai jų netaikė. Sprendimas priimtas neatsižvelgus į atsakovės 2013 m. spalio 2 d. prašymą teismui, kuriame nurodytos negalėjimo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje priežastys. Be to, atsakovė buvo pateikusi atsiliepimą, taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas apskritai negalėjo priimti sprendimo už akių, kuris vėliau buvo panaikintas dėl nurodytų pažeidimų. Ieškovės atstovas nepagrįstai teigia, kad laikytina, jog ieškovės reikalavimai buvo pagrįsti ir atsakovė, sumokėjusi sumas pagal Sprendimą, tai pripažino. Atsakovė vykdė Sprendimą, kuris buvo galiojantis, įsiteisėjęs.

Teismai nepagrįstai neįvertino teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nenustatė sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą reglamentuojančių teisės normų esmės, analizavo ir vertino tik ieškovės atstovo argumentus.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi argumentai, kad:

Nagrinėjamu atveju yra svarbios priežastys, dėl kurių ieškovė atsisakė ieškinio (dalies) reikalavimų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė sumokėjo ieškovei didžiąją dalį Sprendimu priteistų sumų, liko nesumokėti tik 61 Lt (17,67 Eur). Ieškovė šiuos atsakovės veiksmus vertino kaip ieškinio reikalavimų pagrįstumo pripažinimą ir būtent atsakovės atsiskaitymo su ieškove faktas tapo pagrindu ieškovei atsisakyti likusios neįvykdytos ieškinio dalies, vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais.

Remiantis CPK 760 straipsniu ir kasacinio teismo išaiškinimais, sprendimo įvykdymo atgręžimo institutui taikyti reikalinga sąlygų visuma, kurių nagrinėjamu atveju nėra. Ne procesas buvo atnaujintas užbaigtoje byloje ir panaikintas teismo sprendimas, o toje pačioje byloje, priėmus atsakovės prieštaravimus dėl Sprendimo peržiūrėjimo, buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Be to, Sprendimas panaikintas ne dėl to, kad buvo nepagrįstas ar neteisėtas (tai nekonstatuota), o dėl proceso teisės normų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, vertinimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo sampratos ir šio instituto taikymo

Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje (CPK 373 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).

Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą.

Dėl teismo sprendimu už akių, kuris po įvykdymo panaikintas, priteistų ir gera valia sumokėtų sumų grąžinimo

Civilinės bylos įprastai išsprendžiamos teismo sprendimu arba civilinio proceso nustatytais atvejais nutartimi ar teismo įsakymu.

CPK 285 straipsnyje nurodyta, kad, esant jame nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma.

Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles, todėl šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

CPK 287 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikimas per įstatymo nustatytą terminą, jeigu jo apeliacine tvarka neapskundė jį priimti prašiusi šalis, yra pagrindas teismo sprendimui už akių įsiteisėti (CPK 279 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 281 straipsnis).

Pažymėtina, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Taigi galima situacija, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai atnaujina terminą pareiškimui pateikti po to, kai teismo sprendimas už akių jau įvykdytas. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje.

Byloje nustatyta, kad: atsakovė 2013 m. spalio 3 d. priimtą sprendimą už akių atskiruoju skundu apskundė 2013 m. lapkričio 8 d. (praleidusi apskundimo terminą), todėl pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti ir laikė jį nepaduotu. Atsakovė šią pirmosios instancijos teismo nutartį apskundė, tačiau sumokėjo dalį sprendimu už akių priteistos sumos: 2013 m. lapkričio 19 d. ieškovei sumokėjo 461 Lt (133,51 Eur), o 2014 m. kovo 24 d. – 1500 Lt (434,43 Eur). Taigi iš viso atsakovė ieškovei sumokėjo 1961 Lt (568 Eur) iš priteistų 2022 Lt, arba 585,61 Eur (450 Lt, arba 130,33 Eur, skolos ir 1572 Lt, arba 455,28 Eur, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo).

Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikino ir tenkino atsakovės prašymą, atnaujino praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmė ir 2011 m. gegužės 29 d. nutartimi panaikino 2013 m. spalio 3 d. sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ieškovė 2014 m. spalio 13 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė nutraukti šią civilinę bylą, nurodė, kad atsakovė patenkino didesnę dalį ieškovės reikalavimų, o likusios nesumokėtos dalies reikalavimų (61 Lt, arba 17,67 Eur) ieškovė atsisako.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Ši nutartis atsakovei buvo įteikta asmeniškai pasirašytinai 2014 m. spalio 28 d., tačiau atsakovė šios teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė ir po šios teismo nutarties įsiteisėjimo praėjus beveik metams kreipėsi į teismą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pagal CPK 760–761 straipsnių nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių tampa privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu (žr. šios nutarties 19 punktą), todėl šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pateikti jį antstoliui ir sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas. Panaikinus teismo sprendimą už akių po jo priverstinio įvykdymo, visi iki tol atlikti procesiniai veiksmai, kuriais tenkintas ieškovo reikalavimas atsakovui ir jo naudai išieškoti pinigai, laikytini neteisėtais ir tai sudaro teisinį pagrindą bylos šalis sugrąžinti į iki teismo sprendimo už akių įvykdymo buvusią padėtį, taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis). Tačiau tuo atveju, kai atsakovas (skolininkas) prievolę ieškovui (kreditoriui) pripažįsta ir teismo sprendimą už akių (jo dalį) įvykdo gera valia, tačiau vėliau pateikia prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o teismui šį prašymą priėmus ir sprendimą už akių panaikinus, ieškovas atsisako ieškinio reikalavimo (ar jo dalies), kuris jau yra įvykdytas, ir dėl to bylą (ar bylos dalį) nutraukus, teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas neturėtų būti taikomas.

Byloje nustatyta, kad nors po sprendimo už akių įsiteisėjimo ieškovė nesikreipė dėl priverstinio jo vykdymo, atsakovė didesnę dalį teismo sprendimo už akių įvykdė savo noru (žr. šios nutarties 21 punktą). Tai rodo, kad atsakovė prievolę sumokėti ieškovei už jos suteiktas nakvynės paslaugas pripažino ir gera valia ją įvykdė – sumokėjo tiek, kiek laikė esanti skolinga.

Teismas nutartyje, kuria nutraukta byla, nurodė, kad ieškovė prašė nutraukti bylą dėl to, kad atsakovė sumokėjo beveik visą skolą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o likusios dalies reikalavimų atsisakė. Ieškinio atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šią teismo nutartį atsakovė gavo ir bylos nutraukimo aplinkybės, teisiniai pagrindai jai buvo žinomi. Atsakovė, būdama profesionali teisininkė, negalėjo nesuprasti, kad ginčas neišspręstas iš esmės dėl jos atliktų veiksmų ir byla nutraukta, nes ieškovę tenkino įvykdytos prievolės dydis. Taigi atsakovė nutarties teisinius padarinius suprato, juos pripažino ir nutarties neskundė (žr. šios nutarties 25 punktą).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju įvykdyto sprendimo už akių atgręžimas netaikytinas, nes atsakovė iki sprendimo už akių panaikinimo prievolę ieškovei pripažino ir savo valia sumokėjo ieškovei dalį sprendimu priteistos sumos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad teismai tinkamai aiškino šioje nutartyje aptartas civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl įvykdyto sprendimo atgręžimo. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 330 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 8,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei VšĮ Nacionalinei jaunimo nakvynės namų asociacijai (kodas 300107507) iš atsakovės K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 330 (tris šimtus trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,80 Eur (aštuonis Eur 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas