Dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse

Civilinė byla Nr. e2YT-1214-470/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-000075-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.2.1.4.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.6.1

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei D. Š.,

suinteresuotam asmeniui K. B., jo atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui,

suinteresuotam asmeniui J. B.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą su suinteresuotais asmenimis K. B., J. B., M. B., K. K., J. P. dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja Lazdijų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti neveiksniu K. B., gim. (duomenys neskelbtini), visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjos atstovė D. Š. nurodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius gavo J. B. prašymą dėl jos buvusio sutuoktinio K. B. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. Atlikus tyrimą nustatyta, kad K. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini), šia liga asmuo serga daugiau nei 20 metų. Jam daug kartų buvo taikytas stacionarinis gydymas psichiatrinėse ligoninėse, liga yra įgavusi nepertraukiamą eigą su ryškiu asmenybės defektu. Asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, kas apsunkina pagrindinės ligos eigą. K. B. dažnai būna agresyvus, neadekvatus, jam pasireiškia demencijos požymiai: neranda daiktų, pamiršta, pameta. Vyras yra vaikštantis, naudoja sauskelnes. K. B. kas mėnesį mokama senatvės pensija bei vienišo asmens pensija. Dėl turimų psichinių susirgimų asmuo savarankiškai pasirūpinti savimi negali, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir pagalba.

Suinteresuoto asmens K. B. apklausa patvirtino šį asmenį esant ribotą prasmingam verbaliniam kontaktui.

Suinteresuoto asmens K. B. atstovas advokatas Deimintas Radzevičius nurodė su pareiškimu sutinkantis, kadangi iš bylos duomenų akivaizdžiai seka, jog K. B. dėl psichinių sutrikimų negali suprasti savo veiksmų esmės, negali savo veiksmų valdyti, jo galimybės orientuotis asmeniniame ir socialiniame gyvenime yra visiškai apribotos, todėl neprieštarauja, jog jo atstovaujamas asmuo būtų pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Suinteresuotas asmuo J. B. nurodė, kad ji pastaruoju metu rūpinasi buvusiu sutuoktiniu K. B., jis gyvena jos namuose. Paaiškino, kad dėl turimos psichinės ligos – šizofrenijos bei ilgamečio ir pastovaus alkoholio vartojimo K. B. menkai supranta aplinką, priešingai nei anksčiau šiuo metu nėra agresyvus, galimai tam turėjo įtakos jo gydymas, savimi savarankiškai pasirūpinti jis negali: negali atlikti jokių fizinių darbų, jam reikia pateikti maistą, jis neturi higienos įgūdžių, reikia naudoti sauskelnes, nuprausti ir pamaitinti, kontroliuoti vaistų vartojimą, jis negali priimti jokių apgalvotų sprendimų, kasdieninių buities reikalų nesupranta. Savarankiškai K. B. gyventi negali, jam būtina kito asmens nuolatinė pagalba ir priežiūra. Jokių šio asmens sveikatos pagerėjimų gyvendama kartu ji nėra pastebėjusi.

Suinteresuoti asmenys K. K., J. P. atsiliepimų į pareiškimą neteikė. M. B. atsiliepimo į pareiškimą netiekė, tačiau raštu nurodė abejojantis gydymo įstaigų -Vilniaus respublikinės psichiatrinės ligoninės ir Marių ligoninės nustatytomis K. B. diagnozėmis, tačiau jokių svarių argumentų dėl tokių daromų savo išvadų nenurodė.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnis).

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichikos sutrikimas, nustatytas arba patvirtintas asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichikos sutrikimo nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti.

Nustatyta, kad K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), psichikos sutrikimas yra nuolatinio pobūdžio, dėl šio susirgimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse.

Ši išvada daroma dėl žemiau nurodytų motyvų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio nuostatas, asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Alytaus apylinkės teismo 2025-02-26 nutartimi K. B. psichinei būklei įvertinti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Kaip matyti iš pateikto į civilinę bylą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. birželio 11-12 dienų ekspertizės akto Nr. 83TPK-316/2025, K. B. konstatuojama (duomenys neskelbtini). Psichologinio vertinimo duomenimis K. B. kognityvinių funkcijų sutrikimas siekia vidutinio sunkumo lygį, jo orientacija laike ir vietoje sutrikusi, dėmesio apimtis patenkinama, tačiau dėmesio koncentracija silpna, darbinė atmintis šiek tiek nusilpusi, atgaminimas po interferuojančios veiklos blogas, jam rodomus objektus atpažįsta, daugiapakopius paprastus nurodymus vykdo iš dalies, formalūs skaitymo gebėjimai išlikę, nesudėtingo teksto suvokimas patenkinamas, erdvinių gebėjimų reikalaujančių užduočių sėkmingai neatlieka. Teismo psichologijos ekspertas konstatavo, kad K. B. stebimas vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas (MMSE 19b), kuris sutrikdo tiriamojo kasdieninį funkcionavimą. Dėl pažintinės veiklos sunkumų jis nesavarankiškas, negeba pasirūpinti savimi, negali priimti apgalvotų sprendimų. Teismo psichiatras ekspertas konstatavo, kad K. B. serga nepatikslinta demencija, jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti savo turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertizės aktu taip pat konstatuojama, kad psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat, dėl jo K. B. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios iš esmės yra nurodytos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše. Teismo psichiatrės ekspertės ir teismo psichologo eksperto atlikta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ja abejoti nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis), todėl teismas ja remiasi kaip tiesioginiu įrodymu byloje.

Į bylą pateiktoje Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi, priimti kasdieninius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje išvadoje konstatuojama, kad asmuo negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų jokiose socialinio gyvenimo srityse. Dėl esamos sunkios psichinės sveikatos būklės jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir pagalba.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje esančius kitus rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų teiktus paaiškinimus, spręstina, kad K. B. psichikos sutrikimas sukelia neigiamas pasekmes jo socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams, jo saugumui. Darytina išvada, kad egzistuoja tiek medicininis, tiek teisinis neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog K. B. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų pareiškime nurodytose srityse.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pareiškėjos, taip pat asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovo parodymus, sprendžiama, kad pareiškimas laikomas pagrįstu ir yra tenkintinas. K. B. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia šiose srityse – turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo srityje (CK 2.10 straipsnis, CPK 468 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Teismo sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui nustatyti globą, paskirti globėją (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Įstatymas numato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti, apginti neveiksnaus fizinio asmens tam tikroje srityje teises ir interesus: asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Šiuo klausimu, siekiant surinkti reikalingus įrodymus apie numatomą globėją, iškeltina atskira civilinė byla priimant nutartį (CPK 505 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Teismas turi teisę savo iniciatyva nurodyti, jog visa bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Konstatuojama, kad 2025 m. birželio 11-12 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-316/2025 yra duomenys apie privatų suinteresuoto asmens K. B. gyvenimą (jo sveikatos būklę), todėl siekiant garantuoti suinteresuoto asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nustatytina, jog minėtas ekspertizės aktas yra nevieša bylos medžiaga (CK 2.23 straipsnis, CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 2 dalimi, 268-270 straipsniais, 468 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

1. turtinių santykių srityje:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2. asmeninių neturtinių santykių srityje:

2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

2.6. kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Nustatyti, jog teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, esantis civilinėje byloje, yra nevieša bylos medžiaga.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė