Dėl kadastrinių matavimų registracijos panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-550/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17798-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija 99.5

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams V. G., valstybės įmonei Registrų centrui, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Geoteka“, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, dėl kadastrinių matavimų registracijos panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai ieškovas atsisako ieškinio.

Ieškovė A. B., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė: 1) panaikinti 2003 m. gegužės 5 d. atsakovui V. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; 2) panaikinti su Vilniaus žemėtvarkos skyriumi suderintą šio atsakovo žemės sklypo 2003 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų planą, 3) nustatyti ieškovės A. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal ieškovės pateiktą 2007 m. rugpjūčio 22 d. žemės sklypo planą be gretimo žemės sklypo savininko V. G. sutikimo, 4) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2011 m. lapkričio 15 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė nurodė, kad ieškinio atsisakymo padariniai jai yra žinomi, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. G.. Ieškovės vertinimu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. G., nes dėl jo netinkamų veiksmų ji buvo priversta kreiptis į teismą ir reikalauti panaikinti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypo planą, nes šie atlikti su klaidomis. Atsakovas savo veiksmais, kurių ėmėsi ieškovei kreipusis į teismą, pripažino ieškinį ir įvykdė ieškinio reikalavimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą, bylą nutraukė, grąžino ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį. Nors ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė bylinėjimosi išlaidų patyrė tik dėl netinkamo atsakovo elgesio. Kadangi ginčas išspręstas nepriimant teismo sprendimo, vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad kuri nors ginčo šalis yra nesąžininga ar atliko neteisėtus veiksmus, tai bylinėjimosi išlaidas paliko jų patyrusioms šalims. Be to, teismas preziumavo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, kurio tikslai galėjo būti (ir buvo) pasiekti žemėtvarkos institucijų veiksmais ne ginčo tvarka ir ne tenkinant tiesioginius ieškinio reikalavimus, veikė savo rizika.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino; ieškovei iš atsakovo priteisė 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo koordinačių patikslinimo; kad sklypų koordinačių netikslumai buvo nulemti matininkų klaidų. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, gavusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 20-683, kuriame nurodyta, kad be žemės sklypo savininko (atsakovo) sutikimo kadastro duomenų keitimas nėra galimas, o su patikslintu planu nesutinka žemės sklypo savininkas, todėl žemės sklypo ribos gali būti nuginčytos tik teismine tvarka. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2009 m. birželio 26 d. rašte Nr. 6.15-876-(24.25) konstatuota, kad kol nebus išspręstas žemės sklypo ribų nesutapimo klausimas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius negalės suderinti ieškovei priklausančio žemės sklypo planų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neteismine sklypo koordinačių patikslinimo tvarka pasinaudoti negalėjo, o į teismą kreipėsi kaip į paskutinę instanciją, galinčią išspręsti susidariusią situaciją. Teismo vertinimu, esminę reikšmę turėjo tai, kad ieškovė negalėjo patikslinti savo sklypo koordinačių, nes atsakovas nesutiko patikslinti savo sklypo koordinačių. Ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė po to, kai atsakovas pasirašė ant savo žemės sklypo ribų paženklinimo akto. Kadangi ieškovės sklypo ribų patikslinimas iš esmės priklausė nuo atsakovo sklypo ribų patikslinimo, kuris galėjo būti atliktas tik su atsakovo sutikimu, tai teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas minėtus veiksmus, pripažino, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Kadangi ieškovė, reikšdama ieškinį, tokio materialinio teisinio rezultato ir siekė, tai, jai atsisakius nuo ieškinio ir bylą nutraukus, teismas sprendė, kad ieškovei turi būti atlygintos visos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios atsirado dėl atsakovo veiksmų. Teismas sprendė, kad kitoks klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės įstatymui principą (CPK 6 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl šią nutarties dalį panaikino ir priėmė naują – tenkino ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas V. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį bei iš ieškovės atsakovo naudai priteisti kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CPK 94 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatas, leidžiančias teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo taisyklių, įvertinant šalies procesinio elgesio tinkamumą (sąžiningumą) ir priežastis, dėl kurių jos susidarė. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio atsisakymo priežastis buvo kasatoriaus veiksmai, o kasatorius patenkino ieškovės reikalavimus po to, kai ieškovė pateikė ieškinį teismui. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, nes nevertino ir nepasisakė dėl šalių procesinio elgesio tinkamumo (sąžiningumo) bei nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nulemta iki 2011 m. spalio 1 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo galiojusio teisinio reguliavimo – turėjo būti vertinamos ieškinio atsisakymo priežastys, tačiau pagal galiojantį – reikšmingas šalių procesinis elgesys. Taigi kasatoriaus geranoriškas elgesys ir bendradarbiavimas siekiant ištaisyti matininkų atliktas klaidas nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės ieškinio atsisakymą lėmė kasatoriaus veiksmai. Be to, byloje ginčo nebuvo, o situacija galėjo būti išspręsta derinant veiksmus su žemėtvarkos institucijomis, bet ne teismo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad kasatorius ieškovės reikalavimus patenkino. Ieškovė ieškiniu reikalavo panaikinti kadastro duomenų nustatymo faktą ir sklypo planą. Nesutapus žemės sklypų riboms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, turi būti tikslinami, o ne naikinami. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius su ieškove pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą bei buvo atlikti sklypų kadastro duomenų patikslinimai, t. y. visiškai kiti veiksmai nei buvo reikalauta ieškinyje. Vadinasi, išvada, kad kasatorius patenkino ieškinio reikalavimus, nepagrįsta.

CPK 94 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nepaaiškinta, ar šalies procesinio elgesio vertinimas apima ir pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimą tais atvejais kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo. Civilinio proceso normos įtvirtina pagrindinį principą, kuriuo remiantis sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas – teisę į jų atlyginimą įgyja šalis (kitas dalyvaujantis byloje asmuo), kurios naudai yra priimtas procesinis sprendimas, o pareiga jas atlyginti tenka šaliai, kuri nepagrįstai bylinėjosi. CPK taip pat įtvirtino ir procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančios bylos šalies atsakomybės principą. Dėl to atsižvelgiant į pagrindinį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą bei į CPK numatytus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padarinius, kasatoriaus nuomone, šalies procesinio elgesio vertinimas CPK 94 straipsnio 1 dalies kontekste turėtų apimti ir ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimo patikrinimą ta apimtimi, kuria svarbu įvertinti proceso šalies tinkamą (sąžiningą) veikimą. Šioje civilinėje byloje ieškinio reikalavimų nepagrįstumas grindžiamas tuo, kad ieškovė ieškinio atsisakė po to, kai su kasatoriumi bei žemėtvarkos institucijomis suderino kadastro duomenis ir žemės sklypų planus, nors ieškinio dalykas buvo visiškai kitas. Kasatorius taip pat pažymi, kad byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus netinkamą elgesį ieškovės atžvilgiu, o kadastro duomenų neatitiktys nulemtos ne kasatoriaus, o matininkų veiksmų.

2. Dėl CPK 176, 185 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nutardamas, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčų sprendimo tvarka dėl atsakovo neveikimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino tik vieną netiesioginį, išvestinį įrodymą, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštą, kuriame nurodyta, kad kasatorius nesutinka pasirašyti žemės sklypo plane. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija, neturėdama objektyvių įrodymų, nepagrįstai teigė, kad kasatorius atsisako patikslinti žemės sklypo planą. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra įrodymų apie tokį atsakovo atsisakymą, t. y. siųstų pranešimų, raštiškų atsisakymų ir pan. Šios aplinkybės įrodo, kad kasatorius nebuvo informuotas apie kadastrinių matavimų neatitiktis ir kad ieškovė šios situacijos nebandė spręsti taikiai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį bei iš atsakovo ieškovės naudai priteisti kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 94 straipsnio 1 dalies. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad faktas, jog kasatorius patenkino ieškinio reikalavimus, turi esminę reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovės manymu, vertinant šalių procesinį elgesį, reikšmingos šios aplinkybės: kasatoriaus neveikimas (žemės sklypų kadastrinių matavimų klaidų netaisymas ir nepašalinimas iš viešojo registro) buvo priežastis, dėl kurios ieškovė negalėjo suderinti ir įregistruoti savo žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų; ieškovė negalėjo patenkinti savo reikalavimų ne teismo tvarka; bylos nagrinėjimo parengiamojoje stadijoje kasatorius ir VĮ Valstybės žemės fondas sutiko atlikti veiksmus, t. y. patikslinti kasatoriaus žemės sklypo kadastrinius matavimus; kasatoriaus atlikti veiksmai suteikė ieškovei galimybę įregistruoti savo žemės sklypo kadastrinius matavimas viešajame registre; kasatoriaus bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų dalį kompensavo VĮ Valstybės žemės fondas. Šios aplinkybės lemia, kad kasatoriaus aktyvus ir geranoriškas elgesys bylos nagrinėjimo metu nulėmė šalių ginčo išnykimą, nes kasatorius atliko tuos veiksmus, kurie ieškovei trukdė įgyvendinti savo teises, susijusias su jos žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo įregistravimu viešajame registre. Ieškovė pažymi, kad, kasatoriui atsisakius patikslinti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus teisminio nagrinėjimo metu, ginčas būtų sprendžiamas teismui priimant galutinį sprendimą.

CPK 94 straipsnio 1 dalis taikoma tik tada, kai teismas nepriima galutinio sprendimo dėl kilusio šalių ginčo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, analizuoja priežastis, dėl kurių jos susidarė. Bylinėjimosi išlaidos susidarė, nes ieškovė, gindama savo teises, kreipėsi į teismą. Kasatorius teigia, kad ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nes jos kreipimasis nepagrįstas. Toks atsakovo argumentavimas paneigia asmens teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis). Ieškovė pažymi, kad kilusiam ginčui netaikomos ikiteisminio nagrinėjimo procedūros. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, bandė ginčą išspręsti taikiai, atliko veiksmus, kurie neturėjo jokių padarinių ieškovės reikalavimo patenkinimui, nes atsakovas atsisakė pasirašyti ant savo žymės sklypo ribų žymėjimo akto. Byloje esantys įrodymai bei chronologinė įvykių seka patvirtina, kad tik dėl kasatoriaus neveikimo ieškovė negalėjo įgyvendinti savo teisių. Kasatoriaus argumentas, kad jo žemės sklypo kadastriniai matavimai turėjo būti tikslinami, patvirtina, jog ieškovės teisių įgyvendinimas tiesiogiai priklausė nuo aktyvių kasatoriaus veiksmų, kurių šis neatliko.

Kasatoriaus argumentai dėl šalių procesinio elgesio netinkamo įvertinimo nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė tinkamai kreipėsi į teismą, o kasatorius neįrodė, kad ieškovės kreipimasis atitinka CPK 95 straipsnyje įtvirtintą piktnaudžiavimo procesu turinį. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nenustatyta, jog šalių procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Ieškovė pažymi, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atitinka apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį

2. Dėl CPK 176, 185 straipsnių pažeidimo. Kasatoriaus argumentai dėl to, kad jis esą nežinojo, jog kadastriniai matavimai atlikti su klaidomis, neatitinka byloje esančių įrodymų: kasatoriui siųstas Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. S20-2286, jis dalyvavo 2009 m. sausio 23 d. derinant žemės sklypo ribas. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 176, 185 straipsnių, įrodymus byloje vertino tinkamai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamu proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, klausimu, kai byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kai ieškovas atsisako ieškinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės

CPK 42 straipsnis įtvirtina ieškovo teisę atsisakyti ieškinio, t. y. teisę atsisakyti pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Atsisakyti ieškinio ieškovas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Tai jis gali padaryti tiek žodžiu teismo posėdžio metu, tiek raštu. Atsisakant ieškinio žodžiu, teismas turi išaiškinti ieškovui ieškinio atsisakymo padarinius, o atsisakant ieškinio raštu, rašytiniame pareiškime turi būti nurodoma, kad ieškovui yra žinomi ieškinio atsisakymo padariniai (CPK 111 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismas gali nepriimti ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Jei teismas priima ieškinio atsisakymą, tai byla nutraukiama nutartimi (CPK 293 straipsnio 4 punktas), o ieškovas netenka teisės kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

CPK 293 straipsnio 4 punkte įstatymo leidėjas įtvirtino procesinį ieškinio atsisakymo rezultatą – proceso nutraukimą teismo nutartimi, kuria patvirtinama proceso šalies valia atsisakyti ieškinio. Taigi teismo sprendimas dėl esmės nepriimamas. Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-473/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, norėdama įregistruoti savo žemės sklypo koordinates VĮ Registrų centre. Iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas VĮ Registrų centras, paaiškinęs, kad ieškovės žemės sklypo ribos neatitinka gretimo žemės sklypo ribų, atsisakė registruoti jos sklypo kadastrinius matavimus. Byloje taip pat nustatyta, kad matininkai, atlikdami kasatoriaus žemės sklypo kadastrinius matavimus, padarė matavimo klaidų. VĮ Valstybės žemės fondas 2008 m. balandžio 4 d. patikslino kadastrinius matavimus, nustatė matavimo klaidas, jas ištaisė, parengė patikslintą kasatoriaus žemės sklypo planą ir kadastrinę bylą ir pateikė šiuos dokumentus Vilniaus žemėtvarkos skyriui ir kasatoriui. Ieškovė kreipėsi į teismą, nes gavo Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 20-683, kuriame paaiškinta, kad jos žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai negali būti suderinami, nes gretimo žemės sklypo savininkas nesutinka ištaisyti savo žemės sklypo kadastrinio matavimų klaidų. Taigi ieškiniu buvo prašoma išspręsti materialųjį teisinį ginčą – nustatyti žemės sklypų ribas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pasirašė ant savo žemės sklypo ribų paženklinimo akto, todėl ieškovė galėjo įregistruoti savo žemės sklypų koordinates VĮ Registrų centre. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, tai ji pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjo bylą, todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti sprendžiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas šalies procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, dėl kurių jos susidarė. Bylą nagrinėję teismai nenustatė šalių procesinio elgesio netinkamumo, tačiau skirtingai vertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas procesinių išlaidų, susijusių su šiuo ginču, atlyginimo klausimą sprendė atsižvelgdamas į tai, kad byla užbaigta nepriėmus procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, be to, akcentavo, kad ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nes inicijavo teisminį procesą, nors kilusius klausimus buvo galima išspręsti ne teismo tvarka, todėl bylinėjimosi išlaidas paliko jas patyrusioms šalims. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė ne teismo tvarka pasinaudoti negalėjo, nes kasatorius nesutiko pasirašyti patikslinto žemės sklypo ribų žymėjimo akto, todėl ieškovė kilusį ginčą galėjo išspręsti tik teismo tvarka.

Kasatorius, skųsdamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio materialiųjų teisinių reikalavimų patenkinimas priklausė tik nuo kasatoriaus veiksmų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovė neteismine sklypo koordinačių patikslinimo tvarka pasinaudoti negalėjo tik dėl kasatoriaus veiksmų, rėmėsi tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 20-683, kuris pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį negali būti pakankamas įrodymas, patvirtinantis ieškovės kreipimosi į teismą pagrįstumą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu, tačiau pažymi, kad, be šio rašto, bylą nagrinėję teismai tyrė ir kitus įrodymus. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir antrosios instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatoriui buvo žinoma apie jo žemės sklypų kadastrinių matavimų klaidas, nes jam buvo siųstas Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. S20-2286, kasatorius taip pat dalyvavo 2009 m. sausio 23 d. derinant sklypo ribas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. 20-683 esančią informaciją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nepažeidė įrodymų pakankamumo taisyklės, taikytinos byloje įrodinėjamoms aplinkybėms, nes išvadą, kad atsakovas atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, pagrindė byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kadastro duomenų neatitiktys buvo nulemtos matininkų veiksmų, o kasatorius nebuvo atsakingas už žemės sklypo Nr. 14 klaidingų duomenų nustatymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos ieškovė būtų siekusi bendradarbiauti su kasatoriumi, informavusi jį apie kadastrines sklypų ribų neatitiktis (nėra įrodymų apie ieškovės kreipimąsi į kasatorių). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos nebendradarbiavo, nesiekė kuo greičiau išspręsti ginčo, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo nulemtos vien tik kasatoriaus veiksmų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kasatoriui, neteisingai įvertino priežastis, dėl kurių jos susidarė.

Byloje pateikta duomenų, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo procese sumokėjo 484 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 2400 Lt advokatui už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Ieškovės išlaidos atsiskaitant su antstoliu už faktinių aplinkybių konstatavimą nėra kasacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad yra visos sąlygos taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalį, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos. Apeliacinės instancijos teismas iš kasatoriaus ieškovės naudai priteisė 2400 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės materialiųjų teisinių reikalavimų patenkinimas priklausė ne tik nuo kasatoriaus veiksmų, kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas ieškovei iš kasatoriaus priteisiant 1200 Lt.

Kasatorius, pateikdamas kasacinį skundą, sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį ir už advokato teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme sumokėjo 917 Lt. Ieškovė už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 850 Lt. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gruodžio 7 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 43,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Taigi kasatorius kasacinės instancijos teisme patyrė 989 Lt (72 Lt žyminis mokestis ir 917 Lt už advokato teisinę pagalbą). Kadangi kasacinis skundas tenkinamas 50 proc., tai iš ieškovės kasatoriaus naudai priteistina 494,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme kasatorius patyrė 610 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą iš ieškovės kasatoriaus naudai priteistina 305 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taigi iš viso iš ieškovės kasatoriaus naudai priteistini 799,50 Lt.

Ieškovė kasacinės instancijos teisme patyrė 850 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kasacinį skundą tenkinus 50 proc., iš kasatoriaus ieškovės naudai priteistini 425 Lt. Taigi iš kasatoriaus ieškovės naudai priteistini 1625 Lt (1200 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 425 Lt kasacinės instancijos teisme).

Atlikus mokėtinų sumų įskaitymą, iš kasatoriaus ieškovės naudai priteistina 825,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme dalytinos po lygiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti.

Priteisti ieškovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 825,50 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt penkis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 21,95 Lt (dvidešimt vieną litą 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 21,95 Lt (dvidešimt vieną litą 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Juozas Šerkšnas