Civilinė byla Nr. e2-135-470/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02099-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.2.5.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 4 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant Redai Narijauskienei,
dalyvaujant ieškovei M. Z., jos atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Z., veikiančios nepilnametės D. D. vardu, patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“, tretiesiems asmenims notarei R. S., N. D. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir termino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo nustatyti juridinį faktą, kad E. O. D. faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; pripažinti negaliojančiu ab initio vienašalį sandorį – 2023-10-04 valstybės įmonės „Turto bankas“ prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į E. O. D. ir A. D. valdytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 2024-12-20 Alytaus 2-ojo notarų biuro notarės R. S. išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus (notarinio registro Nr. 7557 ir 7558), atnaujinti ieškovei M. Z., atstovaujančiai nepilnametę dukterį D. D., terminą palikimui, atsiradusiam po O. D. mirties, priimti.
Patikslintu ieškiniu ieškovė atsisakė reikšto reikalavimo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po A. D. mirties, priimti.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. D., (duomenys neskelbtini) mirė E. O. D.. A. D. ir O. E. D. buvo sutuoktiniai, kurių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Jie nuo 1994-10-07 nuosavybės teise valdė butą (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) mirus A. D. atsirado palikimas. A. D. testamento nebuvo sudaręs, todėl atsirado palikimas pagal įstatymą. Per įstatymo nustatytą terminą įpėdinai, tame tarpe ir sutuoktinė O. E. D. į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bet ji palikimą priėmė faktiniu valdymu, o būtent O. E. D. liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini), šiame bute deklaravo gyvenamąją vietą, prižiūrėjo butą, darė remontą, mokėjo visus su jo išlaikymu susijusius mokesčius ir vykdė kitas prievoles. Šiuos veiksmus E. O. D. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino ir tokiu būdu išreiškė savo valią dėl palikimo po sutuoktinio mirties priėmimo.
(duomenys neskelbtini) mirus E. O. D. liko palikimas 2 kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Palikėja testamento nebuvo surašiusi, tad atsirado paveldėjimas pagal įstatymą.
2025 m. kovo pirmomis dienomis ji (ieškovė) sužinojo, kad palikimą - 2 kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Pagrindas turto perėjimui valstybei buvo 2023-10-04 Alytaus 2-ojo notarų biuro notarei R. S. pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo. 2024-12-20d. buvo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai Nr.7557 ir Nr.7558.
Ieškovė, atstovaudama nepilnametę įstatyminę įpėdinę D. D., įsitikinusi, kad prašymas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimus prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), nes D. D., kaip antros eilės įpėdinės, teisė paveldėti pagal įstatymą buvo išviešinta. Tokiu būdu VĮ „Turto bankas“, pretenduodamas į atsiradusį palikimą, turėjo visas galimybes ir teises patikrinti viešuosius registrus ir patikrinti visas aplinkybes, susijusias su potencialiais paveldėtojais. Ieškovė įsitikinusi, kad buvo privalu išsiaiškinti, ar tikrai kiti įpėdiniai nenori pasinaudoti paveldėjimo teise pagal įstatymą ir ar nėra kitų pretendentų į palikimą, kurie galėtų jį priimti pagal įstatymą. Tokių veiksmų nebuvo atlikta, todėl laikytina, kad vienašalis sandoris – pareiškimo išduoti atitinkamą teisę patvirtinantį liudijimą pateikimas notarui buvo atliktas pažeidžiant atidumo, rūpestingumo ir atsakingumo principus. Esant tokiai teisinei situacijai iškyla pagrindas naikinti vienašalį sandorį.
Ieškovei faktas, kad atsiradusį palikimą perėmė valstybė, tapo žinomas atsitiktinai 2025 m. kovo mėnesį, todėl ji turi pagrindą ginčyti institucijos, atstovaujančios valstybę, veiksmus ir išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes CK 5.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
Ieškovė įsitikinusi, kad terminas priimti palikimą yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Ji nurodė nebendraujanti ir nepalaikanti ryšių su dukters D. D. tėvu G. D. (palikėjos sūnus), todėl nežinojo apie atsiradusį palikimą, taip pat nežinojo, jog dukters tėvas G. D. 2021-02-04 pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Apie tai ieškovė sužinojo tik gavusi duomenis iš Testamentų registro. Kitas pirmos eilės įpėdinis - N. D. palikimo nepriėmė. Ji aktyvius veiksmus dėl palikimo priėmimo pradėjo tik po 2025m. kovo mėnesio - dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi iš karto, tokią pagalbą gavo 2025-04-03, nedelsiant buvo paruoštas ieškinys teismui. Praleistą terminą būtina atstatyti.
Atsakovės VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Iš pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos pretenzijos dėl valstybės paveldėjimo yra nepagrįstos, nes šiuo atveju ieškovės teisė dėl paveldėjimo iš esmės nebuvo įgyvendinama tinkamai. Šiuo atveju tinkamai raštiškai nebuvo pateikta informacija palikimų atsiradimo vietos notarų biurui apie ketinimą kreiptis į jį dėl palikėjų palikimų paveldėjimo ar į teismą. Tai įrodo, kad buvo pažeistas reikalavimas veikti aktyviai ir rūpestingai susidariusioje teisinėje situacijoje ir iš esmės ginčo situacija susidarė dėl ieškovės veiksmų, todėl jai pačiai turi tekti iš to atsirandančios pasekmės. Nepilnamečio vaiko atstovė turėjo ne vieną galimybę pasitikslinti duomenis apie palikėjų palikimų paveldėjimą, pareikšti pretenzijas dėl minėtų palikimų perėjimo valstybei liudijimų išdavimo tiesiogiai juos išdavusiai notarei. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1dalies 2 punktą yra priskirtas prie notaro atliekamų veiksmų. Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą (Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), tačiau tai atlikta nebuvo.
Trečiasis asmuo notarė R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui notarei R. S. nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo N. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, iš kurio turinio matyti, kad su ieškiniu visiškai sutinka, prašo jį tenkinti.
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl termino ieškiniui pareikšti
CK
Faktinės bylos aplinkybės
(duomenys neskelbtini) mirė A. D., (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė E. O. D., kas patvirtinama Gyventojų registro duomenimis, abiejų sutuoktinių mirties vieta – Alytaus miestas, jų deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
Ieškovės M. Z. duktė D. D. yra palikėjų vaikaitė - antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 d. 2 p.). D. D. yra gimusi (duomenys neskelbtini), palikėjos E. O. D. mirties metu buvo nepilnametė.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad sutuoktiniai A. ir E. O. D. nuosavybės teisėmis iki mirties lygiomis dalimis (po ½ dalį) valdė dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Šiame bute abu sutuoktiniai nuolatos gyveno ir deklaravo jame gyvenamąją vietą, kas patvirtinama daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pažyma.
A. D. testamento nebuvo sudaręs, po jo mirties per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė. Dėl jo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į Alytaus 2-ojo notarų biuro notarę R. S. 2023-10-04 kreipėsi VĮ „Turto bankas“, notarė 2024-12-20 valstybei išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr.7558. Tai patvirtinama Testamentų registro duomenimis.
E. O. D. testamento nebuvo sudariusi, po jos mirties per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarę R. S. dėl palikimo atsisakymo kreipėsi įstatyminis įpėdinis G. D. (palikėjos sūnus), palikimo atsisakymo data 2021-02-04 (Testamentų registro duomenys). Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į Alytaus 2-ojo notarų biuro notarę R. S. 2023-10-04 kreipėsi VĮ „Turto bankas“, notarė 2024-12-20 valstybei išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 7557. Tai patvirtinama Testamentų registro duomenimis.
Nekilnojamojo turto registre aukščiau paminėtas butas kaip valstybės nuosavybė įregistruota taip - į ½ dalį buto 2024-12-23, į visą butą 2025-01-14.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas paveldėjimo teisės taikymo praktiką – konkrečiai aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2009">3K-3-134/2009</a>).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, jog toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-441/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-441/2009">3K-3-441/2009</a>, Teismų praktika Nr. 32/2009). Dėl paminėto, tik pratęsus terminą palikimui priimti, gali būti ginčijamas palikimo perėjimo valstybei teisėtumas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste teismas pirmiausia sprendžia termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) klausimą.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Kaip jau minėta, E. O. D. mirė (duomenys neskelbtini). Tą dieną atsirado palikimas ir trijų mėnesių terminas jam priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini). D. D. yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 2 punktas). D. D. tėvas G. D. (pirmos eilės įpėdinis) atsisakė palikimo į motinos turtą, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarei. Tokiu būdu teisė į jam tenkančią palikimo dalį perėjo D. D. (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Kitas pirmos eilės įpėdinis N. D. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, šioje civilinėje byloje pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad su ieškovės reikalavimais, t. y. ir su reikalavimu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, sutinka. Pastebėtina, kad D. D. palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametė. Kaip paaiškino jos įstatyminė atstovė (ieškovė) M. Z., 2019 metais ji išsiskyrė su D. tėvu ir išvyko iš Alytaus gyventi į Kėdainių rajoną, nuo to laiko jokių ryšių su dukters tėvu ir kitais artimaisiais iš jo pusės nepalaikė. Faktą apie E. O. D. mirtį ji žinojo, taip pat žinojo, kad jos palikimą priims palikėjos sūnūs N. ir G. D., nes taip buvo kalbėta per E. O. D. laidotuves. Jai tik 2024 m. pavasarį tapo žinoma po apsilankymo Alytuje, kad palikimo nei vienas mirusiosios sūnus nepriėmė. Šią žinią jai pasakė buvusi kaimynė J. V., kuri gyveno vienu aukštu aukščiau nei mirusioji E. O. D.. Tuomet šią informaciją ji pasitikrino notarų biure, kur galutinai sužinojo, jog palikimas perėjo valstybei. Ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo dukters D. paveldėjimo teisei į E. O. D. palikimą realizuoti: notarų biure domėjosi teisinėmis galimybėmis atstatyti buvusią padėtį, nedelsdama kreipėsi į VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos jai skyrimo, bendravo su paskirta advokate, rinko reikalingus duomenis ir nedelsdama teikė ieškinį teismui.
Šios aplinkybės rodo, jog ieškovė, sužinojusi apie dukters tėvo atsisakymą priimti palikimą po E. O. D. mirties, operatyviai ir aktyviais veiksmais pradėjo siekti įgyvendinti savo nepilnametės dukters teisę į palikimą, elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas bei sąžiningas asmuo.
Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa jo artimieji asmenys. Nagrinėjamu atveju, ieškovė siekia savo dukters paveldėjimo teisės realizavimo į artimos giminaitės – senelės palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti.
Įvertinęs byloje nurodytas priežastis ir įrodymus, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas spręsti, jog pagrindinė termino priimti palikimą praleidimo priežastis buvo tai, kad ieškovė buvo suklaidinta, jog palikimą priims G. D., jai nebuvo žinoma, kad šis asmuo palikimo atsisakė paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarei, jo atsisakymas lėmė tai, kad teisė paveldėti perėjo jo dukrai D. D.. Dėl šių aplinkybių teismo vertinimu, terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė, sužinojusi apie galimybę paveldėti, aktyviais veiksmais nedelsdama siekė įgyvendinti nepilnametės dukters teisę į palikimą, todėl vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pripažintina, jog ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1.117 straipsnio 3, 4 dalys). Vertinant teisėtą interesų balansą šiuo atveju akivaizdu, kad nepilnametės turtiniai ir moraliniai interesai, lyginant juos su priėmusios palikimą valstybės interesais, nukentės žymiai labiau, jei terminas palikimui priimti nebus atnaujintas.
Dėl juridinio fakto nustatymo
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir priimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą.
Minėt, kad palikėjas A. D. mirė (duomenys neskelbtini), oficialaus testamento jis nebuvo sudaręs. Dėl palikėjo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į palikimo atsiradimo vietos notarę R. S.-10-04 kreipėsi valstybę atstovaujanti VĮ „Turto bankas“, 2023-10-04 notarė valstybei išdavė A. D. palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
Kaip matoma iš Nekilnojamojo turto registro duomenų A. D. mirties dieną nuosavybės teise valdė ½ dalį buto (duomenys neskelbtini).
Po A. D. mirties minėtame bute toliau kilo gyventi palikėjo sutuoktinė E. O. D., nuosavybės teise valdžiusi likusią ½ dalį buto. E. O. D. iki savo mirties, t. y. po palikėjo mirties dar 18 metų bute gyveno, visu butu naudojosi, mokėjo mokesčius, ieškovės M. Z. ir liudytojos J. V. parodymais darė bute remontą. E. O. D. minėtame bute deklaravo gyvenamąją vietą nuo 1980-10-04 iki savo mirties, skolų namą administruojančiai bendrijai neturėjo, kas matoma iš Gyventojų registro duomenų ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pažymos. Ieškovės parodymais be E. O. D. jos leidimu bute gyveno N. ir G. D. bei iki 2019 metų gyveno ir ieškovė su dukterimi D. D..
Ieškovės M. Z. ir liudytojos J. V. parodymai, rašytiniai byloje surinkti įrodymai, trečiojo asmens N. D. atsiliepimo į ieškinį duomenys neabejotinai pagrindžia, jog E. O. D. aktyvūs veiksmai priimant valdyti po sutuoktinio A. D. mirties likusį jo turtą, t. y. tolimesnis nuolatinis gyvenimas bute (duomenys neskelbtini), rūpinimasis gyvenamuoju būstu, mokesčių mokėjimas, remonto darymas, leidimas gyventi bute kitiems artimiesiems leidžia spręsti, kad E. O. D. sutuoktinio iki mirties turėtu turtu rūpinosi kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai patvirtina, kad E. O. D. po sutuoktinio A. D. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, numatytą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, priėmė jo palikimą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą tokį, kokį palikėjas turėjo mirties dieną visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad D. D. galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę į senelės E. O. D. palikimą.
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais
Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-18/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-18/2014">3K-7-18/2014</a>).
Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinį dėl liudijimo nuginčijimo gali reikšti įpėdinis, kuris pretenduoja į palikimą ir kuris įstojo į paveldėjimo teisės santykius (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys) arba iš jų nebuvo pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta.
Teismui atnaujinus terminą ieškovei M. Z. priimti nepilnametės dukters D. D. vardu palikimą, atsiradusį po senelės E. O. D. mirties, yra pagrindas teigti, jog ji yra asmuo, įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini)) ir iš jų nebuvo pasitraukusi, kas sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti bei duoda pagrindą ieškovę laikyti asmeniu, pretenduojančiu priimti palikimą, bei suteikia jai teisę (galimybę) ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-441/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-441/2009">3K-3-441/2009</a>). Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis).
Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju D. D. yra aukštesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš Lietuvos valstybę paveldėti E. O. D. palikimą. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>).
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesant duomenų apie E. O. D. palikimo priėmimo notarine tvarka faktą, privalėjo inicijuoti palikimo priėmimą valstybės vardu, dėl to paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo išduotas pagrįstai. Savo ruožtu ieškovė notaro dokumentus – atsakovės VĮ „Turto bankas“ 2023-10-04 prašymą ir notarės išduotus 2024-12-20 palikimo perėjimo valstybei liudijimus prašo pripažinti negaliojančiais.
Valstybei atstovaujanti institucija, inicijuojanti palikimo perėjimą valstybei, ir notaras turi imtis priemonių, kad būtų išsiaiškinta, ar nėra palikėjo įpėdinių ir ar nėra įvykęs faktinis palikimo priėmimas. Šios bylos atveju ypač svarbi ta aplinkybė, kad G. D. atsisakius teisės į jo motinos E. O. D. palikimą, įstatymu nustatytą teisę paveldėti įgijo jo duktė D. D.. Kaip matoma iš bylos duomenų – niekas, nei notarė, nei į paveldėjimo teisinius santykius įstojusi VĮ „Turo bankas“ šiuo atveju nepatikrino, kad atsisakęs palikimo pirmos eilės įpėdinis turi nepilnametę dukterį, nors tokiam faktui patikrinti užtenka pasinaudoti Gyventojų registro duomenimis, o prieigą prie šių duomenų turi tiek notaras, tiek VĮ „Turto bankas“.
Teismas konstatuoja, jog nebuvo dėtos nė minimaliausios pastangos nustatyti galimus paveldėtojus ir išsiaiškinti jų ketinimus paveldėti ginčo turtą, surasti E. O. D. artimuosius giminaičius. Dar iki palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimo valstybės institucija privalėjo įsitikinti žemesnės eilės įpėdinių, kai vienas iš aukštesnės eilės įpėdinių palikimo atsisako, buvimu, o taip pat patikrinti, ar nėra įvykusio faktinio palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuo A. D. mirties iki palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimo buvo praėję beveik (duomenys neskelbtini) metai, po E. O. D. mirties – virš 4 metų, ir nebuvo jokių įsiskolinimų už komunalines ar kitas paslaugas, kas savaime turėjo sukelti abejones dėl „švarios“ galimybės perimti palikėjų turtą, tačiau VĮ „Turto bankas“ atsakingiems darbuotojams nekilo mintis patikrinti, ar bute niekas negyvena, kas moka mokesčius, ar nėra įvykusio faktinio palikimo priėmimo. Ieškovės paaiškinimu bute po tėvų mirties toliau liko gyventi N. ir G. D., šis faktas akivaizdžiai patvirtinamas Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-5637-835/2025 medžiaga, iš kurios matyti, kad perėmusi palikėjų turtą VĮ „Turto bankas“ iniciavo civilinę bylą dėl N. ir G. D. iškeldinimo, t.y. asmenų kurie yra patys artimiausi palikėjų giminaičiai – pirmos eilės įpėdiniai. Minėti faktai dėl žemesnės eilės įpėdinio nenustatymo ir neįsitikinimo apie nebuvimą faktinio palikimo priėmimo jo valdymu akivaizdžiai parodo valstybę atstovaujančios institucijos VĮ „Turto bankas“ nedovanotinai atsainų požiūrį į mirusio asmens turto apsaugą bei pareigą nepažeisti jo artimųjų asmenų turtinių interesų, neišprovokuoti turtinio konflikto.
Taigi, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog palikimo perėjimo valstybei liudijimai išduoti nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdinė, turinti teisę į palikimą. Ieškovė savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jos dukteriai tenkantį palikimą nėra įgyvendinusi.
Teismui atnaujinus dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti, ieškovės reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduoti ginčijami palikimo perėjimo valstybei liudijimai, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimus negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, 2023-10-04 atsakovės valstybės įmonės Turto banko pateikti prašymai notarei R. S. dėl palikimų perėjimo valstybei liudijimų išdavimo, kaip vienašaliai sandoriai (CK 1.63 straipsnio 1 ir 2 dalys), laikytini prieštaraujančiu imperatyviai CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl pripažintini negaliojančiais ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Atitinkamai pripažintini negaliojančiais ir šių vienašalių sandorių pagrindu 2024-12-20 Alytaus 2-ojo notarų biuro notarės R. S. išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai, notarinio registro Nr. 7558 ir Nr. 7557 (CK 5.8 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnis, 1.80 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovei civiliniame procese buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis 2025-03-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. ATS-2025-09316. Taigi, bylinėjimosi išlaidų ieškovė nepatyrė, jos nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinį faktą, kad E. O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties Alytuje (duomenys neskelbtini). Juridinis faktas nustatytas tam, kad paveldėjimo teisę į senelės palikimą galėtų įgyvendinti D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Atnaujinti M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnametės dukters D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos E. O. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios Alytuje (duomenys neskelbtini), mirties.
Pripažinti negaliojančiais ab initio vienašalius sandorius – valstybės įmonės „Turto bankas“ prašymus, pateiktus 2023-10-04 notarei R. S., išduoti jai, atstovaujančiai valstybės interesus, paveldėjimo teisės liudijimus į A. D. ir E. O. D. valdytą turtą.
Pripažinti negaliojančiais 2024-12-20 Alytaus 2-ojo notarų biuro notarės R. S. išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus (notarinio registro Nr. 7557 ir Nr. 7558).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
