Civilinė byla Nr. 3K-3-458/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
20.1; 94.2.1; 118.3 „(S)“
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas – Panevėžio apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 9486,59 Lt žalos atlyginimą.
Ieškovai nurodė, kad atsakovas padarė sunkų nusikaltimą, po jo padarymo ilgą laiką slapstėsi, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nustačius jo gyvenamąją vietą Ispanijoje, jis buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą (ekstradicija). Atsakovo ekstradiciją atliko Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Dėl to Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėjo 9486,59 Lt išlaidų (kelionės išlaidos ir komandiruotpinigiai policijos pareigūnams, atsakovo kelionės išlaidos) (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis). Ekstradicijos išlaidos yra žala, atsiradusi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nes jis slapstėsi nuo tardymo, trukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Panevėžio apygardos teismo 2004 m. vasario 9 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas, išvykdamas į Ispaniją, pateikdamas pasienio kontrolės punkte kito asmens pasą ir pasislėpdamas nuo tardymo bei teismo, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovui buvo žinoma apie tai, kad jis gali būti apklausiamas baudžiamojoje byloje, todėl darytina išvada, kad ekstradicijos išlaidos atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas žalai atsirasti, pažeidė savo kaip asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad nebūtų padaryta žala, ir šios pareigos netinkamas vykdymas suponavo deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (CK 6.245, 6.246, 6.249, 6.263 straipsniai). Atsakovas teigia, kad atsiradusi žala yra proceso išlaidos, kurios turėjo būti priteisiamos remiantis BPK 103 straipsnio nuostatomis. Byloje nustatyta, kad teismo 2004 m. vasario 9 d. nuosprendžiu šių išlaidų priteisimo klausimas nebuvo išspręstas, tačiau tai neatima ieškovui teisės kreiptis civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. sausio 11 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija nustatė, kad Panevėžio apygardos prokuratūra baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė prašymo dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo, kaltinamajame akte nurodžiusi, kad jokių proceso išlaidų byloje nėra. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras papildomai 2004 gruodžio 15 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl proceso (ekstradicijos) išlaidų išieškojimo. Teismas, vadovaudamasis BPK 361, 362 straipsniais, 2005 m. sausio 11 d. nutartimi priteisė iš nuteistojo išlaidas, susijusias su jo ekstradicija. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 3 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2005 m. sausio 11 d. nutartį ir konstatavo, kad proceso išlaidų klausimą teismas galėjo išspręsti tik nuosprendžiu, o šių išlaidų išieškojimas teismo nutartimi prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 daliai, nes taip pakeičiama teismo nuosprendžio esmė.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimu tenkindamas ieškinį, nepagristai taikė atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Ieškovų prašomos priteisti ekstradicijos išlaidos atsirado ne iš civilinių teisinių, o iš baudžiamųjų teisinių santykių, t. y. teisėsaugos institucijoms vykdant įstatymo leidėjo deleguotą nusikaltimų atskleidimo funkciją. Ekstradicijos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo klausimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas. Šio kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso (Civilinio kodekso) normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Ekstradicijos išlaidų, kaip baudžiamojo proceso išlaidų, priteisimas reglamentuojamas specialiosios teisės – Baudžiamojo proceso kodekso – normų, todėl išieškant tokias išlaidas, netaikytinos civilinės teisės materialinės ir procesinės normos.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniais skundais ieškovai Panevėžio apygardos prokuratūra ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundai grindžiami šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 5 dalies, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto, CPK 263 straipsnio 1 dalies, 326 straipsnio 1 dalies, CK 1.1 straipsnio 2 dalies, 6.245, 6.246, 6.249, 6.263 straipsnių nuostatas, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą ir 105 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas ekstradicijos metu patirtą žalą gali pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis, bet neprivalo, o teismas turi teisę, priimdamas nuosprendį, šią žalą, pripažintą baudžiamojo proceso išlaidomis, išieškoti iš nuteistojo. Prokuroras turėjo teisę, bet ne pareigą pateikti prašymą teismui išieškoti ekstradicijos metu patirtą žalą kaip proceso išlaidas, o teismas, priimdamas nuosprendį dėl atsakovo, taip pat turėjo teisę, o ne pareigą nuspręsti šią žalą išieškoti iš nuteistojo kaip proceso išlaidas.
Ekstradicijos metu patirtą žalą, kuri nebuvo pripažinta baudžiamojo proceso išlaidomis, galima traktuoti kaip žalą, atsiradusią iš civilinių teisinių santykių, todėl CK ir CPK normos reglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. vasario 3 d. nutartimi panaikinęs Panevėžio apygardos teismo 2005 m. sausio 11 d. nutartį, nurodė, kad dėl atsakovo ekstradicijos turėtos išlaidos galėtų būti išieškomos civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija nepagrįstai konstatavo, kad ekstradicijos išlaidų, kaip baudžiamojo proceso išlaidų, priteisimas, reglamentuojamas specialiosios teisės – Baudžiamojo proceso kodekso – normų. BPK nenurodyta, kad ekstradicijos išlaidos yra proceso išlaidos. Šio kodekso 103 straipsnio 6 dalyje nurodyta: „kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis“. Dėl įtariamojo ekstradicijos turėtos išlaidos tik gali būti pripažintos proceso išlaidomis, ir priimdamas nuosprendį teismas turi teisę jas išieškoti iš nuteistojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jei dėl atsakovo ekstradicijos patirtos žalos klausimas nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, tai neatima prokurorui teisės kreiptis civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju yra deliktinės civilinės atsakomybės pagrindai. Nustatyta, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas žalai atsirasti, pažeidė savo kaip asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad nebūtų padaryta žala, ir šios pareigos netinkamas vykdymas suponavo deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Generalinio delikto doktrina reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalą padaręs asmuo neįrodo, kad yra aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybę negalima.
Prisidėjime prie Panevėžio apygardos prokuratūros kasacinio skundo ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepime į ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Jis nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ekstradicijos išlaidų išieškojimo klausimas reglamentuojamas specialiosios teisės – BPK – normų, todėl CK ir CPK normos netaikytinos. Šių išlaidų pripažinimas proceso išlaidomis galimas tik teismo nuosprendžiu. Teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra įsiteisėjęs, juo nėra nuspręsta išieškoti iš atsakovo ekstradicijos išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, 2006 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar byla dėl išlaidų, susijusių su ekstradicija, priteisimo nagrinėtina civilinio proceso tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija 2006 m. spalio 13 d. nutartimi nusprendė, kad šis ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme baudžiamojo proceso tvarka, nes klausimas dėl išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo yra viešosios, o ne privatinės teisės reglamentavimo dalykas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Ieškovas prašo priteisti jiems išlaidas, atsiradusias dėl asmens baudžiamojo persekiojimo. Jos susijusios su atsakovo ekstradicija, kuri reglamentuojama tarptautiniais ir valstybių nacionaliniais teisės aktais. Lietuvos teisės aktuose ekstradicijos teisiniai santykiai reglamentuojami Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo klausimas nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos BPK 103 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas svarsto, ar baudžiamajame procese turėtas išlaidas pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis ir jas priteisti. Tai apima išlaidas dėl asmens ekstradicijos kaip išlaidas, susijusias su baudžiamuoju procesu. Pagal BK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis gali prašyti teismo baudžiamajame procese turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš nuteistojo. Baudžiamojo proceso išlaidų išieškojimo pagrindus iš nuteistojo, kitų asmenų ar jų apmokėjimą iš valstybės lėšų reglamentuoja BPK 105 straipsnis.
Civilinės teisės reglamentuojamus santykius apibrėžia Civilinio kodekso 1.1 straipsnis. Jame nurodyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius, t. y. ginčus, kilusius iš privatinių teisinių santykių (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytų asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
Minėta, kad dėl ekstradicijos turėtos išlaidos baudžiamojo proceso tvarka teismo gali būti pripažintos baudžiamojo proceso išlaidomis ir šio viešosios teisės akto nustatytais pagrindais išieškotos. Civilinio kodekso normas galima taikyti tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja viešosios teisės normos. Tokių argumentų kasaciniame skunde nenurodyta, dėl to kasacinio skundo argumentai atmetami.
Civilinio proceso tvarka yra nagrinėjamos bylos dėl privatinių teisinių santykių, taip pat kitos bylos, konkrečiai nurodytos CPK 1 straipsnyje. Tarp jų nenurodyta bylos, kilusios iš baudžiamųjų teisinių santykių.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, priimdamas ieškovų pareiškimą ir išnagrinėdamas bylą iš esmės civilinio proceso tvarka, pažeidė bylų priskirtinumo taisykles (CPK 22 straipsnis). Teisme buvo iškelta civilinė byla, kuri pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį negalėjo būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka. Teismai turėjo atsisakyti priimti ieškovų ieškinio pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną CPK nustatyta tvarka. Nutartyje turėjo būti nurodyta, kad ekstradicijos išlaidų priteisimo klausimas teismo svarstomas baudžiamojo proceso tvarka. Jeigu ieškinys buvo priimtas, tai teismas neturėjo teisinio pagrindo civilinės bylos nagrinėjimą tęsti ir bylą spręsti iš esmės, bet ją turėjo nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Ši nuostata taikoma tuo atveju, kai klausimas yra priskirtas nagrinėti ne teismui, arba nors yra priskirtas nagrinėti teismui, bet turi būti nagrinėjamas ne civilinio, o baudžiamojo proceso tvarka. Tokia šios nuostatos taisyklė teismų praktikoje yra suformuluota ir turi būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518 P. E. D. ir A. D. v. LR Generalinė Prokuratūra, kategorija 85.1).
Nutartyje nutraukti civilinę bylą turi būti nurodoma, kad klausimas nagrinėjamas teisme baudžiamojo proceso tvarka (CPK 294 straipsnio 1 dalis). Ši byla turi būti nutraukta. Kadangi baudžiamojo proceso tvarka klausimas jau spręstas, todėl nėra reikalo nurodyti, kur reikėtų kreiptis dėl išsprendimo (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, išnagrinėję bylą iš esmės civilinio proceso tvarka, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 1, 22 straipsnis), dėl to teismų sprendimas ir nutartis panaikinami. Civilinė byla nutraukiama pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 5 dalimi, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti.
Civilinę bylą nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas
